Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-08 · Civilinė byla Nr. e2A-441-280/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
e2A-441-280/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
UAB „Agrodomus“, A. D., V. G.
Civilinė byla Nr. e2A-441-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01731-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.8; 3.3.1.14.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrodomus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-1115/2022 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei UAB „Agrodomus“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei pagal UAB „Agrodomus“ priešieškinį atsakovams A. D. ir V. G. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Agrodomus“ 13 931,64 Eur skolą, 544,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. S. G. (mirusi (duomenys neskelbtini) toliau – ir palikėja) ir UAB „Agrodomus“ (toliau - ir nuomininkas) sudarė rašytinę nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria palikėja išnuomojo Nuomininkui 29 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nuomos sutarties terminas, numatytas Nuomos sutarties 2.1 papunktyje – iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Nuomos kaina – 4 032,91 Eur per metus, kuri turi būti sumokėta mokėjimo nurodymu per banką iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (nuomos sutarties 3.1 p.). 2018 m. kovo 19 d. palikėja ir Nuomininkas sudarė 2016 m. rugsėjo 19 d. Privačios žemės nuomos sutarties pakeitimą (toliau – ir Sutarties pakeitimas), kuriuo Nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Nuomos sutartis ir Sutarties pakeitimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2021 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu palikėjos sūnus V. G. ir duktė A. D. lygiomis dalimis paveldėjo teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties ir Sutarties pakeitimo. 2021 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) V. G. paveldėtas reikalavimo teises Nuomininko atžvilgiu, kylančias iš Nuomos sutarties ir Sutarties pakeitimo perleido ieškovei A. D.. 2021 m. gegužės 4 d. pranešimu, kurį Nuomininkui pateikė ieškovės atstovas, be kita ko, Nuomininkas buvo informuotas apie paveldėjimo teisę ir jos perleidimą ieškovei A. D. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovė pagal nuomos sutartį sumokėjo tik 2 200 Eur, todėl liko ieškovei skolinga 13 931,64 Eur nuomos mokesčio. Be to, Nuomos sutarties 8.1 papunktyje numatyta Nuomininko įsipareigojimas mokėti 0,02% delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Ieškovė reikalauja sumokėti 544,74 Eur delspinigius už paskutines 180 dienų. Ieškovė šiuo ieškiniu taip pat prašo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas.

3. UAB „Agrodomus“ pateikė ieškinį (toliau - priešieškinį), kuriuo prašė A. D. ir V. G. 2021 m. balandžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia ab initio; priteisti žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

4. UAB „Agrodomus“ nurodė, kad Nuomos sutartis kas 2 metus buvo pratęsta šalių sutarimu, pratęsiant sutarties galiojimo terminą bei nekeičiant kitų sutartimi suderintų ir 2016 akceptuotų nuostatų. Šalys buvo suderinusios, kad už pagalbą S. G., formuojant privažiavimą prie sodybos, tvarkant jai priklausančio žemės sklypo agrarinę būklę, kurią turėtų tvarkyti pats nuomotojas, tų metų nuomos mokestis nebus skaičiuojamas. 2019 m. šalys susitarė ir nuomotojai buvo išsiųstas tai patvirtinantis dokumentas. (duomenys neskelbtini) mėnesį S. G. mirė. Jos vardu su UAB „Agrodomus“ vadovu komunikavo mirusiosios dukra A. D.. Ji neinformavo per protingą terminą UAB „Agrodomus“, kad nuomojamos žemės savininkė numirė. Ši informacija UAB „Agrodomus“ vadovui tapo žinoma tik spalio mėn. Tokiu atveju, turėdamas teisėtus lūkesčius tęsti sudarytą Privačios žemės nuomos sutartį, jis tęsė daugiau nei dvejus metus vykdytus susitarimus ir dėl šios žemės subnuomos. 2020 m. spalį atsakovė informavo ieškovės atstovą, jog dabar jis turi pervesti pinigus į mirusios nuomotojos sąskaitą, nes paveldėjimo teisiniai santykiai nebuvo įgyvendinti iki galo. Ieškovės atstovas, nežinodamas, bet suprasdamas, kad gali būti ir daugiau teisėtų paveldėtojų, kurių paveldėjimo dalies ar jų proporcijų jis nežinąs, rekomendavo A. D. priimti tinkamai paveldėjimą ir tada nurodyti jos atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią jis galės ir turės teisėtą pagrindą vesti pinigines lėšas. Nuo 2020 m. spalio mėnesio atsakovė A. D. ieškovės atstovui ėmė rašyti įžeidžiančias žinutes, esą jis nesilaikantis įsipareigojimų. Kadangi skolos reikalavimo perleidimo sutartimi perleista neegzistuojanti skola, tai šis sandoris apsimestinis ir negaliojantis ab initio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas. Teismas iš atsakovės UAB „Agrodomus“ priteisė ieškovei A. D. 13 931,64 Eur skolą, 544,74 Eur delspingių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 476,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 714 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 7,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybei.

6. Teismas pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių santykius, kylančius iš žemės nuomos sutarties. Nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. S. G. ir UAB „Agrodomus“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Agrodomus“ (Nuomininkui) buvo išnuomota 29 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ši sutartis galiojo iki 2018 m. rugsėjo 20 d., tačiau S. G. ir UAB „Agrodomus“ 2018 m. kovo 19 d. sudarė 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutartis, 2018 m. kovo 19 d. 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimas). S. G. (duomenys neskelbtini) mirė ir visas jos teises bei pareigas, kylančias iš 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties bei 2018 m. kovo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo, paveldėjo lygiomis dalimis V. G. bei A. D. (2021 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). 2021 m. gegužės 4 d. tarp A. D. ir V. G. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria V. G. perleido reikalavimą į ½ dalį 13 931,64 Eur skolos, atsiradusios 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutarties pagrindu (Reikalavimo perleidimo sutartis).

7. Pažymėjo, kad nenuginčyta, įregistruota viešame registre žemės nuomos sutartimi S. G. įsipareigojo išnuomoti UAB „Agrodomus“ 29 ha žemės sklypą, o atsakovė sutartimi įsipareigojo S. G. mokėti už nuomą per metus 4 032,91 Eur. Sutartis sudaryta iki 2018 m. rugsėjo 20 d., vėliau sutarties pakeitimais nuomos terminas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Šis sutarties pakeitimas taip pat pasirašytas abiejų šalių, nenuginčytas. Nenuginčytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagrindžia faktą, kad po S. G. mirties visas teises bei pareigas, kylančias iš 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties bei 2018 m. kovo 19 d. 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo, perėmė A. D. ir V. G. lygiomis dalimis. V. G. perleido reikalavimą į ½ dalį 13 931,64 Eur skolos, atsiradusios 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutarties pagrindu. Teismas iš susirašinėjimo per programėlę (duomenys neskelbtini) su UAB „Agrodomus“ direktoriumi T. P., nustatė, jog 2020 m. liepos 7 d. direktorius žada sumokėti, o iš 2020 m. rugsėjo 7 d. T. P. žinutės matyti, kad šis pripažįsta turįs įsiskolinimą ir žada jį padengti. Ieškovė pateikė pranešimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir skolos sumokėjimo, kuris adresuotas UAB „Agrodomus“. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai: 2020 m. liepos 22 d. UAB „Agrodomus“ 1 000,00 Eur mokėjimas S. G., mokėjimo paskirtis – mokėjimas pagal nuomos sutartį, 2021 m. balandžio 26 d. UAB „Agrodomus“ 1 200,00 Eur mokėjimas A. D., mokėjimo paskirtis – dalinis mokėjimas už nuomą 2020 – 2021. Teismas pripažino, jog iš šių įrodymų matyti, kad atsakovė pripažino, jog yra skolinga ir turi atsiskaityti už žemės nuomą. Nors UAB „Agrodumus“, grįsdama savo argumentus apie įskaitymą, pateikė 2020 m. gegužės 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei UAB „Agrodomus“ skolos pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį paskaičiavimą, tačiau jie nėra pasirašyti nė vienos iš šalių, todėl nepagrindžia UAB „Agrodomus“ argumentų, kad ji su S. G. atsiskaitė suteiktomis paslaugomis, dėl ko šios skola buvo įskaityta. Pripažino, jog atsakovė pateikė tik eilę su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusių dokumentų. Vertino, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir visa jos buhalterinė apskaita turi būti tvarkinga, į ją turi būti įtraukti visi atsiskaitymai, įskaitymai, išlaidos, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, t. y. nepateikė jokio pasirašyto susitarimo tarp atsakovės ir S. G. dėl skolos įskaitymo atsakovei suteikiant tam tikras paslaugas S. G., nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kaip ir kokiu būdu buvo atsiskaitoma už minėtos žemės nuomą ir kt.

8. Pripažino, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, jog atsakovės skola ieškovei egzistuoja, o atsakovė iš esmės nepateikė nei vieno įrodymo, kuris ieškovės reikalavimo pagrįstumą paneigtų, todėl iš atsakovės UAB „Agrodomus“ ieškovės A. D. naudai priteista 13 961,64 Eur skola. Kadangi sutarties 8.1 papunktis numato nuomininko įsipareigojimą mokėti 0,02% delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, o ieškovė reikalavo sumokėti delspinigius už paskutines 180 dienų, teismas priteisė už minėtą laikotarpį 544,74 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindus. Teismas, vertindamas įrodymus dėl 2021 m. balandžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, pažymėjo, kad UAB „Agrodomus“ pateikė minėtą sutartį, A. D. pateiktą nepasirašytą aktą (UAB „Agrodomus“ skolos pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį paskaičiavimas), 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutartį, 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties 2018 m. kovo 19 d. pakeitimą, Nekilnojamojo turto registro išrašus, nepasirašytą 2020 m. gegužės 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Priešieškiniu teigiant, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, perleidus neegzisuojančio dydžio skolą, teismas pažymėjo, kad nei vienas iš pateiktų įrodymų šio argumento nepagrindžia. Teismas argumentus, kad A. D. bei V. G. siekė pažeidžiant atsakovės pirmumo teises įsigyti dirbtą žemę ir siekdami jos nesiūlant atsakovei gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos leidimą parduoti kitam ūkininkui paveldėtą žemę, laikė nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku. Konstatavo, kad atsakovė nenuginčijo įsiskolinimo egzistavimo, neįrodė, kad ši skola yra neatsiejama nuo asmenio (kaip kad atsakovė nurodo), taigi nėra pagrindo pripažinti 2021 m. gegužės 4 d. tarp A. D. bei V. G. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.

10. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kurios sudarė 3 388 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu bei 326 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agrodomus“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. D. ieškinį atmesti, o UAB „Agrodomus“ ieškinį A. D. ir V. G. tenkinti, pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. balandžio 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą, procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą, rodymų leistinumą, o taip pat procesinio lygiateisiškumo principą, padarė esminius proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus, susijusius su teismo pareiga atskleisti bylos esmę, visiškai išspręsti ginčą. Teismas nepagrįstai netaikė sutarčių teisės taisyklių.

13. Nurodo, kad 2021-05-04 notarė išdavė ieškovei ir jos broliui V. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4190, dėl teisių ir pareigų pagal 2016-09-19 Privačios žemės nuomos sutartį ir jos 2018-03-19 pakeitimo paveldėjimo, kuria šie buvo išregistravę iš viešo registro, kaip nekilnojamojo turto savininkai dar 2021-04-20 asmeniniu prašymu. Kilus ginčams dėl nuomos sutarties išregistravimo iš viešo registro ir gavus informaciją apie tai, jog žemės sklypas bus parduotas kitam asmeniui, o nuomininkui pirkti nebebus siūlomas, galimai atgaline data, t.y. 2021-04-05 A. D. ir jos brolis V. G. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje yra perleidžiama neegzistuojančio dydžio skola, t.y. į 13 931, 64 Eur ir kitos teisės (kokios neaišku), kurias neva V. G. turi į UAB „Agrodomus“. Tokio reikalavimo, kurio neturėjo pradinė kreditorė, naujasis kreditorius įsigyti negali. Prie sandorio nėra pridėta jokių įrodymų, kurie patvirtintų skolos egzistavimą. Taigi, sandoris yra apsimestinis ir negalioja ab initio. Teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų fiksuoti menamos skolos dydį.

14. Nurodo, kad prie raginimo sumokėti skolą pridėtu dokumentu, siųstu 2021-06 mėn., buvo galimai bandytas klastoti 2020-05-25 nei vienos šalių nepasirašytas tarpusavio sudengimo aktas. Po S. G. mirties, jos paveldėtojai, remdamiesi negaliojančiais dokumentais, bando įrodinėti skolos egzistavimo faktą. S. G. buvo suteiktos konsultacinio ir projektinio pobūdžio paslaugos. Iki palikėjos mirties šalys buvo išsprendusios skolos sudengimo klausimą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia 2020-05-25 nei vienos šaliu nepasirašytu tarpusavio sudengimo aktu, kuriame nėra palikėjos įrašų, UAB „Agrodomus“ atsakingo asmens ar vadovo parašų, o yra įrašas ranka, kad „2019.09-09 iki 2020.9 nesumokėta“, kitoje dokumento pusėje duomenys taip pat be parašų ir nurodoma mažesnė skolos suma. Kitas skolos paskaičiavimo dokumentas sudarytas galimai adv. G. Ž. 2021-05-04, kokiais duomenimis advokatas rėmėsi sudarydamas tokio pobūdžio aktą, nėra aišku. Jokių lydinčių dokumentų ar pirminių dokumentų nėra. Dokumentas nei vienos šalies nėra pasirašytas.

15. 2021-05-17 patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria nuomotas turtas pereina kitam asmeniui, nors pagal Nuomos sutarties 8.5 p. perleisti sutarties galiojimo laikotarpiu žemės nuomotojas negali, o pasibaigus terminui 7.4. p. nuomininkas išsaugo teise šią nuomą pratęsti arba bent jau nusiimti derlių. Ieškovė išregistravo sutartį iš viešo registro, priėmė pas notarę palikimą į negaliojančią ir išregistruotą iš viešo registro sutartį, o tada Nacionalinei žemės tarnybai apie tokios sutarties egzistavimą nepranešė, nuslepiant tokį faktą ir nuo notarės, kuri 2021 m. gegužės 17 d. tvirtino žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Panaikinus žymą apie nuomos sutartį, iki teisių ir pareigų iš sutarties paveldėjimo, naujasis savininkas praranda teisę tokias teises paveldėti. 2021 m. gegužės 4 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4190 yra nuginčytinas, nes galimai gautas klaidinant notarę, apie tai, kad nuomos sutartis galioja, kai apie sutarties negaliojimą ieškovė ir jos brolis V. G. yra pranešę atsakovei ir žodžiu, ir SMS žinutėmis, sutartį išregistravę iš viešo registro, kaip negaliojančią. Po palikėjo mirties, įpėdinio veiksmai, išregistruojant įrašus viešame registre, reiškia, jog prievolių įpėdinis nenori priimti ir siekia, kad prieš trečiuosius asmenis prievolės nustotų egzistuoti. Ieškovės kaltinimai skolos egzistavimu buvo pretekstas nebetęsti nuomos sutarties su atsakove, nevykdyti sutarties 7.3, 7.4 papunkčių, nes ieškovės rastas pirkėjas nenorėjo pirkti žemės sklypo su nuomos sutartimi. Ją išregistravus iš viešo registro, kaip negaliojančią laike, ieškovė ir jos brolis ėmėsi veiksmų, siekiant atlaisvinti sklypą nuo nuomininko veiklos.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas vertino, jog atsakovės pateikti 2020 m. gegužės 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas bei UAB „Agrodomus“ skolos pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį paskaičiavimas, nėra pasirašyti nė vienos iš šalių. Teismui buvo pakankami ir priimtini ieškovės A. D. pateikti niekieno nepasirašyti skolų suderinimo aktai ir/ar ieškovės pareiškimai apie skolos dydį, o atsakovės UAB „Agrodomus“, kurios vadovas įkeldamas į EPP dokumentus, juos tvirtina asmeniniu įmonės vadovo el. parašu, pateikti buhalteriniai dokumentai iš įmonės buhalterinės programos teismo vertinami, kaip netinkami įrodymai skolos dydžiui nustatyti. Juridinio asmens apskaitos duomenys, pagrindžiantis finansines operacijas ir įmonės prievoles bei jų dydį, yra didesnio patikimumo dokumentai, nei fizinio asmens, kuris nebuvo žemės nuomos sutarties šalimi, subjektyvi nuomonė. Teismas nesivadovavo procesinio lygiateisiškumo principu, akivaizdžiai rodant palankumą ieškovei. Kitais dokumentais atsakovė įrodinėjo ilgus metus tarp mirusiosios ir UAB „Agrodomus“ vadovo trunkantį bendradarbiavimą. Vadovas anksčiau vadovavo kitoms bendrovėms, mirusioji žemės sklypą nuomojo tik šio asmens vadovaujamoms įmonėms. Tarp šalių, per įmonės vadovą, buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai, pratęsiamos sutartys, susiderinama dėl naujų nuomos santykių, kas tik patvirtina faktą.

