Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo Ž. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. 2015 m. rugpjūčio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 7 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 prom. (vidutinis) girtumo laipsnis, važiavo atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės. Be to, jis tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Protokole nurodyta, kad Ž. P. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4, 5, 6, 7, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu Ž. P. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. Ž. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirta 43 Eur bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn., pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 8 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė nuobauda – 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn.

Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria skundo autorius pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., apeliantas nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus, netinkamai įvertino aplinkybes ir pritaikė materialias bei procesines teisės normas. Teigia, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymi, kad nors ATPK 284 str. 2 d., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismui suteikia teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, tačiau tokia uždraustoji veika, kaip alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, privalėjo būti aprašyta surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo sprendimuose ne kartą pabrėžė administracinio teisės pažeidimo protokolo svarbą administracinio teisės pažeidimo bylose. Nagrinėjamu atveju administracinės teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, kurios negalėjo būti išplėstos tolimesniame procese. Be to, nesutikdamas su teismo išvada, kad apelianto padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžia, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog alkoholis buvo vartojamas po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo, skundo autoriaus veikoje sunku įžvelgti minėtą pavojingumą transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai.

Skundo autorius tvirtina ir tai, kad teismo proceso metu buvo nustatyta aplinkybė, jog eismo įvykio deklaracijos blankų neturėjo nei apeliantas, nei Ž. G., nei kiti poilsiavietėje buvę asmenys. Pažymi, jog iš KET 220 p. nuostatų seka, kad Ž. G. turėjo tokią pačią pareigą nubraižyti įvykio schemą ant švaraus popieriaus lapo ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, tačiau administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tik apeliantas. Be to, teigia, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, turėjo galimybę padėti įvykio dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei išspręsti iškilusį nesusipratimą, tačiau jie prieš apeliantą ir dar du asmenis panaudojo elektrošoką, visus juos sulaikė bei išvežė į Kaišiadorių policijos komisariatą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik tos pačios dienos vakare. Policijos pareigūnai iš nežymaus incidento užvedė dvi administracines bylas: vienoje skundo autorius yra nubaustas už pareigūno reikalavimo nevykdymą, o šioje byloje – pagal ATPK 126 str. 4 d., kuri jam nebuvo inkriminuota policijos pareigūnų. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl bausmės tikslų, per griežtos nuobaudos taikymo bei tvirtina, kad kadangi eismo įvykis įvyko atokiai nuo kelių ir gyvenamųjų vietų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo asmens duomenų neslėpė, siekė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nekėlė visuomenei pavojaus, ir tik susiklosčius nepalankioms aplinkybėms (neblaivus nukentėjusysis užmiršo, jog susitarė), skundo autorius yra patrauktas atsakomybėn neproporcingai įvykdytai veikai.

Motyvuojamoji dalis

Ž. P. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas Ž. P. veiksmų papildomo kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 4 d. teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagrindai teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikaciją numatyti ATPK 248 str. 2 d. Šioje teisės normoje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo teisė perkvalifikuoti pažeidimą, priimant galutinį procesinį sprendimą, nėra absoliuti. Šios teisės taikymas ribojamas tiek, kiek tai susiję su asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, todėl perkvalifikuojant veiką draudžiama išeiti už pradinio kaltinimo, numatyto administracinio teisės pažeidimo protokole, ribų (LVAT nutartys Nr. N17 - 705 – 06, Nr. N 9 (62)– 346/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-691-768/2015).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui 2015 m. rugpjūčio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. pareikštas kaltinimas dėl ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d. pažeidimų. Kaišiadorių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą, nenustatė protokole nurodytos aplinkybės, kad Ž. P. pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. padarė, vairuodamas neblaivus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus perkvalifikavo į ATPK 127 str. 2 d. Teismas, pašalinęs minėtą aplinkybę, taip pat konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Ž. P. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki aplinkybių išaiškinimo, ir šiuos veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d., t. y. papildė administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą, išeidamas už jo ribų.

Kaip jau buvo minėta, papildomas pažeidimo, nenumatyto pradiniame kaltinime, kvalifikavimas, priimant galutinį procesinį sprendimą teisme, nėra leidžiamas, siekiant nepažeisti asmens teisės į gynybą. Pažymėtina, kad veikos, kurios pagal Lietuvos teisę turi administracinių teisės pažeidimų statusą, EŽTT praktikoje iš esmės pripažįstamos „baudžiamojo pobūdžio“, todėl pagal analogiją vadovaujantis su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, jog teismas, esant pagrindui manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.), taip pat, jog tokiu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.), teismo išaiškinimas apie galimybę keisti pareikšto kaltinimo kvalifikaciją taip pat taikytinas bylą nagrinėjant administracine tvarka. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad Ž. P. galimybė keisti pažeidimo kvalifikaciją Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nebuvo išaiškinta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą padarė esminių Ž. P. procesinių teisių pažeidimų, jo veiksmus perkvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d., t.y. esminiai pakeitė faktines įvykio aplinkybes, tačiau apie galimybę keisti kvalifikaciją administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neinformavo, todėl ginčijamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Perduodant bylą pakartotinam nagrinėjimui dėl esminio proceso pažeidimo, teismas nevertina kitų paduoto apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.