Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. (J. M.) ieškinį atsakovui UAB „KM service“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sutiko kad ieškovui būtų priteista kompensacija už atostogas ir darbo užmokestis, tik mažesnis nei prašo ieškovas, teigė, jog priteisiamas darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas pagal 0,2 etatą; papildomai paaiškino, kad 2016-02-04 priedo prie darbo sutarties ieškovas nepasirašė, tačiau jie buvo sutarę žodžiu dėl tokios darbo sutarties pakeitimo sąlygos, ieškovas turėjo gauti darbo užmokestį už 0,2 etato; 2016-04-25, paskutiniąją ieškovo darbo dieną, darbo pabaigoje būtų sprendęs ieškovo 2016-04-20 pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo klausimą, tačiau ieškovas visos darbo dienos neišdirbo, pasakė, kad serga ir trenkęs durimis išėjo, nedarbingumo pažymėjimo nepateikė, tik vėliau (2016-04-25 arba 2016-04-26) pranešė, kad 2016-04-25 gavo vienos dienos (2016-04-25) nedarbingumą; 2016-04-26 ieškovas darbe nepasirodė, 2016-04-27 ieškovas į darbą buvo atėjęs išgėręs, teigė, kad gėrė 2016-04-26, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai; pripažino, kad ieškovui už sausio mėnesį liko neišmokėti 70 Eur, o už vasario, kovo, balandžio mėnesius su ieškovu atsiskaitęs nėra, 2016 m. kovo mėnesį daryti bankiniai pavedimai tai atsiskaitymas su ieškovu už sausio mėnesį; už atostogas su ieškovu atsiskaitęs nėra; pripažino, kad galėjo daug ką praleisti, nespėti tinkamai atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju ir darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2015-10-13 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2015-10-14 ieškovas pradėjo dirbti kurjeriu–vadybininku, darbo sutarties terminas iki 2016-01-14, darbo sutarties terminas buvo pratęstas iki 2016-07-14 (b. l. 7–11), 2016-04-20 pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 128 str. 1 d. dėl neatsiskaitymo su darbuotoju ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti jo darbo sutartį nuo 2016-04-25 (b. l. 6), atsakovas 2016-04-27 surašė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktą (b. l. 51), atsakovo direktorius 2016-04-27 priėmė įsakymą, kuriuo įsakė už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pasirodymą darbe neblaiviam – atleisti darbuotoją iš darbo (b. l. 50), ieškovas iš darbo pas atsakovą atleistas 2016-04-28 DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (b. l. 4–5).

DK 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 120 str. 3 d. nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

DK 128 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat ir terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, <...> jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga); 2 d. nustatyta, kad darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.

DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

Pagal DK 140 str. 3 d., nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2016-04-20 pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 128 str. 1 d. dėl neatsiskaitymo su darbuotoju kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti jo darbo sutartį nuo 2016-04-25 (b. l. 6), apie neatsiskaitymą su juo nuo 2016 m. sausio mėn. jis jau darbdaviui prieš tai buvo pranešęs raštu – 2016-03-10 pasiaiškinime (b. l. 63), atsakovas ieškovo prašomą dieną (2016-04-25) su darbuotoju darbo sutarties nenutraukė, atsakovo direktorius 2016-04-27 priėmė įsakymą, kuriuo įsakė už darbuotojo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pasirodymą darbe neblaiviam 2016-04-27 – atleisti jį iš darbo (b. l. 50), ieškovas iš darbo pas atsakovą atleistas 2016-04-28 DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (b. l. 4–5).

Pažymėtina, kad pagal DK 128 str. 1 d. nuostatas darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iš eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas arba mokamas ne viso dydžio. Iš į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2015-10-13 sudarydami darbo sutartį jos 3 p. sutarė, kad ieškovui bus mokamas 400 Eur mėnesinis darbo užmokestis ir priedas už pasirašytas sutartis (b. l. 7–10), 2016-02-04 atsakovo vadovas užpildė priedą prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad darbo sutartis pakeista (papildyta): atlyginimas priklauso tik nuo atlikto vadybininko darbo, t. y. surastų naujų klientų – 50 proc. pelno nuo užsakymo vienetinio arba nuolatinio, jeigu vyksta reguliarūs papildymai, darbo užmokestis priklauso nuo rastų naujų užsakymų – 50 proc. pelno, tačiau šis priedas prie darbo sutarties yra pasirašytas tik vienos šalies – įmonės vadovo (b. l. 11), teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad jie su ieškovu buvo sutarę žodžiu, kad jis dirbs 0,2 etato ir gaus pagal tai sumažintą darbo užmokestį, patvirtino, kad ieškovas 2016-02-04 priedo prie darbo sutarties pasirašęs nebuvo, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė apie darbo sutarties pakeitimą nežinojęs, 2016-02-04 priedą prie darbo sutarties gavęs tik Darbo ginčų komisijoje jau po jo atleidimo iš darbo. Teismas pažymi, kad pagal DK 120 str. 3 d., keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisines pasekmes – pripažinimą, kad šių sąlygų pakeitimas buvo teisėtas – gali sukelti tik išskirtinais atvejais, pvz., kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis pritaria sąlygų pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Nagrinėjamu atveju ant 2016-02-04 priedo prie darbo sutarties Nr. 21, kuriuo keičiamas darbuotojo darbo užmokestis, darbuotojo parašo nėra (b. l. 11), už tinkamą darbo sutarties sudarymą, pagal DK 99 str. 3 d., atsako darbdavys, todėl jam tinkamai aukščiau nurodytos pareigos neįvykdžius tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad su darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu darbuotojas sutiko kitokiais aktyviais veiksmais, vadovautis vien tik darbo laiko apskaitos žiniaraščiu negalima, nes jis pildomas išimtinai darbdavio, vadinasi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalys priėmė bendrą sutarimą keisti ieškovo darbo užmokestį, atsakovas, keisdamas ieškovo darbo užmokestį priedu prie darbo sutarties, nesilaikė nustatytos tvarkos (neįspėjo ieškovo raštu, negavo jo rašytinio sutikimo), todėl teismas laiko, kad ieškovo darbo užmokestis visą jo darbo pas atsakovą laikotarpį buvo toks, koks įtvirtintas jo su atsakovu 2015-10-13 sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 p., t. y. 400 Eur per mėnesį ir priedas už pasirašytas sutartis (b. l. 7–10).

