- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-114-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00688-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., A. M., Debt Profilers SPV1 OU
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
- 3.4.2.6.8Kiti su atsisakymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4519-805/2022 pagal pareiškėjos L. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., A. M., Debt Profilers SPV1 OU, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydama: iškelti jai fizinio asmenio bankroto bylą, administratore paskirti E. G., laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjos išlaidų sąmatą bendrai 380,00 Eur sumai per mėnesį, reikalingą pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra susituokusi su L. B., augina tris nepilnamečius vaikus. 2006 m. pareiškėjos tėvas A. M. iš banko paėmė paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti. Kadangi jo pajamos nebuvo didelės, bankas pasiūlė surasti garantą, todėl pareiškėja sutiko, kad būtų peržiūrėtos jos pajamos ir ji būtų solidari skolininkė. Taip pareiškėja tapo būsimo turto bendrasavininke bei paskolos bendraskolė. Pradžioje sutartinius įsipareigojimus tėvas vykdė tinkamai, jokių įsiskolinimų neturėjo, tačiau pablogėjus jo sveikatai, t. y. susirgus cukriniu diabetu, privalėjo pakeisti darbą, to pasėkoje sumažėjo jo gaunamos pajamos ir neišvengiamai prasidėjo mokėjimų vėlavimai, o galiausiai ir visai nebegalėjo mokėti. Pareiškėja nesikišo, kadangi tarp jos ir tėvo buvo žodinis sutarimas, kad tai jo turtas, jis jį prižiūri ir moka visus įsipareigojimus. Kai nebuvo tinkamai vykdomi įsipareigojimai už įsigytą nekilnojamąjį turtą, skolos didėjo, todėl buvo nuspręsta gyvenamąjį būstą parduoti iš varžytinių. Pardavus turtą, buvo gauta labai maža suma, kuri nepadengė nei trečdalio skolos. Pareiškėjos tėvas jau dvejus metus nebevaikšto, nes yra paralyžiuotas. Pareiškėja deda visas pastangas bei lėšas, kad tėvas būtų prižiūrėtas, gauta medicininė pagalba, todėl sumokėti esamą skolą neturi galimybės. Skola nuolat auga. Galimybės grąžinti skolą nėra galimybės dėl gaunamų lėšų trūkumo ir susidariusio didelio įsiskolinimo. Už laiku nevykdomus atsiskaitymus didėja palūkanos, todėl tai dar labiau apsunkina pareiškėjos galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Net ir gaudama pajamas, pareiškėja patenkinusi savo būtinuosius poreikius, padengti galutinai visus turimus įsiskolinimus tegalės nemažiau nei per 35 metus, o ir kasmet didėjant palūkanoms, galimybė grąžinti visą skolą mažėja. Pagal 2021 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį pareiškėja turi sumokėti 42 021,75 Eur skolos bei palūkanas už laikotarpį iki skolos padengimo Debt Profilers SPV1, OU naudai. Taigi pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). VĮ Registrų centras duomenimis pareiškėja savo vardu jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kurį galėtų parduoti ir pasidengti susidariusį įsiskolinimą, neturi. Pareiškėja nėra juridinių asmenų dalyvis. Pareiškėjos sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA ir pareiškėja neturi akcijų ir / ar kitų vertybinių popierių. Pareiškėja turi vieną atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, lėšų kituose bankuose ir kredito įstaigose pareiškėja neturi. Skolininkų pareiškėja neturi (nei fizinių, nei juridinių asmenų). Pareiškėja savo gyvenamojo būsto neturi, todėl gyvena jos vyrui priklausančiame name. Pagrindines finansines išlaidas už būstą moka pareiškėjos sutuoktinis L. B.. Pažymėjo, jog nėra jokių įstatyme numatytų reikalavimų, kliudysiančių iškelti pareiškėjai bankroto bylą, t. y. turimų įsiskolinimų suma pareiškimo padavimo dienai sudaro 42 021,75 Eur, nėra sudarytų sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, pareiškėja neturi jokių žalingų įpročių, nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jai nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, pareiškėjos atžvilgiu nėra iškelta civilinių, darbo ar / ir baudžiamųjų bylų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Debt Profilers SPV1 OU prašė pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius nurodė, kad šiandieninę pareiškėjos finansinę būklę lėmė ne kas kita kaip tik neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas pareiškėjos elgesys. Pareiškėjos nesąžiningas elgesys kreditoriaus atžvilgiu pasireiškė tuo, kad ji ne tik, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl turimų įsipareigojimų mažinimo, bet ir vengė dėti pastangas mažinti turimų įsiskolinimų dydį. Pareiškėja, turėdama skolinių įsipareigojimų, būdama jauno amžiaus, suvokė, kad nesiimant aktyvių veiksmų turimų įsipareigojimų nepavyks padengti, vietoje to nusprendė kreiptis į teismą su prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tikėdamasi, kad kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu. Toks pareiškėjos elgesys laikomas nesąžiningu. Be to, pareiškėja, nors ir nurodo, kad neturi galimybės atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi, tačiau aktyviai neieškojo būdų ar sprendimų kaip šią situaciją spręsti, tuo pačiu 2015 m. sudarė povedybinę sutartį, kuria galimai ėmėsi veiksmų, kad būtų išvengta skolos padengimo nukreipimo į bendrąją jungtinę nuosavybę su sutuoktiniu, t. y. į pusę sutuoktinio gaunamų pajamų. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pateikiamų dokumentų, nors ji ir nurodo, kad neturi galimybės mokėti skolos, tačiau, iš banko išlaidų galima teigti, kad pinigus leidžia ne tik būtiniausiems poreikiams, bet ir kitokiems malonumams, kurie nėra būtini, nors tuo pačiu būtų galėjusi dengti didesnę dalį skolos. Kita vertus, pareiškėja, būdama darbinga ir jauno amžiaus, nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kad ji negalėtų gauti didesnių pajamų ir skirti daugiau lėšų skolai kreditoriui dengti, todėl byloje esantys duomenys leidžia objektyviai manyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais siekia dirbtinai sudaryti sąlygas fizinio asmens bankroto procedūrai inicijuoti. Kreditorius teikė pasiūlymus rasti kompromisinį variantą skolos išmokėjimui ir lengvatų pritaikymui pareiškėjai, tačiau pasiūlymų buvo atsisakyta, kas patvirtina, kad pareiškėjos tikslas yra ne atkurti savo mokumą ir užtikrinti kreditoriaus reikalavimų tenkinimą, bet išvengti prievolės.
4. Suinteresuoti asmenys L. B. ir A. M. per teismo nustatytą terminą atsikirtimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai L. B. fizinio asmens bankroto bylą.
6. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pavesta pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Tačiau teismui nebuvo pareiškėjos pateikti duomenys (pradinė sutartis su Swedbank, AB), patvirtinantys, jog pareiškėja su savo tėvu yra bendraskoliai ir, kokiu pagrindu bei aplinkybėmis yra susidariusi pareiškėjos nurodoma skolos suma. To nepadarius pareiškėjai, teismas savo iniciatyva patikrino Antstolių informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu jokių vykdomųjų bylų nebuvo ir nėra užvesta. Dėl šių aplinkybių teismas negalėjo visapusiškai įvertinti ar pareiškėja atitinka fizinio asmens nemokumo sąvoką, t. y. fizinio asmens būklę, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
7. Pareiškėjos patikslintas pareiškimas dėl bankroto bylos teisme priimtas 2022 m. liepos 15 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d.
8. Teismas iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 22 d. nustatė, kad pareiškėja savo sutuoktiniui minėtu laikotarpiu pervedė iš viso 1 337 Eur sumą. Teismas, įvertinęs tai, kad povedybine sutartimi, sudaryta 2015 m. sausio 13 d., pareiškėja su sutuoktiniu susitarė, jog jei vienas sutuoktinis negalės dėl objektyvių priežasčių pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybės privalės daryti kitas sutuoktinis, nevertino pareiškėjos pervestų sumų, kaip iš esmės bloginančių jos padėtį. Tačiau aplinkybes, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2015 m. sausio 13 d. sudarė povedybinę sutartį, t. y. praėjus trims su puse metų po santuokos sudarymo, ir jau galimai žinant sutuoktinės turimus skolinius įsipareigojimus bankui, kuria susitarė, jog bet koks turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, prievolės, pajamos ir kita), kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vienos iš sutuoktinių vardu ir / arba registruotas viešuose registruose vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir / ar registruotas, asmeninė nuosavybė, taip pat susitarė, kad kiekvieno iš sutuoktinių po šios sutarties įsigaliojimo dienos prisiimtos ar kitais pagrindais atsiradusios prievolės yra laikytinos to sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis, teismas vertino kaip pačios pareiškėjos siekį pabloginti savo finansinę materialinę padėtį, tikslu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo naštos kreditoriaus atžvilgiu ir neatleidžia nuo pareigos vieninteliam turimam kreditoriui įvykdymo.
9. Teismas pažymėjo, kad pati pareiškėja nurodė, jog ji 2006 m. pati prisiėmė riziką būti bendraskole ir atsakinga už sutartinių įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį vykdymą. Po to pareiškėja laisva valia sukūrė šeimą, planavo jos pagausėjimą, ji yra jauno ir darbingo amžiaus, bylos duomenimis sveikatos problemų, kas trukdytų dirbti ir gauti pastovias pajamas, neturi, dirba jai tinkamą ir priimtiną darbą, kurį derina su vaikų priežiūra bei šeimos poreikių patenkinimu. Taigi ir šiuo aspektu, kad pareiškėja tapo nemoki dėl išskirtinių ir / ar nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, teismas pagrindų nenustatė. Duomenų, kad praėjus pakankamai netrumpam laiko tarpui po paskutinio sūnaus gimimo (2015 m.), pareiškėja būtų ėmusi kažkokių tai veiksmų, siekiant rasti geriau apmokamą darbą, kuris atitiktų jos specialybę bei užtikrintų šeimos, be kita ko ir kreditoriaus, poreikius, byloje nėra pateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjos elgesį, nukreiptą į didesnių pajamų gavimą, kad užtikrinti atsiskaitymą su vieninteliu kreditoriumi. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės bei pareiškėjos nesąžiningumas, sudaro pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti naikinama. Pagrindinis nutarties motyvas yra pareiškėjos nesąžiningumas. Tokia išvada padaryta išimtinai tik suinteresuoto asmens (kreditoriaus) nurodytais argumentais bei faktais, kurie įvyko prieš septynis metus, bet ne prieš trejus metus. Kreditoriaus nurodyti argumentai, kad pareiškėja atsisakė pasiūlymo dėl kompromisinio varianto skolos išmokėjimo, yra netikslūs. Pareiškėja ne atsisakė, o pasiūlė savo mokėjimo variantą, tačiau atsakymo jokio negavo. Be to, teismas kaip pareiškėjos nesąžiningumą patvirtinančią aplinkybę nepagrįstai laikė povedybinės sutarties sudarymą, argumentuojant tuo, kad tai patvirtina jos siekį pabloginti savo materialinę padėtį, tikslu išvengti įsipareigojimų vykdymo.
10.2. Skundžiamos nutarties pagrindinė išvada dėl pareiškėjos nesąžiningumo akivaizdžiai prieštarauja teisės normoms, numatančioms, kad teismas savo išvadas turi pagrįsti konkrečių įrodymu vertinimu. Teismas turėjo būti aktyvus nagrinėdamas šios kategorijos bylas, tačiau ne tik nebuvo aktyvus, bet ir pareiškėjos atžvilgiu pateikė „siurprizinę“ sąlygą, patikėdamas kreditoriaus teiginiais, neva jos nenoru ieškoti kompromiso. Bylos nagrinėjimo metu net nepasiteiravo pareiškėjos dėl kompromiso neieškojimo. Pareiškėjai nebuvo galimybės apsiginti.
11. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydama iškelti jai fizinio asmenio bankroto bylą, administratore paskirti E. G.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos L. B. pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nurodydamas, kad šiuo atveju dėl duomenų nepakankamumo nėra galimybės visapusiškai įvertinti, ar pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo sąlygą, o taip pat konstatuodamas egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintai atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygai, t. y. esant pareiškėjos nesąžiningumui. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta išimtinai jos nesąžiningumo konstatavimu, remiantis vien tik kreditoriaus nurodytais argumentais. Pareiškėja teigia, kad nors teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas turi būti aktyvus, tačiau išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos ir konkrečiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė išvados dėl jos nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
16. Nusprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
17. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste, t. y. spręsdamas klausimą, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, teismas turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Taigi, nustatant nemokumo būklę, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
18. Pareiškėja, pateikusi teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teigė, kad jos turimi įsipareigojimai yra kilę iš 2006 m. pareiškėjos tėvo A. M. su Swedbank, AB, sudarytos paskolos sutarties nekilnojamajam turtui įsigyti, kurios bendraskolė yra ir pati pareiškėja. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. spalio mėn. antstolis nekilnojamąjį turtą, kuriam įsigyti buvo paimta paskola, pardavė iš varžytinių už 9 500 Eur sumą ir šiai dienai likusi nesumokėta bei pradelsta skola sudaro 42 021,75 Eur, kuri viršija 25 MMA. Pagal 2021 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį Swedbank, AB, perleido reikalavimo teises į 42 021,75 Eur skolą naujajam kreditoriui – Debt Profilers SPV1 OU. Naujasis kreditorius, nors ir nesutiko su pareiškėjos prašymu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, teigdamas, kad pareiškėja yra nesąžininga, tačiau iš esmės neginčijo jos nurodytų aplinkybių, susijusių su įsiskolinimo dydžiu. Taigi byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad pareiškėja yra skolinga kreditoriui 42 021,75 Eur sumą.
19. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nors ir vertino pareiškėjos gaunamas pajamas, jos turimo turto masę, taip pat turimus įsipareigojimus, tačiau iš esmės neatskleidė, ar pareiškėjos finansinė būklė (ne)atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos fizinio asmens nemokumo sąlygos, t. y. nenustatė, ar pareiškėjos skolų suma viršija 25 MMA, ar jos turimų skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, ir ar pareiškėja per protingą terminą turi galimybę šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Šiuo atveju negalėjimą visapusiškai įvertinti, ar pareiškėja atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo sąvoką, pirmosios instancijos teismas iš esmės siejo su ta aplinkybe, kad ji nepateikė teismui duomenų (pradinės sutarties su Swedbank, AB), patvirtinančių, jog pareiškėja su savo tėvu yra bendraskoliai, ir kokiu pagrindu bei aplinkybėmis susidariusi pareiškėjos nurodoma skolos suma, taip pat iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustačius, kad pareiškėjos atžvilgiu jokių vykdomųjų bylų nebuvo ir nėra užvesta.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, nustačius, kad byloje trūksta tam tikrų konkrečių duomenų pareiškėjos mokumo nustatymui (šiuo atveju pradinės sutarties su Swedbank, AB), t. y. kilus abejonių dėl pareiškėjos turimų įsiskolinimų kreditoriui pagrindo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą jų pareikalauti iš pareiškėjos (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba surinkti juos savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų įpareigojęs pareiškėją pateikti sudarytą sutartį su Swedbank, AB, ar ją išsireikalavęs iš kitų asmenų, nėra, nors, laikydamas, kad ši sutartis yra reikšminga klausimo išsprendimui, tokią pareigą turėjo.
21. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos (ne)mokumo ir neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai nustatyta ir įvertintina pareiškėjos finansinė padėtis, taip pat jos objektyvios galimybės per protingą terminą įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
22. Minėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: 1) turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; 2) ir tik nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra nei vienos iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
23. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos A. T. 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nepadaręs konkrečios išvados dėl pareiškėjos nemokumo, atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavęs pareiškėjos nesąžiningumą. Tačiau, jau minėta, kad tik esant pagrindui spręsti, kad pareiškėja yra nemoki, galėtų ir turėtų būti vertinama, ar per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pareiškėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) ir / ar atliko kitus veiksmus, numatytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K‑3-65/2015).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2022 m. liepos 15 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d. Šiuo atveju skundžiama nutartimi konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji nemokia tapo dėl pačios savo veiksmų, t. y. 2006 m. pati prisiėmė riziką būti bendraskole ir atsakinga už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nedėjo pastangų, po paskiausio sūnaus gimimo (2015 m.), susirasti geriau apmokamo darbo, taip pat 2015 m. sausio 13 d. su sutuoktiniu sudarė povedybinę sutartį, siekiant pabloginti savo finansinę materialinę padėtį, tikslu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo naštos kreditoriaus atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi skundžiamoje nutartyje įvardinti veiksmai, kaip pagrindžiantys pareiškėjos nesąžiningumą, įvyko daug anksčiau nei nurodytas trejų metų laikotarpis (iki 2019 m. liepos 15 d.). Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nėra aptartas pareiškėjos elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jos nemokumui.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos L. B. (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, ko pasėkoje galėjo būti nepagrįstai atsisakyta iškelti pareiškėjai L. B. fizinio asmens bankroto byla. Esant šioms priežastims, pareiškėjos L. B. atskirasis skundas tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.