Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15060-2024 (ROIK: 24260496666).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-15060-2024 (ROIK: 24260496666) J. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 450 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 23 d., 16.48 val., Klaipėdos rajono sav., Gargžduose, Pušų – Karaliaus Mindaugo g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, tai yra vairuodamas automobilį išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kurio danga padengta šlapiu sniegu, sukdamas dešinėn spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti šonu į priešpriešinę eismo juostą, taip nesilaikant dešiniojo krašto bei nerodant įspėjamojo posūkio signalo, toliau tyčia staigiai suko vairą kairėn ir dešinėn, taip keičiant automobilio judėjimo kryptį, „piešė vingiuotą kelią“ ir padarė automobilį sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais J. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4,9, 82, 119, 127 punktus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas J. Z. atstovo advokato skundas, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną J. Z. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 170 Eur baudą. Skundą motyvuoja tuo, jog neginčija fakto, kad 2024 m. lapkričio 23 d., apie 16.48 val., Klaipėdos rajono sav., Gargžduose, Pušų – Karaliaus Mindaugo g. sankryžoje vairavo automobilį, tačiau nesutinka su tuo, jog darė tai chuliganiškai. Tą dieną buvo garaže, remontavo automobilį; po to, apie 16.40 val., su automobiliu išvažiavęs iš garažo kelis kartus iš šalutinio kelio bandė įvažiuoti į pagrindinį kelią, tačiau to padaryti nepavyko, ratai prasisukdavo, automobilis užstrigdavo, nes šalutinio kelio danga buvo pasidengusi dideliu sluoksniu sniego, nevalyta. Kadangi jo automobilis varomas galu, nusprendė su automobiliu pavažiuoti atgal ir įsitikinęs, jog nei iš vienos pusės nėra artėjančių automobilių, parodė dešinės pusės posūkio signalą ir, padidinęs važiavimo greitį, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Kadangi ir pagrindinio kelio danga buvo slidi dėl buvusio sniego, automobilio galą šiek tiek užnešė ir pasuko į šoną; atleidus akseleratoriaus pedalą automobilis išsitiesino. Išvažiuojant iš šalutinio kelio matė, jog tolumoje važiavo policijos pareigūnų automobilis, kuris kiek vėliau jį prisivijo ir sustabdė, vien todėl net neturėjo minties daryti administracinio nusižengimo. Prie automobilio priėjęs pareigūnas nurodė, kad jis vairavo chuliganiškai, tačiau jis su pažeidimu nesutiko, pareigūnui nurodė tas pačias aplinkybes, nes nenorėjo piktybiškai pažeisti KET, pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius; jo netyčinis veiksmas – staigus automobilio išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį, dėl ko buvo netyčia užsuktas automobilio galas, galėtų būti kvalifikuojamas kaip pavojingas vairavimas, tačiau ne kaip chuliganiškas. Pažymi, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga susisiekimui iš gyvenamosios vietos Gargžduose nuvykti ir parvykti į/iš darbo Klaipėdos mieste, kadangi dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai tamsiu paros metu važiuoja tarnybiniu automobiliu, kur tolėliau matyti, kaip pareiškėjo J. Z. automobilis išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Matyti, kaip pareiškėjo automobilio galinė dalis išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, po to automobilis ištiesinamas ir nuvažiuoja.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi elementai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos - faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024 ir kt.).

Kaltės (subjektyviųjų (vidinių-psichinių)) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė ir panašiai, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021

Asmuo už chuliganišką vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Nors skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija ir atsiliepime palaikė savo poziciją, kad J. Z. 2024 m. lapkričio 23 d., 16.48 val., Klaipėdos rajono sav., Gargžduose, Pušų – Karaliaus Mindaugo g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę chuliganiškai, teisme ištyrus visus šioje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tokiai išvadai padaryti nepakanka. Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo kamerų įrašas, protokolo surašymo įvykio vietoje faktas bei paties J. Z. parodymai patvirtina, kad jis siekdamas išvažiuoti iš šalutinio kelio, kuris buvo padengtas sniegu, įsibėgėjo ir spausdamas akseleratoriaus pedalą išvažiavo į pagrindinį kelią, kurio danga buvo šlapia, vietomis padengta ledu ir šlapiu sniegu, dėl ko automobilio galiniai ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, ir tokiais savo veiksmais jis padarė šią transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko buvo sukeltas pavojus eismo, savo bei kitų žmonių (kitų automobilių vairuotojų) saugumui. Vis dėl to teismas, įvertinęs J. Z. atlikto manevro amplitudę ir trukmę, kuri buvo išties trumpa, bei pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams; jo pavojingi eismo saugumui veiksmai gali būti padaryti iš dėl jo paties deklaruoto klaidingo įsitikinimo, kad taip, kaip jis tai padarė, buvo pakankamai saugu ar neišvengiama, norint išvažiuoti iš sniegu padengto kelio. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį, nukreiptą ne į kokį nors kitą tikslą (kaip šiuo atveju nurodo J. Z., siekį išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį), o konkretų siekimą savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėžiant kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Kadangi įrodymų apie būtent tokio J. Z. tikslo turėjimą byloje leistinais būdais pakankama visuma nesurinkta, teismas pripažįsta, kad jis nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, todėl tokie pareiškėjo veiksmai pekvalifikuotini pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nustačius, jog jis padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus (saugaus važiavimo greičio nesilaikymas, priverčiant automobilį slysti šonu į priešpriešinę eismo juostą, taip nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės).

Perkvalifikavus veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. Z. per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. Z. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15060-2024 (ROIK: 24260496666) naikintinas ir J. Z. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. Z. atstovo advokato Aliaus Galmino skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15060-2024 (ROIK: 24260496666) ir J. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.