- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-591-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03338-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-514-399/2022 pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, J. L., antstolė S. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. L. kreipėsi su skundu dėl antstolės S. Ž. veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolės patvarkymą dėl pareiškėjui ir J. L. bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto – 7,75 a. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 368,09 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo bei atšaukti paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); 2) paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atlikus varžytynes skelbti tik po to kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjui susipažinti su turto įvertinimo informacija bei pateikti motyvuotus prieštaravimus į turto rinkos vertės nustatymo pakartotinės ekspertizės aktą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad gavo antstolės S. Ž. 2021 m. lapkričio 9 d. pranešimą Nr. S‑21‑76-29384, kuriuo buvo informuotas, kad antstolė 2021 m. lapkričio 8 d. paskelbė jam ir J. L. bendra nuosavybės teise priklausančio turto – 7,75 a. ploto žemės sklypo, 368,09 kv. m. gyvenamojo namo ir kiemo statinių, pirmąsias varžytynes, kuriose minėtą turtą parduoda už 64 240,00 Eur pradinę kainą. Pareiškėjas teigė, kad antstolės nustatyta jam priklausančio turto vertė netinkamai, vertė yra per maža, o tai pažeidžia pareiškėjo teises, kad skolos išieškotojui iš turto būtų padengtos kuo maksimaliau. Turto rinkos vertę antstolė nustatė tik 80 300,00 Eur arba 218,15 Eur už vieną kvadratinį metrą. Pirmosiose varžytynėse antstolė turtą parduoda už 64 240,00 Eur pradinę kainą. Pareiškėjas teigia, kad susipažinus su (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie nekilnojamojo turto rinkos kainas, jam priklausančio turto rinkos vertė galimai yra 162 327,00 Eur – 361 096,00 Eur, t. y. net 82 027,00 Eur – 280 796,00 Eur didesnė, arba net 102-349 procentais didesnė, nei antstolės nustatyta. Dėl to antstolė privalo įvertinti turtą tinkamai ir privalo paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę už kurią pareiškėjas sutinka sumokėti. Antstolė nesupažindino pareiškėjo su turto vertinimo dokumentais, todėl jis neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės apie turto vertę. Turtas privalo būti įvertintas realia rinkos verte ir tokiu būdu sudarytos sąlygos, kad iš turto realizavimo būtų pilnai padengtas įsiskolinimas išieškotojui ir, esant galimybei, dar liktų nuo turto realizavimo piniginių lėšų pačiam skolininkui.
3. Antstolė S. Ž. 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-76-32728 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad nuo vykdomosios bylos pradžios skolininkai apie atliekamus vykdymo veiksmus yra informuojami registruotais arba elektroniniais laiškais. Pareiškėjui procesiniai dokumentai siunčiami jo nurodytu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti , turto rinkos vertės ekspertizės aktas buvo įteikti pareiškėjui jo nurodytu elektroniniu pašto adresu, pareiškėjas prieštaravimų nereiškė, pasiūlymų dėl savo pirkėjo neteikė. Pranešimas apie paskelbtas varžytines įteiktas taip pat tinkamai, prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės tai pat negauta. UAB „Vertė plius“ atliktas nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktas pareiškėjui įteiktas 2021 m. kovo 18 d., prieštaravimų ar skundų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės per įstatyme nustatytą terminą skolininkas nepateikė. Pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti patvarkymą dėl skolininkams priklausančio turto varžytinių paskelbimo, antstolė gavo 2021 m. gruodžio 9 d. paskelbtos varžytynės baigėsi 2021 m. gruodžio 8 d. 11:50:59 val. VĮ Registrų centras administruojantis varžytynių vykdymą informavo 2021 m. gruodžio 8 d., kad varžytynės įvykusios, turtas parduotas ir esant tokioms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo užsakinėti pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) „Swedbank“, AB, su pareiškėjo skundu nesutiko, nes juo siekiama ne apginti pažeistas teises, bet užvilkinti skolos išieškojimą. Pareiškėjo elgesys pažeidžia įstatymo draudimą civilines teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų, suvaržytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims. 2021 m. kovo 18 d. įteiktame pranešime pareiškėjui dėl turto vertės nustatymo nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo, skolininkai gali patys surasti pirkėją, nustatytu terminu pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Pareiškėjui buvo įteiktas ir 2021 m. lapkričio 9 d. pranešimas apie paskelbtas varžytynes, tačiau prieštaravimų nepateikta. Antstolės paskelbtos varžytinės šiuo metu yra pasibaigusios, o įkeistas turtas parduotas.
