Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui P. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. P. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą - Vaiko teisių apsaugos tarnyba Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. P. ieškiniu prašė pripažinti, kad jo brolis G. P. nėra P. P., (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir panaikinti P. P. gimimo įraše Nr. 1483 duomenis apie tėvą. Nurodė, kad jo brolis G. P. yra įrašytas P. P. tėvu. G. P. mirė (duomenys neskelbtini). Maždaug du-tris mėnesius iki mirties brolis pasakė, jog iš kaimyno bei dar vienos moters vasarą sužinojo apie tai, kad P.nėra jo sūnus. Brolis norėjo šia aplinkybe įsitikinti, tačiau neturėjo lėšų, sirgo, vėliau mirė. Brolio, kol pastarojo santuoka nebuvo nutraukta, santykiai su sūnumi buvo labai šilti, mylėjo P.. Po santuokos nutraukimo brolis gyveno atskirai nuo sūnaus, bendravo mažiau. Po brolio mirties liko butas, nustačius, jog P. nėra sūnus, jis taptų vieninteliu paveldėtoju. Atsakovas P. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su tėvu gyveno iki devynerių metų. Vėliau tėvai išsiskyrė, jis liko gyventi su mama. Jo ir tėvo santykiai buvo geri. Mano, jog ieškinys pareikštas tikslu pasisavinti tėvo turtą. Po tėvų skyrybų su tėvu matėsi rečiau, bet jie bendravo. Tėvas niekada nėra sakęs, jog jis ne jo sūnus. Lankė tėvą ligoninėje, dalyvavo laidotuvėse. Atsakovo atstovė L. P. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. P. P. yra G. P. sūnus. Tėvas sūnų mylėjo, gražiai bendravo. Kadangi G. P. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, santuoka buvo nutraukta. Ieškovas yra vartojantis alkoholį, agresyvus asmuo, mušė savo tėvus, brolį. Jokių ginčų dėl tėvystės nėra buvę.

Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad P. P. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovo A. P. brolis G. P., o motina – L. P. (b.l. 5). G. P. ir L. P. santuoka sudaryta 1996-12-28, nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimu. G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad iš brolio sužinojo prieš du-tris mėnesius iki pastarojo mirties, kad galimai Povilas nėra jo sūnus, bei ieškovui likus vieninteliu paveldėtoju, teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, jog P. P. gimė Laimos ir G. P. santuokoje, vaiko tėvu yra įrašytas G. P., laikė nustatytu, kad tarp P. P. ir G. P. susiklostė tėviški santykiai, ką patvirtino ir ieškovas, kuris nurodė, jog G. P. mylėjo P. Konstatavo, kad P. P. savo gyvenime G. P. pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys. G. P. nuo pat P. gimimo momento jį pripažino kaip savo vaiką, auklėjo ir ugdė, dalyvavo kasdieniniame jo gyvenime, išlaikė. Vertino tai, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo G. P. taip pat nurodė, kad myli savo sūnų. Po santuokos nutraukimo P. liko gyventi su motina, vaiko ir G. P. bendravimas nenutrūko. G. P. pats nėra ginčijęs tėvystę. Įvertinęs bylos įrodymų visumą bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, daugiau nei per septyniolika metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, teismas konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, todėl ieškinį atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jo brolis negali būti vaiko tėvu; ieškiniu nebuvo siekiama nustatyti tikrosios vaiko kilmės, nes byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimybės nustatyti kitą tėvą ar bent konstatuoti, kad yra kitas, biologinis, tėvas. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas nenustatė pagrindų ieškinio patenkinimui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti naujai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nurodyti motyvai neatitinka bylos nagrinėjimo nustatytų aplinkybių ir šalių duotų paaiškinimų turinio, todėl toks sprendimas naikintinas ir iš naujo tirtinos ir fiksuotinos teismo procesiniame dokumente nurodytos tikrosios bylos aplinkybės, o ne teismo įrašyti šalių liudijimai, kurie teisme pasisakė visiškai kitaip. Teismas netinkamai fiksavo šalių parodymus, surašydamas sprendimo motyvuojamąją dalį, tokiu būdu netinkamai taikė ir aiškino CPK 329 str., 330 str.Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad brolis prieš mirtį jam užsiminė, kad iš savo pažįstamų sužinojo, kad Povilas nėra jo biologinis sūnus, dėl to pergyveno, sakė, kad ketina kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Pagal savo sveikatos būklę, jausdamas, kad to gali nespėti įgyvendinti, prašė ieškovą inicijuoti šį procesą. Nėra pagrįsta teismo išvada, kad tėvo ir sūnaus santykiai buvo šilti po tėvų skyrybų, nes tėvas su sūnumi nebendravo, neteikė jam išlaikymo, nedalyvavo jo auklėjime. Teismas neteisingai nurodo, kodėl nebuvo atlikta ekspertizė DNR, o atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę turėtų būti vertinamas kaip fakto pripažinimas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir atsakovo elgesį proceso metu vertino priešingai. Nors teismas nurodo, kad nuginčijus tėvystę vaikas liktų be tėvo, bet vaiko tėvas jau yra miręs, o atsakovas yra nuo (duomenys neskelbtini), pilnametis. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis nepateikė duomenų apie tikrąjį biologinį tėvą, nes nebuvo tokios galimybės. Taip pat nurodė, kad šioje byloje nėra atskleista bylos esmė, neiškviesti liudytojai svarbioms aplinkybėms išsiaiškinti, neatlikti būtini tyrimai dėl ekspertizės. Teismas išnagrinėjo bylą taip ir likus neaiškiai atsakovo pozicijai dėl ekspertizės. Atsakovas P. P. bei jo įstatyminė atstovė L. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisingas, objektyvus, tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, atskleista bylos esmė ir dalykas. Nurodė, kad atsakovas yra tikrai įsitikinęs, kad jo tikras tėvas yra G., kuris jį užaugino, išauklėjo, o ieškovo ieškinys yra tik pareikštas tikslu užvaldyti turto dalį. Atsakovo velionis tėvas iki pat mirties žinojo, jog yra sūnus, nebuvo jokių abejonių dėl tėvystės, priešingu atveju pats būtų ginčijęs tėvystę, bet to nedarė, mokėjo išlaikymą. Nesutinka su skundo argumentu, kad nevyko į ekspertizę, nuvyko, tačiau ekspertizės nebuvo galima atlikti dėl to, kad nėra velionio kraujo mėginių. Teismo išvada yra pagrįsta, kad tarp atsakovo ir jo tėvo buvo susiklostę draugiški santykiai. Tėvas nuo mažens jį augino, auklėjo, išlaikė, tėvystė jo atžvilgiu nustatyta prigimtine teise, įrodymais, gimimo liudijimu bei gyvenimu su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pažymėtina, jog vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).Bylos medžiaga nustatyta, jog P. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime vaiko mama nurodyta L. P., o vaiko tėvas – G. P.. Tėvų santuoka buvo nutraukta 2008 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu. Byloje esanti mirties liudijimo kopija patvirtina, jog G. P. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas, mirusiojo brolis, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, jog P. nėra brolio sūnus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje ieškovas nepateikė duomenų, kad brolis negali būti vaiko tėvu, aplinkybe, kad P. atsisakė atlikti ekspertizę bei remdamasis bylos įrodymais, patvirtinančiais, kad tarp tėvo ir sūnaus buvo susiklostę tėvystės santykiai, glaudus tarpusavio ryšys bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų interesų ir teisių užtikrinimo principą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu sprendė, jog yra įrodyta, kad nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Apeliantas kvestionuoja tokį sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp tėvo ir sūnaus susiklostė tėvystės santykiai, teismas nepagrįstai byloje nepaskyrė ekspertizės, nekvietė liudytojų į bylą, iki galo nebuvo aiški atsakovo pozicija dėl ekspertizės. Apelianto nuomone, nepagrįstas atsisakymas ekspertizės turėtų būti vertinamas kaip pripažinimas, kad G. P. nėra atsakovo biologinis tėvas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaiko interesų gynybos principo turinį nagrinėjamu atveju. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik apelianto teiginiai, kad, jo nuomone, P. P. tik prieš ligą ir mirtį sužinojo, kad galimai Povilas nėra jo sūnus, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę.Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovo tėvams gyvenant santuokoje, tėvo ir sūnaus santykiai buvo šilti, jie nenutrūko ir po santuokos nutraukimo, tėvas su sūnumi bendravo, susitikdavo, nors auklėjime dalyvavo minimaliai, teikė išlaikymą. Tokius duomenis patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1169-545/2008 medžiaga, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo pagal L. P. ieškinį G. P. dėl santuokos nutraukimo. Kaip nustatyta iš 2008 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo, G. P. yra nurodęs, kad nori išsaugoti šeimą, myli šalių vaiką, teikia jam išlaikymą. Atsakovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę šeimyniniai santykiai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Iš šiuo atveju neturi reikšmės apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaiko tėvas šiuo metu yra miręs, o Povilas yra jau pilnametis. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus bei įrodymų visumą, kolegijos vertinimu, yra pagrindas teigti, jog tarp Povilo ir jo tėvo buvo susiklostę tėvystės santykiai, atsakovui toks ryšys yra svarbus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, P. P. atsisakius atlikti DNR tyrimą bei nebuvus galimybės atlikti šio tyrimo dėl objektyvių priežasčių (mirusiojo kraujo duomenų nebuvimo) ši aplinkybė pati savaime negali nulemti ieškinio patenkinimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad G. P. nėra biologinis vaiko tėvas, teismo išvada iš esmės pripažintina atitinkančia materialiosios teisės normas, reguliuojančias vaiko kilmės klausimus. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, faktinių duomenų pagrindu darydamas išvadą, jog ieškovas nenuginčijo G. P. tėvystės, materialiosios teisės normų dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidė, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų visumos vertinimą ir ekspertizės skyrimą, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimo, o apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.