Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilnios slėnis“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui ir vadovui T. M.,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilnios slėnis“ dėl dalies sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės UAB „Vilnios slėnis“ atsiliepimo į ieškinį motyvai

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Tarp šalių kilo ginčas, ar šalys laikytinos sudariusiomis 2023 m. gegužės 12 d. rezervacijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis; el. b. 1 f., b. l. 80–81). Remiantis šios sutarties 1.1 punktu, pardavėjas UAB „Vilnios slėnis“ įsipareigojo nuo Rezervacijos mokesčio sumokėjimo dienos iki 2023 m. birželio 30 d. rezervuoti ir nesiūlyti konkretaus ir šioje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto kitiems pirkėjams, neprisiimti kitų įsipareigojimų ir nesudaryti kitų sutarčių ar susitarimų dėl šio turto: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Remiantis Sutarties 2.1 punktu, potencialus pirkėjas A. P. per 1 kalendorinę dieną nuo šios Sutarties pasirašymo dienos į Pardavėjo sąskaitą sumoka Rezervavimo mokestį – 10 000 Eur.

26. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad potencialiam pirkėjui A. P. pažeidus šią sutartį ar joje aptartus terminus, Pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, Turtą parduoti bet kuriam kitam pirkėjui. Potencialus pirkėjas sutinka, kad jo sumokėtas Rezervavimo mokestis yra negrąžinamas ir lieka Pardavėjui, jeigu Potencialus pirkėjas šios Sutarties galiojimo metu: nesudaro Turto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsisako šio Sutarties, savo veikimu ar neveikimu pažeidžia šią Sutartį ar joje nurodytus terminus.

Dėl Sutarties sudarymo fakto

38. Pažymėtina, kad byloje esančiame šalių susirašinėjime per whats up programėlę nėra duomenų, kad trečiasis asmuo kuriuo nors metu būtų išsakęs pretenzijų, jog Sutartyje nurodyta kaina neatitiktų šalių susitarimo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Č. nurodė girdėjęs ofise vykusius pokalbius tarp trečiojo asmens L. P. ir atsakovės vadovo T. M., tačiau kalbos apie ginčo loftų kainą nebuvo. Nors šis liudytojas yra vienas iš atsakovės UAB „Vilnios slėnis“ akcininkų, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau jo duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs ir atitiko rašytinę bylos medžiagą, todėl teismas nenustatė pagrindo abejoti jų patikimumu. Analogiškas faktines aplinkybes patvirtino atsakovės vadovas T. M., nurodęs, kad buvo susitarta ieškovei ginčo loftus parduoti už bendrą 51 000 Eur kainą, taip pat jog nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nereikalavo pakeisti Sutarties, nebuvo reikalavimo nei dėl kainos, nei kitų pretenzijų.

40. Atskirai pažymėtina, kad trečiasis asmuo ikiteisminėje stadijoje ne tik kad nereiškė pretenzijų, jog Sutartyje nurodyta kaina būtų neatitikusi šalių susitarimo, tačiau netiesiogiai patvirtino Sutartyje nurodytą kainą. Žinutėje, kurią trečiasis asmuo parašė atsakovei po dalies avanso grąžinimo, reikalaudamas grąžinti ir likusią dalį, trečiasis asmuo, be kita ko, nurodė: „Iš manęs juokiasi žmonės, kad tu nenori grąžinti avanso, kuris yra 20 proc. nuo lofto kainos“ (el. b. 1 f., b. l. 75). Vadinasi, atlikus matematinius veiksmus, ginčo loftų kaina turėjo būti 50 000 Eur, būtent nuo šios sumos 20 proc. dydžio avansas sudarytų ieškovės nagrinėjamu atveju sumokėto dydžio avansą (10 000 Eur). Tai paneigia trečiojo asmens atsikirtimus, kad Sutartyje buvo nurodyta tikrojo šalių susitarimo neatitinkanti ginčo loftų kaina.

42. Šalių elgesys po Sutarties sudarymo taip pat patvirtina, kad šalys laikė Sutartį esant sudaryta, nepaisant ieškovės parašo Sutartyje nebuvimo. Kaip minėta, po to, kai 2023 m. gegužės 12 d. ginčo sutartis buvo atsiųsta trečiajam asmeniui, ieškovė per Sutartyje nustatytą terminą sumokėjo avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra depozitas už loftus. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovės atstovas parašė trečiajam asmeniui žinutę, kad notaras užsakytas kitam antradieniui, t. y. 2023 m. gegužės 30 d., ir jog kita šalis pasiplanuotų, į ką trečiasis asmuo atsakė, padėkodamas (el. b. 1 f., b. l. 50–51). Notaro padėjėjo 2023 m. gegužės 23 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog šis laikas notarų biure buvo suderintas (el. b. 1 f., b. l. 123). Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad, nepaisant aplinkybės, jog ieškovė nepasirašė Sutarties, akceptas buvo išreikštas kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, t. y. avanso sumokėjimu ir laiko pas notarą suderinimu (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nė vienu metu nebuvo nei žodžiu, nei savo veiksmais atsakovei išreiškę pozicijos, jog Sutartis nėra sudaryta, o ši aplinkybė buvo iškelta tik atsakovei atsisakius grąžinti likusią dalį avanso. Esant sumokėtam avansui ir suderintam laikui pas notarą pagrindinės sutarties sudarymui, atsakovė turėjo pagrįstą ir protingą pagrindą vertinti Sutartį esant sudaryta. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, leistų nepagrįstai šaliai vien dėl formalių aplinkybių išvengti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

43. Tokia linkme formuojama ir teismų praktika analogiškose bylose. Atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje yra pažymėta, kad šalių fizinių parašų buvimas preliminarioje sutartyje negali būti suabsoliutinimas, kadangi sutarties pasirašymas ir sutarties sudarymas raštu, kaip tai nurodoma teisės aktuose, yra skirtingos sąvokos. Nepaisant to, kad preliminarioje sutartyje nebuvo sutarties šalių fizinių parašų, tačiau tiek joje esanti kita informacija – tikslūs šalių vardai ir pavardės, asmens kodai, adresai, sutarties sudarymo data ir vieta, tiek šalių susirašinėjimas, kuriame užfiksuotas sutarties sąlygų – kainos, rekvizitų derinimas, patvirtina, jog šalys sutartį sudarė raštu, abipusiai suderinusios ir koregavusios. Be to, sutarties pagrindu ir joje nurodytais terminais atsakovė skatino ieškovą skubiai pervesti avansą, kas ir buvo padaryta, t. y. sutartis iš ieškovo pusės buvo įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta, nepaisant to, kad šalys jos fiziškai nebuvo pasirašiusios (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256-587/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo analogiškoje situacijoje suformuoto precedento, todėl teismas yra saistomas šių teismo išaiškinimų.

Dėl šalies nesąžiningo elgesio kaip pagrindo netesybų taikymui

44. Pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. Nors ieškovė dublike ir buvo išsakiusi vertinimą, kad ji laikytina vartojimo sutartimi, kadangi ieškovė ginčo loftus ketino pirkti šeimos poreikiams, tačiau vėliau procese ieškovė ir trečiasis asmuo savo poziciją pakeitė ir ši aplinkybė nebebuvo įrodinėjama. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino trečiasis asmuo L. P., jis su žmona planavo ginčo loftus pirkti, įrengti ir išnuomoti, t. y. norėjo investuoti. Todėl spręstina, kad Sutartis nėra laikytina vartojimo sutartimi.

45. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, šalys gali susitarti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas (baudą, delspinigius). Viena iš netesybų paskirčių – kompensuoti iš anksto nustatytus kreditoriaus patirtus nuostolius, nereikalingus įrodinėti.

46. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

47. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

48. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

49. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovė, siekdama pasilikti ieškovės sumokėtą avansą kaip šalių sutartas netesybas, įrodė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl to, kad antroji šalis nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

50. Trečiasis asmuo L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po Sutarties sudarymo atsirado problemų, buvo laikinai uždarytas jo verslas ir nors ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo sukaupę (iš nuosavų ir skolintų lėšų) reikiamą pinigų sumą pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau nusprendė jos nesudaryti, nes šių pinigų galėjo prireikti sprendžiant paminėtas problemas. Tiek liudytojas G. Č., tiek atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei kaip atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis buvo nurodyta trečiajam asmeniui iškilusios problemos su teisėsauga, o ne kurios nors kitos aplinkybės. Iš esmės tą patvirtina ir aptarti paties trečiojo asmens paaiškinimai.

51. Nors proceso metu ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė papildomą aplinkybę, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis – tai, kad Sutartyje nebuvo nurodyta administracinė loftų paskirtis, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti būtent dėl pastarosios aplinkybės. Atsakovės atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ši aplinkybė ieškinyje nebuvo visai nurodyta (ieškovės pozicija buvo grindžiama tuo, kad šalys nesusitarė dėl ginčo loftų kainos ir derybos nutrūko), o pirmą kartą apie ją nurodyta dublike. Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad trečiasis asmuo L. P. dėl ginčo loftų paskirties jokių pretenzijų susitikimų su atsakovės vadovu metu nereiškė. Pažymėtina, kad tiek teismui pateiktame šalių susirašinėjime, tiek garso žinutėse ginčo turtas įvardijamas kaip loftai, taigi ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo ar turėjo būti suprantama, kad ketinamas įsigyti turtas nėra butai. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė triplike, tuo atveju, jeigu ieškovei būtų netikusi ketinamų parduoti patalpų paskirtis, ieškovės sutuoktinis nebūtų svarstęs galimybės įsigyti dar daugiau – keturis – loftus, kaip tą patvirtina 2023 m. liepos 18 d. garso įrašas. Pažymėtina, kad ieškovė A. P. teismo posėdžio metu, priešingai nei teigė trečiasis asmuo, paaiškino, kad derybų metu jai buvo žinoma, kad ketinamas įsigyti turtas yra loftai, negyvenamosios paskirties.

