Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-11-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams A. K., A. R., L. R., tretiesiems asmenims notarei D. M., A. K., A. A. V., S. K. dėl dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

37. Priešingai ieškovo ir teismo teiginiams, atsakovė nurodė, kodėl dovanojo A. R. žemės sklypų dalis. Jis ilgą laiką pagal nuomos sutartis prižiūrėjo ir dirbo jai priklausančias žemės sklypų dalis, todėl atsidėkodama ir padovanojo dalis šių sklypų. Jos valia buvo spręsti žemės sklypų klausimą kitaip, tačiau įvyko nesusikalbėjimas su dukra įgaliotu asmeniu - Ž. S., kadangi ji gyvena užsienyje ir pati nebegali prižiūrėti žemės. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja Ž. S..

38. Kadangi ji buvo trumpam grįžusi iš užsienio (ilgą laiką gyvena JAV, o pandeminiam laikotarpiui grįžti į Lietuvą nebuvo paprasta), todėl tokiais terminais ir sandorius sudarė.

39. Teismo vertinimas, kad nesant byloje duomenų apie sandorio atlygintinumą savaime nėra pagrindas spręsti, jog tai nebuvo apsimestinis sandoris, už kurį nebuvo (nebus) atsilyginta, grindžiamas spėjimu, o ne tinkamu motyvavimu. Pats ieškovas nurodo, kad atsakovės A. K. altruistiniai motyvai lėmė sprendimą sudaryti dovanojimo sutartį. Ieškovas neįrodinėjo priešingai.

40. Atkreipia dėmesį, kad nuginčijamas sandoris negalioja tik tuomet, kai yra nustatytos visos sandorio negaliojimo sąlygos, o šiuo atveju ieškovas jų neįrodė. Ginčijamu sprendimu teismas, pripažinęs (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, paneigė sutarties laisvės principą, ignoravo sutarties šalių valią, savininkų teisių turinį. Dovanojimo šalių valia yra nustatyta-tai padėka už tinkamą ir ilgalaikę nuomojamos žemės priežiūrą, mokėtą žemės nuomos mokestį.

41. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, tai ieškovas, kaip bendraturtis, negalėjo reikalauti jam perkelti pirkėjo teisių ir pareigų, nes jo teisės dar nebuvo pažeistos.

42. Ieškovas nesiekė pirkti parduodamus žemės sklypus, nes, pateikęs pasiūlymą, sutarties sudarymo galimybe nesidomėjo, o atsakovei pranešus, kad ši nebeparduos turimų žemės sklypų pagal pateiktą pasiūlymą, ieškovas pretenzijų atsakovei nereiškė. Pateikęs (duomenys neskelbtini) pareiškimą notarui, ieškovas toliau nevykdė ŽŪPŽĮ 3 ir 5 straipsnių reikalavimų, todėl jis neteko pirmumo teisės pirkti siūlomus žemės sklypus, laikytina, kad atsisakė (duomenys neskelbtini) pareiškimo.

43. Ieškovas neturėjo reikalavimo teisės. A. K. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl pranešimo persiuntimo, kaip vienašalis sandoris yra tinkamai patvirtintas notaro, kai ieškovo (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kad šis sutinka pirkti siūlomus žemės sklypus, kaip vienašalis sandoris notaro nepatvirtintas. Tokiems sandoriams reikalinga notarinė forma, nes tai yra dėl daiktinių teisių nekilnojamąjį daiktą perleidimas (CK 1.74 str.1,4 punktai), todėl toks sandoris negalioja. G. K. nėra tinkamu ieškovu, nes net ir panaikinus ginčijamus sandorius, jam tai nesukels teisinių pasekmių, ir ieškinys turėjo būti atmestas.

44. Teigia, kad restitucija pritaikyta netinkamai. Net ir esant pagrįstam ieškiniui, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ieškovo turtinę padėtį ir spręsti ar šis, perkėlus jam teises ir pareigas pagal sandorius, galės, nepažeisdamas atsakovės A. K. interesų, sumokėti priteistas pinigines sumas.

45. Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-11-14 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46. Jo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais atsakovės A. K. apeliacinio skundo argumentais.

47. Atsakovė A. K. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo A. R. apeliacinio skundo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais, palaiko savo apeliacinį skundą.

49. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

50. Nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo (duomenys neskelbtini) ir, priešingai nei teigia apeliantai, ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

51. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant, kad A. R. taptų visų trijų žemės sklypų bendraturtis ir vėliau galėtų įsigyti likusią didesnę žemės sklypų dalį.

52. Atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2017, kad teismui tam, jog gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, žemės sklypo dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iš tikrųjų siekė parduoti savo valdomą sklypą ar jo dalį, turi būti nustatytos konkrečios tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos, ir ar pagrįstas reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, įvertinant, ar nėra pirmesnės eilės ar vienodą pirmumą turinčių kitų asmenų, suinteresuotų žemės sklypo pirkimu.

53. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

54. Nurodo, kad ieškovas apie pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo iš jo (duomenys neskelbtini), nes jis (duomenys neskelbtini) iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės gavo žemės sklypų išrašus. (duomenys neskelbtini) m. rudenį, kai A. K. atsisakė ieškovui parduoti žemės sklypą, dar nebuvo bendrasavininkų teisių pažeidimo. Atsakovei persigalvojus ir nusprendus savo dalies neparduoti, bendrasavininkų sudėtis bei jų dalys liko nepakitusios.

55. Bendrasavininkų teisės nebuvo pažeistos, tol kol atsakovė neatliko savo dalies perleidimo apsimestiniu dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sandoriais. Jų teisės buvo pažeistos tuo momentu kai A. K. atliko savo dalies perleidimą apsimestiniu dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandoriais. Netgi nevertinant kada ieškovas sužinojo apie sandorius, 3 mėnesių terminas nuo sudarytų sandorių datos, kuriais buvo pažeistos bendrasavininkų teisės, nepraleistas.

56. Pabrėžia, kad pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo. Atsakovų sudaryti apsimestiniai dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandoriai atėmė galimybę ieškovui įgyvendinti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisę.

57. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, rašytinius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, pagrįstai padarė išvadą, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir ją kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo sutartį.

58. Apeliantės teiginiai apie dovanojimo sandorį ir dovaną tam kuris rūpinasi žeme bei noras, kad žemė būtu ir toliau dirbama neatitinka tikrovės ir tikros sandorio šalių valios, nes dar (duomenys neskelbtini) metais buvo pasiūlymas iš Ž. S. ir A. K. keisti žemės paskirtį viename iš sklypų, suskirstyti jį į namų valdos sklypus ir parduoti. (duomenys neskelbtini) metais bendrasavininkams gavus A. K. pasiūlymą pirkti žemę, jau buvo žinoma, kad pirkėjas yra ūkininkas A. R.. Pasiūlymas bendrasavininkams pirkti buvo valios išreiškimas parduoti visą turimą žemę.

59. Apie atsakovės ir jos įgaliotosios dukros Ž. S. „nesusikalbėjimą“ bendrasavininkai nebuvo informuoti nei atsakovės, nei notarės. Tikėtina, kad persigalvojimas atsirado sužinojus apie bendrasavininko, t.y. ieškovo, sutikimą siūlomą žemę pirkti. Toks bendrasavininko sutikimas sutrukdė parduoti žemę savo pasirinktam pirkėjui, t. y. atsakovui, todėl buvo dovanojamos vienodos ir labai mažos (po 10 arų) A. K. turimų sklypų dalys. Padovanojus tokią mažą dalį, jose nėra užtikrinamas tolimesnis žemės dirbimas.

60. Atkreipia dėmesį, kad parduota dalis sudarė 88, 29% kas leidžia laikyti dovanojimą apsimestiniu sandoriu, sudarytu pirkimo-pardavimo sandoriui pridengti. Juolab, kad sudarius dovanojimo sutartį, jau po 4 dienų sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris su tuo pačiu apdovanotuoju.

61. Tokia įvykių eiga rodo norą parduoti visą savo dalį savo pasirinktam pirkėjui sudarant du sandorius: išorinį dovanojimo, neatspindinčio tikrųjų šalių ketinimų, ir kitą -pirkimo-pardavimo atspindintį tikrąją šalių valią. Nei apie dovanojimą, nei apie pirkimo-pardavimo sandorius A. K. bendrasavininkų neinformavo.

62. Kadangi pirmenybės teisė įsigyjant kito bendrasavininko dalį buvo pažeista tuo momentu, kai atsakovė atliko savo dalies perleidimą apsimestiniu dovanojimo ir pirkimo pardavimo sandoriais, atsižvelgus į tai, kad iš visų bendrasavininkų tik G. K. pateikė (duomenys neskelbtini) metais sutikimą ir ieškinį teismui pateikė tik G. K., kitiems bendrasavininkams sutinkant su ieškiniu, pirkėjo teisės ir pareigos pagrįstai perkeltos būtent ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo(-ų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

64. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

65. Atsakovai apeliaciniais skundais be kita ko pageidauja bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

66. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

67. Kasacinio teismo praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

68. Atsakovai, prašydami (pageidaudami) apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl tokio poreikio nenurodė jokių argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta tinkamai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

69. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl nagrinėjimo ribų

70. Apeliaciniais skundais keliami esminiai ginčui išspręsti klausimai:

70.1. teigiama, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, nes šį terminą ieškovas bes svarbių priežasčių praleido;

70.2. teigiama, jog teismas nepagrįstai ir pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, sprendė, jog yra pagrindas dovanojimo sandorį vertinti kaip apsimestinį, t.y. pirkimo-pardavimo sandorį;

70.3. nepagrįstai nuspręsta, jog ieškovo kaip bendraturčio teisės buvo pažeistos, netinkamai taikyta restitucija teigiama.

Dėl šių argumentų kolegija pasisako.

Dėl ieškinio senaties termino

71. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trejų mėnesių terminas ieškiniui pateikti nebuvo praleistas , tad ieškinio senatis nebuvo pasibaigusi.

72. CK 4.79 straipsnio 1-3 dalys nustato ,jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

73. CK 4.78 straipsnyje nustatytos bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo turimą bendrosios nuosavybės dalį ribojimą bei atitinkamą sutarčių laisvės principo išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiai įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr.,pvz.,LAT 2006-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3 417/2006). Pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (žr., pvz., LAT 2015-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015 ).

74. Analogiška CK 4.79 straipsnio 3 dalies normai taisyklė numatyta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje - jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

75. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (LAT 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

77. Nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti, kaip teigia apeliantai, nuo 2021-12-07( pareiškimo apie atsisakymą parduoti žemę dalį ieškovui), nes tuo metu joks žemės perleidimo sandoris nebuvo sudarytas, tad tuo laikotarpiu ieškovo kaip bendraturčio teisės negalėjo būti ir nebuvo pažeistos, tad senaties terminas apskritai neprasidėjo.

78. Dovanojimo sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini), tad netgi senaties terminą pradedant skaičiuoti nuo šios datos akivaizdu, jog iki ieškinio teismui pateikimo (duomenys neskelbtini) jis nebuvo pasibaigęs.

Dėl dovanojimo sutarties vertinimo kaip apsimestinio sandorio

79. Kolegija nesutinka su skundų motyvais, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo dovanojimo sutartį vertinti kaip apsimestinę sutartį, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

80. Patys apeliantai su nuoroda į kasacinio teismo praktiką sutinka, jog, vertinant dėl tikrojo sutarties turinio reikalinga, vadovautis įrodymų visuma, tačiau sykiu teigia, jog pats ieškovas teismo posėdyje teigė, jog neturi įrodymų kodėl A. K. dovanojo žemę ir daro nuorodą į jos paaiškinimus dėl dovanojimo sutarties sudarymo priežasčių, kas, apeliantų vertinimu, reiškia, kad ieškovas dovanojimo sandorio apsimestinumo neįrodė.

81. Teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo kodėl dovanojimo sandorį vertina kaip apsimestinį sandorį- dovanota maža sklypų dalis, kurioje ūkinės veiklos vykdymas apsunkintas, dovanota asmeniui nesusijusiais su atsakovė giminystės ar šeimos ryšiais, dovanojimo priežastis- atsidėkojimas už ilgalaikę nuomą įvertinta kaip negyvenimiška, po kelių dienų likusi sklypų dalis jau parduota tam pačiam asmeniui už sumą artima sumai, kurią atsakovė siekė gauti iš pirkėjo , kai siūlė bendraturčiams įsigyti jos sklypų dalis.

82. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

83. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Aiškindamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonių dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (LAT 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

84. Kolegijos vertinimu apeliantai, kalbėdami apie tikimybių pusiausvyros principo pažeidimą, iš esmės tokio argumento nepagrindžia, o paprasčiausiai nesutinka su teismo atliktu įrodymų įvertinimu.

Dėl ieškovo teisių įsigyti bendraturčio parduodamo turto dalis

85. Apeliantai skunduose tvirtina, jog ieškovas nesiekė pirkti atsakovės parduodamas dalis, nes nesidomėjo tokia galimybe po to, kai jam buvo pranešta, kad atsakovė pakeitė savo nuomonę dėl žemės dalių pardavimo.

86. Sau šiuo teiginiu kolegija nesutinka, nes tą paneigia ieškovo 2020-10-09 pareiškimas notarui apie ketinimą dalis pirkti. Tai, jog ieškovą informavus, kad atsakovė sklypų dalių ieškovui nebeparduos, jis nesiekė gauti būtinio sandoriui sudaryti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo yra suprantamas elgesys, nes nebuvo prasmės tokio sutikimo siekti, jeigu sandoris apskritai nebus sudaromas.

Dėl reikalavimo teisės, sutikimo formos

88. Kolegija tokius teiginius vertina kaip nepagrįstus.CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiai įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį. Taigi, vien buvimo bendraturčiu faktas suponuoja , kad bendro turto dalies pardavimo atveju toks asmuo turi įstatymu suteiktą galimybė parduodamą turtą įsigyti ( žr., pvz., LAT 2006-06-21nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006)nes šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (žr., pvz., LAT 2015-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).

89. Įstatymas numato ir tokios teisės gynybos galimybę, jeigu teisė buvo pažeista, ir jos gynimo sąlygas (CK 4.79 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalis). Dėl pasakyto kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad ieškovas turi reikalavimo teisę.

90. Nei pasiūlymas bendraturčiui pirkti bendro turto dalį, nei bendraturčio sutikimas (nesutikimas) pirkti, nesukuria, nemodifikuoja daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą. Notarinė forma įstatymu nustatyta tik siūlymui pirkti nekilnojamojo turto dalį (CK 4.79 straipsnio 2 dalis), sutikimui ar nesutikimui tą dalį įsigyti notarinės formos (procedūros atlikimas per notarą) reikalavimas nenustatytas. Šiuo atveju sutikimas buvo rašytinės formos, jis buvo pateiktas notarui ir , nėra ginčo, jog pardavėja (jos atstovė) apie tokį sutikimą buvo informuota.

Dėl restitucijos taikymo

91. Skunduose teigiama, jog teismas netinkamai taikė restituciją, nors nedetalizuota kuo tai pasireiškė Dėl šio argumento kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nenurodė, jog taiko restituciją ir jos netaikė, bet perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas.

92. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (žr., pvz., LAT 2005-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). Šis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (žr., pvz., LAT 2009-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

93. Apeliantų abejonės dėl ieškovo galimybių sumokėti priteistas sumas nepagrįstos jokiais įrodymais, ieškovo finansinės galimybės įvykdyti teismo sprendimą niekaip neįtakoja teismo išvadų dėl teisinio pagrindo perkelti pirkėjo teises ir pareigas galimumo pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties, kitų skundų argumentų

94. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti dėl apeliacinių skundų argumentų nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir atsiliepimų į juos išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro teisinės įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-12-09. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; LAT 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

96. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

97. Atmetus apeliacinius skundus, sumokėtas žyminis mokestis už juos ir atsakovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo surašymą iš priešingos šalies nepriteisiamos.

98. G. K. prašė už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą patirtas išlaidas priteisti iš apeliantų. Pateikė teisinių paslaugų sutarties , sąskaitos-faktūros kopijas iš kurių galima spręsti, jog jis ir advokatas susitarė, kad tokios paslaugos kainuos 650 Eur, vienok dokumento, kuris patvirtintų, kad jis tokias išlaidas faktiškai patyrė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 98 straipsnis), todėl jos negali būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-12-14 sprendimą palikti nepakeistą.