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) J. L. atsikirtimų į pareiškėjo reikalavimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo V. L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui turto arešto aktas buvo įteiktas tinkamai. Turto vertei nustatyti antstolė skyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Vertė plius“ apie tai buvo informuotas skolininkas, kuris nušalinimo ekspertui nereiškė, įteikus ekspertizės aktą neprieštaravo dėl nustatytos turto rinkos vertės dydžio, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, neteikė antstolei duomenų, kad turto rinkos vertė yra didesnė, tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė nei su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė tik kelis pavyzdžius iš skelbimų portalo (duomenys neskelbtini) apie, jo nuomone, panašių turto objektų pardavimo kainas, tačiau, teismas laikė, kad pateikti duomenys nepatvirtina jog už skelbimuose nurodytą kainą nors vienas turto objektas buvo parduotas ir taip pat nepateikia įrodymų, jog tie turto objektai buvo įvertinti turto vertintojų (ekspertų) individualiai vertinant juos.
8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo ir sutuoktinės turtas buvo parduodamas varžytynėse vykdant vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir jo rinkos vertė buvo nustatyta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) vykdymo proceso nuostatų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatų, t. y. vertė buvo nustatyta paskirtos ekspertizės metu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai, nors įrodyti skundą dėl antstolio veiksmų turi pareiškėjas. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjas motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos ekspertizės metu turto rinkos kainos (vertės) neteikė ir tokiu būdu neatsirado pagrindai antstolei skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės. Pareiškėjas tikrai buvo informuotas apie antstolės atliekamus veiksmus ir terminus kuriais jis gali reikšti prieštaravimą dėl turto vertės, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.
9. Teismas nurodė, kad antstolis turi vadovautis eksperto nustatyta verte, kadangi ją nustatė turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas ir motyvuoti vykdymo proceso šalių prieštaravimai dėl nustatytos turto rinkos vertės nebuvo pateikti (pareikšti). Turtas buvo pardavinėjamas pirmosios varžytynėse ir pradinė parduodamo turto kaina buvo nustatyta laikantis CPK 718 straipsnio reikalavimų, t. y. 80 procentų nustatytos eksperto rinkos vertės. Pareiškėjas nebuvo aktyvus vykdymo procese iki pat 2021 m. gruodžio 6 d.-7 d., t. y. faktiškai varžytynių pabaigos, nes neteikė motyvuoto prieštaravimo dėl eksperto išvados jeigu laikė ją netinkama, nesiūlė turto pirkėjo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta ir jis turėjo pakankamai laiko ja pasinaudoti.
10. Teismas taip pat nesutiko, kad antstolė nustatyta tvarka nesupažindino pareiškėjo su turto vertinimo dokumentais ir, kad jis neturėjo galimybės su jais susipažinti, nes tiek turto arešto aktas, tiek ekspertizės aktas, pranešimas apie paskelbtas varžytynes skolininkui yra įteikti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra pagrindai, nustatyti CPK 681 straipsnio 2 dalyje, dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, neįrodė, kad turtą UAB „Vertė plius“ įvertino netinkamai, kad antstolė nesilaikė nustatytos tvarkos dėl varžytynių skelbimo ir pradinės turto vertės pirmosiose varžytynės tvarkos ir dydžio nustatymo. Pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, nesilaikė CPK vykdymo proceso normų reikalavimų ar SVI reikalavimų bei pažeidė pareiškėjo ar kitų šio proceso dalyvių teises ar teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šiuo atveju turi būti paskirta pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kadangi antstolės nustatyta turto vertė yra netinkamai, vertė yra per maža, o tai pažeidžia pareiškėjo teises, kad skolą išieškotojui iš įkeisto turto būtų padengta kuo maksimaliau.
11.2. Iš skelbimo portale (duomenys neskelbtini) esamų nekilnojamojo turto skelbimų matyti, kad antstolė jam nuosavybės teise priklausantį turtą pardavinėja ženkliai žemesne kaina. Antstolės nustatyta ginčo turto kaina yra tik 80 300,00 Eur arba 218,15 Eur už vieną kvadratinį metrą, o pirmose varžytinėse turtas yra pardavinėjamas už 64 240,00 Eur pradinę kainą. Pareiškėjui priklausančio turto vertė yra net 102-349 procentais didesnė, nei antstolės nustatyta turto vertė. Pateikti skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
11.3. Antstolė ginčo turtą įkainojo netinkamai ir vertę nustatę per mažą, nei yra jo tikroji vertė. Tinkamas turto įkainojimas yra būtinas siekiant nepažeisti skolininko, išieškotojo interesų, tuo pačiu ir kitų asmenų, be kita ko, kitų skolininko kreditorių, teisių. Antstolei pardavus turtą ženkliai mažesne verte, nei reali jo kaina, antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažįstamas negaliojančiu.
11.4. Aplinkybę, kad pareiškėjo prašymas dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės yra pagrįstas, o antstolė privalo paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, liudija ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2‑925-661/2020. Pareiškėjas sutinka apmokėti pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išlaidas.
11.5. Antstolė, įvertinusi pareiškėjui priklausantį turtą, apie tai jo neinformavo ir nepateikė jam susipažinti turto vertinimo dokumentų. Antstolė ne tik privalėjo pareiškėją supažindinti su minėtais dokumentais bet ir informuoti jį apie numatytą varžytinių datą bei pareiškėjo teisę iki varžytinių paskelbimo pradžios pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės apie turto vertę. Taigi, antstolė paskelbė pareiškėjui priklausančio turto varžytines, nepateikusi jam turto vertinimo dokumentų bei nesudariusi sąlygų jam pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės.
11.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 681 straipsnį, antstolės įstatymines pareigas, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą nutartį.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) „Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo argumentai, kad, vykdomojoje byloje parduodant jam priklausantį turtą, buvo pažeista jo, kaip turto savininko, teisė gauti informaciją apie vykdymo eigą, yra melas. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atliekami procesiniai veiksmai, apie kurių atlikimą pareiškėjas ir skolininkė J. L. buvo informuojami registruotais arba elektroniniais laiškais, kaip ir antstolės patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktas, taip pat buvo išaiškinta teisė pasiūlyti savo pirkėją. Skolininkai savo teisėmis nepasinaudojo ir prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės neteikė. Pareiškėjo skundas gautas 2021 m. gruodžio 9 d., tačiau paskelbtos varžytinės baigėsi 2021 m. gruodžio 8 d. 11:50:59 val., o įkeistas turtas buvo parduotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl įrodymų prijungimo
14. Pareiškėjas (apeliantas) V. L. kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus – nekilnojamojo turto skelbimus iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini), kuriuose matyti tam tikra nekilnojamąjį turtą apibūdinanti informacija (adresas, plotas, sklypo plotas, kaina, geografinė padėtis ir kt.).
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
16. Apeliantas, kartu su atskiruoju skundu pateikdamas įrodymus, neprašo jų prijungti prie bylos ir nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jais jis siekia įrodyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nėra nauji, t. y. atspausdinti skelbimai iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini), kurie buvo nurodyti skunde dėl antstolio veiksmų ir taip pat yra atkartojami atskirajame skunde. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)(išieškoma iš J. L.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškoma iš V. L.) pagal Vilniaus m. 28-to notaro biuro notarės S. B. 2020 m. lapkričio 4 d. vykdomąjį įrašą dėl 115 860,00 Eur išieškojimo iš skolininkų J. L. ir V. L., kurie yra ir įkaito davėjai (taikyta hipoteka) išieškotojos „Swedbank“, AB, pagal hipotekos sutartį 2008 m. rugpjūčio 19 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-76-36372 areštuotas skolininkams V. L. ir J. L. priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamas turtas – 7,75 a. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 368,09 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nurodant, kad turto vertei bus kviečiamas ekspertas. Antstolė 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-21-76-451 paskyrė skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto – 7,75 a. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 368,09 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Vertė plius“. Patvarkymas skolininkams išsiųstas registruota pašto siunta, įteiktas 2021 m. sausio 9 d. UAB „Vertė plius“ atliko turto vertinimą ir 2021 m. vasario 24 d. surašė nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktą Nr. E-023 ir išvadoje nurodė, kad skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną, t. y. 2021 m. vasario 23 d., 80 300,00 Eur. Antstolė 2021 m. kovo 16 d. dėl turto vertės nustatymo Nr. S-21-76-8211 patvarkė, kad skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 80 300,00 Eur, taip pat išaiškinta jų teisė teikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės bei pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Patvarkymas kartu su nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu skolininkams išsiųstas elektroniniais paštais, 2021 m. kovo 18 d. gauti jų patvirtinimai apie gavimą.
19. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 9 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-21-76-29384, kuriuo yra pranešama apie paskelbtas varžytines. Patvarkyme nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 8 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės dėl skolininkams priklausančio turto pardavimo už pradinę turto pardavimo kainą – 64 240,00 Eur. Varžytinių pradžia 2021 m. lapkričio 8 d. 11:45:26 val., numatoma pabaiga – 2021 m. gruodžio 8 d. 11:45:59 val. (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas (skolininkas) V. L. dėl šio patvarkymo pateikė skundą, kuriuo prašė jį panaikinti, atšaukti paskelbtas varžytines ir paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad skolininkai nušalinimo paskirtam turto vertintojui nereiškė, neteikė ir motyvuotų prieštaravimų dėl parengto nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto, sprendė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nepažeidė nei skolininkų, nei kitų šio proceso dalyvių teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės yra atkartojami skundo dėl antstolės veiksmų argumentai, papildomai nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 681 straipsnį, antstolės įstatymines pareigas, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą nutartį.
20. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
21. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
22. CPK yra išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja specialiosios CPK 682 straipsnio normos. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
23. CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. To paties straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis).
24. Minėta, kad antstolės 2021 m. sausio 6 d. patvarkymo pagrindu atlikta skolininkams priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti turto vertinimo ekspertui UAB „Vertė plius“. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad tiek patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, tiek patvarkymas dėl turto vertės nustatymo kartu su nekilnojamojo turto rinkos ekspertizės aktu buvo išsiųsti ir įteikti abiem skolininkams. Nei apeliantas, nei jo sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka nušalinimo paskirtam ekspertui nepareiškė, taip pat nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, tačiau ginčija antstolės priimtą 2021 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-21-76-29384, kuriuo buvo pranešta apie paskelbtas skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto varžytines.
25. Pirmiau šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui, tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681, 682 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28). Tačiau, nei skolininkai, nei išieškotoja įstatymo nustatyta tvarka, antstolei patvarkymu pavedus turto vertinimo ekspertui UAB „Vertė plius“ atlikti ekspertizę, šiam ekspertui nušalinimo nepareiškė, taip pat atlikus ekspertizę, nepareiškė ir prieštaravimų dėl ekspertizės išvados.
26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė UAB „Vertė plius“ 2021 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu yra nustatyta netinkamai, t. y. ji yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apelianto skunde dėl antstolio veiksmų bei atskirajame skunde nurodyti identiški keli pavyzdžiai iš internetinio portalo (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti duomenys negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu neteisingą ginčo turto vertės nustatymą, kadangi skiriasi ginčo nekilnojamojo turto bei apelianto nurodytų kitų nekilnojamųjų objektų techniniai duomenys, pvz., gyvenamųjų namų ir greta esančių žemės sklypų plotai, geografinė jų padėtis, įrengta šildymo sistema ir kt., kas turi įtakos nekilnojamojo turto rinkos kainai. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apelianto pateikti duomenys nepatvirtina, kad jo nurodyti nekilnojamojo turto objektai iš tikrųjų buvo parduoti būtent už skelbimuose nurodytą kainą.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad eksperto UAB „Vertė plius“ rinkos vertės ekspertizės aktas yra nenuginčytas ir galiojantis. Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkams priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė (pvz., kitų to paties turto kvalifikuotų vertintojų atliktų ekspertizių ar pan.) apeliantas neteikė. Be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Taigi, šiuo atveju apeliantas neįrodė, kad antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, būtų viršijusi savo įgaliojimus ar atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, nesant pareikštų motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neturėjo pagrindo spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ar įvertinti ginčo turtą kita nei ekspertizės išvadoje nurodyta turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis, 682 straipsnio 2-3 dalys).
28. SVI 58 punktas numato, kad apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui ne mažiau kaip prieš dvidešimt dienų. Varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Pagal SVI 60 punktą, varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo 9 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas (SVI 61 punktas). CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
29. Priešingai nei teigia apeliantas, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. kovo 16 d. antstolė kartu su nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu vykdymo proceso šalims išsiuntė pranešimą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-21-76-8211, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis CPK 681 ir 682 straipsniu, prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės galima pareikšti raštu per tris dienas, nuo šio rašto gavimo dienos. Atsakymo negavus, bus laikoma, kad su turto verte vykdymo proceso šalys sutinka. Antstolės pranešime taip pat išaiškinta skolininkams, kad ji jie turi teisę iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Tuo atveju, jei nebus gauta prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės ir nebus pasiūlytas areštuoto turto pirkėjas, turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytinių CPK nustatyta tvarka. Patvarkymas kartu su nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu skolininkams išsiųstas elektroniniais paštais, 2021 m. kovo 18 d. gauti jų patvirtinimai apie gavimą. Taigi, šios nutarties motyvų 28 punkte nurodytose teisės normose nustatyti vykdymo veiksmai ginčo vykdomojoje byloje buvo atlikti antstolės 2021 m. kovo 16 d. pranešimu, laikantis tiek SVI, tiek CPK nuostatų. Minėtas pranešimas kartu su nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės aktu įteiktas tiek apeliantui, tiek jo sutuoktinei jų nurodytais elektroninio pašto adresais, taip pat gautas patvirtinimas apie išsiųstų procesinių dokumentų gavimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, tiek jis, tiek jo sutuoktinė (skolininkai) buvo tinkamai informuoti tiek apie galimybę pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, tiek apie teisę susirasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją bei turėjo pakankamai laiko šiai savo teisei realizuoti. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, atsižvelgiant į skolininko pareigas bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus, negali būti suabsoliutinta ir tuo pagrindu pripažinta, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti.
30. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
31. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto (skolininko) V. L. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų proceso šalių bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,70 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš apelianto V. L., kurio atskirasis skundas yra netenkinamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.