Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - 8 metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš R. U. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistas 19,28 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti V. L. ir G. A., tačiau jų atžvilgiu skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2012 m. spalio 18 d., apie 10.30 val., turėdamas tikslą platinti didelį kiekį narkotinės medžiagos, veikdamas kartu su V. L., Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kieme, adresu Pakalnės g.3, Vilniuje, V. L. nurodymu žadėdamas sumokėti 100 Lt atlygį, nurodė A. T. nunešti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, adresu Lukiškių skg.6, Vilniuje, sportinį krepšį, kuriame buvusio sportinio bato pado viduje esančiose ertmėse buvo paslėptas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė yra 88,234 g., o A. T. sutikus, paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefono numeriu V. L., kuris atnešė į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kiemą, adresu Pakalnės g.3, Vilniuje, sportinį krepšį, bei nešdamas šį sportinį krepšį, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, kur V. L. perdavus A. T. šį krepšį, kuriame buvusio sportinio bato pado viduje esančiose ertmėse buvo paslėptas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė yra 88,234 g., ir kurį A. T. nunešus į Laisvės atėmimo vietų ligoninės perdavimų ir

pasimatymų skyrių, adresu Lukiškių skg.6, Vilniuje, 2012 m. spalio, apie 10.42 val., Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus pareigūnai krepšyje buvusiame bate aptiko aukščiau nurodytas narkotines medžiagas.

Be to, R. U., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2013 m. balandžio 2 d., apie 19.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam D. J. kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, o pastarajam nuklupus ir bandant bėgti, bandė jį sulaikyti, griebė nukentėjusįjį už striukės ir smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas bei tuo padarė kūno sužalojimus - muštinę žaizdą dešinės akies viršutinio voko srityje, odos nubrozdinimą dešinės akies apatinio voko srityje su kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinio kelio bei dešinės blauzdos srityje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir iš nukentėjusiojo D. J. pagrobė 419,95 Eur/1450 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II“ bei 450 Lt/ 130,33 Eur, taip, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. J. priklausantį 550,28 Eur/1900 Lt vertės turtą.

Nuteistojo R. U. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį priimant išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių. Alternatyviai nuteistojo gynėjas prašo pakeisti ankščiau paminėtą nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo perkvalifikuojant veiką į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti nusikaltimo sunkumą ir kaltinamojo asmenybę atitinkančią bausmę.

Advokato manymu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šioje dalyje nuosprendis iš esmės nemotyvuotas, be to, apylinkės teismas nuteisdamas už minėtos veikos padarymą pažeidė esmines įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apelianto teigimu, kadangi R. U. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, o byloje esantys duomenys yra prieštaringi, todėl teismas turėjo itin atidžiai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ir trumpai aptarė V. L. ir A. T. parodymus. Pažymi, jog V. L. parodymai nėra nei nuoseklūs, nei vienodi ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje.

Nurodo, kad analizuojant R. U. ir V. L. bei A. T. paaiškinimus akivaizdu, kad jie yra prieštaringi, ir teismui nepavyko šių prieštaravimų pašalinti. Pažymi, kad nors teismas konstatavo, jog V. L. už narkotikų perdavimą gavo 1000 Lt ir dėl to jis turėjo suprasti, kad perduodamų medžiagų kiekis yra artimas dideliam ar didelis, tačiau pinigų gavimo faktas yra abejotinas. V. L. nėra užtikrintas dėl pinigų gavimo fakto ir yra minėjęs tiek pinigų gavimo faktą, tiek negavimo versijas. Advokato teigimu, jokių kitų įrodymų, kad V. L. iš tikrųjų gavo pinigus ar juos perdavė R. U. ar A. T. nėra. Pažymi, jog jeigu V. L. ir gavo iš pažįstamo Artiomo 1000 Lt, tai šie pinigai galėjo būti kaip atlygis 2 narkotikų nešimo epizodus. Nurodo, kad V. L. paaiškinimų patikimumas nėra didelis.