17. Nurodo, kad buvo būtina išsiaiškinti, kokio dydžio reikalavimą turėjo palikėja jos mirties dieną ir kokias turtines teises paveldėjo ieškovė ir jos brolis. Teismas šių klausimų nenagrinėjo. Nebuvo pateikta nei vieno dokumento, kuriame matytųsi, kad ieškovė ar jos brolis paveldėjo turtines teises ar finansinius reikalavimus į UAB „Agrodomus“. Teismas nesiaiškino, kokiais duomenimis remiantis ieškovė ir jos brolis nustatė realios skolos mirusiajai dydį. Paveldėtojai galėjo įgyti tik teisę į tokią skolą, kurį egzistavo palikėjos mirties dieną. Atsakovės UAB „Agrodomus“ duomenimis skola buvo 3032,91,Eur. Sumokėjus ieškovei 2021-04-24 pavedimu į jos kaip paveldėtojos asmeninę sąskaitą 1200 Eurų sumą, skola remiantis 2021-12-15 atsakovės UAB „Agrodomus“ Tarpusavio skolų suderinimo aktu, likutis buvo 1832,91 Euras. Kokiais buhalteriniais ar mokėjimo dokumentais yra pagrįstas ieškovės reikalavimas, neaišku.

18. Atsakovė UAB „Agrodomus“ kvestionavo ieškovės reikalavimą, ne tik dėl jos reikalavimo pačios teisės egzistavimo, bet ir dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo V. G. perleido neva egzistuojantį reikalavimą į tariamą skolą. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Faktas, kad tokios skolos, kokią Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo ieškovė, ieškinio pateikimo dienai neegzistavo. Jeigu pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, tai reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Ieškovė nepaveldėjo tokio reikalavimo pagal paveldėjimo dokumentus, juose nėra įrašų apie egzistavusią UAB „Agrodomus“ skolą. Jokių dokumentų pradinis kreditorius A. D. neperdavė. Ieškovė, teikdama reikalavimus, kylančius iš paveldėjimo teisinių santykių, nepateikė jokių skolos faktą įrodančių dokumentų, kurie būtų tinkami pasirašyti arba galiotų. Reikalavimo perleidimo sutartyje nuspręsta, jog UAB „Agrodomus“ skola yra konkretaus dydžio, bet jokių tai įrodančių dokumentų prie reikalavimo perleidimo sutarties nepridėta, tokio dydžio skolos tiesiog nėra.

19. Ieškovė ir jos brolis nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti realiai egzistuojančią atsakovės finansinę prievolę, o taip pat nepateikė jokios informacijos apie palikėjos teisinių santykių su atsakove eigą, tarpusavio užskaitymus ir/ar kitas faktines aplinkybes. Paveldėjimo teisės liudijimas, nuomos sutartis, reikalavimo perleidimo sutartis yra tik bylos faktiniai duomenys, kurie neįrodo skolos buvimo fakto ir dydžio aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo. Teismas akivaizdžiai pranašumą teikė tai pusei, kuri neturėjo jokių objektyvių ir leistinų įrodymų byloje, įrodančių ieškovės reikalavimo teisės egzistavimą. Ieškovė neįrodė skolos egzistavimo jokiais leistinais įrodymais, o pateikė nei iš vienos pusės nepasirašytus dokumentus, kurių vienas buvo sudarytas jos advokato, jau po to, kai asmuo, su kuriuo atsakovę siejo sutartiniai santykiai, mirė.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) A. D. bei atsakovas V. G. prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi V. G. perleido A. D. visas savo turėtas reikalavimo teises į skolininką UAB „Agrodomus“ pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp S. G. (mirusios (duomenys neskelbtini) kurios teises ir pareigas pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį 2021-05-04 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis paveldėjo V. G. ir A. D.) ir UAB „Agrodomus“. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkte detalizuotos neįvykdytos skolininko prievolės pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutartį. Nurodyta, kad Nuomos sutartis yra pasibaigusi ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau yra likusi neįvykdyta dalis UAB „Agrodomus“ piniginių prievolių pagal Nuomos sutartį. Neįvykdytų piniginių prievolių sumą sudaro pilnai nesumokėtas nuomos mokestis už 2016 - 2020 metus. Priskaičiuota mokėti suma už 2016-2020 metus - 16.131,64 Eur (tame skaičiuje 2439,76 Eur iš nurodytos sumos skolininko išskaičiuotinas ir sumokėtinas gyventojų pajamų mokestis), iš kurios 2200 Eur skolininkas yra sumokėjęs, o taip pat ir pagal Nuomos sutartį Skolininko mokėtini delspinigiai. Todėl V. G. perleidžiamą reikalavimo teisę sudaro 1/2 dalis į 13.931,64 Eur ir Nuomos sutartyje numatytus delspinigius, o taip pat ir visas teises, kurias V. G. turi pagal įstatymus.

22. Argumentai dėl Nuomos sutarties išregistravimo neturi jokios teisinės reikšmės, tai niekaip nekeičia UAB „Agrodomus“ mokėjimo prievolės turinio. Po palikėjos mirties Nuomos sutartis galiojo dar 15 dienų, iki (duomenys neskelbtini). UAB „Agrodomus“ 2021 m. balandžio 26 d. atliktas 1200 Eur mokėjimas A. D., mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis mokėjimas už nuomą 2020­2021“ nėra dokumentas, patvirtinantis sutarties sudarymo faktą, mokėjimas vyko ne kokio nors susitarimo dėl naujo nuomos termino pagrindu, tačiau dengiant skolą pagal Nuomos sutartį. A. D. šią įmoką įskaitė kaip dalinį skolos pagal Nuomos sutartį mokėjimą. Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. rugsėjo 20 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui, ji netapo neterminuota, taigi UAB „Agrodomus“ nebeturėjo teisės toliau naudotis Nuomos sutartyje nurodytu žemės sklypu, jis parduotas kitam asmeniui. Apeliantė nepagrįstai sieja Nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro faktą su teisių reikalauti įvykdyti prievoles pagal Nuomos sutartį pasibaigimu.

23. Pažymi, kad CK 5.1 straipsnyje įtvirtinta galimybė, be kita ko, paveldėti ir palikėjo turtines reikalavimo teises ir palikėjo turtines prievoles. Priimtą palikimą, be kita ko, sudaro ir teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį (ieškinio priedas Nr. 4). Notaro išduotas 2021 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimas yra dokumentas, kuriuo notaras liudija palikimo (teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį) priėmimo faktą. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) o šį palikimą įpėdiniai priėmė kreipdamiesi į notarą vėliausiai (duomenys neskelbtini). Išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai (2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. gegužės 4 d.) yra tik dokumentai, kuriais patvirtinamas palikimo priėmimo faktas ir sudaroma galimybė toliau disponuoti paveldėtu turtu ir teisėmis. Tačiau tai nėra dokumentai, kuriais priimamas palikimas, kadangi jis buvo priimtas kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą iki (duomenys neskelbtini). V. G., būdamas palikėjos įpėdiniu, priėmęs 1/2 dalį teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį, turėjo visas teises disponuoti paveldėtomis teisėmis, tame tarpe jas perleisti kitiems asmenims. Perleidimo sandoris yra teisėtas ir galiojantis. Teisių, kylančių iš Nuomos sutarties, perleidimas 2021 m. gegužės 4 d., jau esant pasibaigusiai Nuomos sutarčiai, nėra neteisėtas. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad perleista teisė reikalauti 1/2 dalies pagrindinės piniginės prievolės (visa piniginė prievolė - 13.931,64 Eur) ir šalutinių prievolių. CK 6.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Todėl UAB „Agrodomus“ piniginės prievolės, mirus sutarties šaliai, o taip pat ir pasibaigus Nuomos sutarties terminui, nesibaigė. Mirus S. G., paveldėjimo pagrindu įvyko kreditoriaus pasikeitimas prievolėje (vietoje S. G. Nuomos sutarties prievolės šalimi - nuomotoju tapo V. G. ir A. D., kurie įgijo reikalavimo teises į nepasibaigusias ir neįvykdytas UAB „Agrodomus“ prievoles).

