Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas 3 kartus: 1) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021-03-15 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, vadovaujantis BK 75 straipsni 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; 2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023-07-18 baudžiamuoju įsakymu pagal 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, neatlygintinai dirbant per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-12-04 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 60 dienų laisvės apribojimo bausmę; 3) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-10-06 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 243 straipsnį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-01-16 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-10-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-12-04 nutartimi paskirtos bausmės dalis ir M. B. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 15 dienų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2025-01-30 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024-08-22 apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 20.10 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0188, sertifikato Nr. 2139056, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti ir užfiksuoti neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija bei negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs).

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. M. B. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2024-08-22 apie 20.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 20.10 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0188, sertifikato Nr. 2139056, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, jis tikrintis neblaivumą atsisakė ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šį faktą taip pat patvirtina ir jo gana išsami pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalūs parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl sustabdyto automobilio, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti aukščiau įvardinti neblaivumo požymiai, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad M. B. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. aplinkybes.

M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 3 kartus (1 t., b. l. 147-167, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme yra recidyvistas. Toks sprendimas priimtinas įvertinus tai, kad M. B. (duomenys neskelbtini) buvo teistas už nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 2023 m. taip pat teistas už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (nesilaikė draudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones) pagal BK 243 straipsnį, per neilgą laiko tarpą vėl padarė analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, tame tarpe – eilę kartų už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (1 t., b. l. 168-191), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Jo atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. B., kaip recidyvistui, jau kartą teistam pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,54 prom. neblaivumas, nepadariusiam jokių išvadų iš šio bei kitų nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip dvigubai didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės minimumas.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad BK 64 straipsnio 1 dalis yra taikoma ir tuomet, kai asmuo padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš probacijos duomenų registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad M. B. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesnės probacijos laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-01-16 nutartimi paskirta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-08-22, 20.10 val. iki 2024-08-23, 14.43 val. (1 para, 1 t., b. l. 94-98, 123-126).

Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas teismo prašė neskirti M. B. realios laisvės atėmimo bausmės, pateikė dokumentus, iš kurios matyti, kad kaltinamasis nuo 2025-01-14 yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, turi mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), kuris su juo negyvena, tačiau jam teikia išlaikymą, jo sugyventinės K. K. dukra taip pat mažametė, gim. (duomenys neskelbtini), turinti sveikatos problemų, sugyventinės motina yra (duomenys neskelbtini), E. P. teigiamai atsiliepia apie M. B.. Visgi šie pateikti dokumentai visų bylos duomenų kontekste neleidžia daryti išvados, kad M. B. atžvilgiu galėtų būti taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 6 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius kaltinamojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju M. B. nuteistas galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 9 mėnesiams 15 dienų už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, M. B. naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe – už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Eilę kartų – net aštuonis 3 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, paskutinį kartą (2024-11-02) – net ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nemoka paskirtų baudų. Jo atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl galimo smurto prieš sugyventinę K. K.. Todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, vertinami kaip deklaratyvūs. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau M. B. 2 kartus jau buvo taikytas bausmės (arešto, laisvės atėmimo) vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai kaltinamojo teigiamai nepaveikė, jis išvadų dėl ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nepadarė ir savo elgesio nekeičia, priešingai – toliau daro nusikaltimus. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021-2024 metais jo atžvilgiu teisme nagrinėti net 7 teikimai dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kas rodo, kad M. B. nuolat pažeidinėjo probacijos sąlygas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. B. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismas sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus M. B. polinkius ir ateityje jis tikrai nebenusikals. Nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai nereiškia, kad bausmės tikslai pastarajam jau yra pasiekti. Teismo nuomone, šiuo atveju kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo nepakaks M. B. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to kaltinamojo bei jo gynėjo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/201 ir kt.).

M. B. elgėsi ypač neatsakingai – neturėdamas teisės vairuoti, mieste šviesiu paros metu vairavo automobilį prieš tai išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Jau kartą buvo teistas už pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, tačiau ir vėl grubiai pažeidė teisės aktų reikalavimus, vengdamas neblaivumo patikros, eilę kartų baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, nemoka paskirtų baudų, todėl M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai M. B. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 357 str. 3 d.). Toks terminas, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iš M. B. nusikalstamos veikos priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (BK 72 str. 2 d.).

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 127-129) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, esanti voke Nr. 2 prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos;

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esantis voke Nr. 2 prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti voke Nr. 3 prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, priimant sprendimą dėl jo pripažinimo recidyvistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme (BPK 307 str. 1 d. 5 p.), ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024-01-16 nutartimi paskirta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Bausmės pradžią nuspęsta skaičiuoti nuo M. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-08-22, 20.10 val. iki 2024-08-23, 14.43 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti M. B. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai M. B. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 str. 3 d.).

- turto konfiskavimą, konfiskuojant M. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį

„(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu.

M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemones panaikinti.

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, esančią voke Nr. 2 prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esantį voke Nr. 2 prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esančią voke Nr. 3 prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.