Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-2205-1000/2022

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-14
Bylos Nr.: e2-2205-1000/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00917-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Šarūnė Butkuvienė
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: A. R., L. R., A. K.
Trečiasis asmuo: A. K., notarei Daivai Mileškaitei, A. A. V., S. K.
Advokatai: Stanislovas Butkevičius, Olegas Juška, Rasa Vaičekauskytė

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.6.15Dovanojimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2205-1000/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00917-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6; 2.1.5.4; 2.4.2.13; 2.6.15; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Madeikienei, Domantei Kavaliauskei,dalyvaujant ieškovui G. K., jos atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai,

atsakovų A. R., A. K. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovei L. R., jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

trečiajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį dėl dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui atsakovams A. K., A. R., L. R., tretiesiems asmenims notarei Daivai Mileškaitei, A. K., A. A. V., S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu prašo 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir A. R., kuria neatlygintinai A. R., perleista (i) 500/46797 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (ii) 500/14859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (iii) 500/15131 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu sandoriu ir ją laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi; perkelti ieškovui G. K. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp sudarytą tarp A. K. ir A. R., kuria pirkėjui A. R. parduota (i) 14630/93594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (ii) 3857/29718 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (iii) 4126/30262 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą G. K. sumokėti atsakovui A. R. 18 000 Eur, kuriuos atsakovas A. R. sumokėjo atsakovei A. K. už žemės sklypų dalis pagal 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovo A. R. teisinę registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į (i) 500/46797 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (ii) 500/14859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (iii) 500/15131 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusias pagal 2021-11-22 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovų A. R. ir L. R. teisinę registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į (i) 14630/93594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (ii) 3857/29718 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (iii) 4126/30262 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusias pagal 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovas yra žemės sklypų dalių: 15536/93594 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4951/29718 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5027/30262 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Iki 2021 m. lapkričio 23 d. žemės sklypų bendraturčiais buvo atsakovė A. K. ir tretieji asmenys A. K., A. A. V. ir S. K.. Nuo 2021 m. lapkričio 23 d. žemės sklypų papildomu bendraturčiu tapo atsakovas A. R., kuris nuosavybės teisę į Žemės sklypų dalis įgijo 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Dovanojimo sutartis) pagrindu, t. y. A. K. 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo A. R. tokias žemės sklypų dalis: 500/46797 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/14859 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/15131 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 26 d. A. K. ir A. R. sudarė žemės sklypų dalių pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. perleido A. R. likusias atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis, t. y. 14630/93594 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3857/29718 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4126/30262 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypų dalys buvo įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. žemės sklypų dalys buvo įregistruotos A. R. ir jo sutuoktinės L. R. vardu, todėl L. R., kaip žemės sklypų bendrosios jungtinės nuosavybės dalininkė, šioje byloje yra įtraukta atsakove.

2. Dar 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovas gavo A. K. pranešimą, kad ji parduoda savo žemės sklypų dalis, t. y. ieškovui yra siūloma pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti iš A. K. parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje už pranešime nurodytą kainą. Žemės sklypus pirkti išreiškė norą tik ieškovas ir jo pusbrolis V. J. K.. Kadangi abu sutarė, kad žemę pirks ieškovas, 2020 m. spalio 9 d. ieškovas per pranešimą išsiuntusį Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą pateikė pareiškimą, kad sutinka pasinaudoti įstatymuose nustatyta galimybe – pirmumo teise įsigyti žemės sklypų dalis pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis. Apie tokį savo sprendimą ieškovas informavo ir A. R.. Po kažkurio laiko ieškovas kreipėsi į notarę, kad ši informuotų, ar bus parduodama žemė, tačiau notarė pasiūlė skambinti A. K. dukrai Ž. S.. Kai pasiskambino, ji labai nustebo, kad ir ieškovas nori pirkti žemę, pasakė, kad kaina labai juokinga, kai mama (A. K.) grįš rudenį, tada pati ir nuspręs. Ieškovas, nuvykęs pas pažįstamą žemėtvarkininką išsiaiškino, kad taip elgtis A. K. galėjo ir jei ji vėl sugalvos žemę parduoti, turės vėl iš naujo siųsti siūlymą bendraturčiams. Todėl ieškovas ramiai laukė naujo siūlymo.

3. 2021 metų vasarą mirė ieškovo pusbrolis, kurio turtą paveldėjo sūnus – trečiasis asmuo A. K.. A. K. po palikimo priėmimo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje tikrino paveldėto nekilnojamojo turto registraciją. Kadangi trečiajam asmeniui A. K. buvo žinoma apie A. K. pranešimus bendraturčiams dėl žemės sklypų dalių pardavimo ir ieškovo sutikimą įsigyti juos, todėl apie registrų išrašuose nurodytus naujus žemės sklypų bendraturčius informavo ieškovą. Ieškovas apie žemės sklypų dalių, kurie priklausė A. K., perleidimą 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties, o vėliau 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, sužinojo 2021 m. gruodžio 7 d. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas trejų mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

4. Ieškovo nuomone, 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kurio pagrindu A. R. tapo žemės sklypų bendraturčiu. Dovanojimo sutartimi buvo siekiama pridengti žemės sklypų dalių perleidimą (pirkimą – pardavimą) konkrečiam asmeniui – A. R., nes tiesiogiai sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio su A. R., nepažeidžiant kitų žemės sklypų bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamas žemės sklypų dalis, A. K. neturėjo galimybės. Ieškovas savo vertinimą dėl 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: A. K. siekė ir aiškiai išreiškė valią parduoti žemės sklypų dalis, kurias ji valdė nuosavybės teise. Turėdama tikslą parduoti žemės sklypų dalis, ji pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d. pranešimą dėl žemės sklypų dalių pardavimo visiems bendraturčiams, nurodė parduodamų žemės sklypų dalis ir kainą bei kitas pardavimo sąlygas, taip įvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pranešti kitiems bendraturčiams apie žemės sklypų dalių pardavimą. Tačiau, ieškovui pateikus pareiškimą notarų biurui apie norą ir sutikimą 2020 m. rugsėjo 21 d. pranešime nurodytomis sąlygomis įsigyti A. K. parduodamas žemės sklypų dalis, jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Ieškovas ir miręs pusbrolis V. J. K. bei V. J. K. turto paveldėtojas trečiasis asmuo A. K. buvo suinteresuoti neplėsti savininkų rato. Kadangi ieškovo žemės sklypų dalis yra mažesnė, buvo sutarta, kad pasiūlymą priims ir A. K. dalį nupirks ieškovas. Apie šiuos susitarimus žinojo tretieji asmenys A. K. ir S. K.. Ieškovas ir A. K. jau senokai konfliktuoja, todėl tikėtina, kad ji priėmė sprendimą parduoti žemės sklypų dalis kitiems asmenims, kad tik neparduotų ieškovui. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartimi A. K. perleido nežymias žemės sklypų dalis visuose žemės sklypuose ir visiškai neužilgo – tik po 4 dienų, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. yra sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis dėl jai likusių žemės sklypų dalių pardavimo. Toks trumpas laikotarpis tarp dovanojimo sandorio ir pirkimo – pardavimo sandorio patvirtina ieškovo abejones dėl dovanojimo, kaip tikrosios A. K. valios išraiškos, o tikruosius sandorio šalių ketinimus ir tikslus patvirtina pirkimo – pardavimo sandoris. Ieškovui nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas žemės sklypų dalių dovanojimui A. R., t. y. ieškovui visiškai neaišku, kokių altruistinių motyvų vedama A. K. padovanojo atsakovui nurodytas žemės sklypų dalis.

Šalies argumentai

5. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas O. Juška teismo posėdžiuose nurodė, kad A. K. visada turėjo tikslą perleisti žemės sklypus. Buvo paruošti planai atidalyti žemės sklypus ir pakeisti jų paskirtį, bet kiti bendraturčiai su tuo nesutiko. A. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė notarei prašymą, kad būtų išsiųsti pranešimai bendraturčiams su pasiūlymu pirkti žemę. Tačiau sužinojusi, kad norą pirkti žemę išreiškė ieškovas, atsakovė persigalvojo. Tai patvirtina A. K. norą parduoti žemę ne bet kam, o būtent A. R.. Todėl nuspręsta apeiti įstatymų reikalavimus, t. y. pirma padovanoti nedideles sklypų dalis A. R., o tada parduoti likusią žemę A. R. kaip bendraturčiui. Buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, pridengiant pirkimo – pardavimo sandorį. Dovanojimo sandoris neišreiškė tikrosios A. K. valios – parduoti sklypus A. R. ir gauti naudos. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2021 m. lapkričio 22, 26 dienomis, į teismą kreiptasi 2022 m. vasario 22 d., todėl 3 mėnesių senaties terminas nėra praleistas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas, tačiau ieškovas, ginčydamas 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, neįrodinėja, kad atsakovė gavo kažkokį atlygį už dovanojimo sandorį, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Be to, ieškovas nurodo, kad yra pažeista jo, kaip bendraturčio teisė įsigyti perleidžiamus žemės sklypus, ir prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal sandorius, tačiau nutyli, kad ne jis vienas turėjo pirmumo teisę įsigyti perleidžiamus žemės sklypus, ir lieka neaišku, kodėl jis yra „lygesnis ir pirmesnis“ už kitus, todėl bandoma paneigti sutarčių šalių valią ir sutarčių laisvės principą. Ieškovas nurodo, kad apie žemės sklypų perleidimo sandorius tariamai sužinojo tik 2021 m. gruodžio 7 d. iš trečiojo asmens A. K., todėl mano, jog CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nurodytas trijų mėnesių senaties terminas nėra praleistas. Tačiau ieškovas nutyli tą aplinkybę, jog klausė atsakovės įgalioto asmens iškart po pateikto savo 2020 m. spalio 9 d. pranešimo, ar bus sudarytas žemės perleidimo sandoris su juo, ir įgaliotas asmuo aiškiai atsakė, kad ne, ir kad visus reikalus tinkamai tvarkys pati atsakovė, kai grįš iš užsienio, ir kad tokie veiksmai atitiks jos tikrąją valią (kas vėliau ir įvyko). Ieškovas su tuo sutiko ir jokių pretenzijų nebereiškė. Tačiau dabar, kažkodėl persigalvojęs, teikia teismui nepagrįstą ieškinį. Pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas yra ženkliai praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Jei bendraturčio pirmenybės teisė būtų buvusi pažeista, per sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovas galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).

7. Atsakovės A. K. atstovas advokatas S. Butkevičius teismo posėdžiuose nurodė, kad dovanojimo sutartis nebuvo apsimestinė. Atsakovė A. K. nuo pat pradžių norėjo žemę dovanoti A. R.. Dovanojimo motyvas – šeimos tradicija ir atsakovės noras, kad žemė būtų dirbama. Kadangi pati žemės dirbti negalėjo, ją padovanojo A. R., kuris ilgą laiką tą žemę nuomojosi ir prižiūrėjo. Dovanojimo sutartis buvo neatlygintinė – jokio piniginio atlygio už ją A. K. negavo. Paaiškino, kad tiesiog įvyko nesusipratimas tarp atsakovės ir jos dukters Ž. S., kuri nesuprato mamos išreikšto noro perleisti žemę ir pagalvojo, kad mama nori žemę parduoti. Būtent todėl pasiūlymas bendraturčiams pirkti žemę buvo atšauktas. Pirkimo – pardavimo sutartis taip pat buvo sudaryta teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, pinigai už žemę buvo sumokėti, šalys vienai kitai jokių pretenzijų neturi. Ieškovas nėra nei dovanojimo sutarties, nei pirkimo – pardavimo sutarties šalis, todėl negali šių sandorių ginčyti.

8. Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ieškinyje neteisingai nurodo, jog tik jis vienas turėjo teisę pirkti atsakovės A. K. pasiūlytus žemės sklypus, nes ir kiti asmenys turėjo tokią teisę. Pabrėžė, kad ieškovas nesiekė pirkti atsakovės parduodamus žemės sklypus, nes pateikęs pasiūlymą, sutarties sudarymo galimybe nesidomėjo, o atsakovei pranešus, kad nebeparduos savo turimų žemės sklypų pagal pateiktą pasiūlymą, ieškovas jokių pretenzijų atsakovei A. K. nereiškė, kadangi tai buvo atsakovės išreikšta pakeista valia dėl bendrąja nuosavybe esančios dalies pardavimo. Atsakovės A. K. teisės nebuvo apribotos ir ji kam norėjo, tam ir dovanojo savo žemės sklypų dalis, o vėliau ir pardavė. Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, o žemės sklypą perleidus dovanojimo ir pirkimo – pardavimo pagrindu ir šias sutartis ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šių sandorių teisėtumas. Abiejų dovanojimo sutarties šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta ir suderinta pasiekiant susitarimą, kas ir buvo atlikta sudarant 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teisės pagal CK 4.79 straipsnį ne tik kad nebuvo pažeistos, bet jis nėra (ir nebuvo) dovanojimo sutarties šalimi, todėl neturi reikalavimo teisės. Ieškovas nėra ginčijamo sandorio dalyvis, jis neįrodė, kad turi teisę reikšti reikalavimą, ieškovas taip pat neturi teisės, ir teikdamas ieškinį, nenurodė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ginčijamo sandorio įtaką jo teisėms bei pareigoms (CPK 12, 178 straipsniai). Net ir pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, teismo sprendimas ieškovui nesukeltų teisinių padarinių, nes jam pirkėjo teisės negali būti perleistos teismo sprendimu, nes ieškovo subjektinė teisė nėra pažeista, ieškovas net neturi prioritetinės pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Be to, ieškovas jokių įrodymų aplinkybei, kad apie žemės sklypų perleidimo sandorius tariamai sužinojo tik 2021 m. gruodžio 7 d. iš trečiojo asmens A. K., pagrįsti nepateikė. Ieškovas nutyli tą aplinkybę, jog klausė atsakovės A. K. įgalioto asmens iškart po pateikto savo 2020 m. spalio 9 d. pranešimo, ar bus sudarytas žemės perleidimo sandoris su juo, ir atsakovės įgaliotas asmuo aiškiai atsakė, kad ne, ir kad visus reikalus tinkamai tvarkys pati atsakovė, kai grįš iš užsienio, ir kad tokie veiksmai atitiks jos tikrąją valią (kas vėliau ir įvyko). Ieškovas su tuo sutiko, ir jokių pretenzijų nebereiškė. Pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas yra ženkliai praleidęs įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.

9. Atsakovė L. R. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, teismo posėdžiuose L. R. bei jos atstovė advokato padėjėja R. Vaičekauskytė paaiškino, kad A. K. dovanojo žemę, norėdama, kad ji būtų dirbama ir prižiūrėta. Ji ir jos vyras yra ūkininkai, visą žemę rūpestingai prižiūri, nėra perpardavę nei vieno aro. Ieškovas neįrodė, jog 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartis ir 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis atitinka apsimestinio sandorio sąlygas bei kad A. K. ir A. R. ketinimai buvo ne dovanojimo, o išimtinai pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas. A. K. žemės sklypo dalys, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotos ne pašaliniam asmeniui, o minėtų žemės sklypų bendraturčiui A. R., tapusiam bendraturčiu 2021 m. lapkričio 22 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, ir žemės sklypo dalis 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijęs bendrosios nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine L. R.. Pažymėjo, kad A. R. nėra ir iki dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo, nebuvo visiškai pašaliniu, su žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis nesusijęs asmuo, o priešingai, yra ir buvo, tiek A. K., tiek ieškovui ir tretiesiems asmenims puikiai pažįstamas asmuo, t. y. tiek A. K., tiek ieškovui, tiek tretiesiems asmenims puikiai žinomi ūkininkai, ir dar daugiau ūkininkai, kurie buvo išsinuomoję žemės sklypų. Pabrėžė, kad A. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. per Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą išsiųstas ieškovui pranešimas, kuriuo ji informavo, jog parduoda savo žemės sklypų dalis ir ieškovui yra siūloma pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje už pranešime nurodytą kainą, visiškai neįpareigojo A. K. būtent ieškovui ir parduoti savo žemės sklypų dalis, be to, A. K. visiškai nesaistė ir ieškovo 2021 m. spalio 9 d. per Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą pateiktas pareiškimas, kuriuo ieškovas informavo, jog sutinka pasinaudoti įstatymuose nustatyta galimybe, t. y. pirmumo teise įsigyti žemės sklypų dalis pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis. Nesutiko su ieškovu, kad yra pažeista tik jo, kaip bendraturčio teisės įsigyti perleidžiamus žemės sklypus ir prašo perkelti būtent jam pirkėjo teises ir pareigas pagal sandorius, jeigu ne jis vienas turėjo pirmumo teisę įsigyti perleidžiamus žemės sklypus, o ir tretieji asmenys, o tai, kad neva egzistavo toks bendraturčių susitarimas, kaip teigiama yra ieškinyje, negalima sutikti, nes su ieškiniu nepateiktas nei vienas įrodymas, galintis patvirtinti minėtas aplinkybes. Nurodė, kad pagal įstatymo normą bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybės dalis perleidžiama pardavimo būdu. Įstatymo nustatytas bendraturčio teisės ribojimas negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai. Perleidžiant dalį, esančią bendrąja nuosavybe, kitais perleidimo būdais, pvz., mainų sutartimi, šis įstatymo reikalavimas netaikomas. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartis atitinka visus dovanojamo sutarčiai keliamus reikalavimus, ir svarbiausią iš jų, sutarties neatlygintinumą, kurio ieškovas ieškinyje net neginčijo. Ieškovo teisės pagal CK 4.79 straipsnį ne tik, kad nebuvo pažeistos, bet jis nėra (ir nebuvo) 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties šalimi, todėl neturi jokios reikalavimo teisės. Ieškovas nėra ginčijamo sandorio dalyvis, jis neįrodė, kad turi teisę reikšti reikalavimą (o teisės ginti viešąjį interesą, jeigu toks šioje byloje būtų) ieškovas taip pat neturi teisės, ir teikdamas ieškinį, nenurodė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ginčijamo sandorio įtaką jo teisėms bei pareigoms (CPK 12, 178 straipsniai). Akcentavo, kad net ir pripažinus dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, teismo sprendimas ieškovui nesukeltų teisinių padarinių, nes jam pirkėjo teisės negali būti perleistos teismo sprendimu, nes ieškovo subjektinė teisė nėra pažeista, ieškovas net neturi prioritetinės pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Jeigu ieškovas pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą jam perkelti pirkėjo teisės ir pareigas pagal 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria neatlygintinai A. R. perleistos buvo sekančios žemės sklypo dalys: 500/46797 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 500/14859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 500/15131 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai ieškovas šiuo atveju privalo įvertinti, kad minėtos žemės sklypų dalys taip pat privalo būti įkainotos, ieškinyje pateikiant tikslią minėtų žemės sklypų kainą, jeigu jis nori, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Be to, ieškovas nutyli faktą, jog iš karto po 2020 m. spalio 9 d. per Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą pateikto pareiškimo, kad sutinka pasinaudoti įstatymuose nustatyta galimybe, t. y. pirmumo teise įsigyti A. K. žemės sklypų dalis, ieškovas buvo pasikreipęs į A. K. įgaliotą asmenį Lietuvoje, su klausimu ar bus sudarytas žemės perleidimo sandoris su juo, į ką jam aiškiai buvo atsakyta, kad žemės perleidimo sandoris su juo sudarytas tikrai nebus, bei, kad visus reikalus tinkamai tvarkys A. K. grįžusi iš užsienio, ir kad tokie veiksmai atitiks jos tikrąją valią (kas vėliau ir įvyko). Ieškovas tam neprieštaravo ir jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų nereiškė. O tai neabejotinai patvirtina ir įrodo, kad būtent nuo 2020 m. spalio mėnesio ieškovas jau žinojo, kad jo teisės pasinaudoti įstatymuose nustatyta galimybe, t. y. pirmumo teise įsigyti A. K. žemės sklypų dalis, gali būti/bus ar net jau yra pažeistos. Ieškovas šiuo atveju turėjo suprasti, kad A. K. žemės sklypų dalys, jeigu nebus perleistos ieškovui, tai akivaizdžiai perleistos bus trečiajam asmeniui. Nepaisant to, jog žinojo apie A. K. ketinimą parduoti savo žemės sklypo dalis, visiškai nesidomėjo, ar žemės sklypo dalys yra dar parduodamos, o gal jau parduotos/perleistos.

