Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. P., atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dalyje dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui P. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. P., dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. 2015 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. P. dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašo pripažinti, kad G. P., miręs (duomenys neskelbtini), nėra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti P. P. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą. Taip pat prašė paskirti teismo medicininę tėvystės nustatymo ekspertizę genominės daktiloskopijos metodu, pavedant ją atlikti Mykolo Romerio teismo medicinos instituto serologijos DNR laboratorijos ekspertams, pavedant atsakyti į klausimą, ar G. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. mirė ieškovo brolis G. P.. Iki pat mirties jis gyveno su ieškovu viename bute. 2014 m. vasarą brolis ieškovui užsiminė, kad iš savo pažįstamų sužinojo, jog P. P. nėra jo biologinis sūnus. Pagal savo sveikatos būklę, jausdamas, kad gali nespėti kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, prašė ieškovo inicijuoti šį procesą. Ieškovas, kaip mirusiojo brolis, t.y. ketvirtos eilės įpėdinis, gali paveldėti mirusiojo turtą, jeigu bus nuginčyta tėvystė P. P. atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskyrė giminystės ryšio nustatymo ekspertizę; pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai; ekspertams pavedė atsakyti į klausimą: ar G. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra P. P., (duomenys neskelbtini), tėvas; sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Teismas konstatavo, kad, atsakovui nesutinkant su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, yra tikslingas paskirti byloje ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas P. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės (motinos) L. P., prašo nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad L. P. su G. P. sudarytą santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Velionis niekuomet neginčijo savo tėvystės fakto ir niekuomet nekėlė tokio klausimo, mokėjo vaikui išlaikymą ir juo rūpinosi. Ieškovas išsigalvojo aplinkybes apie atsakovo tėvystės ryšių nebuvimą ir šio fakto sužinojimo laiką. Teismas realių aplinkybių nesiaiškino, neleido iškviesti atsakovo prašyto liudytojo, pasisakyti Vaiko teisių apsaugos skyriui, o vietoje to paskyrė byloje ekspertizę. Taip pat teismas negalėjo paskirti ekspertizės, kadangi dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas yra praleistas. Ieškinys yra išgalvotas, norint apgaulės būdu užvaldyti mirusiojo nekilnojamąjį turtą.

Ieškovas A. P. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad, atliekant ekspertizę, civilinės bylos medžiaga perduodama ekspertams, todėl kyla klausimas, kaip tokiu atveju teismas galės nagrinėti civilinę bylą, neturėdamas bylos medžiagos. Tokio pobūdžio bylose lemiamą vaidmenį, priimant sprendimą, turi eksperto išvada, o kitos byloje nustatytos aplinkybės nėra tokios svarbios. Be ekspertizės išvados negalima visapusiškai, objektyviai ir tinkamai išnagrinėti bylos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo nutarčiai apskųstoje dalyje panaikinti.

Nors atskirajame skunde atsakovas nurodo ir prašo panaikinti tik dalį Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties - dalyje dėl bylos sustabdymo, iš atskirojo skundo turinio matyti, jog iš esmės jame pateikiamais argumentais skundžiamas ekspertizės byloje paskyrimas. Tačiau CPK normos nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį ar jos dalį, kurioje paskirta ekspertizė, tokia nutartis ar jos dalis, kurioje paskirta ekspertizė, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), todėl šioje dalyje teismo nutartis yra neskundžiama ir apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu.

Pagal CPK 212 straipsnį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Taigi įrodymų rinkimo procesas įstatymo nustatyta tvarka nėra skundžiamas instancine tvarka.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal bylos sustabdymo pagrindus CPK išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra vilkinamas proceso veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007/2008). CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimą iki bus atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar G. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra P. P., gim(duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui nesutikus su ieškiniu ir siekiant bylą išnagrinėti objektyviai, būtina byloje paskirti giminystės ryšio nustatymo ekspertizę. Paskyręs ekspertizę, pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė iki bus gauta ekspertizės išvada. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai (bylos sustabdymas) yra pagrįsti ir atitinka bendruosius proceso principus bei neprieštarauja CPK normoms.

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje, kurioje sprendžiamas tėvystės nustatymo/nuginčijimo faktas, atikus ekspertizę, jos išvada būtų laikoma tiesioginiu įrodymu, o visi kiti jos eigoje pateikti įrodymai vertinami pagal CPK 185 straipsnio nuostatas. Dėl to, paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimą tikslinga sustabdyti ir tik po jos rezultatų gavimo spręstina dėl kitų įrodymų rinkimo byloje.

Apelianto skundo argumentas dėl ieškinio senaties taikymo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra reikšmingas, nes byla nėra nagrinėjama iš esmės. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (gali būti pasibaigęs). Tai reiškia, jog dėl ieškinio senaties praleidimo ar nepraleidimo teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais apskųstoje dalyje nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.