Ieškovas teigia, kad su juo atsakovas neatsiskaitė nuo 2016 m. sausio mėn., yra gavęs tik 150 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad su darbuotoju už 2016 m. sausio mėnesį yra atsiskaitęs nepilnai, o už 2016 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius nėra atsiskaitęs visiškai. Taigi, pagal aukščiau teismo padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesilaikė susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo, o tai reiškia, kad ieškovo nurodytą 2016-04-25 buvo pagrindas darbo santykių pasibaigimui pagal DK 128 str. 1 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas 2016-04-20 pareiškimu prašė atsakovo DK 128 str. 1 d. pagrindu jo darbo sutartį nutraukti 2016-04-25, vadinasi, 2016-04-25 turėjo būti jo paskutinė darbo diena ir tą dieną atsakovas turėjo su juo nutraukti darbo sutartį ir tinkamai atsiskaityti. Byloje ginčo, kad 2016-04-25 ieškovas į darbą buvo atėjęs, tačiau vėliau išėjo ir pranešė įmonės vadovui apie jam vienai dienai (2016-04-25) suteiktą nedarbingumą, nekilo, nors į bylą nėra pateikta įrodymų, kad 2016-04-25 ieškovui buvo suteiktas nedarbingumas, priešingai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-05-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–5) leidžia daryti išvadą, kad nedarbingumo pažymėjimas ieškovui 2016-04-25 suteiktas nebuvo. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nedraudžiama atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam pačiam prašant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004), t. y. kai darbdavys yra gavęs darbuotojo prašymą nutraukti darbo santykius, nepriklausomai nuo to, darbuotojas yra darbingas ar turi nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį nuo prašyme nurodytos datos, egzistuojant DK 128 str. 1 d. įtvirtintoms aplinkybėms. Ypatingai atkreipiamas atsakovo dėmesys į tai, kad jei įmonės vadovas manė, kad darbuotojo elgesys – 2016-04-25 išėjimas iš darbo anksčiau, trenkus durimis, teigiant, kad susirgo – yra nepateisinamas ir, jo vertinimu, sąlygoja drausminės atsakomybės darbuotojui taikymą, tokią procedūrą jis turėjo teisę inicijuoti, tačiau to nepadaręs privalėjo 2016-04-25 nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 128 str. 1 d. pagrindu. Teismas sutinka su atsakovu, kad darbuotojo pasirodymas darbe neblaiviam yra pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, tačiau akcentuotina, kad toks pagrindas yra tik tada, kai darbdavį ir darbuotoją dar sieja darbiniai teisiniai santykiai, tačiau nagrinėjamu atveju darbiniai teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2016-04-25, tik kad atsakovas jų tinkamai neįformino, tuo tarpu atsakovo teigimu darbuotojas darbe neblaivus pasirodė 2016-04-27 ir būtent už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda, vadinasi, tokiu atveju, darbdavio vertinimas darbuotojo 2016-04-27, t. y. tą dieną, kai darbo teisiniai santykiai tarp jų jau buvo pasibaigę, bylai reikšmės neturi. Taigi, atsakovas 2016-04-27 paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą nesant pagrindo teisinei atsakomybei kilti, kadangi darbo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo jau buvo pasibaigę, o vien tai, kad atsakovas to tinkamai ir laiku neįformino, negali sąlygoti drausminės nuobaudos teisingumo, taigi, yra pagrindas pripažinti ieškovo 2016-04-28 atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu. Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad darbdavys darbuotoją būtų informavęs apie jo 2016-04-20 parašymo netenkinimą, priešingai, darbdavys sutiko, kad ilgą laiką su darbuotoju tinkamai neatsiskaitė. Kai darbdavys tinkamai neįformino atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, darbuotojo teisės apginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuris atitinka realią faktinę situaciją, bei ginčo šalis grąžinant į padėtį, analogišką situacijai, jeigu darbuotojo teisių pažeidimo nebūtų buvę, o darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį būtų buvęs įformintas. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas keičiamas, pripažįstant, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta 2016-04-25 DK 128 str. 1 d. pagrindu.

Nutraukus darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.), todėl, pakeitus ieškovo atleidimo pagrindą, ieškovui priteisiama iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 836,64 Eur (8 darbo valandos (pagal darbo sutartį) × 2,49 Eur (b. l. 74) × 21 d. d. (pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-23 įsakymo Nr. A1-789 1.2.1.1 p.) × 2 mėn.). Kartu pabrėžtina, kad atsakovas vidutinio darbo užmokesčio pažymą rengė ieškovo darbo užmokestį skaičiuodamas 400 Eur (b. l. 74), paties vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo aritmetinio teisingumo ieškovas neginčijo, todėl teismas juo vadovaujasi.

Teismas, pripažinęs, jog ieškovui nebuvo mokamas sutartas atlyginimas priteisia jo naudai iš atsakovo darbo užmokesčio skolą už 2016 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius (DK 186 str.) – kadangi ieškovas pats teigė gavęs dalį (150 Eur) darbo užmokesčio už 2016 m. sausio mėn., teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad dalinai su ieškovu už 2016 m. sausio mėn. yra atsiskaitęs, ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 19,92 Eur (8 darbo valandos (pagal darbo sutartį) × 2,49 Eur (b. l. 74)), pagal bylos medžiagą ieškovas laikinai nedarbingas buvo nuo 2016-01-05 iki 2016-01-08, nuo 2016-02-23 iki 2016-02-29, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-04 (b. l. 4–5), tai iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 124,88 Eur ((15 d. d. × 19,92 Eur) – 150 Eur) + 15 d. d. × 19,92 Eur + 17 d. d. × 19,92 Eur + 17 d. d. × 19,92 Eur)) neišmokėto darbo užmokesčio suma. Taip pat priteisiama 157,96 Eur (b. l. 74) kompensacija už kasmetines atostogas, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovui kompensacijos už kasmetines atostogas nėra sumokėjęs.

Be to, ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2016-04-28. Teismas pažymi, kad pagal DK 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismo aukščiau jau konstatuota, kad atsakovas su ieškovu iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs, teismo posėdžio metu įmonės vadovas pripažino, kad galėjo daug ką praleisti, nespėti tinkamai atlikti. Taigi, byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas bei nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku, todėl atsakovui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Pažymėtina, kad ieškovas pas atsakovą dirbo tik nepilnus metus (b. l. 4–5, 7–9, 50), iš karto įsidarbino kitoje įmonėje, kurioje iki šiol dirba (b. l. 4–5), vadinasi, pajamas gauna, kartu teismas atsižvelgia ir į įmonės pakankamai sunkią padėtį, ką teismo posėdžio metu nurodė įmonės vadovas, į nesumokėtos sumos dydį, todėl, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko, kad 400 Eur suma už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo yra adekvati ir pakankama nagrinėjamoje situacijoje, o didesnės sumos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Teismas pabrėžia, kad darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Taip pat ieškovui priteisiama iš atsakovo po 19,92 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, kadangi vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo, skatina darbdavį greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Vienu iš reikalavimų ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 500 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina dėl patirto streso dėl nemokamo darbo užmokesčio. Teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog vien tai, kad tam tikrą laiką nebuvo mokamas darbo užmokestis nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, ieškovas nepagrindė jo nurodomų patirtų neigiamų išgyvenimų (streso), nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti, todėl teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti ieškovo 2016-04-28 atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta 2016-04-25 DK 128 str. 1 d. pagrindu, priteisti ieškovui iš atsakovo 836,64 Eur išeitinę išmoką, 1 124,88 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius, 157,96 Eur kompensaciją už kasmetines atostogas, 400 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo ir po 19,92 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, kitoje dalyje ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 76 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 5,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaujantis DK 302 str. 1 p. sprendimo dalis dėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistos 418,32 Eur (21 d. d. × 19,92 Eur) sumos vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškovo J. M. (J. M.) ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti J. M. (J. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-04-28 atleidimą iš darbo UAB „KM service“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu.

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp J. M. (J. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „KM service“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) nutraukta 2016-04-25 Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 128 str. 1 d. pagrindu.

Priteisti J. M. (J. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „KM service“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 836,64 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) išeitinę išmoką, 1 124,88 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius, 157,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) kompensaciją už kasmetines atostogas, 400 Eur (keturis šimtus eurų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo ir po 19,92 Eur (devyniolika eurų ir devyniasdešimt du euro centus) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su J. M. (J. M.) dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „KM service“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 5,74 Eur (penkis eurus ir septyniasdešimt keturis euro centus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl J. M. (J. M.) naudai iš UAB „KM service“ priteistos 418,32 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų ir trisdešimt dviejų euro centų) sumos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.