10. Trečiasis asmuo A. K. su ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžiuose nurodė, kad jam 2020 rugsėjo mėnesį paskambino tėtis V. J. K., pasitarti dėl gauto A. K. pasiūlymo pasinaudoti pirmumo teisę perkant jai priklausančias sklypų dalis. Pasitarę nusprendė, kad nereikėtų didinti savininkų skaičiaus ir žemė turėtų likti giminės nuosavybėje. Su tėčiu nusprendė pasinaudoti pirmumo teise, jeigu kiti bendraturčiai neišreikš tokio pageidavimo. Susitarė, kad pakalbės su likusiais giminaičiais ir išsiaiškins jų nuomonę. S. K. sutiko su nuomone dėl žemės išlaikymo giminės rate ir neprieštaravo, kad kiti bendraturčiai pasinaudotu pirmumo teisę įsigyjant. A. A. V. neturėjo noro pasinaudoti pirmumo teise. Ieškovas išreiškė norą pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant parduodamą dalį. Tarpusavyje tėtis su ieškovu susitarė, kad gautu A. K. pasiūlymu pasinaudoti pirmumo teise perkant jai priklausančias sklypų dalis pasinaudos ieškovas. Sutarė, kad ieškovas nuvažiuos į Panevėžio m. 7-ajį notarų biurą, per kurį gavo persiųstą pranešimą, ir pateiks sutikimą. 2021 m. gegužės 17 d. mirus V. J. K. A. K. paveldėjo jo turtą. 2021 m. spalio 4 d. pabaigė tvarkyti palikimo dokumentus ir nuosavybės pasikeitimas buvo registruotas VĮ Registrų centre. 2021 m. spalio 6 d. važiuojant su mama į Panevėžį užvažiavo pas ūkininką A. R., su kuriuo buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Informavo apie pasikeitusius savininkus. Žemės nuomos sutarties neperrašė, buhalterė sutarties antrame lape pažymėjo trečiojo asmens, kaip naujo savininko, rekvizitus. Vizito pas atsakovą metu A. K. buvo kalbinamas parduoti savo dalį. Atsakovas minėjo, kad kiekvienais metais kalbina savininkus, iš kurių nuomojasi žemes, jas parduoti. A. K. informavo, kad to daryti nesiruošia ir kad turi norą žemės nuosavybę išlaikyti giminės rate. Tuo pačiu minėjo, kad ruošiasi pats užsiimti ūkininkavimu ir giminės žemėse kurti ūkį. Ruošdamasis turto deklaravimui iš VĮ Registrų centras savitarnos 2021 m. gruodžio 6 d. atsisiuntė turimo turto dokumentus su masinio vertinimo vertėmis. Tada pamatė žemės registravimo dokumentuose pasikeitusius savininkus, atsiradusią A. R. pavardę. Sekančią dieną paskambino ieškovui paklausti, ar jis ką nors žino apie dovanojimo bei pirkimo – pardavimo sandorius, sudarytus A. K. ir A. R.. Ieškovas nieko apie tai nežinojo, todėl A. K. jam perdavė registro dokumentus. Dėl neva A. K. noro padovanoti žemę A. R., kad ji būtų dirbama, nurodė, jog dar 2019 m. A. K. buvo išsiuntinėjusi visiems bendraturčiams siūlymą atsidalinti žemės sklypus, pakeisti jų paskirtį ir tada parduoti mažais sklypais kaip namų valdas. Tačiau bendraturčiai su tuo kategoriškai nesutiko. Pati dovanojimo sutartis atrodė labai keistai, nes buvo dovanojama visų 3 sklypų po labai nedidelę dalį, maždaug 10 proc., o likę 90 proc. buvo parduoti. Be to, abu sandoriai įvyko labai greitai. Mano, kad dovanojimo sutarties tikslas buvo sudaryti teisines sąlygas žemės sklypus parduoti A. R., kuris dovanojimo pasekoje tapo bendraturčiu.

11. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai.

12. Trečiasis asmuo notarė Daiva Mileškaitė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

13. Trečiasis asmuo Aldona A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

14. Liudytoja Ž. S. 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje nurodė, kad po tėčio mirties ji su broliu perleido visas paveldėjimo teises mamai – A. K.. Tėtis visada norėjo, kad žemė būtų dirbama, naudojama pagal paskirtį. Prieš 7 metus mama išvažiavo gyventi į užsienį, žemė buvo išnuomota A. R.. Kadangi ilgainiui suprato, kad žemės prižiūrėti negalės, nutarė perleisti ją žmogui, kuris ją dirba. Todėl Ž. S. išsiuntinėjo siūlymus bendraturčiams. A. K., sužinojusi, kokia siūlyme buvo įrašyta kaina, pasakė, kad žemės neparduos, nes žemės kaina tuo metu labai kilo. Iš užsienio mama grįžo 2021 m. lapkritį ir lapkričio 22 d. sudarė dovanojimo sutartį, lapkričio 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Žemė buvo padovanota laisva valia tam žmogui, kuris ją dirbo. A. K. padovanojo savo dalį, o vaikų dalį nutarė parduoti ir gauti už ją pinigų. Šie pinigai buvo padalinti vaikams. Pabrėžė, kad mama visą laiką norėjo, kad žemė atitektų būtent A. R., o ne kam nors kitam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. padovanojo A. R. tokias žemės sklypų dalis: 500/46797 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/14859 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/15131 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 26 d. A. K. ir A. R. sudarė žemės sklypų dalių pirkimo –pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. perleido A. R. likusias atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis, t. y. 14630/93594 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3857/29718 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4126/30262 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už sutartyje numatytą kainą – 18 000 Eur.

Dėl senaties termino

16. Atsakovai prašo taikyti sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, motyvuodami tuo, kad ieškovas dar 2020 m. rudenį sužinojo, kad jo teisės pažeistos, po to, kai A. K. atsisakė jam parduoti žemę. Tačiau į teismą ieškovas kreipėsi tik 2022 m.

17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

18. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, tuo atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas taip pat turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

20. Kaip ir ieškinio senaties terminas, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį bendraturtis gali pareikšti reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, prasideda tada, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turėjo suvokti, kad jo pirmenybės teisė įgyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto objekto dalį yra pažeista, nes šis turtas, ignoruojant CK 4.79 straipsnio nuostatas, buvo perleistas kitam asmeniui, nebuvusiam daikto bendraturčiu. Todėl nagrinėjamu atveju nustatant CK 4.79 straipsnyje nurodyto termino pradžios momentą, turi būti vertinamos tiek ieškovo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios jos sužinojimo apie teisių pažeidimą momentą, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys, kada ieškovas sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos.

21. Atsakovai teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą jis turėjo ir galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2020 m. rudens, t. y. nuo tos dienos, kai A. K. atsisakė ieškovui parduoti žemės sklypą.

22. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovas gavo A. K. pranešimą, kad ji parduoda savo Žemės sklypų dalis, t. y. ieškovui yra siūloma pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti iš A. K. parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje už pranešime nurodytą kainą. Tokį pat pranešimą gavo ir kiti žemės sklypų bendraturčiai. Tačiau pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, A. K. persigalvojus dėl žemės pardavimo.

23. Pasak atsakovų, sužinojęs apie A. K. atsisakymą parduoti ieškovui žemę, šis turėjo suprasti, kad jo teisės pažeistos, dėl to turėjo imtis aktyvių veiksmų jas ginant.

24. Teismas nesutinka su tokiais atsakovų argumentais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio pareigos prieš parduodant savo dalį tretiesiems asmenims informuoti apie tai bendraturčius, išaiškino, kad toks pranešimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui, todėl CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Toks pranešimas galėtų būti vertinamas kaip oferta tik tuo atveju, jeigu jis būtų aiškiai apibrėžtas – pranešime adresatas (bendraturtis) būtų nurodytas kaip pirkėjas, o ne išreikštas ketinimas parduoti dalį kitam asmeniui; iš pranešimo turinio būtų galima daryti išvadą, kad tai – oferta bendraturčiui. Taigi, A. K. atsisakymas parduoti žemę, kaip paaiškino Ž. S., dėl per mažos kainos, negalėjo niekaip pažeisti ieškovo, kaip bendraturčio, teisių, kadangi po šio pasiūlymo apskritai nebuvo sudarytas joks sandoris.

