Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rukatonas“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo arba turto vertės priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas išreikalauti pjūklą „445 15“ iš svetimo neteisėto valdymo, ir teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota grąžinti traktorių „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini) ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia dviem argumentais: 1) skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog traktorių „STIGA Tornado 398 M“ atsakovė užvaldė daikto garantiniu laikotarpiu, kai jis buvo visiškai naujas, o jį naudodama daugiau nei pusantrų metų pablogino jo būklę ir, tikėtina, traktorius gražinimo metu negali būti ir nebėra toks, koks buvo prieš jį užvaldant; 2) pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, jog atsakovė yra užvaldžiusi ieškovo reikalaujamą grąžinti pjūklą,

Faktinės bylos aplinkybės

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovo sesuo V. S. ir atsakovės tėvas A. V. gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti asmenys gyveno kartu iki 2022 m spalio mėnesio. Atsakovės tėvas A. V. (duomenys neskelbtini) mirė, byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas. Ieškovo sesuo V. S. gyvena globos namuose. Iš trečiojo asmens UAB „Rukatonas“ 2023 m. gegužės 2 d. pažymos, pateiktos 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, garantinio paso nustatyta, kad ieškinyje nurodytas pjūklas „445 15“, kurį ieškovas prašo atsakovę grąžinti jam, nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o trečiajam asmeniui UAB „Rukatonas“. Trečiojo asmens UAB „Rukatonas“ vadovas 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinyje nurodytu pjūklu neatlygintinai leido naudotis ieškovui, šias aplinkybes tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas, taip pat pateikė ir traktoriuko „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini) įsigijimo kasos čekį, garantinio paso duomenis. Atsakovė pateikė pjūklo „Husqvarna 345“ nuotrauką, nurodė, kad savo dispozicijoje turi tik šį pjūklą „Husqvarna 345“ ir ieškovo prašomą grąžinti traktoriuką „STIGA Tornado 398 M“, nes, jos nuomone, minėti kilnojamieji daiktai priklausė jos mirusiam tėvui A. V.. Byloje pateiktas notaro liudijimas, iš kurio matyti, kad atsakovė yra mirusio A. V. paveldėtoja.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui traktorių „STIGA Tornado“

16. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui užvaldytą traktorių „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini), nors, ieškovo nuomone, teismas turėjo priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją. Tokius savo argumentus ieškovas grindžia tuo, jog ieškovo daiktą atsakovė užvaldė daikto garantiniu laikotarpiu, kas yra labai svarbu daikto savininkui (daiktas pirktas 2022 m. rugpjūčio 30 d., garantijos terminas 24 mėn., daiktas užvaldytas 2023 m. kovo 18 d., garantija baigėsi 2024 m. rugpjūčio 30 d.). Be to, daiktas ieškovo dar nebuvo naudotas, buvo visiškai naujas. Ieškovo nuomone, byloje nėra duomenų, kokios techninės būklės daiktas yra teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau mano, jog, atsakovei užvaldytu daiktu naudojantis daugiau negu pusantrų metų (faktiškai 16 mėnesių), tikėtina, daiktas nebėra toks, koks buvo prieš jį užvaldant. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

17. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas). Tai reiškia, jog būtent ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs, o ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

18. Ieškovas ieškinyje reiškia ir alternatyvų ieškinio reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

19. Iš teismui pateikto patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies matyti, jog ieškovas pareiškė du alternatyvius reikalavimus, t. y. ieškovas prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui kilnojamuosius daiktus – pjūklą „445 15“, 499 Eur (su PVM) vertės, ir traktoriuką „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini), 1 832 Eur (su PVM) vertės, arba priteisti iš atsakovės 2 331 Eur sumą. Akcentuotina, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, nutarė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui kilnojamąjį daiktą – traktoriuką „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vindikacijos esmė yra savininko, nevaldančio savo turto, reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą turtą, todėl laikytina, jog ieškovas reikšdamas vindikacinį ieškinį iš esmės siekia susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį, tačiau kito asmens dispozicijoje esantį daiktą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepaisant to, kad ieškovas reiškė ir alternatyvų reikalavimą priteisti jam iš atsakovės ginčo traktoriuko vertę, tačiau šiuo atveju šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, reiškiant vindikacinį ieškinį, reikalavimas priteisti turto vertę gali būti patenkintas tik tuomet, kai neteisėtai užvaldytą turtą atsakovas yra praradęs ir jo neturi.

20. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog tai, kad traktoriuku „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini) atsakovė disponavo ir jį valdė daugiau negu pusantrų metų (faktiškai 16 mėnesių), reiškia, jog atsakovė daiktu naudojosi ir šiuo metu traktoriukas negali būti ir nebėra toks, koks buvo prieš jį užvaldant. Ieškovas teigia, kad traktoriukas „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. vasaros pabaigoje, ir visiškai nenaudotas paliktas atsakovės tėvui priklausančioje namų valdoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, į bylą nepateikė. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina ginčo traktoriuko įsigijimo laiką (2022 m. rugpjūčio 30 d.), tačiau aplinkybių, jog ieškovas daiktu nesinaudojo ir jis buvo visiškai naujas, byloje nėra pateikta. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog, ginčo traktoriukui esant atsakovės dispozicijoje, atsakovė juo naudojosi, taip pat nėra jokių duomenų, kad ginčo traktoriuko būklė būtu kaip nors pabloginta.

21. Atsakovo nuomone, būtent atsakovė privalėjo į bylą pateikti įrodymus, jog ginčo traktoriuko būklė nėra pasikeitusi, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ieškovas į bylą turėjo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių ne tik tai, kad ginčo traktoriuku jis nesinaudojo ir atsakovė iš esmės užvalė naują traktoriuką, bet ir privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovė traktoriuku naudojosi ir jo būklė šiuo metu yra blogesnė nei atsakovei jį užvaldžius, tačiau ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremti objektyviais įrodymais, todėl negali būti laikomi pagrindu pakeisti skundžiamą sprendimą.

22. Įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui ginčo traktoriuką, o ne tenkino alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės kompensaciją.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pjūklą „445 15“

23. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pjūklą „445 15“, 499 Eur (su PVM) vertės. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šios reikalavimo dalies, iš esmės konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė disponuoja atsakovui perduotu pjūklu „445 15“, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo.

24. CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.

25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktą).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įrodė, jog teisėtai valdė ginčo pjūklą panaudos sutarties pagrindu, taip pat byloje nekeliamas ginčas dėl to, jog ginčo pjūklo savininkas (šio atveju naudotojas) prarado valdymo teisę be savo valios, tačiau byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, ar ginčo pjūklą yra užvaldžiusi atsakovė. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad atsakovė atsakydama į ieškovo pretenziją 2023 m. balandžio 24 d. neneigė turinti benzininį pjūklą. Taip pat pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė neteigė, kad nėra užvaldžiusi benzininio pjūklo, o teismo posėdžio metu atsakovė pripažino faktinę aplinkybę, kad paėmė du pjūklus, kad tėvas turėjo du pjūklus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės paaiškinimus, jog ji neturi pjūklo „445 15“, turėjo vertinti kritiškai ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui ginčo pjūklą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

27. Iš į bylą pateiktos ieškovo 2023 m. balandžio 6 d. pretenzijos dėl daiktų grąžinimo matyti, jog ieškovas prašė atsakovės geranoriškai grąžinti jam priklausančius daiktus, t. y. benzininį pjūklą „Huqsvarna“ bei sodo traktoriuką „Tornado“ 398 W“. Atsakovė, 2023 m. balandžio 24 d. raštu atsakydama į šią pretenziją nurodė, kad, atsakovės duomenimis, šis turtas priklauso atsakovės tėvui A. V., kuris yra gydomas slaugos ligoninėje. Pažymėjo, kad pretenzijoje nenurodoma, kada ir kokiu būdu ir iš kur atsakovė galėjo pasiimti pretenzijoje minimus daiktus. Taip pat prašė pateikti prašomo grąžinti turto nuosavybės dokumentų kopijas bei sutartis, kurių pagrindu minėtas turtas buvo perduotas atsakovės tėvui. Akcentuotina, jog į bylą nėra pateikta jokių atsakymų į atsakovės raštą. Taip pat nustatyta, jog, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, atsakovė su ieškiniu nesutiko bei nurodė: „<...> Atsakovė benzininį pjūklą ir traktoriuką parsivežė namo pasaugoti, kol tėvas pasveiks.“ Pažymėtina ir tai, kad atsakovė į bylą yra pateikusi pjūklo „Husqvarna 345“ fotonuotrauką. Atsakovės teigimu, būtent šį pjūklą atsakovė pasiėmė tėvui susirgus.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, pažymi, jog tiek ieškovo 2023 m. balandžio 6 d. pretenzijoje, tiek ir atsakovės 2023 m. balandžio 24 d. rašte dėl pretenzijos nėra detalizuojama, kokį konkretų pjūklą ieškovas prašo grąžinti, o atsakovė taip pat nenurodė tikslaus jos dispozicijoje esančio pjūklo modelio. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog susirgus atsakovės tėvui, norėdama pasaugoti pjūklą ir traktoriuką, kol tėvas pasveiks, atsakovė minėtus daiktus parsivežė namo, tačiau taip pat neidentifikavo parsivežtų daiktų, abstrakčiai nurodydama, jog parsivežė pjūklą ir traktoriuką. Tik bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikta atsakovės dispozicijoje esančio pjūklo „Huqsvarna 345“ fotonuotrauka, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė iš savo tėvo namų valdos parsivežė ne ieškovo nurodomą pjūklą „Huqsvarna 445 15“, o kito modelio benzininį pjūklą. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovė savo žinioje turi ieškovo prašomą grąžinti pjūklą „Huqsvarna 445 15“, į bylą pateikta nebuvo.

29. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovės teiginius ir pripažinti labiau tikėtina aplinkybę, jog atsakovė yra užvaldžiusi ieškovo reikalaujamą pjūklą, kadangi teismas atsakovei buvo išaiškinęs ir suteikęs galimybę pateikti įrodymus apie užvaldytus daiktus (su antstolio pagalba konstatuoti faktines aplinkybes), tačiau atsakovė elgėsi pasyviai ir tokių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi tokiu būdu ieškovas iš esmės siekia perkelti savo turimą įrodinėjimo pareigą atsakovei.

30. Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

31. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog būtent ieškovas, siekdamas ieškinio reikalavimų patenkinimo, privalo įrodyti įstatyme numatytas sąlygas, o ne atsakovė privalo įrodinėti, jog nedisponuoja prašomu grąžinti turtu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (jų nebuvimą), konstatuoja, jog byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė valdo būtent pjūklą „445 15“. Be to, apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovė atsakydama į ieškovo pretenziją ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių neteigė, kad nėra užvaldžiusi benzininio pjūklo, neturi teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išnagrinėjimui. Kaip detaliai aptarta šios nutarties 27-28 punktuose, nei ieškovo pretenzijoje, nei pareiškėjos atsakyme ar prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepripažino aplinkybių, jog jos dispozicijoje yra ginčo pjūklas „445 15“. Taip pat atsakovė tokių aplinkybių nepripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė visų vindikaciniam ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškinio dalį atsisakė tenkinti.

32. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, jog aplinkybes, kad ieškovas laikė jam perduotą naudotis pjūklą „445 15“ atsakovės tėvui priklausančioje namų valdoje, patvirtina tai, jog atsakovės tėvas A. V. su ieškovo seserimi V. S. gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį. Ieškovas nurodė, kad gyvendamas kaime visada padėjo savo seseriai, 2023 m. žiemą–pavasarį taip pat padėjo apsirūpinti malkomis ir kartu su atsakovės tėvu bei vienas (kadangi turėjo leidimą ruošti malkas) ruošė miške malkas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ne tik padėjo atsakovės tėvui apsirūpinti malkomis, tačiau taip pat nėra ir objektyvių įrodymų, kad būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovės tėvą ištiko insultas, jis vykdė miško pjovimo darbus. Tai, kad ieškovas į bylą pateikė 2023 m. sausio 30 d. atsakovės tėvui išduotą medienos ruošos liekanų ruošimo leidimą, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, jog ieškovas padėjo atsakovės tėvui, ir juo labiau nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas ginčo pjūklą „445 15“ laikė pas atsakovės tėvą ir kad būtent atsakovė minėtą pjūklą neteisėtai užvaldė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas į bylą pateikė medienos ruošos liekanų ruošimo leidimą, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog ginčo pjūklas „445 15“ yra atsakovės dispozicijoje, todėl nėra pagrindo įpareigoti šį pjūklą grąžinti ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas).

35. Minėta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus, t. y. ieškovas prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui kilnojamuosius daiktus: 1) pjūklą „445 15“, 499 Eur (su PVM) vertės; 2) traktoriuką „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini), 1 832 Eur (su PVM) vertės. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu buvo suformulavęs ir alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 331 Eur sumą, tačiau šis reikalavimas teisinės reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi, kadangi atsakovė buvo įpareigota grąžinti ieškovui traktoriuką „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, jog, apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, byloje iš viso buvo tenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų (visiškai tenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui traktoriuką „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini), tačiau netenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pjūklą „445 15“). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog byloje buvo patenkintas vienas iš dviejų pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų.

37. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų materialinių teisių reikalavimų proporciją. Pažymėjo, kad teismas proporciją nustatė kiekybine išraiška, pagal pareikštų reikalavimų vienetus, tačiau, ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai yra vienos rūšies, susiję su konkrečiomis sumomis, t. y. traktoriukas – 1 832 Eur. pjūklas – 449 Eur, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nors ieškovo reikalavimai ir yra turtinio pobūdžio, tačiau šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos negali būti skirstomos pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų kompensavimo tikslą, t. y. siekį užtikrinti, jog bylą laimėjusi šalis nepatirtų neigiamų pasekmių vien todėl, kad privalėjo ginti savo teises teisme ir dėl to patyrė papildomų nuostolių. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti du reikalavimai grąžinti daiktus teisėtam jų savininkui. Ginčo dėl daiktų vertės nekilo. Taip pat ieškovas atskirai neįrodinėjo jokių aplinkybių siekdamas pagrįsti prašomo grąžinti turto vertę, nebuvo atliekamos papildomos ekspertizės ir pan. Tai reiškia, jog, siekdamas įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ieškovas jokių papildomų procesinių veiksmų, susijusių su prašomų grąžinti daiktų verte, neatliko, kas suponuoja išvadą, jog papildomų bylinėjimosi išlaidų atsižvelgiant į ginčo daiktų vertę byloje nesusidarė (nepaisant ginčo daiktų vertės, įrodinėjamų aplinkybių apimtis byloje nepasikeitė). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržiūrėti ieškovo sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo klausimą. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 53 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi žyminis mokestis buvo sumokėtas kaip už turtinį ginčą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, laiko, jog šis mokestis tarp šalių gali būti paskirstomas atsižvelgiant į priteistų grąžinti daiktų vertę. Byloje nustatyta, jog traktoriuko „STIGA Tornado 398 M“ (duomenys neskelbtini) vertė – 1 832 Eur, pjūklo vertė – 449 Eur. Įpareigojus grąžinti ieškovui minėtą traktoriuką, darytina išvada, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui 78,59 proc. ((1 832 Eur x 100 proc.) : 2 331 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 41,65 Eur ((53 Eur x 78,59 proc.) : 100 proc.).

39. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra patyręs 3 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, taip pat į tai, kad buvo tenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, perskaičiavęs iš atsakovės ieškovui priteistiną žyminio mokesčio dydį, apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad iš atsakovės priteisina ieškovui 1 691,65 Eur suma ((3 300 Eur x 50 proc.) + 41,65 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Įvertinęs visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus ir tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau iš dalies netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ši pirmosios instancijos teismo spendimo dalis patikslintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog patikslinus Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą buvo sprendžiama dėl procesinių klausimų išsprendimo, kurie materialinių bylos klausimų išsprendimui įtakos neturėjo, todėl laikytina, jog apeliacinis skundas atmestas visa apimtini. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, netenkintinas ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad iš atsakovės D. P. ieškovui A. P. priteisiama 1 691,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.