Advokatas savo skunde nurodo, kad nors teismas nustatė, jog R. U. žinojo, kad krepšyje yra narkotinės medžiagos ir prašė A. T. krepšį nunešti į Lukiškių ligoninę, pažymėtina, kad pats R. U. kategoriškai aiškina prie krepšio neprisilietęs, nematęs jo turinio ir nežinojęs apie narkotikų buvimą krepšyje. Nurodo, kad V. L. šiuo klausimu parodymai taip pat prieštaringi. Atkreipia teismo dėmesį, kad A. T. paaiškino, jog jis sutiko nunešti krepšį į Lukiškių ligoninę ne po R. U., o po V. L. prašymo, krepšį jam atnešė ir jam pardavė būtent V. L., kuris prižadėjo sumokėti už siuntinio perdavimą, pastarasis grasino po nepavykusio bandymo tai padaryti. Advokato teigimu, susitarimas dėl siuntinio nešimo į Lukiškes ir atsiskaitymo už tai įvyko tarp V. L. ir A. T., o patikimų įrodymų apie R. U. dalyvavimą šiame sandoryje ir tuo labiau žinojimą apie siuntinio turinį nėra.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad V. L. nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, o A. T. apskritai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jų suinteresuotumas dėl padaryto nusikaltimo suversti kaltę R. U. yra akivaizdus.

Advokato nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad D. U. dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada apie tai, kad V. L. suprato apie sportiniame krepšyje paslėptą narkotikų kiekį, teigia, jog tai visiškai nereiškia, kad šitai suprato ir R. U..

Advokatas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos pavyzdžiais nurodo, kad veiką padariusio asmens subjektyvus suvokimas apie narkotinių medžiagų kiekį turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Pažymi, kad narkotinės medžiagos bendras svoris neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. Atkreipia teismo dėmesį, kad BK 260 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis suvokė, kad medžiagos su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Advokato teigimu, šis požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant šį požymį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį, kadangi tai tik objektyvieji veikos požymiai. Nurodo, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 260 str. 2 d. būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo kokios tai buvo narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina prekyboje, arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir pan.

Advokato manymu, šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis R. U. būtų žinojęs ir galėjęs suvokti, kad sportiniame krepšyje esančiuose sportiniuose batuose yra paslėptas didelis kiekis narkotinių medžiagų, kadangi jis to krepšio nenešė, nebuvo atidaręs, nėra prekiavęs narkotikais. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad V. L. jam buvo pažadėjęs duoti 100 Lt už tai, kad jis suras asmenį, galintį nunešti sportinį krepšį į Lukiškių ligoninę, pagal žadėtos sumos nedidelį dydį neleidžia daryti išvados, jog R. U. vien pagal šį požymį galėjo suvokti didelį krepšyje paslėptų narkotikų kiekį. Advokato teigimu, jeigu apeliacinis teismas nutars, jog pakanka įrodymų, kad R. U. žinojo apie ankščiau paminėtame krepšyje esančius narkotikus ir padėjo surasti asmenį jų gabenimui į Lukiškių ligoninę, jo padaryta veika pagal subjektyviuosius požymius turėtų būti perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d., nustatant atitinkamą bausmę, atsižvelgiant į jo antraeilį vaidmenį bei sveikatos būklę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Apeliaciniame nuteistojo R. U. gynėjo advokato skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kuria R. U. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį priimant išteisinamąjį nuosprendį arba alternatyviai prašoma pakeisti ankščiau paminėto nuosprendžio dalį perkvalifikuojant veiką į BK 260 straipsnio 1 dalį paskiriant nusikaltimo sunkumą ir kaltinamojo asmenybę ir atitinkančią bausmę.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Nors apeliaciniame skunde nuteistojo advokatas prašo išteisinti R. U., tačiau patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog R. U. neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

1. 2012 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių skrg. 6, Vilniuje paimta striukė, bei maišelis su narkotine medžiaga (3 t., b. l. 3);

