Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-19041-752/2017 pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Renavita“, patvirtinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos 300 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, bei 320 Eur D. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti terminą mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti.Nurodė, kad 2007 m. spalio 10 d. iš AB DNB banko būsto įsigijimui gavo kreditą. 2011 m. balandžio 1 d. jis buvo suimtas ir nuteistas, paleistas 2015 m. lapkričio mėnesį, todėl negalėjo mokėti įmokų pagal kreditavimo sutartį. 2016 m. kovo 25 d. butas buvo parduotas. Pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams yra 47 334,08 Eur. Pareiškimo padavimo teismui metu dirbo, gavo minimalų darbo užmokestį. Nei turto, nei piniginių lėšų neturi, todėl neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.Pareiškėjo kreditorius AB DNB bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.Pareiškėjo kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad prieštarauja bankroto bylos iškėlimui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui D. K. bankroto bylą.Teismas nustatė, kad D. K. bendra įsiskolinimo suma kreditoriams yra 47 334,08 Eur, pareiškėjas turto neturi, šiuo metu dirba nepilnu darbo krūviu, registruotas darbo biržoje. Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA ir atitinka fizinio asmens nemokumo būklę (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Vienas iš tokių pagrindų yra, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Teismas nustatė, kad teismų nuosprendžiais D. K. buvo nuteistas už kontrabandą (BK 199 str. 2 d.), neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turinti tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str. 2 d.), neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (BK 266 str. 1 d.), t. y. už tyčinių veikų padarymą. Be to, kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-238/2017 pripažintas kaltu už BK 300 straipsnio 2 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimus suklastotu dokumentu) numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nuosprendis nėra įsiteisėjęs, apskųstas.Nusikalstamas veikas pareiškėjas padarė jau turėdamas finansinius įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui, įsigijęs nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Nusikalstamų veikų darymas negali būti siejamas su atsakingu požiūriu į savo elgesį bei nesuderinamas su visuomenėje nustatytomis elgesio taisyklėmis ir moralinėmis nuostatomis. Pareiškėjas nuteistas už tyčinių veikų padarymą. Asmuo, darantis nusikalstamas veikas, turi suprasti apie savo veiksmų baudžiamumą ir tokių veiksmų sukeliamas pasekmes.Teismas darė išvadą, kad tarp pareiškėjo nusikalstamų veikų padarymo ir jo nemokumo atsiradimo yra tiesioginis ryšys. Pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams atsirado kaip padarytų nusikalstamų veikų pasekmė, todėl konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas D. K. iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei fizinių asmenų bankroto instituto tikslui – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas jo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų bei neatsakingo elgesio.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi elektriko specialybę, o įkalinimo įstaigoje įgijo statybininko specialybę, t. y. pareiškėjas turi darbo rinkoje gana paklausias specialybes, kurių darbuotojų pastoviai trūksta, todėl sprendė, kad pareiškėjas nededa maksimalių pastangų kreditoriniams reikalavimams įvykdyti ir įsiskolinimui sumažinti. Tokie veiksmai ir bankroto proceso sau inicijavimas vertintinas kaip siekis išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Fizinių asmenų bankroto įstatymas aiškiai numato pagrindus, iš kurių nustačius bent vieną, teismas privalo atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Fizinio asmens bankroto įstatymo nuostatų, pažeidė materialinės teisės normas ir plečiamai aiškino asmens nesąžiningumą. Dėl to nesigilino į pareiškėjo nemokumą nulėmusias priežastis (dėl ko šiai dienai jis negali atsiskaityti), net jų nesvarstė, o pasinaudojo tik Būsto paskolų draudimo atsiliepime į pareiškimą nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas prisiėmęs prievoles bankui, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, pažeidė įstatymus, už ką jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir kad nepateikė duomenų, jog stengiasi gauti pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais.Pareiškime ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad bankas nutraukė su juo kreditavimo sutartį, jam negalint vykdyti kreditavimo sutarties sąlygų, tačiau pareiškėjas neteigė, kad tai lėmė jo nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi. Nutraukus kreditavimo sutartį pareiškėjas turėjo turto, kuriam įsigyti bankas buvo suteikęs kreditą ir pagrįstai tikėjosi, kad pardavęs turtą atsiskaitys su banku ir nebus skolingas.2007 m. spalio 10 d. iš AB DNB bankas būsto ((duomenys neskelbtini)) įsigijimui suteikė pareiškėjui 86 886 Eur kreditą. Pareiškėjas keturis metus tvarkingai mokėjo bankui įmokas pagal kreditavimo sutartį (bankui keturis metus buvo mokamos palūkanos ir grąžinamas dalimis kreditas), tačiau vėliau neišgalint mokėti įmokų, kreditavimo sutartis su banku buvo nutraukta. 2016 m. kovo 25 d. pareiškėjas pardavė butą (kurio įsigijimui buvo paimtas kreditas) ir visus gautus pinigus pervedė bankui, tačiau netekęs viso turto vis tiek liko skolingas bankui 47 334,08 Eur. Taigi, ne pareiškėjo neteisėti veiksmai ar nesąžiningumas lėmė, kad pareiškėjas negali atsiskaityti su kreditoriumi, o nekilnojamojo turto rinkos svyravimai, kai nusipirkęs brangų turtą, jį padavęs nebegalėjo padengti net pusės kreditorinio įsiskolinimo, kuris buvo suteiktas būtent to turto įsigijimui. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu galutinė bausmė pareiškėjui buvo paskirta 8 metai laisvės atėmimo. Šie duomenys buvo atskleisti pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, jie nebuvo nei nuslėpti, nei nutylėti. Taip pat pateikti duomenys, kad nors pareiškėjas buvo nubaustas 8 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau lygtinai paleistas po keturių metų. Šis faktas rodo, kad pareiškėjas suprato savo klaidą, atlikdamas bausmę pasitaisė ir dėl to bausmės laikas jam buvo sutrumpintas bei suteikta teisė grįžti į normalų gyvenimą. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pareiškėjas naujų nusikaltimų nepadarė, stengiasi dirbti, gauti pajamas, gyventi su šeima, o tai reiškia, kad bausmės tikslai buvo pasiekti.Teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjui tenkanti finansinės prievolės kreditoriams dalis atsirado kaip pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, kurie baudžiamosios teisės prasme buvo kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos ir pareiškėjas už tai nuteistas. Dėl to padarė neteisingą išvadą, kad tarp pareiškėjo nusikalstamų veikų padarymo ir jo nemokumo atsiradimo yra tiesioginis ryšys. Pažymi, kad apelianto nemokumas atsirado jau po bausmės atlikimo, kai pardavus jam priklausantį turtą pareiškėjas liko skolingas bankui.Nurodo, kad apeliantas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, t. y. kuriems egzistuojant teismas atsisako asmeniui iškelti bankroto bylą. Teismas neteisingai vertino pareiškėjo elgesį vykdant finansinius įsipareigojimus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo nemokumas yra sąlygotas neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų bei neatsakingo elgesio. Pažymi, kad išieškojimas pagal kreditorinius įsipareigojimus iš pareiškėjo nepradėtas vykdyti ir antstoliams neperduotas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas vengia atsiskaitinėti su kreditoriais. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į faktą, kad nuo pareiškimo padavimo iki teismo posėdžio pareiškėjo finansinė padėtis ir reali situacija nuolat kito. Šiuo metu jis dirba UAB „Stedra“ po kelias valandas per dieną. Sumažėjus darbo krūviui, įsidarbino UAB „Švaros misija“, gavo gerą atlyginimą, bet įmonė nelaimėjo konkurso ir jį (bei kitus darbuotojus) atleido iš darbo. Be to, jis dirba ne pilnu darbo krūviu UAB „Irentė“ vairuotoju, vežioja siuntinius. Nori išlaikyti (ir laiko) vairuotojo egzaminus C kategorijai, kad galėtų rasti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjas yra registruotas Vilniaus darbo biržoje, susituokęs, augina nepilnametę dukrą, šiuo metu su sutuoktine gyvena Vilniuje, draugų bute, padeda tėvai. Visi šie faktai rodo pareiškėjo pastangas įsitvirtinti darbo rinkoje, gyventi šeimoje, auginti dukterį, tačiau teismas vadovavosi tik į bylą pateiktais dokumentai, jog apeliantas yra padaręs nusikalstamus ir dėl to nubaudė jį antrą kartą, nesuteikdamas galimybės iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir realiai žinoti, kad galės išgyventi iš gaunamų pajamų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo nemokumą nulėmė nekilnojamojo turto rinkos svyravimai, o ne apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos ir dėl jų padarymo atsiradusios pasekmės. Nekilnojamojo turto rinkos svyravimai patys savaime įtakoja tik paties įkeisto turto rinkos vertę, tačiau ne prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, galimybes juos vykdyti ir apelianto ar kurio nors kito kredito gavėjo mokumą. Nemokiu asmuo tampa ne dėl nekilnojamojo turto rinkos svyravimų, o dažnu atveju dėl netinkamą įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymą lėmusių priežasčių, kai kredito sutartis dėl įsipareigojimų tinkamo nevykdymo yra nutraukiama, visa negrąžinto kredito suma tampa pradelsta ir asmuo negali atsiskaityti su kreditoriumi bei tampa nemokus. Iš pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų argumentų galima pagrįstai spręsti, kad būtent apelianto sprendimas daryti nusikalstamas veikas, jų darymas ir dėl to atsiradusios pasekmės galiausiai nulėmė apelianto negalėjimą tinkamai vykdyti įsipareigojimus.Atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl Apelianto tariamo dvigubo nubaudimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo / atsisakymo ją iškelti yra nagrinėjamas civiline tvarka ir ši byla nėra nei baudžiamoji, nei administracinė.Apeliantas dirba toje pačioje įmonėje, kur ir prieš nusikalstamų veikų padarymą. UAB „Stedra“ gamybos apimtys per tuos metus iš esmės nėra ženkliai pasikeitusios, tačiau apelianto gaunamos pajamos, nepaisant dirbamo vadovaujamo pobūdžio darbo, yra ženkliai mažesnės. Ši aplinkybė sudaro pagrįstas prielaidas manyti, kad apeliantas nedėjo ir nededa maksimalių pastangų atsiskaityti su savo kreditoriais. Atskirajame skunde siekiant paneigti tokias išvadas yra nurodoma, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui situacija keitėsi, apeliantas ieškojosi darbo ir papildomai įsidarbino UAB „Irentė“, kur pagal poreikį vežioja siuntinius. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad apeliantas turi Lietuvos darbo rinkoje itin paklausias elektriko ir statybininko specialybes, todėl abejotina, ar apeliantui atlikus bausmę ir aktyviai siekiant įsidarbinti pagal turimas specialybes geriau apmokamo darbo paieškos galėjo ir galėtų ilgai užtrukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąvoka: tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas yra nemokus, tačiau atsisakė iškelti apeliantei bankroto bylą vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostata, nurodydamas, kad nors pareiškėjo nusikalstamos veikos ir neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, tačiau pareiškėjo įsiskolinimo suma atsirado būtent dėl jo kaltų ir nusikalstamų veiksmų, o tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu.Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisinį pagrindą, plečiamai aiškino asmens nesąžiningumą, todėl nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nemokus – skolos kreditoriams sudaro 47 334,08 Eur) ir dėl to ginčo nėra, tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 str. 1 d.).FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, net jei ir būtų pirmiau minėtos sąlygos iškelti bankroto bylą. Iš šių pagrindų nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas, kuriuo remiantis teismas atsisakė apeliantui iškelti bankroto bylą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors pareiškėjo nusikalstamos veikos ir neatitinka Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant teismas atsisako asmeniui iškelti bankroto bylą, tačiau darė išvadą, kad pareiškėjo įsiskolinimo suma atsirado būtent dėl pareiškėjo D. K. kaltų ir nusikalstamų veiksmų, todėl tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais kreditorių atžvilgiu.FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime „Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų pasibaigus bankroto procesui nurašymo“ nurodė, kad pagal FABĮ 5 straipsnio (su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimais) 8 dalies 4 punktą bankroto byla negali būti iškelta fiziniam asmeniui, kuris yra nubaustas už kurį nors BK 207–209 straipsniuose nurodytą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai arba už kurį nors BK 216, 222, 223 straipsniuose nurodytą nusikaltimą finansų sistemai, jeigu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis tapo nemokus ir jo teistumas nėra išnykęs; tačiau tokia byla gali būti iškelta asmeniui, nubaustam už bet kokius kitus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, inter alia už BK 82, 183 straipsniuose nurodytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat BK 300 straipsnyje nurodytą nusikaltimą valdymo tvarkai Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors kitomis nei nurodytosios FABĮ 5 straipsnio (su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimais) 8 dalies 4 punkte nusikalstamomis veikomis, inter alia numatytomis BK 182, 183, 300 straipsniuose, taip pat gali būti padaryta turtinė žala ir reikalavimas ją atlyginti taip pat gali lemti žalą padariusio asmens nemokumą, ginčijamoje nuostatoje nurodytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 207–209, 216, 222, 223 straipsniuose, nuo kitų nusikalstamų veikų skiriasi savo objektu, t. y. jomis kėsinamasi į specifinius teisinius gėrius – valstybės ekonomiką, verslo tvarką ar finansų sistemą; be to, jomis inter alia siekiama išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo ar kitaip padaryti turtinę žalą kreditoriams. Tad šias nusikalstamas veikas padarę asmenys ir asmenys, padarę kitus nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus, inter alia tuos, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, negali būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis pagal Konstituciją turima plačia diskrecija reguliuoti fizinio asmens bankroto santykius, inter alia nustatyti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir atvejus, kai tokia byla negali būti iškelta, gali įstatyme nustatyti ir kitus atvejus, kai bankroto byla fiziniam asmeniui nekeliama, be kita ko, nuspręsti, kad bankroto byla negali būti iškelta asmenims, nubaustiems už kitas nei nurodytosios ginčijamoje nuostatoje nusikalstamas veikas (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas „Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų pasibaigus bankroto procesui nurašymo“).Byloje nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai nemokus tapo tuomet, kai AB DNB bankas nutraukė 2007 m. spalio 10 d. kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta 86 886 Eur paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ir apeliantui pardavus butą, kuris buvo įkeistas bankui, tačiau gautų už parduotą butą pinigų nepakako padengti viso kredito. Apeliantas liko skolingas bankui 47 334,08 Eur, t. y. daugiau kaip pusę paimto kredito sumos. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nevengė mokėti kredito įmokas, tačiau dėl padarytų neteisėtų veikų jis buvo suimtas ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, dėl to nebevykdė bankui prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos pareiškėjas pardavė nekilnojamąjį turtą, tačiau gautų pinigų neužteko visam paimtam kreditui grąžinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu apeliantas dirba, siekia gauti daugiau pajamų ir bylą nepateikta įrodymų, kad jis neketina atsiskaityti su kreditoriais.Pagal bylos duomenis, įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais D. K. buvo nuteistas už kontrabandą (BK 199 str. 2 d.), neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turinti tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str. 2 d.), neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (BK 266 str. 1 d.). Taigi, apelianto padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nubaustas, nepatenka į FABĮ 8 dalies 4 punkte reglamentuotas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą fiziniam asmeniui bankroto byla negali būti iškelta. FABĮ 8 straipsnio 4 punktas nereglamentuoja kitų atvejų, kai bankroto byla fiziniam asmeniui nekeliama, dėl to sutiktina su apelianto argumentais, kad minėtą įstatymo nuostatą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino plečiamai ir atsisakė iškelti bankroto bylą nesant įstatyme įtvirtintų pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš tai nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl padarytų nusikalstamų veikų. Be to, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jis neturi nekilnojamojo turto, o jo šiuo metu gaunamos pajamos neleistų padengti turimų įsiskolinimų kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą – toliau būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Apibendrinant tai, kas nurodyta, vadovaujantis prieš tai minėto Konstitucinio Teismo nutarimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatytų FABĮ, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl konstatavus materialinės teisės normų pažeidimus, skundžiama 2017 m. spalio 13 d. nutartis panaikinama ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, nes tai priskirtina pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Be to, bankroto bylos iškėlimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme apribotų bylos dalyvių teisę į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu (CPK 313, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui D. K. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.