52. Dėl ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad šalys nebuvo suderinusios ginčo loftų kainos ir šalių derybos nutrūko, jau buvo pasisakyta, aptariant aplinkybes dėl Sutarties sudarymo – teismas konstatavo, kad šalys nagrinėjamu atveju buvo susitarusios dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, įskaitant ginčo turto kainą.

53. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl to, kad trečiajam asmeniui atsirado problemų su verslu (trečiasis asmuo nedetalizavo, kokių konkrečių problemų), kurioms spręsti galėjo prireikti trečiojo asmens ir ieškovės sukauptų lėšų, iš pradžių numatytų ginčo loftams įsigyti, o ne dėl kurių nors kitų priežasčių. Todėl spręstina, kad pagrindinės sutarties nesudarymas buvo nulemtas subjektyvių – nuo ieškovės ir trečiojo asmens valios priklausančių – priežasčių, t. y. atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nepagrįstas. Remiantis Sutarties 3.3 punktu, ieškovė sutiko, kad jos sumokėtas avansas yra negrąžinamas ir lieka atsakovei, jeigu ieškovė šios Sutarties galiojimo metu: nesudaro Turto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsisako šio Sutarties, savo veikimu ar neveikimu pažeidžia šią Sutartį ar joje nurodytus terminus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog egzistuoja pagrindas ieškovės civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams taikymui.

Dėl pagrindo netesybų mažinimui

54. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

55. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo įrodė, kad atsakovės pritaikytos netesybos yra neprotingai didelės. Remiantis ginčo loftų pirkimo–pardavimo 2023 m. spalio 30 d. ir 2023 m. spalio 17 d. sutartimis, ginčo loftai buvo parduoti kitiems pirkėjams atitinkamai už 34 000 Eur ir 33 000 Eur (el. b. 2 f., b. l. 38–62). Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo loftai parduoti visiškai įrengti (apstatyti baldais ir pan.) ir pateikė nuotraukas, kurios, kaip paaiškino atsakovės atstovas, yra kitų (ne ginčo) loftų, tačiau analogiško įrengimo (el. b. 2 f., b. l. 63–69). Atsakovė į bylą taip pat pateikė įrodymus apie atsakovės patirtas išlaidas dėl ginčo loftų papildomo įrengimo (e. b. 2 f., b. l. 93–103). Remiantis šiais įrodymais, pateikta mokėjimo pavedimų už bendrą 17 277,51 Eur, tiesa, reikia pažymėti, kad pateikti mokėjimo pavedimai nėra susieti su sąskaitomis ar kitais įrodymais, kurie pagrįstų, kad šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl ginčo loftų įrengimo. Tačiau bet kuriuo atveju, atlikus matematinius veiksmus, spręstina, kad atsakovė ginčo loftus įrengusi už jos teigiamą 17 277,51 Eur kainą, nuostolių iš esmės nepatyrė, įvertinus tai, kad ieškovei šiuos loftus (neįrengtus) planuota parduoti už 51 000 Eur bendrą kainą, o faktiškai parduota (įrengtus) už 67 000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas paaiškino, kad kiekvieno iš loftų įrengimas kainavo apie 10 tūkst. Eur, taip pat jog tiesioginių nuostolių nepatyrė, tik savo laiką sugaišo.

58. Esant tokiai situacijai, kai tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė dėl Sutarties pažeidimo nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių, todėl viso negrąžinto avanso kaip netesybų įskaitymas lemtų pastarosios nepagrįstą praturėjimą. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad dėl kitos šalies Sutarties pažeidimo ji sugaišo laiką, teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 1000 Eur dydžio netesybų pritaikymas (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 4 000 Eur negrąžintą avansą.

59. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis ir 1 200 Eur teisinių paslaugų išlaidos (el. b. 1 f., b. l. 7–8; 2 f., b. l. 126–127, 133). Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos apėmė: 600 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 600 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir susipažinimą su pateiktais dokumentais.

63. Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 3 388 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios apėmė: 605 Eur atsiliepimo į ieškinį paruošimas ir pateikimas teismui, 605 Eur tripliko parengimas ir pateikimas teismui, 2 178 Eur pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimas (el. b. 2 f., b. l. 112–123; 145–148; 162–166).

64. Ieškovės ir atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Ieškovės ir atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė šias išlaidas faktiškai patyrė.

65. Nagrinėjamu atveju patenkinus 80 procentų ieškovės reikštų reikalavimų, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovei A. P. iš atsakovės priteistina 1 050,4 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Vilnios slėnis“ proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 677,6 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina galutinė 372,8 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 050,4 Eur - 677,6 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66. Šioje byloje kiekvienai iš ginčo šalių tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (iš viso patirta 43,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškovei tenkanti dalis yra 8,77 Eur, atsakovei – 35,07 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai priteistina iš ieškovės A. P. – 8,77 Eur, o iš atsakovės UAB „Vilnios slėnis“ – 35,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilnios slėnis“ (juridinio asmens kodas 305228847) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 372,8 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,77 Eur (aštuonių eurų 77 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilnios slėnis“ (juridinio asmens kodas 305228847) 35,07 Eur (trisdešimt penkių eurų 7 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.