Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Civilinės ieškovės UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš P. P. UAB ,,A“ naudai 369 Eur (trys šimtai šešiasdešimt devyni eurai) turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos 369 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš P. P. UAB ,,B“ naudai 169 Eur (šimtas šešiasdešimt devyni eurai) turtinės žalos. Civilinės ieškovės UAB „C“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš P. P. UAB ,,C“ naudai 349,88 Eur (trys šimtai keturiasdešimt devyni eurai 88 euro centai) turtinės žalos. Civilinės ieškovės UAB „D“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš P. P. UAB ,,D“ naudai 650,78 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų 78 euro centai) turtinės žalos. Civilinės ieškovės UAB „E“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš P. P. UAB ,,E“ naudai 167,76 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt septyni eurai 76 euro centai) turtinės žalos. UAB „A“ prašymas taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą P. P. turtui netenkintas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. P. neišieškotos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo P. P. padarytų vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos

Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

Palyginus Administracinių nusižengimų registro išraše už 5 metus esančius duomenis su nuteistajam P. P. suformuluotu kaltinimu šioje byloje, matyti, kad nors P. P. vagystes vykdė reguliariai, tačiau ANK 108 straipsnyje numatyti nusižengimai ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa: nusikalstami veiksmai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti P. P. nusikalstami veiksmai nebuvo įtraukti į kaltinimą nagrinėjamojoje byloje.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. teigia, kad jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos viena tęstine veika, ir nurodo, kad jis nebuvo šių veikų suplanavęs, vagystės padarytos iš atskirų parduotuvių, skirtingu laikotarpiu, vis kitomis aplinkybėmis, tačiau tiek byloje nustatytos veikų padarymo aplinkybės (nedideli laiko tarpai tarp vagysčių; neteisėtų veiksmų intensyvumas, sistemingumas, veikimas panašiais metodais), tiek pavogtų daiktų pobūdis (lengvai realizuojamos prekės), nuteistojo paaiškinimai, patvirtina, kad vagystės ir vogtų daiktų perpardavimas buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad P. P. turėjo sumanymą nuolatos pasipelnyti, ir nors šis sumanymas buvo įgyvendintas per keletą etapų (8 epizodai), visgi, visus juos sieja tas pats jų įvykdymo būdas, pasirenkamos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamo klausimo esmę sudaro tai, jog apjungiant P. P. padarytas veikas atskleidžiamas bendras nuteistojo sumanymas, pasižymintis veikų darymo reguliarumu, analogišku veikų darymo mechanizmu ir, kaip minėta, analogiškomis priemonėmis, siekiant praturtėti.

Aptarti duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad P. P. turėjo bendrą sumanymą vogti iš parduotuvių ir taip gauti lėšų pragyvenimui. Darydamas šioje byloje inkriminuotas vagystes P. P. veikė bendra tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs P. P. vagystes kaip vieną, BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pastaruoju metu suformuota kasacinio teismo praktika suponuoja tai, jog sprendžiant, ar nusikalstama veika tęstinė, ji kiekvienu atveju nutrūksta ne vėliau kaip tą dieną, kai paaiškėjo, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl kitos, tuo laikotarpiu įvykdytos, veikos. Pastebėtina, kad vėliausioje kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl non bis in idem principo pažeidimo yra nurodoma, kad teisinėje praktikoje galimos tokios teisinės situacijos, kai, asmeniui tuo pačiu laikotarpiu padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai yra išskaidomi ir vėliau už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas keliais nuosprendžiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-236-788/2024).

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistojo P. P. vagysčių tęstinio pobūdžio aptarė ir P. P. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius (nuosprendžio 19 lapas), nurodydamas, kad jis 2024 metais net 8 kartus buvo teisiamas už BK 178 str. 1, 5 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-16 baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-09 nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-09 nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-25 nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-27 nuosprendis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-10-01 baudžiamasis įsakymas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-31 nuosprendis). Pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju visos vagystės buvo įvykdytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Teismų praktikoje pažymėta, kad bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-5-719/2023). Taigi, nurodytas apeliacinio skundo argumentas aktualus sprendžiant P. P. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, o nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas, kuomet svarbu atsižvelgti į principą, kad bylų išskaidymas neturi dirbtinai bloginti kaltinamojo (nuteistojo) teisinės padėties.

Dėl paskirtos bausmės

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Už nusikalstamą veiką paskirdamas nuteistajam P. P. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad P. P. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką, į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (dėl savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), P. P. asmenybę: baustas administracine tvarka, baudų nemoka, praeityje teistas 21 kartą, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Įvertino tai, kad byloje nustatyta P. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta P. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – numatytą nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis P. P. praeityje teistas daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. P. P. nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, jam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, baudos, laisvės apribojimo bausmė, vėliau ir laisvės atėmimo bausmė, išreiškiant teismui pasitikėjimą ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei viena iš šių priemonių nuteistajam P. P. nedarė teigiamos įtakos, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 23 d. nutartimi, perkvalifikavus nusikalstamas veikas, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, P. P. buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams ir dešimt dienų. Bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – trejus metus, o likusios neatliktos trejų metų trijų mėnesių ir dešimt dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. P. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir 2023 m. rugsėjo 15 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, jau nuo 2024 m. kovo mėnesio sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaip nurodyta pirmiau, P. P. daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių.

Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Nagrinėjamas nusikaltimas (jį sudarantys nusikalstamos veikos epizodai) buvo padarytas ne atsitiktinai ir tai pagrindžia šioje nutartyje jau nurodytos aplinkybės, analizuojant P. P. padarytų veikų tęstinumą. Apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o pirmesniais nuosprendžiais P. P. paskirtos bausmės – tiek švelnesnės (bauda, laisvės apribojimas), tiek ir griežtesnės (areštas, laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis už šios bausmės vidurkį, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnės bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (areštas, laisvės apribojimas, bauda arba viešieji darbai), nagrinėjamu atveju, yra nepakankamos daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turi būti skiriama bausmė, numatyta prokuroro pareiškime užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau teisėjų kolegija su šia nuteistojo pozicija nesutinka. Įvertinus prokuroro pareiškimą matyti, kad prokuroras siūlė P. P. skirti 36 parų arešto bausmes (dėl vienos veikos – 38 paras), ir P. P. bendrai nustatyti 45 parų arešto bausmę (pritaikius BK 64¹ straipsnyje įtvirtintą taisyklę, bausmė po to mažintina vienu trečdaliu). Vis dėlto, įvertinus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, matyti, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, priima vieną iš sprendimų: surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 420 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis). Priėmus tokį sprendimą teisėjas neprivalo kaltinamajam paskirti bausmę, kurią siūlė skirti prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, to neprivalo daryti ir surašydamas baudžiamąjį įsakymą. Taigi, teismas turi diskreciją skirti bausmę kaltinamajam savo nuožiūra, įvertinus kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir kitus svarbius aspektus. Tai šioje byloje ir buvo padaryta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.