2. 2012 m. spalio 18 d. daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos ligoninės Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji specialistė I. Š. pateikė vieną porą sportinių batų, kurių dešiniajame bato viduje rasta augalinės kilmės medžiaga - galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 33);

3. 2012 m. gruodžio 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5805)-ISI-6920 nurodyta, kad rudos spalvos, supresuota augalinės kilmės medžiaga iš dešinio sportinio bato, 2012 m. spalio 18 d. paimta iš laisvės atėmimo vietos ligoninės adresu Lukiškių skrg. 6, Vilniuje, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 88, 235 g. (1 t., b. l. 44-45);

4. nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad jis paprašė R. U., jog jis surastų žmogų, kuris nuneštų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę krepšį, jam papasakojo apie pokalbį su Artiomu (dėl krepšio, kurį reikės pristatyta į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), taip pat pasakė apie tai, jog krepšyje tarp rūbų paslėptos narkotinės medžiagos, už šią paslaugą R. U. sumokėjo 200 litų (t.5, b.l.121-123; t.11, b.l.41-44);

5. liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad R. U. jam pasiūlė į Lukiškių ligoninę nunešti siuntinį, kadangi jo pasas priduotas į lombardą, jam atsisakius V. L. jį įkalbėjo nunešti siuntinį už 100 litų atlygį. Liudytojas taip pat nurodė, kad iki Lukiškių ligoninės jie nuėjo keturiese V. V., R. U., V. L., į Lukiškių ligoninę jis nuėjo vienas ir ten buvo sulaikytas (t. 2., b.l.41-42; 62-64; t.11., b.l.74-77);

6. iš dalies paties nuteistojo R. U. parodymai bylos nagrinėji o teisme metu, kad V. L. jo paprašė nunešti siuntinį į Lukiškių ligoninę, kadangi jis neturėjo asmens dokumento vietoje savęs surado žmogų (A. T.), kuris sutiko tai padaryti (t.12., b.l.61-63);

7. liudytojos M. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad jai dirbant laisvės atėmimų vietos ligoninėje 2012 m. spalio 18 d. ji perduodamoje siuntoje pastebėjo skirtingai sveriančius sportbačius, padarė jų rentgeną (t.11, b.l.72-73).

Nors nuteistojo R. U. advokato teigimu, skundžiamame nuosprendyje patikimų įrodymų apie R. U. dalyvavimą nešant siuntinį į Lukiškių ligoninę ir tuo labiau žinojimą apie siuntinio turinį nėra, tačiau patikrinus bylos medžiagą jokių abejonių dėl nuteistojo kaltės nekyla.

Nusikaltimas numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas pripažindamas, kad nuteistasis suvokė nusikalstamos veikos esmę ir tikslus ir bendrininkavo, t.y. veikė tiesiogine tyčia, rėmėsi iš dalies paties nuteistojo R. U. bei kito nuteistojo V. L. bei liudytojų A. T., M. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais bei kitomis byloje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. U. neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2012 m. spalio 18 d., apie 10.30 val., turėdamas

tikslą platinti didelį kiekį narkotinės medžiagos, veikdamas kartu su V. L., Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kieme, adresu Pakalnės g. 3, Vilniuje, V. L. nurodymu žadėdamas sumokėti 100 Lt atlygį, nurodė A. T. nunešti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, sportinį krepšį, kuriame buvusio sportinio bato pado viduje esančiose ertmėse buvo paslėptas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė yra 88,234 g.

Faktą, kad nuteistasis betarpiškai dalyvavo vykdant nusikaltimą patvirtina ankščiau aptarti ikiteisminio tyrimo bylos nagrinėjimo teisme metu duoti nuteistojo V. L., liudytojų A. T. parodymai, iš dalies paties nuteistojo R. U. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pirmosios apylinkės teismo ištirti ir įvertinti įrodymai abejonių nekelia.

