Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas areštu 30 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. L. paskirta 20 parų arešto bausmė; bausmės pradžią L. L. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos; civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. L. 199,99 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš L. L. konfiskuota valstybės naudai 100 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, L. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir L. L. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl L. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir paskirdamas L. L. bausmę, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo L. L. veiksmus ir paskyrė jam teisingą bausmę. Prokurorė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš L. L. valstybės naudai konfiskuota 100 Eur. Prokurorės nuomone, L. L. nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

7. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

8. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, uždraustos veikos rezultatu pripažįstant tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautą bet kokio pavidalo turtą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Pagal teismų praktiką tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387-677/2015, 2K-196-788/2017, 2K-161-693/2019).

9. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. L. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią garso sistemą „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 199,99 Eur. Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. L. 199,99 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai už pagrobtą turtą. Tuo pačiu nuosprendžiu konstatuota, kad L. L. pagrobtą garso sistemą „(duomenys neskelbtini)“ pardavė už 100 Eur nepažįstamam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 100 eurų.

10. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog kai byloje yra pareiškiamas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tuomet, jei kaltu pripažintas asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad L. L. pardavė pagrobtą garso sistemą ir už ją gavo 100 eurų. Tačiau, kaip matyti, iš pagrobto turto pardavimo nuteistasis turtinės naudos negavo, kadangi pardavė pagrobtą garso sistemą už žymiai mažesnę sumą nei nustatyta šios garso sistemos vertė, be to, kaip minėta, dėl pagrobtos garso sistemos vertės civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuris, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo visiškai patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 100 eurų konfiskavimą valstybės naudai, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir esmingai pablogino nuteistojo padėtį, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra naikintinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistajam L. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė J. Š.. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4, 6 punktais, prašoma iš L. L. valstybės naudai priteisti 87,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris paduotas L. L. teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais (prašant panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo). Pats nuteistasis L. L. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti šį apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą L. L. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.‏‏‎

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš L. L. konfiskuota valstybės naudai 100 Eur (vienas šimtas eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš L. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.