- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1590-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12798-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- A. A., A. K.
- Ieškovas
- kooperatinės bendrijos Rato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrijos Rato kredito unija ieškinį atsakovams A. A. ir A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Žuvainė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kooperatinė bendrija (toliau – KB) Rato kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 8 505,39 Eur skolą, susidariusią pagal vekselį, ir 5,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 191 Eur sumokėto žyminio mokesčio lygiomis dalimis iš kiekvieno.
2. Ieškinyje paaiškino, kad KB Rato kredito unija ir mažoji bendrija (toliau – MB) „Žuvainė“ 2015 m. balandžio 20 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kurį laidavo atsakovai A. A. ir A. K., pagal kurį jie įsipareigojo sumokėti ieškovei 19 272 Eur. Vekselis buvo išduotas užtikrinant MB „Žuvainė“ suteiktos paskolos pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą. Dėl MB „Žuvainė“ skolos išieškojimo 2018 m. sausio 24 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas, patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. S.-M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio išieškojimo metu buvo realizuotas visas įkeistas turtas. Taip pat nurodė, kad iš MB „Žuvainė“ buvo vykdomas kitos skolos išieškojimas, kuri kildinama iš 2016 m. balandžio 25 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grąžinimas užtikrintas 27 vnt. įrangos, skirtos žuvies prekybos vietai įrengti, įkeitimo. Dėl minėtos skolos išieškojimo 2018 m. sausio 24 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas, patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės V. S.-M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinio skolos išieškojimo metu įranga, įkeista pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2016 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduodama bendrai, likusi nepadengta skola 8 505,39 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė nerealizavo vekselio iki tol, kol nebuvo realizuotas įkeistas turtas, o kadangi MB „Žuvainė“ skolos išieškojimo atžvilgiu jau yra išduotas vykdomasis dokumentas, ieškovė nereiškia reikalavimo į pagrindinę skolininkę MB „Žuvainė“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 20 d. išduotame vekselyje nurodytas mokėjimo terminas neatitinka imperatyviai teisės aktų nustatytų reikalavimų vekselio formai ir turiniui, kas daro vekselį negaliojančiu. Paaiškino, kad vekselyje nėra nurodyta konkreti vekselio apmokėjimo diena, nenurodyta, kad jis turi būti apmokėtas jį pateikus, taip pat nenurodytas laikas, per kurį vekselis turėtų būti apmokėtas po jo pateikimo ir kadangi vekselyje nurodytas mokėjimo terminas neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių vekselio formai (šiuo atveju mokėjimo termino nurodymui) keliamų reikalavimų, atsakovo teigimu, vekselis negalioja (ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis).
5. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog nėra pagrindo pripažinti vekselį niekiniu ir negaliojančiu, ieškovės ieškinys atmestinas, nes ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimą laiduotojams pagal vekselį, ji nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad vekselis ĮPVĮ nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas apmokėti MB „Žuvainė“ ir laiduotojams (ĮPVĮ 40 straipsnis), o pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, kai pasibaigia terminas pateikti apmokėti vekselį.
6. Taip pat paaiškino, kad vekselis trečiojo asmens MB „Žuvainė“ buvo išduotas kaip užtikrinimo priemonė, siekiant užtikrinti MB „Žuvainė“ prievolių įvykdymą pagal paskolos sutartis, sudarytas su ieškove. Nurodė, kad pagal vekselį nebuvo skolinamos ir perduodamos piniginės lėšos trečiajam asmeniui MB „Žuvainė“, todėl vekselio pagrindu nesusiklostė jokie paskolos prievoliniai santykiai tarp MB „Žuvainė“ ir ieškovės, vekselio pagrindu atsakovams neatsirado prievolės laiduoti ieškovei už MB „Žuvainė“ sudarytų paskolos sutarčių įvykdymą. Nesusiklosčius paskolos teisiniams santykiams, vekseliui netekus vertybinio popieriaus statuso, jis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad MB „Žuvainė“ buvo užtikrinusi savo prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą, sudarant galimybę ieškovui nesikreipiant į teismą ĮPVĮ nustatyta tvarka reikalauti, jog trečiasis asmuo MB „Žuvainė“ ir/ar atsakovai besąlygiškai sumokėtų vekselyje nurodytą 19 272 Eur sumą, todėl įvertinus tai, kad vekselis buvo išduotas tik kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne paskolos suteikimo dokumentas, nėra jokio pagrindo vertybinio popieriaus statusą praradusį vekselį pripažinti paskolos rašteliu 19 272 Eur sumai, kuris esą yra užtikrintas atsakovų laidavimu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateiktu dubliku prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčo vekselyje jo apmokėjimo terminas nurodytas mėnesiais ir atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą reikšmę, be kita ko, ginčijamo vekselio turinyje nėra nurodyta „kitų apmokėjimo terminų“ arba alternatyvių, vienas po kito einančių terminų. Taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, tai nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui).
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. A. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pateiktame vekselyje yra nurodytas vekselio pateikimo apmokėti terminas, o ne vekselio mokėjimo terminas, t. y. vekselyje nėra nurodyta, kada jis turi būti apmokėtas – ar jį pateikus, ar per tam tikrą laiką nuo jo pateikimo ar kokiu kitu terminu, kas reiškia, jog vekselyje nėra nurodyta jokio mokėjimo termino, kuris atitiktų ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatytus mokėjimo terminus, o tai sudaro pagrindą pripažinti vekselį niekiniu ir negaliojančiu. Pažymėjo, kad byloje pateiktas vekselis, netekęs vertybinio popieriaus statuso, patvirtina tik tai, kad tarp MB „Žuvainė“ ir ieškovės paskolos sutarčių pagrindu yra susiklostę paskolos prievoliniai santykiai ir ieškovė paskolos sutarčių pagrindu, bet ne vekselio pagrindu, turi teisę reikalauti iš MB „Žuvainė“ sumokėti likusią neįvykdytą prievolę. Pabrėžė, kad atsakovas A. A. laidavo išimtinai tik pagal konkretų vekselį kaip vertybinį popierių, kuris gali būti realizuojamas išimtinai tik ĮPVĮ nustatyta tvarka, jis nėra laidavęs už MB „Žuvainė“ prievoles pagal šios su ieškove sudarytas paskolos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė ieškovės KB Rato kredito unijos ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų A. A. ir A. K. ieškovės naudai 8 505,39 Eur skolą ir 5,49 Eur procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 505,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai 191 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
10. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentu, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo, paaiškino, kad vekselyje nurodyta ne tai, kad vekselis turi būti apmokėtas per 49 mėnesius nuo jo išrašymo dienos, o tai, kad jis turi būti pateiktas apmokėti per 49 mėnesius nuo jo išrašymo dienos. Pažymėjo, kad vekselio apmokėjimas ir pateikimas apmokėti yra du visiškai skirtingi veiksmai, atliekami skirtingų subjektų, nes vekselis yra apmokamas vekselio davėjo ir/ar laiduotojų, o vekselis yra pateikiamas apmokėti vekselio turėtojo, todėl konstatavo, kad ieškovė painioja vekselio apmokėjimo ir vekselio pateikimo apmokėti terminus.
11. Teismas nesutiko su atsakovo A. A. argumentu, kad Vekselis negalioja. Teismas nurodė, kad MB „Žuvainė“ kaip vekselio davėja Vekselyje nenurodė mokėjimo termino, kas reiškia, jog Vekselis yra mokėtinas jį pateikus, bei pratęsė ĮPVĮ reglamentuotą vienerių metų terminą Vekseliui pateikti apmokėti iki 49 mėnesių nuo jo išrašymo dienos, tokią sąlygą siedama su MB „Žuvainė“ suteiktos paskolos minėta 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo terminu.
12. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės, įvertinus ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį, CK 6.87 straipsnio 2 dalį, sudaro pagrindą ieškovės ieškinį pripažinti pagrįstu ir jį tenkinti, priteisiant ieškovės nurodomą kaip trečiojo asmens MB „Žuvainė“ nesumokėtą pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai užtikrinti buvo išduotas Vekselis 19 272 Eur sumai, 8 505,39 Eur sumą ieškovės naudai solidariai iš atsakovų (ĮVPĮ 49 straipsnio 1, 2 dalys, 34 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė Vekselyje nurodytu laiku nebuvo pateikusi vekselio apmokėti ir į notarą dėl vykdomo įrašo nesikreipė, kad atsakovai laidavo Vekselį, tačiau nesudarė laidavimo sutarties su ieškove pagal ieškovės ir MB „Žuvainė“ 2015 m. balandžio 20 d. pasirašytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau padarytos išvados taip pat nekeičia.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovė nepasinaudojo Vekseliu kaip užtikrinimo priemone išieškodama skolą iš MB „Žuvainė“ pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tai nepanaikino ieškovės teisės teismine tvarka reikalauti, kad piniginę prievolę, nurodytą Vekselyje, įvykdytų Vekselį laidavę atsakovai, jeigu jos nėra įvykdžiusi MB „Žuvainė“, vykdydama 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darydamas šią išvadą teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, kuri savo pobūdžiu ir aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamą bylą, pateiktais išaiškinimais.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Atsakovas A. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės KB Rato kredito unijos ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės apelianto A. A. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantas nurodo, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, kai pasibaigia terminas pateikti apmokėti vekselį, o remiantis tuo, ieškovė prarado teisę pareikšti reikalavimus Vekselio laiduotojams (atsakovams). Pažymėjo, kad būtent toks šios normos aiškinimas yra pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011), o teismas nepagrįstai minėtą imperatyvią nuostatą aiškino plečiamai – neva laidavimas galioja tol, kol galioja prievolė.
16. Paaiškina, kad atsakovai su ieškove nėra pasirašę jokių laidavimo sutarčių, kuriomis būtų įsipareigoję laiduoti už trečiąjį asmenį pagal jo sudarytą paskolos sutartį.
17. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino tai, kad trečiojo asmens išduotu Vekseliu buvo sukurta savarankiška abstrakti prievolė, t. y. prievolė pagal Vekselį, kaip Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, kas reiškia, jog atsakovai laidavo išimtinai tik pagal Vekselį, t. y. už trečiojo asmens Vekseliu sukurtos savarankiškos abstrakčios prievolės įvykdymą.
Šalies argumentai
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Vekselis trečiojo asmens buvo išduotas kaip užtikrinimo priemonė, siekiant užtikrinti trečiojo asmens prievolių įvykdymą pagal Paskolos sutartį, pagal Vekselį nebuvo skolinamos ir perduodamos piniginės lėšos trečiajam asmeniui, kas reiškia, jog Vekselio pagrindu nesusiklostė jokie paskolos prievoliniai teisiniai santykiai tarp trečiojo asmens ir ieškovės bei atsakovams neatsirado prievolės laiduoti ieškovei už trečiojo asmens sudarytos Paskolos sutarties įvykdymą.
19. Apeliantas pažymi, kad teismas, sprendimą pagrindęs kasacinio teismo nutartimi kaip precedentu nagrinėjamai bylai, nesilaikė kasacinio teismo suformuluotos precedentų taisyklės. Akcentuoja ir tai, kad precedentų konkurencijos atveju turi būti atsižvelgiama į sprendimą priėmusio teismo sudėtį, t. y. į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė trijų teisėjų kolegija, ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
Atsiliepimas
20. Ieškovė KB Rato kredito unija pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
21. Ieškovė paaiškina, kad atsakovo cituojama kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 sprendė bylos ginčą dėl ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių, reglamentuojančių paprastojo vekselio pateikimo apmokėti bei pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo pateikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo, kai vekselio gavėjas (ieškovas) siekia pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą. Nurodo, kad minėtas atsakovo argumentas netinkamas, o cituojama kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis formuoja praktiką klausimu, kuris nesusijęs su ginčijamu pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu šioje civilinėje byloje, nes ieškovė nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popierium. Pažymi, kad atsakovas vadovaujasi nutarties argumentacija, ištraukdamas atskirus teiginius iš bendro nutarties konteksto.
Šalies argumentai
22. Ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Pažymėjo, kad skolininko (vekselio davėjo) prievolės galiojimą pagal nerealizuotą vekselį lemia ir vekselio teisinės prigimties dualumas, kadangi vekselis, būdamas vertybinis popierius, kartu yra ir abstraktus vienašalis sandoris, o vekselio, kaip vertybinio popieriaus, nerealizavimas neturi įtakos vekselio, kaip abstrakčią prievolę sukuriančio vienašalio sandorio, galiojimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė KB Rato kredito unija ir trečiasis asmuo MB „Žuvainė“ 2015 m. balandžio 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė trečiajam asmeniui suteikė 16 060 Eur paskolą žaliavoms, medžiagoms įsigyti bei paslaugoms pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų priede numatytą Paslaugų sąrašą apmokėti iki 2 785 Eur, komercinio automobilio pirkimui iki 6 635 Eur, įrangos pirkimui iki 6 640 Eur, o trečiasis asmuo įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2019 m. vasario 20 d., sumokėdamas šalių paskolos sutartyje sulygtas palūkanas. Šios 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutarties vykdymas buvo užtikrintas komercinio automobilio su šaldytuvo įranga, prekybinės vitrinos, ledo generatoriaus, šaldiklio, svarstyklių, kasos aparato, pakavimo įrangos ir priedų, dėžių, priedų, šaldytuvų įkeitimu ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ 70 procentų garantija nuo neatgautos paskolos dalies. 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jos šalys sulygo, kad paskola bus išmokėta gavus ne tik UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantiją, bet ir trečiojo asmens paprastąjį neprotestuotiną vekselį 120 procentų paskolos sumos, laiduotą įmonės akcininkų.
26. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. MB „Žuvainė“ išdavė paprastąjį vekselį 19 272 Eur sumai, kurį laidavo atsakovai A. A. ir A. K.. Vekselyje buvo nurodyta, kad jis turi būti pateiktas apmokėti per 49 mėnesius nuo jo išrašymo dienos, o pilnai neatsiskaičius bus skaičiuojamos 5,49 procentų dydžio metinės palūkanos, taip pat tai, kad vekselio davėjas atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. Bylos duomenimis, prievolės pagal Vekselį 19 272 Eur sumai, MB „Žuvainė“ ieškovei pilna apimtimi nėra įvykdžiusi, tačiau ieškovė Vekselyje nurodytu terminu nepateikė Vekselio apmokėti ir į notarą dėl vykdymo įrašo nesikreipė.
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo MB „Žuvainė“ nėra pilna apimtimi įvykdžiusi prievolės pagal 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai užtikrinti ji išdavė Vekselį 19 272 Eur sumai, t. y. ir prievolės pagal Vekselį 19 272 Eur sumai. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, jog, atsakovo teigimu, jo pareiga atsakyti pagal Vekselį išnyko, nes ieškovė Vekselio nepateikė apmokėti trečiajam asmeniui ir atsakovams ĮPVĮ nustatyta tvarka. Atsakovo A. A. teigimu, jis laidavo tik trečiojo asmens prievolę pagal Vekselį, bet ne pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą 2015 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog Vekselio pagrindu nesusiklostė jokie paskolos prievoliniai teisiniai santykiai tarp trečiojo asmens ir ieškovės bei atsakovams neatsirado prievolės laiduoti ieškovei už trečiojo asmens sudarytos Paskolos sutarties įvykdymą.
Dėl ginčo esmės.
28. Vekselis – tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Pažymėtina, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalis), o šiuo konkrečiu atveju būtent tokia aplinkybė ir yra nustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės skirtumo. Nors vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK, inter alia (be kita ko), yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (ĮPVĮ 34 straipsnio 1–2 dalys).
29. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja reikalavimo teisę įvykdyti prievoles pagal vekselį šio įstatymo tvarka. Minėta įstatymo norma nereglamentuoja prievolių galiojimo ar pabaigos, taip pat ir vekselio laidavimo galiojimo ar pabaigos. Ji reglamentuoja procedūros pažeidimo teisines pasekmes, t. y. dėl procedūros pažeidimo prarandama teisė dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Teisės išieškoti skolą ne ginčo tvarka pagal vekselį iš davėjo, laiduotojo ar kitų įsipareigojusių asmenų praradimas pagal šios normos sąlygas nereiškia prievolės pabaigos vekselio laiduotojui. Kaip minėta, vekseliams taikomas specialusis reglamentavimas, kuris apima ir laidavimą pagal vekselį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vekselio laidavimo ypatumai yra reglamentuoti ĮPVĮ, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu reglamentavimu yra paneigta pati laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmė.
30. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nurodo, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, kai pasibaigia terminas pateikti apmokėti vekselį, o remiantis tuo, ieškovė prarado teisę pareikšti reikalavimus Vekselio laiduotojams (atsakovams). Taip pat nurodo, kad atsakovai su ieškove nėra pasirašę jokių laidavimo sutarčių, kuriomis būtų įsipareigoję laiduoti už trečiąjį asmenį pagal jo sudarytą paskolos sutartį.
31. Pažymėtina, kad pagal ĮPVĮ 32 straipsnio 2 dalį laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, o tai suponuoja trečiųjų asmenų – laiduotojų ir įsipareigojusių pagal vekselį asmenų – laiduotojų teisinio statuso ypatumus. Pirmiau nurodyta teisės taikymo (interpretavimo) taisyklė yra reikšminga tuo, jog, aiškinant ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatas skolininkams pagal vekselį, taigi ir laiduotojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra tretieji asmenys, ar įsipareigoję pagal vekselį, pripažįstama teisė reikšti tokius prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalį yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas. Pažymėtina ir tai, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų akcesorinių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų – pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Tokie laiduotojo teisinės padėties ypatumai suponuoja laiduotojo, kaip ir vekselį išrašiusio asmens, teisę ginčyti vekselį remiantis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl vekselio davėjo valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007). Remiantis išdėstytu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė prarado teisę pareikšti reikalavimą laiduotojams atsakovams A. A. ir A. K. dėl to, jog pasibaigė terminas pateikti apmokėti vekselį bei dėl to, kad atsakovai su ieškove nėra pasirašę jokių laidavimo sutarčių. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nenustačius vekselio formos trūkumų, taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017). Nustačius, kad vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas apelianto laidavimu, o skolininkė MB „Žuvainė“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė ir jau nebeįvykdys, ieškovės teisme pareikštam laiduotojams reikalavimui patenkinti teisinių kliūčių nebuvo, nes apelianto prievolė, priešingai nei jis tvirtina, nėra pasibaigusi, todėl jam kyla atsakomybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje ginčą išsprendė teisingai, todėl atsakovo argumentai atmestini.
32. Be kita ko pabrėžtina, jog tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-70-706/2016, Nr. 3K-3-269-697/2017). Remiantis tuo bei suformuota LAT praktika, darytina išvada, kad ieškovei (vekselio turėtojai) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio laiduotojams (atsakovams), kuria ieškovė pasinaudojo kreipdamasi į teismą.
33. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Vekselio pagrindu atsakovai laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal Paskolos sutartį. Atsakovo teigimu, tiek A. A., tiek A. K. laidavo išimtinai tik pagal Vekselį, t. y. už trečiojo asmens Vekseliu sukurtos savarankiškos abstrakčios prievolės įvykdymą, Vekselis trečiojo asmens buvo išduotas kaip užtikrinimo priemonė, siekiant užtikrinti trečiojo asmens prievolių įvykdymą pagal Paskolos sutartį, pagal Vekselį nebuvo skolinamos ir perduodamos piniginės lėšos trečiajam asmeniui. Atsakovo nuomone, visa tai reiškia, kad Vekselio pagrindu nesusiklostė jokie paskolos prievoliniai teisiniai santykiai tarp trečiojo asmens ir ieškovės.
34. Kaip jau minėta, vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Atsižvelgiant į situacijos specifiškumą, t. y. nors kaip teigia atsakovas, Vekselis trečiojo asmens buvo išduotas kaip užtikrinimo priemonė, siekiant užtikrinti trečiojo asmens prievolių įvykdymą pagal Paskolos sutartį, pagal Vekselį nebuvo skolinamos ir perduodamos piniginės lėšos trečiajam asmeniui, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Todėl tarp šalių susiklosčiusieji faktiniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip paskolos teisiniai santykiai. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovai laidavo tik už trečiojo asmens prievoles pagal Vekselį, neatleidžia atsakovų A. A. ir A. K. nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Teismas sprendžia, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, laiduodami prisiėmė įsipareigojimus sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą.
35. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė kasacinio teismo suformuluotos precedentų taisyklės, jo nuomone, precedentų konkurencijos atveju turi būti atsižvelgiama į sprendimą priėmusio teismo sudėtį, t. y. į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė trijų teisėjų kolegija, ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
36. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aptarta teisės norma įtvirtina vadinamąjį teisminį precedentą. Teisminis precedentas teismų praktikoje reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2018). Visgi, nei CPK 4 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos ar kiti įstatymai bei teisės aktai nenumato precedentų konkurencijos taisyklių. Precedentų konkurencijos taisyklės išplėtotos teismų praktikoje, t. y. teismų precedentų formavimas yra nuolatinis procesas, teismų praktika formuojama byla po bylos, ji plėtojama ir tobulinama, atsižvelgiant į kiekvienoje byloje kylančius naujus faktinio pobūdžio aspektus ir atsakant į naujus iškeltus teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020).
37. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad apeliantas nepagrįstai savo poziciją nagrinėjamoje byloje grindžia kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011. 2011 m. liepos 15 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo ginčą dėl ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių, reglamentuojančių paprastojo vekselio pateikimo apmokėti bei pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo pateikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šių įstatymo nuostatų taikymo tarp šalių nėra. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmos instancijos teismo padarytos teisinės išvados, dėl laiduotojų pagal Vekselį prievolių galiojimo, neprieštarauja aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktiems išaiškinimams dėl vekselio laiduotojo prievolės pabaigos.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojo atsakomybę bei laidavimo pabaigą pagal vekselį, aiškinimo ir taikymo. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolinių santykių, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai ir kurie nebuvo pateikti apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, bei vekselių laiduotojo įsipareigojimų galiojimo, savo esme yra labai panaši į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuluotu precedentu.
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad yra pagrindas priteisti ieškovei skolą bei procesines metines palūkanas iš atsakovų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apelianto A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.