Nors nuteistojo advokato teigimu, nuteistųjų R. U. ir V. L. bei A. T. paaiškinimai yra prieštaringi, ir apylinkės teismui nepavyko šių prieštaravimų pašalinti, tačiau išanalizavus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad ankščiau nurodytų asmenų parodymai, priešingai nei teigia advokatas, neskaitant nežymių skirtumų, iš esmės negali būti laikomi prieštaringais. V. L. nurodė, kad jis paprašė R. U., jog jis surastų žmogų, kuris nuneštų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę krepšį, taip pat nurodė apie tai, jog krepšyje tarp rūbų paslėptos narkotinės medžiagos, už šią paslaugą R. U. sumokėjo 200 litų. R. U. parodė, kad L. jo paprašė nunešti siuntinį į Lukiškių ligoninę, kadangi jis neturėjo asmens dokumento vietoje savęs surado kitą asmenį, t.y. A. T., kuris sutiko tai padaryti. A. T. nurodė, kad R. U. jam pasiūlė į Lukiškių ligoninę nunešti siuntinį, kadangi jo pasas priduotas į lombardą, jam atsisakius V. L. jį įkalbėjo nunešti siuntinį už 100 litų atlygį. Taigi visi ankščiau aptarti liudytojų parodymai iš esmės nėra skirtingi, jie patvirtina apylinkės teismo nustatytą faktą, jog R. U. aktyviais tyčiniais veiksmais dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Dėl advokato skunde išdėstyto argumento, kad nuteistasis R. U. nežinojo apie narkotikus ir tuo labiau apie jų kiekį esančius siuntoje pažymėtina, kad išanalizavus nuteistojo V. L. parodymus akivaizdu, jog R. U. apie narkotikus kurie yra siuntoje žinojo. Įvertinus R. U. gautų pinigų kiekį (200 litų) už narkotinių medžiagų perdavimą, o tiksliau tik už asmens suradimą, kuris juos galėtų perduoti, taip pat papildomą mokestį (100 litų) A. T. už dalyvavimą perduodant siuntinį, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, kad tokie organizaciniai veiksmai (ieškant narkotikų perdavėjų ir kt.) nebūtų atliekami gabenant nedidelį kiekį narkotikų.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2012 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. 140-(5805)-ISI-6920 nustatyta, kad rudos spalvos, supresuota augalinės kilmės medžiaga iš dešinio sportinio bato, 2012 m. spalio 18 d. paimta iš laisvės atėmimo vietos ligoninės adresu Lukiškių skrg. 6, Vilniuje, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 88, 235 g. (1 t., b. l. 44-45). Taigi remiantis šiuo rašytiniu įrodymu bei ankščiau aptartais nuteistųjų bei liudytojų parodymais akivaizdu, kad veikdami bendru sutarimu V. L. ir R. U. pasitelkdami į pagalbą A. T. turėjo tikslą platinti didelį kiekį narkotinės medžiagos, t.y. kanapių dervos, kurios masė yra 88,235 g. Nustačius pastarąsias aplinkybes konstatuotina, jog tenkinti advokato skunde išdėstytą prašymą nuteistojo R. U. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Nors advokatas savo skunde cituoja ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, tačiau pažymėtina, kad visose šiose advokato nurodytose nutartyse faktinės bylų aplinkybės skiriasi, jos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl negali būti tiesiogiai taikomos nagrinėjamoje byloje.

Dėl advokato skunde išdėstyto argumento kad, lyginant su nusikaltimo bendrininkams paskirtomis bausmėmis, nuteistajam R. U. paskirta per griežta bausmė pažymėtina, kad R. U. nuteistas už veikas, kurios priskiriamos prie sunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą iš savanaudiškų paskatų (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Be to, jis praeityje teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, už pirmas nusikalstamas veikas R. U. buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, tačiau vėliau ir vėl nusikalto, jo daromi nusikaltimai sunkėja, baustas administracine tvarka, tačiau iš to išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, R. U. už jo padarytą veiką, pagrįstai parinko straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, skirdamas minimalų jos dydį.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. U. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.