24. Nurodo, kad ieškovė A. D. prievolei, jos dydžiui pagrįsti, o taip pat teisės įgijimui pagrįsti pateikė šiuos įrodymus: Nuomos sutartį, 2018-03-19 papildomą susitarimą, kuriuo pratęstas Nuomos sutarties terminas iki 2020­-09-20; 2021-05-04 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; 2021-05-04 Reikalavimo perleidimo sutartį; 2021-05-04 pranešimą UAB „Agrodomus“, kuriuo pranešta apie pasikeitusį kreditorių prievolėje ir pareikalauta įvykdyti prievolę, nurodant konkretų jos dydį; 2020-07-20 mokėjimo dokumentą, kuriuo sumokėta 1000 Eur pagal Nuomos sutartį; 2021-04-26 mokėjimo dokumentą, kuriuo sumokėta 1200 Eur pagal Nuomos sutartį; 2020-05-25 datai parengtą Tarpusavio skolų suderinimo akto projektą, kuris rastas S. G. namuose (dokumentas S. G. pateiktas iš UAB „Agrodomus“); 2021-05-04 A. D. atstovo parengtą skolos pagal Nuomos sutartį skaičiuotę. Atsakovė nepateikė nei vieno patikimo įrodymo, kuriuo būtų paneigta neįvykdyta UAB „Agrodomus“ prievolė ar jos dydis. Nors nuomos kaina - 4032,91 Eur per metus, - turėjo būti sumokėta mokėjimo nurodymu per banką iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 3.1 p.), tačiau UAB „Agrodomus“ nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytos piniginės prievolės pagrindą ir dydį ar mokėjimo tvarką. 2020-07-22 ir 2021-04-26 mokėjimo per banką nurodymais pagal Nuomos sutartį buvo sumokėta iš viso 2200 Eur. 2020-05-25 datai parengtas Tarpusavio skolų suderinimo akto projektas nėra pasirašytas šalių, tačiau jame yra fiksuota informacija, atitinkanti faktinę situaciją dėl atsiskaitymų pagal Nuomos sutartį. Šiame dokumente nurodoma, kad UAB „Agrodomus“ kasmet turi sumokėti po 4032,91 Eur, tačiau nėra atlikto nei vieno mokėjimo. Šis dokumentas neprieštarauja pirminiams apskaitos dokumentams, kuriuos pateikė A. D.. 2021-05-04 A. D. atstovo parengta skolos pagal Nuomos sutartį skaičiuotė yra tik išvestinis dokumentas, kuriame susisteminti mokėjimo duomenys, papildomai apskaičiuojant mokėtinus delspinigius. Jame užfiksuoti duomenys, atitinkantys tiek Nuomos sutartį, tiek faktinius UAB „Agrodomus“ atliktus mokėjimus. UAB „Agrodomus“ nepateikia kitokių skaičiavimų, suderintų su S. G. ar jos įpėdiniais, kurie patvirtintų kitokį prievolės dydį. UAB „Agrodomus“ į bylą 2022-02-24 pateikė eilę dokumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla. Dokumentas „Atsiskaitymai“ pasirašytas vien tik UAB „Agrodomus“ direktoriaus, jame atvaizduotos tam tikros operacijos nėra pagrįstos pirminiais dokumentais. Todėl teismas neturėjo pagrindo tokiu UAB „Agrodomus“ pateiktu dokumentu vadovautis.

25. Ieškovė yra įrodžiusi kasmetinės UAB „Agrodomus“ prievolės pagal Nuomos sutartį dydį, pateikusi įrodymus, kokia apimtimi UAB „Agrodomus“ yra įvykdžiusi prievolę. UAB „Agrodomus“, norėdama įrodyti kitokias aplinkybes, galėjo į bylą teikti atitinkamus įrodymus - mokėjimo pavedimus, kasos išlaidų orderius ar kitus leistinus įrodymus, kurie patvirtintų atitinkamas aplinkybes. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris ginčo laikotarpiu privalėjo tvarkyti apskaitą, todėl visi UAB „Agrodomus“ suvestiniai dokumentai (taip pat ir pateiktas dokumentas „Atsiskaitymai“) turėtų būti pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. UAB „Agrodomus“ pateikė suvestinį dokumentą, tačiau jo pagrindą sudarančių suvestinių dokumentų nepateikė. Todėl laikytina, kad ne A. D., tačiau UAB „Agrodomus“ neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos pagal žemės nuomos sutartį priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

28. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. S. G. ir UAB „Agrodomus“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Agrodomus“ (Nuomininkui) buvo išnuomota 29 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ši sutartis galiojo iki 2018 m. rugsėjo 20 d., tačiau S. G. ir UAB „Agrodomus“ 2018 m. kovo 19 d. sudarė 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutartis, 2018 m. kovo 19 d. 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimas). 2016 m. rugsėjo 19 d. sutartimi S. G. įsipareigojo išnuomoti UAB „Agrodomus“ 29 ha žemės sklypą, o atsakovė sutartimi įsipareigojo S. G. mokėti už nuomą per metus 4 032,91 Eur. Nuomos kaina - 4032,91 Eur per metus, - turėjo būti sumokėta mokėjimo nurodymu per banką iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 3.1 p.).

29. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar su S. G. (mirusia (duomenys neskelbtini)) nuomininkas pilnai atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuomininkas neįrodė padengęs 13 931,64 Eur skolą, atsiradusią 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutarties pagrindu, su kuo nesutinka apeliantė.

30. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė skolos egzistavimo fakto, galimai bandytas klastoti 2020-05-25 nei vienos šalių nepasirašytas tarpusavio sudengimo aktas, kuriame nėra palikėjos įrašų, UAB „Agrodomus“ atsakingo asmens ar vadovo parašų, o yra įrašas ranka, kad „2019.09-09 iki 2020.9 nesumokėta“, kitoje dokumento pusėje duomenys taip pat be parašų ir nurodoma mažesnė skolos suma. Teigia, kad S. G. buvo suteiktos konsultacinio ir projektinio pobūdžio paslaugos, iki palikėjos mirties šalys buvo išsprendusios skolos sudengimo klausimą. Kitas skolos paskaičiavimo dokumentas sudarytas adv. G. Ž. 2021-05-04. Kokiais buhalteriniais ar mokėjimo dokumentais yra pagrįstas ieškovės reikalavimas, nėra aišku. Atsakovės duomenimis skola buvo 3032,91,Eur. Sumokėjus ieškovei 2021-04-24 pavedimu į jos kaip paveldėtojos asmeninę sąskaitą 1200 Eurų sumą, skola remiantis 2021-12-15 atsakovės UAB „Agrodomus“ Tarpusavio skolų suderinimo aktu, likutis buvo 1832,91 Euras. Pažymi, kad teismui buvo pakankami ir priimtini ieškovės pateikti niekieno nepasirašyti skolų suderinimo aktai ir/ar ieškovės pareiškimai apie skolos dydį, o atsakovės UAB „Agrodomus“, kurios vadovas įkeldamas į EPP dokumentus, juos tvirtina asmeniniu įmonės vadovo el. parašu, pateikti buhalteriniai dokumentai iš įmonės buhalterinės programos teismo vertinami kaip netinkami įrodymai skolos dydžiui nustatyti. Su tokiu įrodymų vertinimu atsakovė nesutinka.

31. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

33. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas ir užmokestis už žemės nuomą. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 straipsnio 1 dalis).

34. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad S. G. įvykdė įsipareigojimą išnuomoti UAB „Agrodomus“ 29 ha žemės sklypą nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. Sutartyje bei jos pakeitime numatytas sutarties terminas - iki 2020 m. rugsėjo 20 d., t.y. 4 metams. Nustatyta, kad nepasibaigus sutarties terminui nuomotoja mirė. Įstatymas (CK 6.559 straipsnis) nustato, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujam savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsakovės ir S. G., mirusios (duomenys neskelbtini) sudaryta žemės nuomos sutartis galiojo iki 2020 m. rugsėjo 20 d., t.y. dar (duomenys neskelbtini) po jos mirties, kadangi sutartis buvo įregistruota viešame registre (išregistruota 2021-04-20 prašymu).

35. Ginčo sutartyje buvo nurodyta, kad Nuomos kaina (4032,91 Eur per metus) turėjo būti sumokėta mokėjimo nurodymu per banką iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Viso turėjo būti sumokėta 16131,64 Eur nuomos mokesčio, ką patvirtina 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties (su pakeitimais) nuostatos. Byloje buvo pateikti: 2020-07-20 mokėjimo dokumentas, kuriuo sumokėta 1000 Eur pagal Nuomos sutartį; 2021-04-26 mokėjimo dokumentas, kuriuo sumokėta 1200 Eur pagal Nuomos sutartį. Ieškovės teigimu, likusi nesumokėta nuomos kaina sudarė 13 931,64 Eur. Pažymėtina, kad atsakovei nesutinkant su tokiu įsiskolinimo dydžiu, būtent jai teko pareiga pateikti ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

36. Nors UAB „Agrodumus“, grįsdama savo argumentus apie įskaitymą, pateikė 2020 m. gegužės 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei UAB „Agrodomus“ skolos pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį paskaičiavimą, tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, jie nėra pasirašyti nė vienos iš šalių, todėl nepagrindžia UAB „Agrodomus“ argumentų, kad ji su S. G. atsiskaitė suteiktomis paslaugomis, dėl ko šios skola buvo įskaityta.

37. Negalima sutikti, kad būtent atsakovės kaip juridinio asmens apskaitos duomenys, pagrindžiantys finansines operacijas ir įmonės prievoles bei jų dydį, galėtų būti vertinami kaip didesnio patikimumo dokumentai, kadangi atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi, dokumentai sudaryti pačios atsakovės, į bylą nepateikti pirminiai dokumentai. Pažymėtina, kad pagal sutartį nuomos mokestis turėjo būti pervedamas į nuomotojos banko sąskaitą, šioje sutartyje ar jos pakeitime nebuvo numatyta, kad nuomos mokestis galėtų būti mažinamas ar pakeičiamas atsakovei atliekant tam tikrus darbus, teikiant paslaugas nuomotojai. Kadangi sutartis sudaryta raštu, bet kokie jos pakeitimai taip pat turėjo būti įforminami atskiru rašytiniu susitarimu. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokio pasirašyto susitarimo tarp jos ir S. G. dėl skolos įskaitymo atsakovei suteikiant tam tikras paslaugas S. G.. Taip pat byloje, be dviejų mokėjimo dokumentų bendrai 2200 Eur sumai, nesant jokių mokėjimus patvirtinančių rašytinių įrodymų (pvz. bankinių mokėjimo pavedimų, rašytinių pakvitavimų, kasos išlaidų orderių), kitokių buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kaip ir kokiu būdu buvo atsiskaitoma už minėtos žemės nuomą, nėra pagrindo teigti, kad su nuomotoja iki jos mirties buvo atsiskaityta sumokant nuomos kainą, ar kad būtų atlikti tam tikrų sumų įskaitymai.

38. Pažymėtina, kad 2020-05-25 datai parengtas, šalių nepasirašytas Tarpusavio skolų suderinimo akto projektas byloje vertintinas tik kaip netiesioginis įrodymas, kurį galėtų patvirtinti papildomi duomenys, tačiau jame nurodoma informacija atspindi, kad UAB „Agrodomus“ kasmet turi sumokėti po 4032,91 Eur, kai tai dienai nėra atlikus nei vieno mokėjimo. Kaip minėta aukščiau, atsakovė nepateikė duomenų, kad su nuomotoja buvo atsiskaityta, nors būtent jos pareiga buvo tai padaryti. Taip pat A. D. atstovo parengta skolos pagal nuomos sutartį skaičiuotė yra tik išvestinis dokumentas, kuriame susisteminti mokėjimo duomenys, papildomai apskaičiuojant mokėtinus delspinigius.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skolos dydžio būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė UAB „Agrodomus“ byloje nenuginčijo ieškovės prašomo įsiskolinimo 13 931,64 Eur sumai pagal nuomos sutartį egzistavimo, nepateikė įrodymų, kad su nuomotoja (ar jos įpėdiniais) būtų pilnai (ar didesne dalimi, nei teigiama) atsiskaičiusi pagal nuomos sutartį.

40. Byloje taip pat netenkintas atsakovės priešieškinis dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantė pateikė savo nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentus.

41. Byloje nustatyta, kad S. G. (duomenys neskelbtini) mirė ir visas jos teises bei pareigas, kylančias iš 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties bei 2018 m. kovo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo, paveldėjo lygiomis dalimis V. G. bei A. D. (2021 m. gegužės 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). Minėtas paveldėjimo liudijimas nėra nuginčytas, toks reikalavimas byloje nebuvo keliamas. Mirties faktas ir vienašalis sandoris – palikimo priėmimas – reiškia, kad įvyko universalus mirusiojo teisių ir pareigų perėjimas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

42. 2021 m. gegužės 4 d. (ne 2021 m. balandžio 5 d., kaip teigiama apeliantės) tarp A. D. ir V. G. buvo sudaryta byloje ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis, kuria V. G. perleido naujajai kreditorei visas savo turimas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Agrodomus“ pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp S. G. ir skolininkės (sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 p. detalizuota, kad pradinio kreditoriaus perleidžiamą reikalavimo teisę sudaro ½ dalis į 13 931,64 Eur ir nuomos sutartyje numatytus delspinigius. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi, išregistruota, neįvykdytų piniginių prievolių sumą sudaro pilnai nesumokėtas nuomos mokestis.

43. Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).

44. Apeliantė skunde iš esmės pateikia argumentus, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo galima, kadangi nenustatytas atsakovės prievolės dydis, o skola, kokią šia sutartimi įgijo ieškovė, ieškinio pateikimo dienai neegzistavo. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija šioje nutartyje jau yra pasisakiusi bei pripažinusi, jog UAB „Agrodomus“ nenuginčijo įsiskolinimo pagal nuomos sutartį 13 931,64 Eur sumai egzistavimo, o byloje yra nustatyta, kad ½ dalį visų teisių bei pareigų, kylančių iš 2016 m. rugsėjo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties bei 2018 m. kovo 19 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo, reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną buvo paveldėjęs reikalavimą ieškovei perleidęs V. G.. Taigi, negalima sutikti su apeliante, jog reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui nebuvo galimas pradiniam kreditoriui (V. G.) jo neturint. Taip pat negalima sutikti, kad V. G. naujai kreditorei neperdavė su skola susijusių dokumentų, kadangi A. D. disponuoja tiek nuomos sutartimi, tiek jos pakeitimu, tiek duomenimis dėl atliktų mokėjimų. Teisėjų kolegija vertina, kad reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti panaikinta CK 6.102 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. dėl įtvirtinto draudimo perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, taip pat nenustatyta kitų pagrindų, dėl kurių reikalavimo perleidimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia.

45. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs teiginiai, jog išregistravus iš viešo registro nuomos sutartį, panaikinus žymą apie nuomos sutartį iki teisių ir pareigų iš sutarties paveldėjimo, naujasis savininkas praranda teisę tokias teises paveldėti. Nuomos sutarties termino pasibaigimas ir sutarties išregistravimas iš viešojo registro savaime nepanaikina skolininko pareigos pilnai įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus kreditoriui (ar jo teisių perėmėjui). Pažymėtina, kad pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma, o šiuo atveju byloje neįrodyta, kad įsiskolinimas būtų padengtas.

46. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų dėl įpėdinių siekio parduoti žemės sklypą, nebetęsti nuomos sutarties su atsakove, žemės pardavimo kitam asmeniui, galimo notarės klaidinimo šiai išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi jie niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ne vien ieškovei palankiais įrodymais, o visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priešieškinį atmesdamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.

48. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, iš jos priteistinos ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau nepateikti įrodymai, kad jos yra apeliacinėje instancijoje patirtos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė