- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2-304-512/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04306-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokato padėjėjui A. Š., atsakovui G. B., institucijos atstovei U. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui G. B., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. B. nepilnamečiui sūnui, M. B. išlaikymui skirtą 300 Eur sumą, indeksuojant šią sumą vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. J.; priteisti M. B. iš atsakovo G. B. išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2022-03-31 šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. J.; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus M. B.. Ieškovė su atsakovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, Atsakovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir ieškovė tik vasaros laikotarpiu su nepilnamečiu vaiku lankydavosi pas atsakovą. Šalys įvertinusios tai, kad gyvena skirtingose valstybėse, taip pat dėl charakterių ir interesų skirtumų bei tarpusavio nesutarimų, nuo 2021 metų šeimyninių santykių nebepalaiko. Nuo šalių sprendimo nutraukti šeimyninius santykius, atsakovas nustojo palaikyti ryšius su ieškove bei nuo 2021 metų lapkričio mėnesio savo nepilnamečiui sūnui neteikė jokio materialinio išlaikymo, taip pat prie vaiko vystymosi raidos neprisidėjo. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, atsakovas su vaiku galėtų bendrauti pagal jos siūlomą tvarką. Iš atsakovo vaiko išlaikymui turėtų būti priteista 300 Eur suma per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėn.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepaisant abejonių dėl tėvystės, jis, gimus vaikui, apmokėjo visas būtinas išlaidas nuo pirmųjų sauskelnių, vežimėlio, lovytės, maitinimo kėdutės, maisto, visų higienos priemonių, ieškovės asmeninių išlaidų, taip pat ieškovės kelionių su abiem jos vaikais į (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuolat iki 2021 m. lapkričio mėn. buvo duodamos pinigų sumos savo reikmėms. Ieškovė sudarydavo klūtis jam matytis su vaiku.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka vaiko interesams, o prašoma priteisti suma po 300 Eur galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius išlaikymo įsiskolinimą, Skyriaus nuomone, iš vaiko tėvo turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Skyrius sutinka, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi neprieštarauja vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
Nagrinėjant bylą teismo nutartimi buvo paskirtas biologinis tėvystės tyrimas, kurio išvadoje nurodyta, jog atsakovas G. B. ne mažesne nei 99,999989 % tikimybe yra biologinis M. B. tėvas.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažįsta, kad yra M. B. biologinis tėvas, neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, sutinka teikti 250 Eur išlaikymą kas mėnesį, šiuo metu galėtų atvykti bendrauti su vaiku kartą per mėnesį, pasiimti jį švenčių, atostogų metu.
Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus M. B.. Šalys kartu negyveno. Vaikas visą laiką gyvena su ieškove. Byloje iš esmės kyla ginčas tik dėl išlaikymo vaikui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas atsiliepime išreiškė abejones dėl tėvystės.
Dėl tėvystės pripažinimo (nustatymo)
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
Minėta, kad atlikus biologinį tėvystės tyrimą nustatyta, jog atsakovas G. B. ne mažesne nei 99,999989 % tikimybe yra biologinis vaiko M. B. tėvas. Su šia išvada atsakovas sutinka. Be to, byloje pateikti įrodymai – pačio atsakovo paaiškinimai apie tai, kad gimus vaikui jis supirko visus būtinus daiktus: sauskelnes, vežimėlį, lovytę, maitinimo kėdutę, maisto, visas higienos priemones, taip pat byloje pateiktos nuotraukos, šalių paaiškinimai apie tai, kad ieškovė su vaiku lankė atsakovą (duomenys neskelbtini), neginčijamai patvirtina, kad atsakovas yra vaiko M. B. biologinis tėvas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Šioje byloje nustatyta, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jam sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos, mama juo tinkamai rūpinasi ir prižiūri, todėl su ieškove ir nustatytina nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.
Dėl atsakovo bendravimo su vaiku
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis).
Šioje byloje vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, atsakovo galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
Atsakovas su sūnumi nebendravo ilgą laiką, ieškovė paaiškino, kad sūnus tėvo nelabai pažįsta, todėl prašo nustatyti jos siūlomą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.
Teismas, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, į vaiko amžių, sprendžia, kad šiuo metu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, tėvo galimybes. Nustatant bendravimo tvarką pritartina atsakovo pozicijai, kad šiuo metu jis atvykti į Lietuvą galėtų tik kartą per mėnesį.
Dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-07-08 iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą 1 250 eurų.
Nurodė, kad sūnaus reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 650 - 700 eurų suma. Maistui reikia apie 150 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai aprangai sudaro apie 75 Eur per mėnesį, vaiko poreikiai lavinimuisi šiuo metu sudaro apie 250 Eur, higienos priemonėms, sveikatai – 50 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui – 50 Eur. Taip pat reikalingos lėšos ir būsto nuomai, išlaikymui (elektra, dujos, vanduo, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, būsto šildymas, komunalinės išlaidos) – 100 Eur.
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro minimali alga (apie 700 Eur), ji viena augina du nepilnamečius vaikus, aprūpina juos gyvenamuoju būstu (nuomojasi), tenkina kasdienius vaikų poreikius.
Atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), turi individualią įmonę, nuomojasi būstą. Atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė, tačiau nurodo, kad po mokesčių jam lieka ne mažiau kaip 1 000 Eur. Kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsiskolinimų neturi, nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs, todėl privalo maksimaliai prisidėti prie sūnaus išlaikymo.,
Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai (85,75 Eur), kuriuos gauna ieškovė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių, šiuo metu turėtų būti apie 600 Eur.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovei tenka didžioji rūpinimosi šalių sūnumi našta, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo tenkintinas pilnai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 300 Eur kas mėnesį (nežymiai nukrypstant nuo lygių dalių principo) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2022-03-31. Nurodė, kad šalims nutraukus santykius, atsakovas 5 mėn. Neskyrė lėšų vaiko išlaikymui.
Atsakovo nuomone šis įsiskolinimas nepriteistinas, nes po vaiko gimimo, išvykdamas į (duomenys neskelbtini), jis paliko ieškovei apie 1 000 Eur. Be to, apmokėjos visas ieškovės ir vaiko atvykimo ir pragyvenimo (duomenys neskelbtini) išlaidas.
Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi vaiko poreikius, atsakovas kurį laiką ieškovę su vaiku išlaikė jiems būnant (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė vienas iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina po 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už vieną mėnesį, iš viso – 500 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 860 Eur.
Ieškovė pateikė keturis reikalavimus, iš kurių trys patenkinti pilnai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 40 proc. Laikytina, kad bendrai reikalavimai patenkinti 85 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 731 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovo priteistini 108 Eur žyminio mokesčio valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. J., (duomenys neskelbtini)
Nustatyti G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
iki vaiko 2,5 metų amžiaus - G. B. bendrauja su M. B. vieną mėnesio savaitgalį kartu susitikimuose dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai V. J., G. B. sutartu laiku ir sutartoje vietoje, laikotarpiu nuo 10 val. - 12 val. turi teisę būti su nepilnamečiu vaiku iki tos pačios dienos 19 val. - 20 val. G. B. privalo informuoti V. J. sms žinute prieš 36 val. iki planuojamo susitikimo su vaiku;
iki vaiko 4 metų amžiaus - G. B. turės teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų M. B. iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. - 12 val. ir grąžindamas sūnų M. B. į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val. G. B. privalo informuoti V. J. sms žinute prieš 36 val. iki planuojamo susitikimo su vaiku;
iki vaiko 6 metų amžiaus - G. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų M. B. iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją savaitgalio dieną 10 val. - 11 val. laikotarpyje ir grąžindamas sūnų M. B. į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sekmadienį) iki 18 val. G. B. privalo informuoti V. J. sms žinute prieš 36 val. iki planuojamo susitikimo su vaiku;
G. B. su sūnumi M. B. turi teisę bendrauti savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje neporiniais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 10 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 12.00 val., poriniais metais - nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 12.00 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 18.00 val.. G. B. pasiima sūnų iš jo motinos gyvenamosios vietos bendravimo laiko pradžioje ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo laikui;
G. B. turi teisę bendrauti su sūnumi M. B. poriniais metais Naujųjų Metų dienomis, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse (poriniais metais gruodžio 31 d.) 10 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) ne vėliau kaip iki 20 val.;
G. B. su sūnumi M. B. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje neporiniais metais per Šv. Velykas, sūnų pasiimdamas prieš šventę penktadienį 18.00 val. iš sūnaus motinos gyvenamosios vietos, o kai sūnus lankys ugdymo įstaigą - iš ugdymo įstaigos, ir grąžina į sūnaus motinos gyvenamąją vietą pirmadienį 18.00 val. Iškilus problemų dėl sūnaus savijautos (verkia, nenurimsta, atsiradus ligos požymių), G. B. telefonu informuoja sūnaus motiną, kuri tėvo ir sūnaus bendravimo metu būna pasiruošusi pasiimti sūnų;
nuo vaiko 6 metu amžiaus - G. B. su sūnumi M. B. turi teisę praleisti 14 nepertraukiamų dienų savo kasmetinių atostogų, jei tai nekliudo vaiko ugdymo procesui. G. B. privalo informuoti V. J. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamų atostogų. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų dalį su sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; jei atostogos abiem tėvams prasideda tuo pačiu metu, tuomet pirmąją padalytų atostogų dalį su sūnumi praleidžia vaiko mama, o antrąją - sūnaus tėvas. G. B. su sūnumi M. B. turi teisę neporiniais metais kartu praleisti vaiko pavasario atostogas, o poriniais metais kartu praleisti vaiko rudens atostogas, pasiimdamas sūnų M. B. pirmą vaiko atostogų dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų M. B. į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18 val. G. B. privalo informuoti V. J. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko paėmimo;
V. J. užtikrina, kad vaiko perdavimo tėvui momentu, sūnus su savimi turėtų visus jam reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, o atsakovas įsipareigoja grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą grąžinti ir visus jam perduotus vaiko daiktus;
G. B. turi teisę kiekvieną savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, nekliudomai bendrauti su sūnumi M. B. vaizdo skambučiais - nuotolinio ryšio priemonėmis - telefonu, interneto tinklu „Skype“, kurių pagalba galima susisiekti su vaiku, nuo 18 val. 30 min. iki 19 val. 30 min.;
V. J. privalo informuoti G. B. apie jo sūnaus M. B. sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias V. J. yra kreipusis ar kreipsis dėl sūnaus M. B. gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikui teikimo.
Priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-07-08 iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 500 Eur (penkis šimtus eurų.
Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J..
Priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą G. B. iki kiekvieno mėnesio 15 d. perveda į V. J. atsiskaitomąją sąskaitą.
Priteisti iš atsakovo G. B. 731 Eur advokato pagalbos išlaidų V. J. ir 108 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. liepos 12 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.