25. Kita vertus, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendraturčio pirmenybės teisės įgyti kito bendraturčio dalį, taip pat yra nurodęs, kad jeigu bendraturtis, nusprendęs parduoti savo dalį ir tinkamai pranešęs kitiems bendraturčiams apie šių teisę pirkti parduodamą dalį pirmenybės teise, nekeičia savo valios dėl bendrąja nuosavybe esančios dalies pardavimo, tačiau neįgyvendina šio siekio dar kurį laiką, pavyzdžiui, dėl to, kad neatsiranda šios dalies pirkėjų ar nesusitaria su potencialiais pirkėjais dėl pirkimo ir pardavimo sąlygų, tai jis neprivalo pakartotinai pranešti kitam bendraturčiui apie šios dalies pardavimą. Tokią pareigą bendrosios nuosavybės dalį parduodantis bendraturtis turėtų tuo atveju, jeigu jo valia dėl bendrąja nuosavybe esančios dalies pardavimo pasikeistų. Tokiu atveju jis turėtų iš naujo pranešti kitiems bendraturčiams apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimą, nurodydamas kainą ir kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Nagrinėjamu atveju, A. K. pakeitė savo valią, t. y. nutarė žemės nebeparduoti, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad šioje situacijoje jis jokių veiksmų daugiau nebegalėjo atlikti. Tačiau A. K. vėl nusprendus žemę parduoti, ji vėl turėtų pareigą informuoti bendraturčius apie žemės pardavimą.

26. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. K. atsisakymas žemę parduoti niekaip nepažeidė ieškovo teisių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo senaties terminą skaičiuoti nuo A. K. atsisakymo parduoti žemę.

27. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių bei pareigų pagal 2021 m. lapkričio 22 d. bei 2021 m. lapkričio 26 d. sutartis perkėlimo ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad apie 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį ir apie 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo 2021 m. gruodžio 7 d., kai jam apie tai pranešė trečiasis asmuo A. K.. Byloje esantis 2021 m. gruodžio 6 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas tai patvirtina. Taigi ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2021 m. gruodžio 7 d. Kitų duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Vertinant ieškovo elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektu konkrečioje situacijoje, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas turėjo ir galėjo apie savo teisių pažeidimą sužinoti anksčiau. Nustačius, jog ieškovas apie savo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimą sužinojo tik 2021 m. gruodžio 7 d., apie tai pranešus A. K., nuo to momento atitinkamai skaičiuotina ir ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2022 m. vasario 24 d., todėl, priešingai nei teigia atsakovai, ieškinio senaties termino ieškovas nėra praleidęs, todėl yra pagrindas ginti ieškovo pažeistas teises.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu

28. Ieškovas prašo pripažinti 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį apsimestinu sandoriu (niekiniu ir negaliojančiu ab initio), pripažinti ginčijamą sandorį pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš pridengtojo ginčo žemės sklypų dalių pirkimo – pardavimo sandorio ir 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sandorio. Nurodo, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo A. K. siekė pridengti atlygintinę žemės sklypų dalies perleidimo sutartį, kad A. R. įgytų pirmenybės teisę, vėliau pirkimo – pardavimo sutartimi įgytų likusią žemės sklypų dalį. Sudarius žemės sklypų dalies dovanojimo sandorį, buvo išvengta CK 4.79 straipsnio reikalavimų įvykdymo.

29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

31. Kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutarties, A. K. padovanojo A. R. 500/46797 dalių jai su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500/14859 dalių jai su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500/15131 dalių jai su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Kaip nustatyta byloje, A. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė bendraturčiams pranešimą, kad ji parduoda savo Žemės sklypų dalis, t. y. siūloma pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti iš A. K. parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje už pranešime nurodytą kainą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 9 764 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 034 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 202 Eur. Ieškovui susitarus su kitais bendraturčiais ir nusprendus priimti pasiūlymą, atsakovė A. K. persigalvojo ir nusprendė žemės nebeparduoti, kaip nurodė Ž. S. – dėl per mažos kainos.

33. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kas paskatino atsakovę A. K. pakeisti savo valią ir vietoje žemės sklypų pardavimo (ekonominės naudos gavimo) šį turtą padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį). Paprastai dovanojimo sandoriai yra atliekami tarp artimų giminaičių (tėvai dovanoja vaikams ir pan.), ar artimų žmonių (vyras dovanoja žmonai ir pan.), kurie yra logiškai paaiškinami ir suprantami. Nors dovanojimo sutarties sudarymui nėra keliamas reikalavimas būti giminystės ar šeimos santykiuose, kaip ir su tuo, kad sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartį bei susitarti dėl jos sąlygų, tačiau įgyvendindamos šią laisvę sutarties šalys privalo elgtis sąžiningai ir teisėtai, neturėti ketinimų apeiti įstatymo nustatytų pareigų, ar kitiems asmenims suteiktų pirmenybės teisių. Atsakovai tvirtina, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tikslu padovanoti žemę asmeniui, kuris ją dirbo ir ja rūpinosi, kadangi tokia buvo atsakovės šeimos tradicija.

34. Visgi, kaip ieškinyje bei teismo posėdžiuose nurodė ieškovas bei patvirtino trečiasis asmuo A. K., A. K. dar 2019 m. siūlė visiems bendraturčiams atsidalyti žemės sklypus, pakeisti savo žemės sklypų paskirtį, juos išdalinti namų valdomis ir parduoti. Todėl atsakovės nurodytas motyvas padovanoti žemę, kad ji ir toliau būtų dirbama, nėra įtikinamas, juolab, kad atsidalyti žemę ir pakeisti jos paskirtį atsakovei nepavyko dėl kitų bendraturčių nesutikimo perleisti žemę kitiems asmenims ir siekio ją išlaikyti giminės rankose, o ne todėl, kad atsakovė pati būtų persigalvojusi. Be to, atsakovė A. R. padovanojo po 10 arų iš kiekvieno turimo sklypo, t. y. 30 arų iš turimų 2,56 ha, kuriuose dirbti žemę, neturint likusių žemės sklypų dalių, būtų sunkiai įmanoma.

35. Abejonių kelia ir atsakovės noras perleisti žemę neatlygintinai, nes dar 2020 m. atsakovė A. K., pasak jos dukters Ž. S., persigalvojo ir nutarė nebeparduoti žemės būtent dėl nurodytos per mažos kainos.

36. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus vos 4 dienoms po dovanojimo sutarties sudarymo. Kaip taisyklė, savininkai nepardavinėja savo nekilnojamojo turto, ypač dirbamos žemės, spontaniškai. Tuo labiau, kad apie norą žemę parduoti A. K. kalbėjo tiek 2019 m., norėdama pakeisti žemės paskirtį, tiek 2020 m. išsiųsdama pranešimus bendraturčiams. Todėl mažai tikėtina, kad dovanodama žemę atsakovė dar nebuvo sutarusi ir dėl likusios žemės pirkimo – pardavimo sąlygų. Be to, atsakovės jau anksčiau susiformavusį norą perleisti žemę konkrečiam pirkėjui patvirtina ir Ž. S. parodymai, jog mama norėjo, kad visa jos žemė atitektų būtent A. R..

37. Taip pat abejonių kelia ir atsakovės 2020 m. atsisakymas parduoti žemę dėl neva gerokai per mažos kainos (pasiūlyme visų trijų žemės sklypų kaina yra 16 000 Eur), nes po metų perleidus visą žemę A. R., A. K. gavo 18 000 Eur, t. y. vos 2 000 Eur daugiau.

38. Byloje esantys duomenys apie aplinkybes, nulėmusias dovanojimo sutarties sudarymą, leidžia daryti išvadą, jog šiuo sandoriu buvo siekiama ne neatlygintinai atsakovui A. R. perduoti vertę turinčią ir tam tikras teises suteikiančią žemės sklypų dalį, o turint kitų tikslų – sudaryti pagrindą tam, kad A. R. įgytų pirmumo teisę, įtvirtintą CK 4.79 straipsnyje ir vėliau galėtų likusią žemę iš A. K. nupirkti kaip bendraturtis.

39. Atsakovei A. K. neįrodžius dovanojimo priežasčių (motyvų), kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis tik patvirtina, kad atsakovės tikslas buvo gauti pajamas už jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis, nes priešingu atveju ji turėjo padovanoti visą jai priklausančią žemę, bet to nepadarė. Aplinkybė, jog pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė A. K. atsakovui A. R. vos po 4 dienų pardavė jai po dovanojimo sutarties sudarymo likusią žemę, A. K. nuolat kartojamas noras žemę perleisti būtent A. R. tik patvirtina, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis sandoris, sudarytas, siekiant suteikti teisę A. R. įgyti visą A. K. priklausančią žemę. Pažymėtina, kad atsakovai nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog byloje nėra pateikta duomenų apie sandorio atlygintinumą. Tokių duomenų nebuvimas (nėra banko išrašų apie pinigų gavimą, nuėmimą ir pan.) savaime nėra pagrindas spręsti, jog tai nebuvo apsimestinis sandoris, už kurį nebuvo (nebus) atsilyginta. Suprantama, jog šiuo atveju kalbama apie nesąžiningus atsakovų veiksmus, kuriais buvo siekiama sudaryti iliuziją (nuslėpti tikruosius ketinimus), kad buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl paprastai tiesioginių įrodymų apie sandorio atlygintinumą nebūna (pvz.: galėjo būti sumokėta grynaisiais pinigais ar susitarta, jog bus sumokėta vėliau ir pan.). Tokiais atvejais būtina vertinti visas bylos aplinkybes ir tik iš įrodymų visumos galima daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą. Šiuo atveju dovanojimo sandoris yra atliktas tarp visiškai svetimų žmonių, be jokios priežasties ar motyvo (bylos aplinkybės paneigia nurodytus motyvus), siekiant apeiti įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įgyti turtą. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė A. K. turėjo tikslą parduoti savo turimą žemę būtent atsakovui A. R., o atsakovas – nupirkti šį turtą, todėl 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta dovanojimo sandoris laikoma apsimestiniu sandoriu, siekiant pridengti likusios žemės pirkimo – pardavimo sandorį ir užkirsti kelią ieškovui pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti iš atsakovės A. K. parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovų A. K. ir A. R. 2021 m. lapkričio 22 d. sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant, kad A. R. taptų visų trijų žemės sklypų bendraturtis ir vėliau galėtų įsigyti likusią didesnę žemės sklypų dalį jau kaip žemės bendraturtis. Nustačius, kad atsakovų A. K. ir A. R. 2021 m. lapkričio 22 d. sudarytas dovanojimo sandoris apsimestinis, yra pagrindas šį sandorį kvalifikuoti pirkimo – pardavimo sandoriu. Todėl teismas 2021 m. lapkričio 22 d. 500/46797 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500/14859 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500/15131 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį pripažįsta pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008).

42. Vadinasi, CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama sumažinti bendraturčių skaičių arba netgi bendrąją dalinę nuosavybę pakeisti į asmeninę, nes nuosavybės teisių įgyvendinimas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir racionalesnis, t. y. šiomis normomis siekiama sumažinti arba netgi eliminuoti tarp bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje kylančius ginčus dėl nuosavybės teisės į bendrąja nuosavybe esantį daiktą įgyvendinimo.

43. Jei bendraturčio turima turto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

44. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020). Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

45. Atsakovai nurodo, kad ieškovui negali būti perkeltos pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos pirkėjo teisės ir pareigos, kadangi, esant keletui bendraturčių, ne jis vienas turi teisę pirkti žemės ginčo žemės sklypų dalis. Pažymėtina, kad ieškinį pareiškusiam suinteresuotam asmeniui nuginčijus žemės sklypo perleidimo sandorį, pirkėjo teisės ir pareigos jam gali būti perkeltos tada, jei nėra pirmesnių eilėje asmenų, nei ieškinį pareiškęs asmuo, suinteresuotų žemės sklypo pirkimu nustatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškęs asmuo nėra vienintelis asmuo, suinteresuotas žemės sklypo pirkimu pirmumo teise, pirkėjo teisės ir pareigos jam negali būti perkeliamos, todėl sandorį, kuriuo žemės sklypas buvo perleistas, pripažinus negaliojančiu ir pritaikius restituciją, žemės sklypo savininkas, pageidaujantis parduoti žemės sklypą, turi imtis priemonių tinkamai įvykdyti Įstatymo nustatytas žemės sklypo pardavimo procedūras.

46. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas dar 2020 m. atsakovei A. K. išsiuntus pasiūlymą pirkti žemę, vienintelis pateikė notarei sutikimą siūlomą žemę pirkti, todėl atsakovams turėjo būti žinoma, kad būtent jis yra suinteresuotas žemės pirkimu. Be to, ieškovas vienintelis kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių bei pareigų pagal abi pirkimo – pardavimo sutartis perkėlimo ieškovui. Su ieškovo ieškinio reikalavimais sutiko tiek trečiasis asmuo A. K., tiek trečiasis asmuo S. K., prieštaravimų dėl ieškinio nepareiškė ir trečiasis asmuo A. A. V.. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kiti žemės sklypų bendraturčiai sandorių sudarymo dienai nebūtų prieštaravę, jog ieškovas įsigytų A. K. priklausiusias žemės sklypų dalis. Todėl teismas sprendžia, kad, perkėlus pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, iš esmės kitų bendraturčių interesai nebūtų pažeisti.

47. Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus, kad 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris ir ją laikant pirkimo – pardavimo sutartimi, daroma išvada, kad atsakovė A. K., ketindama parduoti savo žemės sklypų dalis, nesilaikė imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų, raštu per notarą apie ketinimą parduoti bei pardavimo sąlygas ieškovui nepranešė. Ieškovas, būdamas žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, turėjo pirmumo teisę iš kito bendraturčio A. K. įsigyti parduodamas minėtų žemės sklypų dalis, todėl sutiktina su ieškovo argumentu, jog atsakovų sudarytu dovanojimo sandoriu buvo apribotos ieškovo, kaip asmens, turinčio pirmenybės teisę pirkti A. K. dovanojamas žemės sklypų dalis, teisės (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Kadangi apsimestine dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieškovo pirmenybės teisės, įtvirtintos CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įsigyti kito bendraturčio A. K. parduodamas žemės sklypų dalis bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus bei perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo ir 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis (CK 1.138 straipsnio 5 punktas, CK 4.79 straipsnio 3 dalis).

48. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad daikto savininkas iš tikrųjų siekė parduoti savo valdomą daiktą ar jo dalį, turi būti nustatyta, kokios yra tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos, pavyzdžiui, dalykas, kaina, ir ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018).

49. Teismui dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine ir ją kvalifikavus pirkimo – pardavimo sutartimi, teismui kyla pareiga nuspręsti, kokia turėjo būti padovanotų žemės sklypų dalių kaina. 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartyje dovanojamų sklypų dalių kaina nėra nurodyta, šalys nagrinėjant bylą taip pat nereiškė savo nuomonės dėl galimos padovanotų žemės sklypų vertės, todėl, teismo vertinimu, teisingiausia būtų kainą nustatyti vadovaujantis dovanojimo sutartyje nurodyta vidutine rinkos verte. Iš dovanojimo sutarties matyti, kad 9,3594 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 53 600,00 Eur, todėl padovanotų 10 arų vertė būtų 572,70 Eur (10 x 57,27 Eur), 2,9718 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18 300 Eur, todėl padovanotų 10 arų vertė būtų 615,80 Eur (10 x 61,58 Eur), 3,0262 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18 000 Eur, todėl padovanotų 10 arų vertė būtų 594,80 Eur (10 x 59,48 Eur), iš viso visų padovanotų sklypų vertė – 1 783,30 Eur (572,70 + 615,80 + 594,80). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nurodyta žemės sklypų dalių vertė akivaizdžiai neteisinga, byloje nenustatyta, o ir atsakovai bei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovas už 500/46797 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500/14859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500/15131 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas šių žemės sklypų dalių pirkėju, pripažinus 2021 m. lapkričio 22 d. sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi ir perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, privalo atsakovei A. K. sumokėti 1 783,30 Eur.

50. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai dalis, esanti bendrąja nuosavybe, yra parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti ir kitas bendraturtis teismine tvarka siekia pasinaudoti teise, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jis turi teisę reikalauti tik tokių pačių teisių ir pareigų, kurios buvo pridengtos apsimestiniu sandoriu, perkėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turi teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises pagal 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį į A. K. priklausiusias žemės sklypų dalis už tokią pačią kainą, už kokią jos buvo parduotos atsakovui A. R.. 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo pardavimo sutarties 3.1. punkte bendra parduodamų sklypų dalių kaina nurodyta 18 000,00 Eur, todėl perkėlus ieškovui 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo teises ir pareigas, jis privalo sumokėti atsakovei A. K. žemės sklypų dalių pirkimo kainą, t. y. 18 000,00 Eur, atitinkamai minėtą sumą priteisiant atsakovei A. K. iš ieškovo (CK 6.145-6.147 straipsniai, 6.193 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos – ieškovo sumokėtas 405,00 Eur žyminis mokestis, 1 000,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – iš viso 1 405,00 Eur, bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 98,56 Eur, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79, 80, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria dovanotoja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dovanojo apdovanotajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500/46797 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/14859 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/15131 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu.

Pripažinti, kad atsakovė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 22 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir perkelti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirko 500/46797 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/14859 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/15131 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1 783,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct).

Perkelti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria pirkėjui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parduota 14630/93594 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3857/29718 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4126/30262 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirko 14630/93594 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3857/29718 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4126/30262 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 18 000,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų).

Priteisti iš ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 783,30 Eur (devyniolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct).

Panaikinti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 500/46797 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/14859 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 500/15131 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusią pagal 2021 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 14630/93594 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3857/29718 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4126/30262 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusią pagal 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 405,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 468,33 Eur iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 98,56 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, t. y. iš kiekvieno po 32,85 Eur, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Apie sprendimo priėmimą pranešti proceso dalyviams, o sprendimui įsiteisėjus – taip pat ir VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė