Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
1A-468-478/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis
N. C.
Nuteistasis
M. M.
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-478/2021
Teisminio proceso 1-01-1-35575-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorams Jolantai Petraitytei, Osvaldui Stadaliui,nukentėjusiajam N. C.,nuteistajam M. M., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. M. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, arešto bausmės atlikimo atveju, nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 21.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., 15.30 val., t. y. vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo N. C. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir jam iš M. M. priteista 600,00 (šeši šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Proceso išlaidos nepriteistos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuri laikytina neatsiejama 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalimi, nukentėjusiojo N. C. prašymas tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiojo N. C. naudai 200 (du šimtai) eurų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį bei jo ašmenis nukreipęs link N. C., išsakė grasinimus jį nužudyti, pradėjo prie jo staigiai artintis bei mojo rankoje laikomu peiliu į jo pusę, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas rankoje peilį, vijosi N. C. iki namo kieme stovėjusio automobilio, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame padaryta išvada, jog M. M. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo N. C. pateikti turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai yra nepagrįsti, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis fizinių sužalojimų nepatyrė, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyksta nuolatiniai konfliktai, ilgalaikių ir sunkių pasekmių emocinei būklei nenustatyta, sprendė, kad nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl patenkino iš dalies. Nuosprendžio dalyje dėl procesinių išlaidų konstatuota, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų turėjęs įgaliotąjį atstovą, nėra pateikta nei teisinių paslaugų sutarties, nei advokato orderio, todėl iš pateiktos sąskaitos-faktūros ir mokėjimo nurodymų nėra aišku, kokios teisinės paslaugos, kokiu pagrindu ir kada buvo suteiktos N. C., todėl proceso išlaidų nepriteisė.

3. 2021 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kurią nurodė laikyti neatsiejama 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalimi. Šia nutartimi priimti nukentėjusiojo N. C. papildomi paaiškinimai dėl patirtos turtinės žalos baudžiamojoje byloje ir prie jų pridėti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Nutarta nukentėjusiojo prašymą tenkinti iš dalies ir iš M. M. priteisti 200 Eur N. C. turėtų proceso išlaidų.

4. Nukentėjusysis N. C. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį, prašo nuosprendį pakeisti, paskirti M. M. laisvės apribojimo bausmę, patenkinti jo civilinį ieškinį visa apimtimi bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į pateiktas aplinkybes, neįvertino nukentėjusiojo realiai patirtų nepatogumų, skausmo, baimės, negalėjimo bendrauti su artimaisiais, ypač – mama, gyventi įprastomis sąlygomis bei atitinkamai gyventi nesislapstant ir be vaistų. Tvirtina, kad šiai dienai tiek jo psichikos sveikatai, tiek turtinei padėčiai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta ypač didelė žala. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tame tarpe ir tos, kurioje neturtinė žala vidutiniškai priteisiama nuo 3000 Eur asmeniui (nukentėjusiajam), kai žala padaroma tyčiniais nusikaltimais, nusikaltimais artimoje aplinkoje ir pan.

Šalies argumentai

4.2. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog tokie kaltinamojo veiksmai pasikartoja jau ne kartą, M. M. jau ne kartą teistas ir kelia realią grėsmę bei baimę aplinkiniams. Nuo bendravimo pradžios jam tenka vengti M. M., bijo lankytis pas mamą, turėjo slapstytis, ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Skunde teigiama, kad vertindamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam jau daugiau nei pusmetį tenka slapstytis, t. y. tenka gyventi ir pas draugės močiutę, mašinoje, paskutiniais mėnesiais susirado 30 k v. m pigų butą, neaišku, kur toliau gyvens, nes iki šiol į mamos namus negali grįžti, o kaltinamasis grasina persekiojimu ir susidorojimu. Dėl šių įvykių patyrė daug streso, panikos priepuolių, vakarais pasireiškia širdies permušimai, naktimis košmarai, miego, nemigos problemos. Iki tol problemų su sveikata niekada nebuvo. Šiuo metu tenka gerti psichologės išrašytus vaistus, kuriuos keis į stipresnius, nes nelabai padeda. Iki šios dienos jaučia baimę ir nerimą, jog M. M. gali jį ar jo artimuosius sužaloti ar net nužudyti. Tvirtina ir tai, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, jog pas psichologą nukentėjusiajam dar reikės ilgai lankytis, kad susitvarkyti savo psichologinę būklę ir ją atstatyti į tą stadiją, kokia buvo iki įvykio.

4.3. Skunde nukentėjusysis taip pat tvirtina, kad įvertinus nuosprendyje dėstomus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, akivaizdu, jog apylinkės teismas netinkamai nustatė ir įvertino nusikalstamų veikų pasekmes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį. O būtent: nukentėjusiojo patirtą skausmą, psichologinius išgyvenimus, stresą bei nuolatinę baimę, patirtą išgąstį bei stresą veikos padarymo metu, kaltininko tyčią. Į liekamąsias pasekmes po įvykio net neatsižvelgta. Nukentėjusysis įrodė, kad dėl patirtos traumos teko keisti gyvenimo, laisvalaikio įpročius ir, kad dėl patirtos psichologinės traumos reikalingas gydymas iki šiol.

4.4. Dėl turtinės žalos nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas net nevertino tiesiogiai patirtų išlaidų, kaip pvz. tai, jog dėl dalyvavimo apklausose, posėdžiuose jis neteko dalies darbinių pajamų, t. y. patyrė tiesioginius nuostolius, viso – 152 Eur. Be to, jis neturėjo kur gyventi, pirko vaistus, viso – 15,87 Eur, buvo priverstas keisti susitarimus ir patirti nuomos išlaidas, nes iki šiol negali grįžti į buvusius namus. Procese viskas buvo įrodyta – ir padaryta žala, ir patirtos išlaidos, ir neteisėti veiksmai, ir priežastinis ryšys, tačiau teismas į tai nesigilino ir to nevertino.

4.5. Nukentėjusysis teigia, kad patyrė 550 Eur dydžio teisines išlaidas, kurias prašė priteisti, tačiau teismas neaišku kuo remiantis priteisė tik 200 Eur. Teismui buvo pateikta sutartis, sąskaita–faktūra bei pinigų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. 550 Eur suma neviršija nustatytų rekomenduotinų įkainių, prašoma priteisti išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl turi būti priteista visa, kokios yra reikalaujama pagal pateiktus dokumentus.

4.6. Nukentėjusysis skunde nesutinka ir su M. M. paskirta bausme. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad asmuo nuolat vartoja alkoholį, kelia grėsmę aplinkiniams ir jo mamai, kuri yra priversta gyventi vienose patalpose, akivaizdu, jog tokia bausmė neteisinga, neproporcinga ir nesuderinama esu esama situacija, M. M. gyvenimo būdu. Tvirtina, kad kol nebus pritaikyta laisvės apribojimo bausmė, asmuo nepasikeis, jokios auklėjamo pobūdžio priemonės įtakos jam nepadarys, todėl tik paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus įgyvendinta bausmės paskirtis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo skundą patenkinti, nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo N. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Iš nukentėjusiojo skundo akivaizdu, kad jis ginčija nuteistajam M. M. paskirtą bausmę, taip pat nesutinka su priimtu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio ir priteistų proceso išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. M. paskirtos bausmės

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją pakeisti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Žemesnės instancijos teismas

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. M. M. parinkta bausmės rūšis – areštas, kuri susijusi su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o būtent į tai, kad M. M. teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos klinikose neregistruotas, dirba. Teismas manė, kad esant išvardytoms aplinkybėms, areštas, o ne terminuotas laisvės atėmimas, yra adekvati bausmės rūšis ir yra pakankama bausmė sulaikyti M. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. M. arešto bausmės dydis parinktas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 45 (keturiasdešimt penkios) paros.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad M. M. taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais M. M. buvo nuteistas bauda, kurią yra sumokėjęs, bei laisvės apribojimu, kurį taip pat yra atlikęs. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirta intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei skirtas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visas nurodytas aplinkybes nenustatė, kad nuteistajam M. M. paskirta bausmė ir taikytas jos vykdymo atidėjimas yra aiškiai per griežta, ar aiškiai per švelni bausmė, dėl ko turėtų būti keistina. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas. Nors nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde prašo paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę nurodydamas, kad kol nebus pritaikyta laisvės apribojimo bausmė, asmuo nepasikeis, jokios auklėjamo pobūdžio priemonės įtakos jam nepadarys, skirtoji bausmė nesuderinama su M. M. gyvenimo būdu, kad jis pastoviai vartoja alkoholį, vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusysis, todėl ir buvo skirta griežtesnė bausmė – areštas bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmuo skirtų įpareigojimų ar probacijos sąlygų nevykdo – sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistasis gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę, kuri, kaip jau ir minėta, yra susijusi su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu.

Dėl civilinio ieškinio

14. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde ginčija nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas civilinio ieškinio klausimas, teigia, kad teismas netinkamai įvertino visas jo nurodytas aplinkybes apie patirtus finansinius nuostolius ir išgyvenimus, ir dėl to atsiradusias pasekmes po įvykio, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

15. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo – turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti patirtą 2453,87 Eur turtinę žalą (papildomai pateiktais paaiškinimais prašė priteisti 2567,87 Eur). Nurodė, kad šią žalą sudaro patirtos išlaidos vaistams (15,87 Eur), išlaidos už būsto nuomą (2400 Eur) ir negautos pajamos už vieną darbo dieną, kuomet turėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus (įvertinta 38 Eur, tačiau su vėlesniais papildomai pateiktais paaiškinimais nukentėjusysis prašė priteisti jau 152 Eur).

17. Grįsdamas patirtą turtinę žalą, nukentėjusysis pateikė teismui išlaidas pagrindžiančius kvitus, o būtent vaistinės čekius bendrai 15,87 Eur sumai (2 t., b. l. 124) bei medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog N. C. diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, skirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 123). Vis tik apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis, įvykęs dar 2020 m. rugpjūčio 4 d., kai tuo tarpu pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad N. C. medikų žinioje yra tik nuo 2021 m. kovo 4 d., o pateikti vaistinių kvitai patvirtina, jog vaistai pirkti 2021 m. kovo 6, 10 dienomis, 2021 m. balandžio 4 d. Akivaizdu, kad į medikus nukentėjusysis kreipėsi tik po 7 mėnesių nuo įvykio, kas pagrįstai neleidžia daryti išvadų, jog nerimo sutrikimas diagnozuotas būtent dėl nurodomo įvykio, juolab įvertinus ir pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kurią patvirtino ir pats nukentėjusysis, jog jis su M. M. konfliktuodavo nuolat ir iki įvykio.

18. Teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad N. C. prašymas priteisti 38 Eur (vėliau papildyta nurodant 152 Eur) žalą dėl negauto atlygio už vieną darbo dieną nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BPK 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo 2 punkte (aktuali redakcija nuo 2018 m. balandžio 12 d.), kuriame nurodyta, kad liudytojams ir nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo jų įprastinio užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo vykdami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylą. Šio aprašo 10 punkte numatyta, kad pagal aprašo 8 punkte nurodytą tvarką nustatytos sumos mokamos iš institucijoms pagal sąmatą skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o administracinių nusižengimų teisenoje – institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BPK 104 straipsnyje, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad N. C. nurodyta patirta žala (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pažymą (2 t., b. l. 122)) negali būti laikoma turtine žala, priteistina iš M. M., kadangi tai yra proceso išlaidos, kurias turėjo atlyginti ikiteisminio tyrimo institucija, į kurią vykdamas nukentėjusysis buvo atitrauktas nuo savo įprasto darbo ir už tai negavo darbo užmokesčio.

19. N. C. taip pat prašė priteisti 2400 Eur už būsto nuomą, nurodydamas, kad buvo priverstas nuomotis gyvenamąją vietą, dėl įvykio negalėjo gyventi kartu su motina, kaip įrodymą į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 8 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp S. G. ir V. M. bei V. G. atliktų mokėjimų/pavedimų išrašus (2 t., b. l. 125-129, 144). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo ieškinį šioje dalyje nurodė, kad N. C. yra pilnametis, kuris dar ir prieš analizuojamą įvykį gyveno ne su motina, o su V. M., su kuria gyvena bei veda bendrą ūkį ir šiuo metu, ir kurios vardu yra sudaryta į bylą pateikta nuomos sutartis. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad N. C., pateikęs nuomos sutartį, kuri sudaryta metams, prašė priteisti ir būsimas nuomos išlaidas, tačiau atkreipė dėmesį, kad turtinė žala negali būti priteisiama už galimai būsimas išlaidas, kurios nėra susijusios su nusikalstama veika. Išanalizavusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Kaip jau minėta, tiek pats nukentėjusysis, tiek nuteistasis ir byloje apklausti liudytojai parodė, kad N. C. su motina ir M. M. pastoviai negyveno ir iki nurodyto įvykio. Be to, įvykis buvo 2020 m. rugpjūčio 4 d., nuomos sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 8 d., ji sudaryta nukentėjusiojo draugės vardu, su kuria jie kartu gyvena. Taigi, nors nukentėjusiojo gyvenamoji vieta ir registruota pas motiną, tačiau nenustačius, kad nukentėjusysis iki įvykio ten gyveno, bei byloje nesant kitų duomenų, negalima daryti išvados, kad būtent dėl nusikalstamų M. M. veiksmų N. C. buvo priverstas nuomotis būstą atskirai, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys taip pat nepagrįstas, dėl to nepriteistinas.

20. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu ginčija ir priteistos neturtinės žalos dydį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, jo patirtus išgyvenimus ir pasekmes po įvykio ir dėl to priteisė žymiai mažesnę sumą nei yra formuojamoje kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose.

21. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

22. Nors nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 600 Eur neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, tačiau nepateikė nė vienos nutarties, kurioje analogiškoje situacijoje būtų priteista jo prašoma pinigų suma (3000 Eur). Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia grasinama nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi grasinimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, tokio pobūdžio nusikaltimu sukeltos pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, žalos dydžio klausimas iš esmės yra fakto klausimas, kurį išsprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

23. Analizuojant teismų praktiką analogiško bei panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad nukentėjusiesiems yra priteisiama panašaus dydžio neturtinė žala, kaip ir pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam N. C.. Pavyzdžiui asmuo, nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu kelis kartus smogė kumščiu lovoje gulinčiai sutuoktinei į galvą, suėmęs ją už abiejų rankų, neleisdamas atsikelti, jas spaudė, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, po to, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, pridėjęs peilį ir juo braukdamas jai per kaklą, sakydamas, kad papjaus, grasino ją nužudyti. Šioje byloje asmuo nuteistas ne tik už grasinimą nužudyti savo šeimos narį (BK 145 straipsnio 2 dalis), bet ir dėl savo šeimos nariui sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista tik 1000 Eur dydžio neturtinė žala (Panevėžio apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-192-491/2018). Kitoje byloje asmuo nuteistas už tai, kad namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu pastūmė šalia stovėjusį asmenį, kumščius nukreipė į ten pat stovėjusius nepilnamečius, po ko nuėjęs į namo vidų bei grįžęs atgal ir rankose laikydamas šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą, stovėdamas 1,5 metrų atstumu nuo nepilnamečių, rankoje laikydamas minėtą ginklą, jį nukreipė į nukentėjusiuosius bei toliau juo mosikuodamas, šaukė „iššaudysiu visus, šausiu“, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šioje byloje nukentėjusiesiems priteista po 400-500 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-317/2021). Kitoje byloje asmuo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, už tai, kad sėdėdamas automobilyje ir rankoje demonstratyviai laikydamas ir nukreipęs „B“ kategorijos legaliai laikomą 9 mm kalibro pistoletą į nukentėjusįjį, grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, taip buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusiajam šioje byloje priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-651/2019). Pažymėtina, kad minėtose bylose grasinimai buvo išsakyti panaudojant šaunamuosius ginklus, kas laikoma didesnio pavojingumo ginklu, nei šiuo atveju – peilis.

24. Nagrinėjamu atveju dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais M. M. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dėl nuteistojo veiksmų (išsakytų grasinimų, staigaus artinimosi bei užsimojimo su rankoje laikytu peiliu bei nukentėjusiojo vijimosi iki automobilio) nukentėjusysis patyrė išgąstį ir stresą. Tačiau vis tik pažymėtina, kad nors nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, tačiau jo išreikštas grasinimas nužudyti nukentėjusįjį nebuvo sistemingas, o labiau spontaniškas neadekvatus veiksmas, reakcija į nukentėjusįjį, N. C. atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas, taip jam sukeliant atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymą ir (ar) fizinį skausmą, dėl pagalbos į tarnybas nukentėjusysis iš karto nesikreipė, tą padarė tik dar po mėnesio laiko, kuomet vėl buvo nuvykęs iki motinos ir M. M. namų ir kada vėl neva įvyko konfliktas, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Be to, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis po įvykio lankėsi įvykio vietoje dar keletą kartų, ir nors į namo vidų nėjo, buvo kieme, tačiau žinodamas ir suvokdamas pavojų bei grėsmę savo sveikatai, gyvybei, toliau lankėsi motinos namuose, kas sudaro pagrindą spręsti apie analizuojama nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltų emocijų stiprumą ir nukentėjusiojo suprantamos grėsmės realumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje esantis akistatos protokolas patvirtina, jog anksčiau pats N. C. yra vartojęs fizinę jėgą prieš M. M. (1 t., b. l. 105-108). Nors N. C. teigia, kad jam dar iki šiol yra liekamosios pasekmės, nes turi nemigos problemų, nustatytas nerimo sutrikimas, lankosi pas psichologą, tačiau kaip jau buvo minėta ir anksčiau – nukentėjusysis dėl medicininės pagalbos kreipėsi praėjus po įvykio net 7 mėnesiams, tada, kai gavo pranešimą apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, per tą laiką įvykio vietoje lankėsi dar ne kartą, kurių vieną vėl įvykus konfliktui ir buvo iškviesti policijos pareigūnai, kai tuo tarpu dėl analizuojamo šioje byloje nusikaltimo nukentėjusysis net nesikreipė, o apie įvykį nurodė tik vėliau. Pažymėtina ir tai, kad būtent vėlesnis įvykis (2020 m. rugsėjo 4 d., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o ne 2020 m. rugpjūčio 4 d., dėl kurio M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas, ir buvo nurodytas civiliniame ieškinyje kaip pagrindas turtinei ir neturtinei žalai kilti. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, byloje nėra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų, susijusių būtent su nagrinėjamu įvykiu, o ne kitais, nukentėjusiojo dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, kad jo dvasinė būklė gali blogėti ir ateityje, kad tai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, kad nukentėjusiajam dėl to ateityje bus reikalingas gydymas Be to, neįrodyta ir tai, kad nerimas ir nemiga atsirado būtent dėl patirtos nusikalstamos veikos. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad priteista 600 Eur dydžio neturtinė žala nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 2021 m. gegužės 19 d. nutarties

25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis N. C. savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti jo patirtas teisines išlaidas (2 t., b. l. 119-121). Bylos nagrinėjimo eigoje (2021 m. gegužės 4 d. posėdyje) nukentėjusysis pateikė jam 2021 m sausio 22 d. R. J. išrašytą sąskaitą–faktūrą 550 Eur sumai, sąskaitoje nurodyta paslauga – konsultacijų ir procesinių dokumentų ruošimas (2 t., b. l. 141), taip pat nukentėjusysis pateikė dviejų mokėjimų nurodymų (bankinių pavedimų) išrašus bendrai 550 Eur sumai, kurių vienas atliktas 2021 m. sausio 25 d. (250 Eur), kitas – 2021 m. balandžio 8 d. (300 Eur) (2 t., b. l. 142-143, 146). 2021 m. gegužės 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad R. J. yra jo atstovė, advokatė, 250 Eur jai sumokėjo, kad jam surašytų civilį ieškinį, o 300 Eur pervedė už atstovavimą teisme ir nurodė, kad šiai dienai atstovė atvykti negalėjo, bet kalbėjo su ja, kad greičiausiai bus ir trečias posėdis, į kurį ji atvyks (2 t., b. l. 147-148). Iš teisiamojo posėdžio garso įrašo girdėti, kad į teisėjo klausimą dėl teisinių paslaugų sutarties ar atstovavimo sutarties nuorašo pateikimo, kas pagrįstu atstovavimą, nukentėjusysis nurodė, kad atstovė jam atsiuntė sąskaitą–faktūrą, sakė to pakaks.

26. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų turėjęs įgaliotąjį atstovą, nėra pateikta nei teisinių paslaugų sutarties, nei advokato orderio, todėl iš pateiktos sąskaitos–faktūros ir mokėjimo nurodymų nėra aišku, kokios teisinės paslaugos, kokiu pagrindu ir kada buvo suteiktos N. C.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta, jog N. C. patirtos išlaidos susijusios su jo interesų atstovavimu šioje baudžiamojoje byloje, nurodytos išlaidos nebuvo priteistos.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendžio paskelbimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo numatytas 2021 m. gegužės 18 d. 12.45 val., o tą pačią dieną 11.19 val. nukentėjusysis teismui el. paštu atsiuntė papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, proceso išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo sutartį, sąskaitos-faktūros detalizaciją (2 t., b. l. 174-180). Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai buvo perduoti į bylą jau paskelbus teismo nuosprendį, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 19 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nukentėjusiajam priteisė iš M. M. 200 Eur proceso išlaidų bei nurodė, kad ši nutartis laikytina neatsiejama 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalis (2 t., b. l. 181-183).

28. Pirmosios instancijos teismas, gavęs papildomus nukentėjusiojo paaiškinimus ir dokumentus, 2021 m. gegužės 19 d. priėmė nutartį, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu, kuris reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą. Be to, nutartis priimta vadovaujantis ir BPK 439 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, kai tuo tarpu nutartys, priimtos remiantis BPK 361 straipsniu, yra skundžiamos BPK 364 straipsnio tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptariama 2021 gegužės 19 d. nutartis priimta kitą dieną po nuosprendžio priėmimo, dėl ko akivaizdu, jog nutarties priėmimo metu nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs ir nebuvo vykdymo stadijoje, taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo nagrinėti pateiktą prašymą, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu. Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad BPK 361 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta ir tai, kad teismas turi teisę priimti sprendimus ir dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo, ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų buvo išspręstas 2021 m. gegužės 18 d. teismo nuosprendyje, t. y. nuspręsta šių išlaidų nepriteisti, motyvuose nurodyti tokį sprendimą pagrindžiantys argumentai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu ir tai, jog nuosprendžio rezoliucinės dalies keitimas, t. y. priteistinų proceso išlaidų keitimas, keičia nuosprendžio esmę ir aptariamu atveju nebuvo galimas, todėl nutartis, kuria nepagrįstai spręstas nukentėjusiojo pateiktų papildomų paaiškinimų ir prašymų klausimas po nuosprendžio priėmimo, naikintina.

29. Nors nukentėjusysis N. C. apeliaciniu skundu prašo priteisti jo patirtas teisines išlaidas pilna apimtimi, t. y. 550 Eur ir nurodo, kad į bylą yra pateikęs šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, o būtent sutartį, sąskaitą-faktūrą bei pinigų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, teisėjų kolegija vis tik sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

30. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), nukentėjusysis prašymą ir papildomus dokumentus dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020).

31. Pažymėtina, kad nors N. C. papildomus paaiškinimus ir dokumentus pateikė pirmosios instancijos teismui jau paskelbus įrodymų tyrimo pabaigą, vis tik atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes, dėl ko šie pateikti paaiškinimai ir dokumentai nelaikomi tinkami ir negali būti vertinami. Visų pirma, pateikti papildomi paaiškinimai nepasirašyti, t. y. nėra nei N. C., nei R. J. parašo (2 t., b. l. 176). Antra, papildomuose paaiškinimuose, kaip ir civiliniame ieškinyje yra nurodytas ne nagrinėjamos baudžiamosios bylos numeris, o civilinės bylos Nr. 2-2701-930/2021, kuri su šia nagrinėjama byla nėra niekaip susijęs. Kartu su pateiktais papildomais paaiškinimais nukentėjusysis pateikė ir atstovavimo sutartį, kuri vėlgi nėra nukentėjusiojo pasirašyta (2 t., b. l. 177). Be to, pateikta atstovavimo sutartis sudaryta 2021 m. vasario 20 d., kai tuo tarpu byloje esanti sąskaitą-faktūra (2 t., b. l. 141) ir jos detalizacija (2 t., b. l. 178) yra sudaryta 2021 m. sausio 22 d., pirmasis mokėjimo pavedimas atliktas 2021 m. sausio 25 d.

32. Vertinant nukentėjusiojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus (sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo nurodymus), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad iš šių duomenų nėra aišku, kokios teisinės paslaugos, kokiu pagrindu ir kada buvo suteiktos ir už ką konkrečiai buvo atliekami mokėjimai. Be to, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl mokėjimo sumų detalizavimo ir išskirstymo skiriasi nuo vėliau su jo papildomais paaiškinimais pateiktoje sąskaitos-faktūros detalizacijoje nurodomais duomenimis. Nukentėjusysis posėdyje nurodė, kad mokėjo 250 Eur už civilinį ieškinį, o sąskaitos–faktūros detalizacijoje už civilinio ieškinio surašymą nurodoma 400 Eur suma, kas, įvertinus minėto dokumento kiekybinius ir kokybinius aspektus, yra neprotinga ir neproporcinga suma.

33. Civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad prašo priteisti proceso išlaidas. Proceso išlaidos yra apibrėžtos BPK 103 straipsnio 5 punkte, kuriame nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. J. yra jo atstovė, advokatė, todėl prašė atlyginti už jos suteiktas paslaugas.

34. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. J. yra asmuo, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, su papildomais paaiškinimais pateikta jos aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinanti dokumento kopija (2 t., b. l. 179), taigi ji procese galėtų būti laikoma įgaliotąja nukentėjusiojo atstove. Tačiau pažymėtina, kad BPK 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo spręstas klausimas dėl R. J. pripažinimo nukentėjusiojo atstove, ji nedalyvavo nė viename procesiniame veiksme, teikti dokumentai buvo pasirašomi tik nukentėjusiojo vardu, taigi akivaizdu, kad leidimas, kaip tą numato BPK 55 straipsnio 2 dalis, nebuvo suteiktas. Nesant duomenų ir pagrindo spręsti, kad R. J. buvo pripažinta nukentėjusiojo atstove šioje byloje, N. C. patirtos išlaidos R. J. paslaugoms apmokėti nepriteistinos.

35. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo N. C. apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi, o 2021 m. gegužės 19 d. nutartis naikintina kaip neteisėta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas Nr. (12.33 Mr) PT-4995 ir Nr. (12.33 Mr) PT-6999, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Angelė Fominienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą M. M. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma viso yra 111,06 Eur (3 t., b. l. 27, 34, 39).

37. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. liepos 19 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą – šios būtino gynėjo dalyvavimo išlaidos iš M. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo N. C. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas