Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. ir pagal atsakovės I. B. patikslintą priešieškinį ieškovui R. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB Swedbank, kooperatinė bendrovė Akademinė Kredito unija, A. K., K. G., G. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas, galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, 2018-10-19 teisme priimtu ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pavardes po santuokos nutraukimo palikti nepakeistas; ieškovo prievoles kreditoriams AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, K. G. pagal (duomenys neskelbtini). išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, G. R. pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis, pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 260 Eur dydžio piniginę kompensaciją pagal Povedybinės sutarties 3.5. punktą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014, nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. S.; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S., kuris šiuo metu yra nepilnametis. 2014-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014, patvirtino R. S. ir I. B. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė šalių nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą su motina I. B., nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. S. neribotai, prieš tai sutaręs su ieškove ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko D. S. norus, sveikatą ir interesus; R. S. įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui po 1200 Lt dydžio išlaikymą. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kurioje aptarė turto dalijimo klausimus santuokos nutraukimo metu, ir bandė atkurti šeimyninius santykius, tačiau ilgainiui suprato, kad toliau gyventi santuokoje vis tik negali dėl kylančių nesutarimų ir požiūrių į šeimą skirtumo. Ieškovo teigimu, šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2015 m. lapkričio mėn. Šalys po šios datos pradėjo derinti abiejų pozicijas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo ir 2016-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu abiejų sutuoktinių prašymu. Teismui 2016-03-07 nutartimi atmetus šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo, 2016-03-14 atsakovė pranešė ieškovui, kad ketina kreiptis į teismą iš naujo. Pasak ieškovo, šalys gyveno toliau atskirai, nevedė jokio bendro ūkio, negyveno kaip šeima, kadangi šalių santuoka jau buvo iširusi. Gyvenant santuokoje iki 2015 m. lapkričio mėn. tapo aišku, kad ieškovo ir atsakovės skirtingas požiūris į šeimą, materialines bei dvasines vertybes lemia tai, jog šeimos po pirmojo skyrybų proceso sulipdyti nepavyko, todėl šalys ir kreipėsi į teismą antrą kartą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu. Po antro užvesto teisme proceso, šalys nebandė daugiau gyventi kaip šeima, kadangi buvo aišku, kad santuoka yra iširusi. Ieškovo vertinimu, abu sutuoktiniai nesugebėjo tinkamai vykdyti savo pareigų, nesugebėjo išsaugoti šeimos, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas prašo pakeisti jo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi ilgą laiką ir nuolat kyla nesutarimai su atsakove, kada, kaip ir kiek gali bendrauti ieškovas su savo vaiku. Kadangi šalys (duomenys neskelbtini) sudarytos povedybinės sutarties 2.2 punktu susitarė dėl visiško atskirumo turto teisinio režimo, pagal kurį visas turtas, įgytas santuokos metu, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, taigi ieškiniu santuokos metu įgytas turtas nedalinamas. Atsakovė I. B. iki santuokos sudarymo įgijo butą, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra atsakovės asmeninė nuosavybė, taip pat ji valdo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas iki santuokos sudarymo įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Santuokos metu, po Povedybinės sutarties pasirašymo, ieškovas buvo įgijęs butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su negyvenamosiomis patalpomis – parkingu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise. Šio turto įsigijimui ieškovas buvo paėmęs paskolą iš KB Akademinė kredito unija pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas šį turtą pardavė (duomenys neskelbtini) už 65 000 Eur, grąžino 55 501,93 Eur paskolą hipotekiniam kreditoriui KB Akademinė kredio unija, 2129,60 Eur sumokėjo tarpininkavimo mokestį ir 194,20 Eur sumokėjo sandorio sudarymo notarinių mokesčių. Santuokos nutraukimo metu ieškovas neturi jokio nekilnojamo turto, išskyrus iki santuokos sudarymo įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių skaičius 50 (penkiasdešimt) vienetų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur; 2017-07-05 ieškovas įgijo 10 vnt. akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 1000 Eur. (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, kad santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvidešimt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensaciją, išskyrus 1.2.1 punkte nurodytą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vienetų akcijų. Ieškovo teigimu, jis butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos, todėl Povedybinės sutarties 3.5. punkte nurodyta kompensacija nuo minėto turto nemokėtina, kadangi šis turtas įgytas tiek iki Povedybinės sutarties sudarymo, tiek iki santuokos sudarymo, todėl negali patekti į Povedybinės sutarties reguliavimo sritį. Povedybinės sutarties 3.5. punkte yra nurodoma, kad ieškovas turėtų mokėti atsakovei 20 proc. piniginę kompensaciją, kuri skaičiuotina nuo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Šiuo metu ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė yra 1000 Eur (šio turto 20 proc. sudaro 200 Eur) ir automobilio stovėjimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 300 Eur (šio turto 20 proc. sudaro – 60 Eur), kurie gali būti laikomi Povedybinės sutarties 3.5. punkto objektu. Todėl ieškovo mokėtina atsakovei pagal Povedybinės sutarties 3.5. punktą piniginė kompensacija sudaro 260 Eur. Kadangi sutuoktiniai santuokoje neprisiėmė bendrų kreditorinių įsipareigojimų, o asmeninius įsipareigojimus savo kreditoriams po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vykdys asmeniškai, todėl ieškovas asmeniškai vykdys įsipareigojimus kreditoriams AB „Swedbank“, A. K., K. G., G. R..

Atsakovė atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo ir dėl atsakovės kaltės – ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė, kaip atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir kaip konkrečiai nesaugojo šeimos. Todėl laikytina, kad atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo neįrodyta. Atsakovė nesutinka su tuo, kad šalys nuo 2015 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovės teigimu, ginčo šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai atsakovei tapo žinoma apie ieškovo neištikimybę, apgaulę, šeimos vertybių negerbimą, nelojalumą, dvigubo gyvenimo vedimą – vienu metu gyvenant šeimoje ir santuokoje su atsakove ir tuo pačiu metu intymiai bendraujant su kita moterimi. Byloje atsakovės su priešieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai apima laikotarpį nuo 2014-07-14 iki 2016-12-25, iš kurių matyti, kad būtent šiuo laikotarpiu, taigi ir po 2015 m. lapkričio mėnesio, šalys vedė bendrą ūkį. Atsakovė atsiliepimu iš esmės neprieštaravo, kad būtų pakeista nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarka, tačiau su kai kuriais ieškovo nurodytais motyvais ir siūloma bendravimo tvarka nesutiko. Atsakovė nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu palikti nepakeistą nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymo dydžio klausimą, kuris numatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartyje, patikslintu priešieškiniu pareiškė reikalavimą padidinti 2014-05-12 nutartimi priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S. nuo 347,54 Eur (1200 Lt) iki 600 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta 260 Eur dydžio piniginės kompensacijos suma ir patikslintu priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 16 480 Eur piniginę kompensaciją pagal povedybinę sutartį. Atsakovė sutiko, kad sutuoktiniai santuokoje neprisiėmė bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir kad ginčo šalys savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams vykdys pačios.

Atsakovė, patikslintu priešieškiniu prašydama padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 600 Eur, nurodė, kad ieškovas ir atsakovė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutarties priėmimo savo bendru žodiniu susitarimu susitarė dėl didesnio nei 347,54 Eur kas mėnesį mokėtino išlaikymo vaikui. Tokį šalių susitarimą lėmė aplinkybė, kad ginčo šalių vaikas nuolat gyvena kartu su atsakove, kuriai tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, be to, ieškovas turėjo labai geras finansines sąlygas teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą ir taip patenkinti visus vaiko poreikius. Ieškovas ir atsakovė 2016-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme siekė nutraukti santuoką ir tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja kas mėnesį mokėti po 600 Eur išlaikymą vaikui. Nors tarp šalių pasirašyta 2016-01-26 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo nebuvo patvirtinta (santuoka nenutraukta), tačiau iš atsakovės 2016 – 2017 m. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, išrašų matyti, kad ieškovas ir toliau „vaiko išlaikymui“ kas mėnesį pervesdavo po 600 Eur. Paskutinis ieškovo teiktas 600 Eur mokėjimas „vaiko išlaikymui“ yra atliktas 2017-03-02, nuo 2017 m. kovo mėnesio ginčo šalys dėl ieškovo neištikimybės nustojo kartu gyventi ir nuo tada ieškovas nustojo atsakovei teikti išlaikymą vaikui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalys, gyvendamos kartu santuokoje ir šeimoje, pačios laisvai susitarė dėl jų vaikui teiktino išlaikymo dydžio, susitardamos, kad ieškovas vaiko išlaikymui kas mėnesį moka po 600 Eur. Atsakovės teigimu, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutarties įsiteisėjimo pasikeitė vaiko amžius ir su tuo susiję jo poreikiai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, vaiko rūpinimosi našta atiteko tik atsakovei, vaikas turi būtinųjų ir specialiųjų poreikių. Atsakovė nurodo, kad specialiųjų poreikių kaina yra 850,61 Eur/ mėn.: mokyklos poreikiai – 339,41 Eur (planšetinis kompiuteris 934,75 Eu metams, t.y. 83,51 Eur/mėn.; prailgintos grupės mokykloje išlaidos 70,40 Eur/ mėn.; mokymosi priemonės 43,54 Eur; priemoka už šachmatų pamokas 40 Eur per metus, t. y. 4,44 Eur/ mėn.; uniforma 83 Eur metams, t. y. 9,22 Eur/ mėn.; dailės pamokos 15 Eur; robotikos akademija 40 Eur; programavimo būrelis 35 Eur); sveikatos-gydymo poreikiai – 211,18 Eur (ortopedo konsultacijos, tyrimų išlaidos 16,23 Eur metams, t.y 1,35 Eur/ mėn.; Osteocare papildai 106,80 Eur metams, t. y. 8,9 Eur/ mėn.; Žuvų taukų papildai 322,90 Eur metams, t. y. 26,90 Eur/ mėn.; baseinas 60 Eur; haloterapija 11,25 Eur; SPA procedūros 115,83 Eur metams, t.y. 9,65 Eur/ mėn.; stomatologo konsultacijos, gydymas 320 Eur metams, t. y. 26,67 Eur/ mėn.; raidos specialisto konsultacija 100 Eur metams, t. y. 8,33 Eur/ mėn.; jogos užsiėmimai 28 Eur; okulisto konsultacijos, akiniai 361,50 Eur metams, t. y. 30,13 Eur/ mėn.); futbolo talento ugdymo poreikiai –80,02 Eur (treniruočių mokestis 40 Eur/mėn., 10-50 Eur mokestis už turnyrą, kurių būna 5-6 per metus (vidutiniškai per metus 30 Eur x 6 – 180 Eur), varžybų apranga – 45 Eur, lauko apranga – 71,27 Eur, sportinė avalynė ir apranga viduje ir lauke); vaiko priežiūros poreikiai – 220 Eur (auklė). Atsakovės teigimu, sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti atsakovė kas mėnesį išleidžia 913,41 Eur: apranga, avalynė 1659 Eur per metus, 138 Eur/ mėn; gyvybės draudimas 365 Eur metams, 30 Eur/ mėn.; laisvalaikis, knygos, kanceliarija 472 Eur metams, 39 Eur/ mėn.; gimtadienio šventė, dovanos 365 Eur metams, 30,41 Eur/ mėn; išlaidos maistui 3491 Eur, 291 Eur/ mėn.; būsto paskolos dalis 536 Eur metams, 45 Eur/mėn.; komunalinių paslaugų dalis 645 Eur metams, 54 Eur/ mėn.; sveikatinimo išlaidos 263 Eur metams, 22 Eur/ mėn.; transporto priemonės lizingo dalis 2055 Eur metams, 171 Eur/mėn.; transporto priemonės draudimo dalis 206 Eur metams, 17 Eur/ mėn.; transporto priemonės kuras, priežiūra, remontas 911 Eur metams, 76 Eur/ mėn.). Iš viso D. specialiesiems ir būtiniesiems poreikiams patenkinti atsakovė kas mėnesį išleidžia 1764,02 Eur (850,61 + 913,41). Padalinus šias išlaidas abiems sutuoktiniams, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, kiekvienas turi prisidėti prie vaiko poreikių po 882,01 Eur. Tačiau atsakovė prašo, kad ieškovas padengtų dalį šių išlaidų, kas sudaro 600 Eur. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vieno mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 1962 Eur. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame bute atsakovė gyvena kartu su sūnumi D.. Šiam butui įsigyti atsakovė yra paėmusi kreditą ir kas mėnesį bankui sumoka 90 Eur dydžio įmoką. Taip pat atsakovė (duomenys neskelbtini) su „Swedbank lizingas“ pasirašė lizingo (finansinės nuomos) sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio įmokos dydis yra apie 343 Eur. Ieškovas su patikslintu ieškiniu yra pateikęs savo darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-30 pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių yra 1185 Eur. Iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, matyti, kad ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-21 į savo sąskaitą gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 900 Eur kas mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį sumoka vidutiniškai po 450 Eur už automobilio nuomą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka palūkanas pagal paskolos sutartį, gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 76 Eur kas mėnesį. Ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2017-08-21 kredito apyvarta (kiek ieškovas gavo į sąskaitą piniginių lėšų) buvo 185 895,41 Eur, o debeto apyvarta (kiek ieškovas išleido iš savo sąskaitos) buvo 188 746,03 Eur. Šio laikotarpio pradžioje ieškovo sąskaitoje buvo 4088,86 Eur pinigų likutis. Tai patvirtina, kad per 32 mėnesius (laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-08-21) ieškovo pajamos per mėnesį į šią sąskaitą vidutiniškai sudarė 5809,23 Eur (185 895,41 Eur/ 32). Vertinant šio sąskaitos išrašą, matyti, kad ieškovas kiekvieną mėnesį į savo sąskaitą įneša grynais pinigais tam tikras pinigų sumas, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, be darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamo darbo užmokesčio į jo sąskaitą, esančią SEB banke, gauna ir kitų pajamų, kurios sudaro ženklią jo turimų pajamų dalį. 2015 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 25 000 Eur dividendų. Ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančio „Swedbank“, išrašas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-08-21 patvirtina, kad ieškovas nuolat atlikdavo bankinius mokėjimo pavedimus „tarp savo sąskaitų“, kas reiškia, jog nurodytu laikotarpiu tarp skirtingų savo sąskaitų ieškovas skirstė savo pinigines lėšas, kurių suma yra 110 500 Eur (jų neišleisdamas, o tik perskirstymas po savo sąskaitas). Ieškovas turi daug nereikalingų ir nepagrįstų išlaidų. Ieškovas nuosavybės teise turi du butus: butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), su parkingu ir žemės sklypu. Šiuose butuose ieškovas negyvena, nes kaip yra nurodytas šioje byloje, šiuo metu gyvena Vilniuje. Atsakovei nėra žinoma, ar ieškovas gauna pajamas iš šių butų nuomos, o jeigu ir negauna, tai ieškovo disponavimas dviem butais taip pat rodo ieškovo galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikui.

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad ieškovas iš atsakovės namų Vilniuje išsikėlė 2013-03 į Kauną dėl netinkamo atsakovės požiūrio į šeimą, į jo sūnų iš ankstesnės santuokos, kurio atsakovė nelaikė šeimos dalimi, ji negerbė ieškovo pažiūrų, įsitikimų. Šalys po 2014-05-08 taikos sutarties bendravo geranoriškai, tačiau kartu negyveno. Ieškovas pirmą kartą apie tai, kad nori skyrybų, pranešė atsakovei 2015-08 mėn. 2015-10 vyko skyrybų sąlygų derinimas tarp šalių. 2015-10-29 ieškovas pasiūlė skyrybų sąlygas, 2015-11-09 ieškovas atmetė atsakovės pasiūlymą kartu švęsti ieškovo gimtadienį Kaune. Tai, kad atsakovė, nežiūrint iširusios šeimos, siekė su atsakovu bendrauti, paneigia, kad 2014-2015 m. susitaikymo laikotarpiu buvo atsiradę neištikimybės požymių. Atsakovė pati nepateikia jokių neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų per šį laikotarpį. Atsakovės teiginys, kad „ginčo šalys susitaikė ir toliau kartu gyveno santuokoje bei šeimoje, rūpinosi vienas kitu bei vaiku“, yra nepagrįstas, kadangi šalys nuo 2015 m. spalio, lapkričio mėnesio derino skyrybų sąlygas, o po 2016-03-07 teismo nutarties, kuria buvo atmestas šalių prašymas nutraukti santuoką (antrasis skyrybų teisminis procesas), daugiau nesusitaikė ir šeimos gyvenimo negyveno. Ieškovas paaiškino, kad teismas šalių skyrybų sutartį atmetė 2016-03-07, atsakovė teigia, kad šalys susitaikė ir už laikotarpį nuo 2016-03 iki 2017-03 pateikia keletą geranoriško bendravimo tarp šalių pavyzdžių, teigdama, kad šalys gyveno santuokinį gyvenimą. Tačiau atsakovė nepateikė jokių bendravimo pavyzdžių už šiuos mėnesius: 2016-03, 2016-04, 2016-05 (išskyrus vaiko skiepų išlaidų dengimą), 2016-06, 2016-07, 2016-08, 2016-09 ir juo labiau jokių įrodymų apie bendravimą 2017-01, 2017-02 ir 2017-03, kuomet kaip teisingai atsakovė teigia, ieškovas iškart po 2016-12-31 diskusijos su atsakove apie ateitį, aiškiai suprasdamas, kad toliau nebeįmanomas joks bendras laiko (su vaiku) leidimas, nebepalaikė jokių santykių su atsakove. Pasak ieškovo, jei, kaip teigia atsakovė, šalys šiuo laikotarpiu būtų iš tikrųjų susitaikę ir gyvenę šeimos gyvenimą ir kaip matyti atsakovei skrupulingai renkant bet kokius bendravimo įrodymus, šių įrodymų būtų apsčiai, kurie patvirtintų šalių santuokinį gyvenimą. Tuo tarpu didžioji dalis atsakovės pateiktos informacijos rodo, kad ieškovas buvo geranoriškas, palaikė draugiškus santykius su atsakove tik su tikslu matytis su sūnumi ir juo rūpintis ir kartu su vaiku 2016-10, 2016-11 ir 2016-12 šventė šventes - vaiko gimtadienį, Kalėdas, Naujus metus - bei vieną kartą su vaiku buvo užsienyje. Nėra nė vieno įrodymo, kad šalys bendravo kartu be vaiko, t.y. kad palaikė santuokinius ryšius. Priešingai, atsakovei svečiuojantis pas ieškovą jo namuose Kaune, atsakovė kartu su sūnumi nakvodavo atskirai kitame buto kambaryje. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad piniginė kompensacija turi būti skaičiuojama nuo ieškovui priklausiusio asmeninės nuosavybės teise turto, kurį jis turėjo tuo momentu, kai buvo iškelta santuokos nutraukimo civilinė byla. Ieškovas mano, kad piniginė kompensacija, priteistina atsakovei, turi būti skaičiuojama nuo ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimo turto teismo sprendimo priėmimo datai, o ne kreipimosi į teismą datai, vertės. Kadangi teismas piniginės kompensacijos dydį skaičiuos teismo sprendimo priėmimo datai, yra visiškai akivaizdu, kad būtent teismo sprendimo priėmimo data ir yra tas atskaitos taškas, kada teismas nustatinės, kokį asmeninės nuosavybės teise turtą turi ieškovas, nuo ko turėtų būti paskaičiuota piniginės kompensacijos dydis atsakovei. Ieškovas neturi asmeninės nuosavybės teise buto, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nuo šio turto, kurį ieškovas turėjo anksčiau, jokia piniginė kompensacija ir negali būti paskaičiuojama. Tokia išvada yra grindžiama tuo, kad iš esmės povedybinės sutarties 3.5. punkto sąlyga yra teisiškai ydinga, ji yra neįgyvendinama, ir akivaizdžiai suformuluota taip, kad prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms tiek sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, tiek asmeninę nuosavybę, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisiškai yra negalima situacija, kai asmuo, siekdamas pakeisti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, numatytą įstatyme, kuriuo yra preziumuojama sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės lygių dalių principas, ir siekdamas nukrypti nuo šio principo, pasirašo tokį povedybinės sutarties punktą, kuris aiškintinas pagal atsakovės argumentus taip, kad sutuoktinis, siekdamas nukrypti nuo lygių dalių principo sau naudingesne linkme, iš esmės susitaria dėl finansine prasme jam nenaudingesnio teisinio režimo, nei numato įstatymas. Yra visiškai akivaizdu, kad ieškovas, sudarydamas povedybinę sutartį su atsakove, ir pasirinkdamas visiško turto atskyrimo teisinį režimą, siekė sau palankesnio finansine prasme teisinio režimo nei numato įstatymas. Todėl yra visiškai akivaizdu, kad ieškovo valia mokėti 20 proc. piniginę kompensaciją buvo nuo to turto, kurį jis įgis asmeninės nuosavybės teise po šios povedybinės sutarties sudarymo, kadangi nuo šio momento sutuoktinių nuosavybei galės būti taikomas turto atskirumo teisinis režimas, todėl sistemiškai aiškinant šalių valią dėl povedybinės sutarties sudarymo tikslų ir ketinimų, visiškai logiška išvada, kad ir piniginė kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo turto, kuris bus įgytas po povedybinės sutarties sudarymo. Tai, kad povedybinės sutarties 3.5. p. neatspindi tikslios šalių valios, nereiškia, kad šis punktas turėtų būti taikomas taip, kad esmingai prieštarautų teisės normoms ir viešajai tvarkai ir pagrindiniams šalių tikslams ir ketinimams dėl šios sutarties sudarymo. Ieškovo teigimu, atsakovės pozicija, kad piniginė kompensacija turi būti skaičiuojama ir nuo to ieškovo turto, kurį jis turėjo prieš metus ((duomenys neskelbtini), butas), yra absoliučiai neteisinga ir nesąžininga. Ieškovas pagal atsakovės poziciją, dėl neaiškių priežasčių privalėtų kaupti asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą dėl to, kad galėtų sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Tačiau tokio įsipareigojimo ieškovas pagal povedybinę sutartį nebuvo prisiėmęs. Ieškovo turimo asmeninės nuosavybės teise turto forma pasikeitė iš nekilnojamo turto į pinigus, šiuos ieškovas sumokėjo savo hipotekiniam kreditoriui, todėl, akivaizdu, kad teismas, skaičiuodamas piniginę kompensaciją, priteistiną atsakovei, negali jai priteisti piniginės kompensacijos nuo turto, kurio ieškovas jau nebeturi, kadangi tokiu būdu teismas suformuos be jokio teisinio pagrindo ieškovo skolą atsakovei, nes ieškovas neturi pinigų tokio kiekio, kurio vertė atitiktų turėtos nuosavybės (nekilnojamo turto) formą. Ieškovas pabrėžia, kad susitardamas su atsakove dėl povedybinės sutarties sudarymo, tuo metu nusprendė pasidalinti šalių bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, už kurias atsakovei buvo priskaičiuota piniginė kompensacija, ir susitarė, kad nors šalys įtvirtina visiško turto atskyrimo teisinį režimą, ieškovas sutiko, kad jei bus įsigyjama nuosavybė, kuri dėl turto atskyrimo teisinio režimo, bus įsigyjama būtent asmeninės nuosavybės teise, ieškovas sutiko nuo to turto, kuris jam priklausys asmeninės nuosavybės teise, sumokėti atsakovei 20 proc. piniginę kompensaciją skyrybų atveju. Ieškovo teigimu, šalys povedybine sutartimi tik pasidalino tuo metu turimą bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise turimą turtą ir susitarė, kad visam kitam ateityje įgyjamam bet kurios šalies turtui bus taikomas atskyrimo principas. Todėl, sistemiškai aiškinant tiek šalių ketinimus dėl povedybinės sutarties sudarymo, tiek šalių derybas dėl povedybinės sutarties sudarymo, tiek visą sutarties turinį, yra akivaizdu, kad povedybinė sutartis buvo nukreipta į ateityje šalių galimą turtą, ir niekaip neapėmė šalių iki santuokos sudarymo įgyto turto ir dėl šio turto teisinio režimo šalys nesitarė ir jis nepatenka į 3.5 punkto taikymo apimtį. Ieškovas nėra įpareigotas priimti tokius sprendimus, kurie būtų naudingi atsakovei, jis priėmė sprendimą parduoti butą dar iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos (iki 2017 m. birželio mėn.), bylos nagrinėjimas dėl daugelio aplinkybių vyksta jau pusantrų metų, todėl, kadangi tarp šalių nėra dalinama jokia bendra jungtinė nuosavybė, akivaizdu, kad piniginė kompensacija turi ir gali būti paskaičiuojama nuo to turto, kurį faktiškai ieškovas turi teismo sprendimo priėmimo datą, o ne kurį kažkada turėjo anksčiau. Nesutikdamas su atsakovės reikalavimu padidinti išlaikymą vaikui, ieškovas nurodo, kad tarp šalių niekada nebuvo susitarimo padidinti išlaikymą. Ieškovo teigimu, mokyklos išlaidos yra 255 Eur/mėn. Sveikatos poreikiai nėra nauji, išlaidos futbolui, auklei buvo įtraukti sudarant taikos sutartį. Auklės išlaidos yra nepagrįstos ir vaikui nereikalingos. Jokie vaiko poreikiai nėra esmingai padidėję. Dėl savo turtinės padėties ieškovas paaiškino, kad turi asmeninių kreditorių, kuriems skolos dar nėra grąžintos, turi būsto paskolą Swedbank banke, dydis (duomenys neskelbtini) Eur, kas mėnesį mokėtina suma sudaro 200 Eur (už butą, adresu (duomenys neskelbtini)); Swedbank vartojimo paskolą, kurios dydis (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovas moka išlaikymą dviems savo vaikams – D. 347,54 Eur, ir M. S. – po 250 Eur per mėnesį; ieškovas teikia pagalbą savo paralyžiuotam tėvui, kas mėnesį mokėdamas 100 Eur už jo slaugymą; ieškovui reikalingo cukrinio diabeto gydymui, koncentracijos kraujyje stebėjimui ir matavimo sensoriams reikalinga kas mėnesį 150 Eur suma; ieškovas taip pat papildomai nurodo, kad kitų metų pradžioje susilauks vaiko, todėl privalės išlaikyti dar vieną mažametį vaiką, t.y. iš viso turės 3 išlaikytinius.

2019-017, 2019-04-04, 2019-05-28, 2019-06-13, 2019-09-05 teismo posėdžių metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino, kad santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-03, kai ieškovas išsikėlė iš atsakovės namų, nuo 2014-05-08 bandė gyventi iki 2015-10, kai bandė antrą kartą išsiskirti. Visas kitas laikas buvo bandymas išsiskirti. Nurodė, kad pirmoji skyrybų byla buvo pagal atsakovės ieškinį, pateiktą 2013-08, byla baigta taikos sutartimi. Skyrybų priežastis buvo ta, kad atsakovė labai kategoriška, dominuojanti, jai buvo labai svarbūs finansiniai dalykai. Ieškovui susirgus cukriniu diabetu, atsakovė jį aplankė gal du kartus, net jam sergant, kėlė konfliktus. Ieškovas 2010-2011 m. pradėjo domėtis dvasiniai dalykais, bendravo su vienuole, ėjo į piligrimines keliones – atsakovė tam prieštaravo, jo nesuprato. Po taikos sutarties sudarymo bandė taikytis, gyveno dėl vaiko – ieškovas gyveno Kaune, atsakovė Vilniuje, ji atvažiuodavo savaitgaliais į Kauną. Ieškovo teigimu, nebuvo bendro ūkio, jis mokėjo išlaikymą pagal taikos sutartį. Atsakovė stengėsi, bet ieškovas nesijautė gerai. Jis pasiūlė povedybinę sutartį. 2015 m. vasaros pabaigoje ieškovas suprato, kad niekas nepasikeitė, bendro šeimos ūkio nebuvo. Ieškovas užsiminė, kad nori skirtis, pasiūlė 2015-10 elektroniniu paštu sąlygas. Ieškovo teigimu, nuo 2015-10/11 jokio šeimos taikymosi nebuvo. 2015 m. rudenį atsakovė nustojo važiuoti pas jį, šalys nuo 2015-10 iki 2016-05 nebuvo susitikę, šiuo laikotarpiu jam buvo kliūtys bendrauti su vaiku. Nuo 2016-05 iki 2017-01 bendravo su atsakove, kad matytųsi su vaiku, santykiai buvo draugiški, atsakovei klodavo lovą atskiram kambaryje. Kai atsakovė pasiūlė gyvent kartu, ieškovas nesutiko ir nuo 2017-01 nutraukė bendravimą. Ieškovo teigimu, atsakovės vienintelis interesas – finansinis. Ieškovas nurodė, kad 2017 metų sausio pabaigoje susipažino su dabartine drauge N., artimai bendrauja nuo 2017 m. vasario pabaigos. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, kad jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo po 600 Eur/ mėn., nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šie pinigai buvo skirti ne tik vaiko išlaikymui, bet ir kitom paskirtim pagal taikos sutartį. Ieškovo teigimu, jis siūlė mažinti būrelių skaičių, nesinaudoti mokamomis paslaugomis. Ieškovo teigimu, atsakovė nederina su juo nei dėl būrelių, nei dėl medikų, nei dėl auklės. Nurodomos išlaidos vaikui yra išpūstos. Ieškovo darbo užmokestis – 1000 Eur. Jau išleido už buto pardavimą gautus pinigus. Iki 2019-05 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (darbo užmokestis –76 Eur). Ieškovas 2016 m. gavo 25 000 Eur dividendų (išsigrynino visus), 2017 m., 2018 m. - negavo. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra direktorius, padėtis bloga, įmonė ketina skelbti bankrotą. Ieškovas nuo 2019-07 negauna darbo užmokesčio. Šiuo metu ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2019-05 (veikla sustabdyta). Dėl mokėjimų pavedimų kitoms moterims paaiškino, kad pervesdavo mamai, vienuolei (religinių misijų kelionėms), kai turėjo galimybių, dabar nebeperveda. Dabar, pasak ieškovo, jo kreditinės kortelės minusinės. Ieškovo teigimu, jis buvo įpratęs turėti pinigus grynaisiais, todėl išsigrynindavo gautas pajamas. Grynaisiais pajamų negauna, nebent kai skolina ar skolinasi. Paaiškino, kad nenuomoja buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes gyvena draugas. 2017 metais buvo geresnė finansinė situacija nei 2019 metais. Dėl povedybinės sutarties sudarymo paaiškino, kad jis pradėjo domėtis dėl vedybų sutarties po taikos sutarties pasirašymo 2014 metais. Iš esmės buvo deramasi dėl kompensacijos procentų dydžio. Ieškovo teigimu, susitarimo esmė buvo ta, kad kompensacija mokama nuo po sutarties pasirašymo įgyto turto grynosios vertės. Povedybinės sutarties tikslas buvo išvengti neaiškumų dėl turto teisinio režimo, nes pirmoji skyrybų byla parodė, kad atsakovei labai svarbūs finansiniai reikalai. Ieškovo teigimu, taikos sutartimi šalys susitarė dėl visų praeities kompensacijų, o povedybine sutartimi sureguliavo turtinius santykius po sutarties sudarymo. Ieškovas paaiškino, kad nesvarstė įsigyti butą be paskolos (neverta naudoti savo lėšų). Pasak ieškovo, jis sutiko dėl kompensacijos, nes ėjo į kompromisą ir m?nė, kad suma nebus didelė. Bylos nagrinėjimo metu pardavė butą, nes pradėjo gyventi Vilniuje, nuomoti nenorėjo, o laisvas lėšas panaudojo pragyvenimui. Parkingą taip pat pardavė 2018 metais už 400 Eur.

Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad šalys skiriasi jau trečią kartą, tai liudija, kad ne vieno kaltė yra dėl santuokos iširimo. Nuo 2015-11 gyveno skirtinguose miestuose, vedė atskirus ūkius, ieškovas mokėjo kompensacijas pagal taikos sutartį. Po 2016-01 bandymo skirtis, šalys nesusitaikė, nuo 2016-05 vyko susitikimai atvykstant atsakovei pas ieškovą, tačiau šalys pajamas tvarkė atskirai, išskyrus savaitgalius, nebuvo bendrų išlaidų. Akivaizdžių kaltės požymių nėra, nėra įrodymų dėl neištikimybės. Povedybinės sutarties 3.5 punktas neaiškus, turi būti taikomas, kad neprieštarautų įstatymams, šalių valiai, turi būti interesų pusiausvyra. Sutarties nuostata „santuokos nutraukimo atveju“ turi būti aiškinama, kad sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į povedybinės sutarties sudarymo tikslus, iki santuokos ieškovo įgytas butas nepatenka į bendro turto režimo apimtį. Šalių valia buvo nukreipta į ateitį. Sutartis sukėlė pasekmes į ateitį. Turto apimtį reikia vertinti sprendimo priėmimo metu. Šalys, sudarydamos povedybinę sutartį, derėjosi, kad santuokos nutraukimo metu kompensacija būtų mažesnė nei dalijant po ½ ir būtų minusuojamas kreditas. Povedybinės sutarties 3.5 punktas negali būti aiškinamas, kad būtų naudingas tik vienai šaliai. Aiškinant priešingai nei ieškovas, turto teisinis režimas būtų nepalankesnis nei pagal įstatymą.

Atsakovė I. B. 2019-03-05, 2019-04-04, 2019-04-16, 2019-06-13, 2019-09-05 teismo posėdžių metu su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalių santykiai pasikeitė po vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)), ieškovas nutolo, vis mažiau norėdavo kalbėti, po darbo sėdėdavo prie kompiuterio. Ieškovas vyko į piligrimines keliones. Yra buvę, kad išvažiavo, o atsakovė apie tai sužinojo po dienos. 2012-03 ieškovas išėjo iš namų, dingo. Iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, šalys 2014-03 susitaikė, susitarė dvejus metus gyventi skirtinguose miestuose, nes ieškovo verslas buvo Kaune, o atsakovė gyveno Vilniuje su šalių sūnumi ir vyresniuoju sūnumi, kuriam buvo 16 m. Ieškovo daiktų atsakovės namuose nebuvo, nes laiką leisdavo visi Kaune. Apie ateities bendrus planus nekalbėdavo, ji laukė tinkamo momento. Po taikos sutarties jis darė pavedimus sūnaus išlaikymui. Nurodė, kad 2015-10 ieškovas išvyko su draugais į kelionę, o grįžęs pareiškė, kad nori pabūti vienas, savaitgalius pradėjo leisti atskirai, sakė, kad nemyli. Šalys 2015-11 susitarė dėl skyrybų. Teismui nepatvirtinus sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ieškovas vėl prašė susitaikyti, atsakovė jam atleido. Atsakovės teigimu, ieškovas nebuvo šeimos žmogus, jam reikia laisvės. Buityje konfliktų nebuvo, nes visa buitimi rūpinosi atsakovė. Atsakovės teigimu, po 2016-05, kai ji atvykdavo su vaiku į Kauną, jie nakvodavo vienam kambary. Ieškovas nesakė tiesiogiai, kad nenorėjo gyventi kartu. Atsakovės teigimu, nuo 2016-05 jie vedė bendrą ūkį, leido kartu laisvalaikį. Pasak atsakovės, nusiskundimų iš ieškovo negirdėjo. Ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia neištikimybe. Atsakovės teigimu, šios skyrybos buvo dvigubai skaudesnės nei pirmosios, nes 2014 metais susitaikius, ji dėjo dideles pastangas, kad būtų gerai – sužinojusi iš sūnaus apie kitą moterį, ji negalėjo miegoti, kreipėsi į gydytojus dėl raminamųjų, nuo 2017-03 sulaukė iš ieškovo spaudimo – nemokėjo išlaikymo. Dėl išlaikymo vaikui padidinimo papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovas teikia indeksuotą 374 Eur išlaikymą. Kol gyveno kartu, vaikas buvo auginamas pagal jų dideles pajamas, ieškovas pervesdavo 600 Eur. 2018 metais vaikas sirgo ūmiu (duomenys neskelbtini) – atliko operaciją, buvo mėnesį sanatorijoj. Liga gali kartotis; susirgus peršalimo ligom, reikalinga daryti specialius tyrimus, kurie kainuoja apie 80 Eur. Lankė kineziterapiją. Išlaidos futbolui yra apie 90 Eur per mėnesį (treniruotės 50 Eur; turnyras kas 2 mėnesius po 30 Eur; varžybų apranga 45 Eur/m.; salės apranga 60 Eur/m.; lauko apranga 71 Eur/m.; lauko ir vidaus avalynė – perka kas 6 mėnesius, kainuoja 50-60 Eur pora). Futbolą sūnus lanko nuo darželio, būrelis patinka. Šiuo metu vaikas nelanko teniso, dailės, robotikos programavimo būrelių, lanko mentalinę aritmetiką (60 Eur/mėn.). Dėl išlaidų auklei paaiškino, kad ji paima vaiką iš mokyklos, nuveža į treniruotę – darbo dienomis per savaitę 2 kartus po 3 val. ir savaitgalį 4 val. (5 Eur/val.) (apie 50 Eur). Atsakovės pajamos yra apie 1900 Eur. Povedybinę sutartį pasirašė, nes ieškovas norėjo kurti kitas įmones, todėl norėjo laisvės versle, taip pat norėjo apsaugoti atsakovę nuo galimos rizikos. Ieškovas apie vedybų sutartį pradėjo kalbėti 2014-10 – atsakovė į tai reagavo jautriai, nes šeimoje turtą galėjo uždirbti tik iš ieškovo darbo užmokesčio (jo darbo užmokestis buvo apie 12 000 Lt, atsakovės teigimu, jis pinigus laikė grynaisiais seife). Ieškovas atsakovę ramino, kad bus geriau nei tuo metu buvo – tuo metu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė tik butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas pasakė, kad kompensaciją skaičiuos ir nuo šio buto. Apie tai šalys tarėsi žodžiu. Kitaip jai nebuvo verta sutikti dėl akcijų atidavimo ieškovui. Atsakovės teigimu, buvo aiškiai išdiskutuota, nuo kokio turto skaičiuotina kompensacija – tuo metu buvo tik vienas jo butas. Ji sutiko dėl 20 proc. kompensacijos dydžio, nes jai priklausytų 50 procentų, bet kadangi jis prisiėmė kreditus, sutiko dėl 20 procentų. Atsakovė siekė sau palankesnio režimo nei pagal įstatymą. Atsakovės teigimu, povedybinės sutarties 3.5 punktu numatyta kompensacija tik nuo ieškovo turto, nes jis buvo klestintis verslininkas. Kai ketino santuoką nutraukti bendru sutikimu 2016 metais, susitarė dėl 10 000 Eur kompensacijos; derybose 2017-06 susitarė dėl 13 000 Eur kompensacijos. Atsakovės teigimu, nesąžininga kompensaciją skaičiuoti nuo dabartinės ieškovo situacijos, nes jis butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių pardavinėjo už 100 000 Eur, o pardavė už 65 000 Eur, parkingo vertė yra 10 000 Eur, o pardavė už 400 Eur.

Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, nesutiko su patikslintu ieškiniu. Šalys iki 2017-03 vedė bendrą ūkį. Santuokinis gyvenimas visada buvo vienodas – atskiri biudžetai, gyveno skirtinguose miestuose. Papildomai paaiškino, kad povedybinės sutarties 3.5 punkto nuostata „santuokos nutraukimo metu“ reiškia ne momentą, o pačią situaciją – kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu. Taip pat šio punkto nuostatose nėra jokių išimčių, kad kompensacija skaičiuojama tik po povedybinės sutarties įgyto turto vertės. Povedybinės sutarties pasirašymo metu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė tik vienas butas, todėl abi šalys suvokė, apie ką tarėsi, atsakovė pasidomėjo buto verte. Jei ieškovas būtų prieštaravęs, būtų išlyga, kaip buvo dėl akcijų. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad skaičiuojant kompensaciją, reikia minusuoti kreditą, nes tokių išimčių sutartyje nėra, be to, pirkti butą su paskola buvo ieškovo sprendimas, jo turtinė padėtis gera, bet jis nesvarstė galimybės įsigyti be paskolos. Kadangi šalys turto nedalina, teisės normos apie balansą, vertės nustatymą sprendimo priėmimo metu netaikomos. Kompensacija turi būti taikoma nuo turto vertės ieškinio pateikimo metu. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina pagal pirkimo-pardavimo sutarties kainą, nes nuo Nekilnojamojo turto vertės ieškovas investavo, vertė padidėjo. Ieškovas sutinka, kad nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kompensacija skaičiuotina, bet turto neliko. Turi būti reali galimybė įgyvendinti sutarties 3.5 punktą, nes dėl povedybinės sutarties atsakovė negali reikšti kitų reikalavimų dėl turto. Dėl parkingo atsakovė reikalavimų nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas nustatė, kad ieškovas R. S. ir atsakovė I. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 40). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S., kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. 1 t., b. l. 24).

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Santuoka turi būti pagrįsta pasitikėjimu vienas kitu, siekiu sukurti šeiminius santykius. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad iš esmės visą bendro šalių gyvenimo laikotarpį jis nesijautė laimingas šeimoje, ieškojo pagalbos tikėjime (el. b. 3 t., b. l. 288). Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, ji siekė išsaugoti šeimą, bet tuo pačiu jai svarbu buvo finansinis stabilumas (net ir šalims susitarus nenutraukti santuokos 2014 metais, šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui teikimo ir išlaikymo įsiskolinimo, paskolos atsakovei sumokėjimo). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, atsakovė ir ieškovas labai skirtingai suprato šeimos narių pareigas ir atsakomybes, bendrą gyvenimą šeimoje. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad šalys santuokoje, kuri trunka devynerius metus (nuo (duomenys neskelbtini) kartu, t. y. šeimoje, gyveno mažiau laiko nei skyriumi. Šis teisminis šalių santuokos nutraukimo procesas jau trečiasis. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, įvertina visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendžia, kad nors šalys po 2014-05-12 patvirtintos taikos sutarties bandė susitaikyti, atnaujinti santuokinius ryšius, tačiau to padaryti nepavyko, todėl buvo pradėtas antrasis skyrybų procesas (2015 m. spalio mėnesį), o 2017 metais – trečiasis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vertinant šalių bendrą gyvenimą santuokoje, svarbi yra ta aplinkybė, kad, šalims nutarus nenutraukti santuokos (po pirmojo skyrybų proceso), ieškovas atsakovei vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytą taikos sutartį, t. y. mokėjo išlaikymą vaikui, taip pat kitus mokėjimus pagal taikos sutartį. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-13 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-37-916/2019), per taikos sutarties vykdymo laikotarpį ieškovas yra pervedęs atsakovei 27 770,50 Eur prievolėms pagal taikos sutartį vykdyti ir nėra pagrindo pripažinti, kad šie mokėjimai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad taikos sutartis, kurioje užfiksuotos tokios sąlygos kaip sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su mama, išlaikymo sūnui mokėjimas, neturtinės žalos atlyginimas, labiau įtvirtino gyvenimo skyrium sąlygas, o ne susitaikymą tolimesniam santuokiniam gyvenimui.

Atsakovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. vasario mėnesio bendrauja su dabartine gyvenimo drauge N.. Pažymėtina, kad šios aplinkybės įrodo faktą, kad ieškovas, nenutraukęs santuokos su atsakove, ir pradėjęs bendrauti su kita moterimi, atsakovės atžvilgiu pasielgė netinkamai, nelojaliai, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą bylos aplinkybių, kad šalys 2016 metais nevedė bendro ūkio, tai negali būti vertinama kaip vienintelė ir pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys: nesugebėjimas gyventi šeimoje, palaikyti, remti moraliai vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, nesugebėjo kontroliuoti ir atsisakyti savo asmeninių silpnybių, trukdančių šeimos išsaugojimui, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo. Dėl šios priežasties teismas nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kadangi R. S. ir I. B. taikos sutartimi, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014), šalys nustatė šalių nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą su motina I. B., todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas santuokos nutraukimo byloje nesprendžiamas.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi patvirtinta R. S. ir I. B. taikos sutartimi šalys nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. S. neribotai, prieš tai sutaręs su atsakove ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko D. S. norus, sveikatą ir interesus.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti jo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi ilgą laiką ir nuolat kyla nesutarimai su atsakove, kada, kaip ir kiek turi, gali bendrauti ieškovas su savo vaiku, todėl, siekiant išvengti tolesnių nesutarimų, ir išimtinai vadovaujantis vaiko interesais, prašo teismo nustatyti bendravimo su savo vaiku tvarką:

1. Vaiko D. S. tėvas R. S. bendrauja su vaiku D. S. kiekvienos savaitės bet kurias dvi darbo dienas per savaitę, dėl jų iš anksto prieš dvi dienas pranešant I. B., paimdamas vaiką D. S. iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką D. S. vaiko motinai I. B. į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val. Šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį pasiimti iš ugdymo įstaigos ir nuvežti į būrelį.

2. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. du kiekvieno mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamą penktadienį nuo 17.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos adresą atitinkamą sekmadienį iki 19.00 val.

3. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. vaiko tėvo R. S. atostogų metu ne mažiau kaip 2 savaites per metus. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. apie savo atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atostogų pradžios. Kai vaiko motinai I. B. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą R. S..

4. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. Vaiko vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 2 savaites. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą vasaros atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą paskutinę vasaros atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki planuojamų vasaros atostogų pradžios.

5. Vaiko D. S. tėvo R. S. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su vaiko tėvu R. S., paimdamas vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 10.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., darbo dieną paimdamas vaiką D. S. 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir parveždamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie tai vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki gimtadienio.

6. Vaiko D. S. motinos I. B. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su vaiko motina I. B..

7. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikas D. S. su vaiko motina I. B. praleidžia Motinos dieną.

8. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia gruodžio 31 dieną poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą atitinkamai sausio 1 d. iki 19.00 val.

9. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ne poriniais metais, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dieną iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.

10. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Šv. Velykas poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos penktadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą pirmadienį (antrąją Šv. Velykų dieną) iki 19.00 val.

11. Visais atvejais R. S., bendraudamas su vaiku, įsipareigoja atsižvelgti į vaiko D. S. poreikius, sveikatą ir interesus.

12. Keliaujant su vaiku D. S. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, vaiko tėvas R. S. ar vaiko motina I. B. privalo informuoti kitą šalį apie vaiko išvykimo į užsienį laiką ir vietą prieš dvi savaites iki išvykimo. Vaiko motina I. B. aptariamu atveju privalo vaiko tėvui R. S. pateikti vaiko D. S. asmens tapatybės dokumentus.

13. Ši bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių raštišku susitarimu.

Atsakovė atsiliepimu iš esmės sutiko su reikalavimu pakeisti nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarką, tačiau siūlo ją tikslinti ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:

1. R. S. bendrauja su vaiku D. S. kiekvieną trečiadienį ir penktadienį, paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 20.00 val. Šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį pasiimti iš ugdymo įstaigos ir nuvežti į būrelį.

2. Iki 2018-12-31 R. S. bendrauja su vaiku D. S. I ir III mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką sekmadienį 11.00 val. iš atsakovės namų ir grąžindamas vaiką tą patį sekmadienį iki 19.00 val. Šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį nuvežti į būrelį.

3. Esant vaiko D. S. sutikimui ir norui, nuo 2019-01-01 ieškovas bendrauja su vaiku I ir III mėnesio savaitgalį nepertraukiamai, su nakvyne, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamą sekmadienį iki 19.00 val. Šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį nuvežti į būrelį.

4. R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. R. S. atostogų metu ne mažiau kaip 2 savaites per metus. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į I. B. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. R. S. I. B. apie savo atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atostogų pradžios. Kai I. B. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą R. S..

5. R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. vaiko vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 2 savaites. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą vasaros atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į I. B. gyvenamąją vietą paskutinę vasaros atostogų dieną iki 19.00 val. R. S. I. B. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki planuojamų vasaros atostogų pradžios.

6. R. S. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su R. S., paimdamas vaiką D. S. iš I. B. gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 10.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., darbo dieną paimdamas vaiką D. S. 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir parveždamas vaiką į I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie tai R. S. I. B. informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki gimtadienio.

7. I. B. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su I. B..

8. R. S. su vaiku praleidžia Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš I. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. B. gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikas D. S. su I. B. praleidžia Motinos dieną.

9. R. S. su vaiku praleidžia gruodžio 31 dieną poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į I. B. gyvenamąją vietą atitinkamai sausio 1 d. iki 19.00 val., tačiau tik esant vaiko D. S. sutikimui ir norui praleisti laiką su R. S. su nakvyne. Nesant vaiko noro ir sutikimo, R. S. įsipareigoja vaiką D. S. grąžinti į jo gyvenamąją vietą tų pačių metų gruodžio 31 d. iki 20.00 val.

10. R. S. su vaiku D. S. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ne poriniais metais, pasiimdamas vaiką D. S. Šv. Kūčių dieną iš I. B. gyvenamosios vietos nuo 17.00 ir grąžindamas vaiką į I. B. gyvenamąją vietą iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val., tačiau tik esant vaiko D. S. sutikimui ir norui praleisti laiką su R. S. su nakvyne. Nesant vaiko noro ir sutikimo, R. S. įsipareigoja vaiką D. S. grąžinti į jo gyvenamąją vietą tų pačių metų Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val.

11. R. S. su vaiku D. S. praleidžia Šv. Velykas poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš I. B. gyvenamosios vietos penktadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą pirmadienį (antrąją Šv. Velykų dieną) iki 19.00 val., tačiau tik esant vaiko D. S. sutikimui ir norui praleisti laiką su R. S. su nakvyne. Nesant vaiko noro ir sutikimo, R. S. įsipareigoja vaiką D. S. grąžinti į jo gyvenamąją vietą tų pačių metų tą pačią Šv. Velykų dieną iki 20.00 val.

12. Visais atvejais R. S., bendraudamas su vaiku D. S., įsipareigoja atsižvelgti į vaiko D. S. poreikius, norus, sveikatą ir interesus.

13. Keliaujant su vaiku D. S. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, R. S. ar I. B. privalo informuoti kitą šalį apie vaiko išvykimo į užsienį laiką ir vietą prieš dvi savaites iki išvykimo. I. B. aptariamu atveju privalo R. S. pateikti vaiko D. S. asmens tapatybės dokumentus.

14. Ši bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių raštišku susitarimu.

Šalys 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu susitarė, kad ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka būtų nustatyta tokia, kokia nurodyta patikslintame ieškinyje, tačiau prašė, kad darbo dienomis bendravimas būtų nustatytas toks, koks nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos 1 punktu, t. y. „R. S. bendrauja su vaiku D. S. kiekvieną trečiadienį ir penktadienį, paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 20.00 val.“, papildant šią nuostatą, kad šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį pasiimti iš ugdymo įstaigos ir nuvežti į būrelį.

Kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nėra, ieškovui ir atsakovei susitarus dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, nustatoma tokia tėvo R. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka:

1. R. S. bendrauja su vaiku D. S. kiekvieną trečiadienį ir penktadienį, paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 20.00 val. Šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį pasiimti iš ugdymo įstaigos ir nuvežti į būrelį.

2. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. du kiekvieno mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamą penktadienį nuo 17.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos adresą atitinkamą sekmadienį iki 19.00 val.

3. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. vaiko tėvo R. S. atostogų metu ne mažiau kaip 2 savaites per metus. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. apie savo atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atostogų pradžios. Kai vaiko motinai I. B. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą R. S..

4. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. Vaiko vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 2 savaites. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą vasaros atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą paskutinę vasaros atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki planuojamų vasaros atostogų pradžios.

5. Vaiko D. S. tėvo R. S. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su vaiko tėvu R. S., paimdamas vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 10.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., darbo dieną paimdamas vaiką D. S. 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir parveždamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie tai vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki gimtadienio.

6. Vaiko D. S. motinos I. B. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su vaiko motina I. B..

7. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikas D. S. su vaiko motina I. B. praleidžia Motinos dieną.

8. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia gruodžio 31 dieną poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą atitinkamai sausio 1 d. iki 19.00 val.

9. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ne poriniais metais, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dieną iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.

10. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Šv. Velykas poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos penktadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą pirmadienį (antrąją Šv. Velykų dieną) iki 19.00 val.

11. Visais atvejais R. S., bendraudamas su vaiku, įsipareigoja atsižvelgti į vaiko D. S. poreikius, sveikatą ir interesus.

12. Keliaujant su vaiku D. S. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, vaiko tėvas R. S. ar vaiko motina I. B. privalo informuoti kitą šalį apie vaiko išvykimo į užsienį laiką ir vietą prieš dvi savaites iki išvykimo. Vaiko motina I. B. aptariamu atveju privalo vaiko tėvui R. S. pateikti vaiko D. S. asmens tapatybės dokumentus.

13. Ši bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių raštišku susitarimu.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė padidinti išlaikymą vaikui iki 600 Eur. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi, kuria patvirtina šalių taikos sutartis, ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 347,54 Eur (1200 Lt) išlaikymą. Nustatyta, kad šiuo metu ieškovas teikia indeksuotą 374 Eur išlaikymą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Atsakovė I. B. priešieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo iki 600 Eur grindžia tuo, kad pasikeitė vaiko amžius ir su tuo susiję jo poreikiai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, vaiko rūpinimosi našta atiteko tik atsakovei, vaikas turi būtinųjų ir specialiųjų poreikių. Be to, atsakovės teigimu, ginčo šalys, gyvendamos kartu santuokoje ir šeimoje, pačios laisvai susitarė dėl jų vaikui teiktino išlaikymo dydžio, susitardamos, kad ieškovas vaiko išlaikymui kas mėnesį moka po 600 Eur. Ieškovas nesutiko padidinti išlaikymą sūnui iki 600 Eur/mėn. Ieškovo teigimu, atsakovė neišskiria ir nenurodo, kas konkrečiai pasikeitė ir kurie konkrečiai poreikiai padidėjo ar atsirado naujų poreikių. Ieškovas nesutiko su atsakovės nurodytomis išlaidomis auklei, gyvybės draudimui, automobilio lizingui, ieškovo teigimu, išlaidos maistui, aprangai yra per didelės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra šalių sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 šalių taikos sutartį, kuria R. S. įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 347,54 Eur išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pirminio išlaikymo, mokamo nepilnamečiam vaikui, dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi, patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, t. y. nesant šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, kuris vaikui buvo nustatytas po 347,54 Eur (1200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad šiuo metu šalių sūnui yra beveik 9 metai, tuo tarpu 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi priteisiant iš ieškovo sūnui po 347,54 Eur išlaikymą, vaikas buvo 3,5 metų amžiaus. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui. Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, aprangos kainos. Nuo pirminio išlaikymo nustatymo 2014 m. gegužės 12 d. iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo 2017 m. lapkričio 21 d. praėjo 3,5 metai, o iki šio teismo sprendimo priėmimo 2019 m. rugsėjo 25 d. praėjo daugiau nei 5 metai, todėl nepilnamečio vaiko D. S. poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2017-09-01 lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktų nepilnamečio sūnaus mėnesio poreikių lentelių ir paaiškinimų matyti (el. b. 7 t., b. l. 38-41), kad, atsakovės teigimu, nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 1764,02 Eur suma: mokyklos poreikiai – 339,41 Eur (planšetinis kompiuteris 934,75 Eur metams, t.y. 83,51 Eur/mėn.; prailgintos grupės mokykloje išlaidos 70,40 Eur/ mėn.; mokymosi priemonės 43,54 Eur; priemoka už šachmatų pamokas 40 Eur per metus, t. y. 4,44 Eur/ mėn.; uniforma 83 Eur metams, t. y. 9,22 Eur/ mėn.; dailės pamokos 15 Eur; robotikos akademija 40 Eur; programavimo būrelis 35 Eur); sveikatos-gydymo poreikiai – 211,18 Eur (ortopedo konsultacijos, tyrimų išlaidos 16,23 Eur metams, t.y. 1,35 Eur/ mėn.; Osteocare papildai 106,80 Eur metams, t. y. 8,9 Eur/ mėn.; Žuvų taukų papildai 322,90 Eur metams, t. y. 26,90 Eur/ mėn.; baseinas 60 Eur; haloterapija 11,25 Eur; SPA procedūros 115,83 Eur metams, t. y. 9,65 Eur/ mėn.; stomatologo konsultacijos, gydymas 320 Eur metams, t. y. 26,67 Eur/ mėn.; raidos specialisto konsultacija 100 Eur metams, t. y. 8,33 Eur/ mėn.; jogos užsiėmimai 28 Eur; okulisto konsultacijos, akiniai 361,50 Eur metams, t. y. 30,13 Eur/ mėn.); futbolo talento ugdymo poreikiai – 80,02 Eur (treniruočių mokestis 40 Eur/mėn., 10-50 Eur mokestis už turnyrą, kurių būna 5-6 per metus (vidutiniškai per metus 30 Eur x 6 – 180 Eur), varžybų apranga – 45 Eur, lauko apranga – 71,27 Eur, sportinė avalynė ir apranga viduje ir lauke); vaiko priežiūros poreikiai – 220 Eur (auklė); apranga, avalynė 1659 Eur per metus, 138 Eur/ mėn; gyvybės draudimas 365 Eur metams, 30 Eur/ mėn.; laisvalaikis, knygos, kanceliarija 472 Eur metams, 39 Eur/ mėn.; gimtadienio šventė, dovanos 365 Eur metams, 30,41 Eur/ mėn; išlaidos maistui 291 Eur/ mėn.; būsto paskolos dalis 536 Eur metams, 45 Eur/mėn.; komunalinių paslaugų dalis 645 Eur metams, 54 Eur/ mėn.; sveikatinimo išlaidos 263 Eur metams, 22 Eur/ mėn.; transporto priemonės lizingo dalis 2055 Eur metams, 171 Eur/mėn.; transporto priemonės draudimo dalis 206 Eur metams, 17 Eur/ mėn.; transporto priemonės kuras, priežiūra, remontas 911 Eur metams, 76 Eur/ mėn.). 2019-04-16 teismo posėdžio metu atsakovė dėl išlaidų, susijusių su mokyklos poreikiais, patikslino, kad šiuo metu prailginta grupė mokykloje nemokama, vaikas nebelanko dailės, robotikos, programavimo būrelių, tačiau lanko mentalinę aritmetiką (60 Eur/mėn.), planšetinis kompiuteris reikalingas atlikti užduotis mokykloje. Papildomai paaiškino, kad išlaidos futbolui yra apie 90 Eur per mėnesį (treniruotės 50 Eur; turnyras kas 2 mėnesius po 30 Eur; varžybų apranga 45 Eur/m.; salės apranga 60 Eur/m.; lauko apranga 71 Eur/m.; lauko ir vidaus avalynė – perka kas 6 mėnesius, kainuoja 50-60 Eur pora). Be to, vasaros užimtumo užtikrinimui ir futbolo treniruotėms tęsti vasaros laikotarpiu vaikas dalyvauja futbolo stovyklose (dienos stovyklos kaina – 120 Eur; vasaros stovyklos kaina 320 Eur, dienpinigiai 50 Eur, taip pat reikalingi daiktai, sporto avalynė ir rūbai). Futbolą sūnus lanko nuo darželio, būrelis vaikui patinka, jam puikiai sekasi. Dėl išlaidų auklei paaiškino, kad auklė paima vaiką iš mokyklos, nuveža į treniruotę – darbo dienomis per savaitę 2 kartus po 3 val. ir savaitgalį 4 val. (5 Eur/val.) (apie 50 Eur). Atsakovė paaiškino, kad mėnesio išlaidas aprangai, avalynei paskaičiavo pagal faktiškai patirtas išlaidas. Atsakovė dėl vaiko sveikatos poreikių papildomai paaiškino, kad 2018 metais vaikas sirgo ūmiu (duomenys neskelbtini) – atliko operaciją, buvo mėnesį sanatorijoje. Liga gali kartotis, vaiką reikia nuolat stebėti, atlikti kraujo tyrimus, kurie kainuoja apie 80 Eur. Lankė kineziterapiją.

Taigi iš atsakovės paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės patiriamas išlaidas šalių sūnui sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, būsto išlaikymo išlaidų dalis, mokymosi ir ugdymo priemones, užklasinę veiklą, transporto išlaidos, pramogų, laisvalaikio išlaidos bei sveikatos išlaidos.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai per daugiau nei penkerių metų laikotarpį pasikeitė – jie išaugo. Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės, vaistų ir kt. kainos, šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, sūnui atsirado papildomų sveikatos priežiūros poreikių. Teismas, spręsdamas atsakovės reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyto išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlyga, kad vaiko tėvas įsipareigoja teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 347,54 Eur iki vaiko pilnametystės, šiuo metu neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių bei neatitinka jo interesų.

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3K-3-480-378/2017). Teismas, spręsdamas atsakovės reikalavimą padidinti išlaikymo dydį, įvertina ir tai, kad sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, užtikrino jam galimybę lankyti būrelius (tenisą, futbolą, baseiną ir kt.), vaikui buvo teikiamos privačios sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos ir kt., todėl turi būti siekiama ir po santuokos nutraukimo užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą tokiu pat lygiu.

Ieškovas sutinka, kad išlaidos mokyklos poreikiams yra apie 255 Eur. Ieškovas nesutinka, kad sūnui yra būtinas planšetinis kompiuteris, kuriam išlaidos įtrauktos į poreikius vaikui. Teismo vertinimu, mokymosi procese reikalingos ir išmaniosios technologijos, tačiau atsakovė nepagrįstai paskaičiuoja planšetės kainą vieneriems metams – šio įrenginio vaikui turėtų užtekti mažiausiai ketveriems metams. Ieškovo teigimu, transporto priemonės lizingas neturėtų būti įtraukiamas į vaiko poreikius. Teismas sutinka su ieškovu, jog atsakovė nepagrįstai į vaiko išlaikymui tenkančias išlaidas įtraukia išlaidas transporto priemonės lizingui, taip pat buto kreditui padengti. Pažymėtina, kad lizingo, kredito įmokos mokamos atsakovei siekiant įsigyti automobilį, butą nuosavybės teise. Būsto kredito, įmokos fiksuotos, nepriklausančios nuo atsakovės išlaikytinių skaičiaus, todėl būsto kredito išlaidos, taip pat transporto priemonės lizingo išlaidos vertinamos kaip atsakovės finansiniai įsipareigojimai, o ne vaiko būtinosios išlaidos ir į išlaikymo dydį neįtrauktinos.

Atsakovės teigimu, ieškovas ir atsakovė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutarties priėmimo savo bendru žodiniu susitarimu susitarė dėl didesnio nei 347,54 Eur kas mėnesį mokėtino išlaikymo vaikui, kurį ieškovas teikė šalims gyvenant kartu. Be to, atsakovė nurodo, kad 2016-01-26 tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja kas mėnesį mokėti po 600 Eur išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad šalių susitarimas padidinti išlaikymą vaikui nuo 347,54 Eur iki 600 Eur nebuvo teismo patvirtintas. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, kurioje spręstas I. B. ir R. S. ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal šalių sudarytos taikos sutartį, nors 2016 m. sausio 26 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl didesnio išlaikymo vaikui (600 Eur), tačiau ši sutartis nėra teismo patvirtinta, todėl ji negali būti vertinama kaip privaloma ar sukurianti R. S. kitokią nei nustatyta Taikos sutartyje pareigą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti vertinama byloje kaip rašytinis įrodymas, tačiau toks įrodymas galėtų patvirtinti tik skolininko valią ateityje (nuo sutarties patvirtinimo) teikti vaikui didesnį išlaikymą, bet niekaip nepatvirtina, kad pareiga teikti 600 Eur išlaikymą buvo jau nuo Taikos sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu, nes nenustatytas pagrindas teikti didesnį išlaikymą. Tik tuo atveju, jei skolininkas būtų turėjęs tik išlaikymo periodinėmis išmokomis prievolę, didesnę įmoką būtų galima vertinti kaip geranoriškai teikiamą išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys realiai susitarė dėl didesnio išlaikymo (600 Eur) teikimo.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų bei paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos mėnesio darbo užmokestis yra apie 1962 Eur, taip pat dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) – darbo užmokestis apie 100 Eur (el. bylos priedas, b. l. 144-147). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės vardu nėra įregitruota transporto priemonių.

Byloje, remiantis Sodros duomenimis, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo darbo užmokestis yra 1000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2019-03-18, darbo užmokestis apie 20-30 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2019-07-12, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo iki 2019-05-28 (el. bylos priedas, b. l. 140-143). Nustatyta, kad atsakovas nuo 2009-01-01 yra įregistravęs individualią veiklą. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. (50 proc.) akcijų (el. b. 1 t., b. l. 81), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vnt. (30 proc.) akcijų (el. b. 6 t., b. l. 188-189), butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 8 t., b. l. 186-187). Ieškovas šiuo metu gyvena Vilniuje, iš jo paaiškinimų nustatyta, kad jam nuosavybės teise priklausančio buto nenuomoja, jame gyvena jo draugas. Ieškovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Ieškovo teigimu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais gavo 25 000 Eur dividendų (el. b. 8 t., b. l. 127), 2017, 2018 metais negavo. Iš ieškovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, sukūręs verslą, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. gavo 76500 Lt tantjemų, 2012 metais – 81 600 Lt, 2013 metais – 42 000 Lt (el. b. 8 t., b. l. 119-126). Šiuos pinigus ieškovas išsigrynino (el. b. 8 t., b. l. 120). Iš pateiktų sąskaitų išrašų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas sąskaitose pinigų nelaiko – įneša į sąskaitą, išsiima grynuosius. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti ieškovo turtinės padėties. Ieškovo teigimu, šiuo metu jo turtinė padėtis pablogėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė prasta (el. b. 8 t., b. l. 16-17), inicijuotas restruktūrizavimo procesas, ieškovas, kaip įmonės direktorius, ketina kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi sveikatos problemų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo amžių, darbo patirtį (dirba/ dirbo įmonių direktoriumi), ieškovas turi galimybių ieškoti papildomų pajamų šaltinio ir privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatyta, kad ieškovas turi du išlaikytinius – sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 7 t., b. l. 172). Atsakovė turi vieną išlaikytinį – sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, būdami sveiki ir darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio nepilnamečio sūnaus poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui augti ir vystytis.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių (9 metai), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, atsakovės reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui tenkina iš dalies ir padidina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 iš ieškovo R. S. sūnui D. S. priteistą išlaikymą iki 450 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, padidinus vaikui išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 450 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su priešieškiniu į teismą, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 17 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal sutartį ir pagal įstatymą (CK 3.81 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarų biure (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Povedybinę sutartį (toliau – ir Povedybinė sutartis), kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre (el. b. 1 t., b. l. 76-80). Taigi šalių turtiniai klausimai santuokos nutraukimo atveju spręstini remiantis Povedybinės sutarties nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje šalys Povedybinės sutarties 2.2 punktu susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo (turtas, įgytas santuokos metu po sutarties įsigaliojimo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; visiško atskirumo principas taikomas ir prievolių atžvilgiu). Povedybinės sutarties 1.2 punktu šalys pasidalijimo bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijas. Povedybinės sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad santuokos nutraukimo atveju turtas nedalinamas. Nustatyta, kad atsakovė I. B. iki santuokos sudarymo įgijo butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Iš Valstybės įmonės Regitra duomenų matyti, kad atsakovė valdo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas R. S. iki santuokos sudarymo įgijo butą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Santuokos metu ieškovas įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vnt. akcijų, kurios, remiantis Povedybinės sutarties 2.3. punktu, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į Povedybinės sutarties nuostatas, šalys dalintino turto neturi, todėl, nutraukiant šalių santuoką, šie klausimai nesprendžiami.

(Duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties 2.9 punktu šalys susitarė, kad kiekviena šalis, prisiimdama ar vykdydama prievoles po šios sutarties įsigaliojimo, atsako savo asmeniniu turtu. Šalys nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi (Povedybinės sutarties 2.9 puntas; CK 3.126 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovė po Povedybinės sutarties pasirašymo, (duomenys neskelbtini) su UAB „Swedbank lizingas“ pasirašė lizingo (finansinės nuomos) sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Povedybine sutartimi, ši prievolė yra atsakovės asmeninė ir, nutraukiant šalių santuoką, šios prievolės padalijimo klausimas nesprendžiamas (CK 3.114 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo pripažinti prievoles kreditoriams AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 20 000 Eur sumai, K. G. pagal (duomenys neskelbtini). išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 000 Lt sumai, G. R. pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Atsakovė sutiko su šiuo reikalavimu. Kreditoriai apie bylą informuoti tinkamai, ieškinys dėl santuokos nutraukimo įteiktas tinkamai, kreditoriai atsiliepimo byloje nepateikė.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Byloje nustatyta, kad prievolės kreditoriams K. G. pagal (duomenys neskelbtini). išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 000 Lt sumai, G. R. pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis įgytos iki šalių santuokos sudarymo, todėl pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Prievolės kreditoriams AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 20 000 Eur sumai nesusijusios su šeimos poreikių tenkinimu, todėl tokio pobūdžio prievolės laikytinos asmeninėmis R. S. prievolėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo R. S. prievolės kreditoriams AB „Swedbank“, A. K., K. G., G. R. yra asmeninės ieškovo prievolės.

Dėl kompensacijos pagal Povedybinės sutarties 3.5 punktą

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo iš ieškovo jos naudai priteisti 16 480 Eur kompensaciją pagal Povedybinę sutartį. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš jo atsakovei priteisti 260 Eur kompensaciją.

Nustatyta, kad Povedybinės sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, jog santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvidešimt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensaciją, išskyrus 1.2.1 punkte nurodytą turtą. Povedybinės sutarties 1.2.1 p. įvardintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vienetų akcijų, kurias šalys šia sutartimi pasidalino. Ieškovo teigimu, atsakovei mokėtina piniginė kompensacija pagal šalių sudarytos povedybinės sutarties 3.5. punktą turi būti skaičiuojama nuo ieškovo turto, įgyto po šios sutarties įsigaliojimo momento ir kuris egzistuoja priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vnt. akcijų ir automobilių stovėjimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji turi teisę į 20 procentų kompensaciją, kuri skaičiuojama nuo viso ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme momentu, t. y. nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), su parkingu ir dalimi žemės sklypo.

Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl Povedybinės sutarties 3.5 punkto nuostatos aiškinimo ir taikymo.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 14 punktas). Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartyje šalys gali susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje šalys Povedybinės sutarties 2.2–2.4, 2.9. punktuose susitarė dėl sutartinio sutuoktinių turto režimo (turtas bus įgyjamas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, už savo skolinius įsipareigojimus kiekvienas sutuoktinis atsako savo asmeniniu turtu). Šalys nenurodė sąlygų, kurių pagrindu galėtų įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. pasirinko atskiro turto režimą. Aptardamos santuokos nutraukimo pasekmes, Povedybinės sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, jog santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvidešimt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensaciją, išskyrus 1.2.1 punkte nurodytą turtą.

Ieškovo teigimu, kompensacija turi būti skaičiuojama nuo turto, kuris ieškovui priklauso sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą. Teismas pažymi, kadangi šalys pasirinko savo turto teisinį režimą pagal sutartį, todėl jų santykiams nėra taikomos CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Taigi netaikytinos ir teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto balanso sudarymą ar turto padalijimą nutraukiant santuoką. Minėta, kad Povedybine sutartimi šalys susitarė dėl kompensavimo sąlygų santuokos nutraukimo atveju. Teismo vertinimu, sutarties nuostata „santuokos nutraukimo atveju“ neapibrėžia momento, o nustato sąlygą, kuriai esant atsakovė turi teisę į kompensaciją. Santuokos nutraukimo procesas pradedamas iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, todėl, teismo vertinimu, kompensacija turi būti skaičiuojama nuo turto, kuris ieškovui priklauso santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad kompensacija turi būti skaičiuojama nuo turto, kuris ieškovui priklauso sprendimo priėmimo metu, sukurtų situaciją, kad ši sutarties nuostata taptų neįgyvendinama ar tiesiogiai priklausytų išimtinai nuo ieškovo valios. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme momentu (2017-07-21) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė du nekilnojamieji daiktai: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), su parkingu ir žemės sklypo dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vnt. akcijų, tačiau, nagrinėjant bylą teisme, ieškovas (duomenys neskelbtini)pardavė butą, (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi (el. b. 4 t., b. l. 81-94), o (duomenys neskelbtini) pardavė parkingą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 9 t., b. l. 1-11). Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad sprendimo priėmimo metu nesant turto, nes ieškovas jį pardavė teismo proceso metu, atsakovei kompensacija neskaičiuotina, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovas, kuriam turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise, gali savo nuožiūra disponuoti turtu, tačiau nuo to Povedybinės sutarties sąlyga dėl kompensacijos mokėjimo negali tapti neįgyvendinama.

Vedybų sutarties 3.5 punktu sutuoktiniai susitarė, kad kompensacija mokama nuo viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės. Atsakovės teigimu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe, dėl to patenka į povedybinės sutarties reguliavimo sritį; dėl tokios sąlygos ginčo šalys derėjosi ir tarėsi prieš pasirašydamos povedybinę sutartį, įvertinusios, kokį turtą asmeninės nuosavybės teise povedybinės sutarties sudarymo metu turi ieškovas. Ieškovo teigimu, šis butas nepatenka į povedybinės sutarties 3.5. punkte nurodytą asmeninės nuosavybės, priklausančios ieškovui, apimtį. Teismo vertinimu, ši Povedybinės sutarties nuostata, kaip ir kitos sutartys, turi būti aiškinama pirmiausia atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Povedybine sutartimi siekiama pakeisti įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Š. P. sutartimi susitarė dėl visiško atskirumo turto teisinio režimo, t. y. turtas, kurį šalys įgyja po sutarties įsigaliojimo, pripažįstamas asmenine nuosavybe. Iš šalių paaiškinimų, jų elektroninio susirašinėjimo dėl povedybinės sutarties sąlygų derinimo (el. b. 8 t., b. l. 193-198) nustatyta, kad ieškovo tikslas sudarant Povedybinę sutartį buvo pasidalinti bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausiusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat nustatyti, kad visos įmonių akcijos, įgytos iki ir po sutarties sudarymo, priklausys ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovė, sutikusi pasidalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, siekė, kad santuokos nutraukimo atveju turto teisinis režimas nebūtų blogesnis nei pagal įstatymus, t. y. nesant povedybinės sutarties, nutraukiant santuoką jai priklausytų ½ dalis (50 procentų) santuokoje įgyto turto, o povedybine sutartimi susitarė dėl 20 procentų kompensacijos nuo turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys derybų dėl sutarties sąlygų metu iš pradžių tarėsi ne dėl piniginės kompensacijos, o dėl to, kad santuokos nutraukimo atveju atsakovei atititenka tam tikras procentas viso ieškovui priklausančio turto. Nustatyta, kad šalys Povedybine sutartimi pasidalino visą santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą (1.2. punktas), be to, susitarė, kad visas kitas turtas, kuris bus įgytas po šios sutarties įsigaliojimo bus kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė (1.4. punktas). Svarbu tai, kad šalys nekeitė jiems asmenine nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. įgyto iki santuokos sudarymo, teisinio režimo. Pažymėtina, kad jei šalys nebūtų sudariusios Povedybinės sutarties, iki santuokos įgytas turtas nebūtų tarp šalių dalintinas santuokos nutraukimo atveju. Taigi sistemiškai aiškinant Povedybinės sutarties nuostatas, darytina išvada, kad šia sutartimi buvo padalinta sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė ir šalys susitarė dėl ateityje atsirasiančio turto teisinio režimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys konkrečiai tarėsi dėl kompensacijos skaičiavo ne tik nuo po Povedybinės sutarties įsigaliojimo ieškovo įgyto asmeninės nuosavybės teise turto, bet ir nuo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto iki santuokos sudarymo, kuris nepateko į Povedybinės sutarties reguliavimo sritį. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, šalys iš esmės derėjosi dėl kompensacijos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad piniginė kompensacija atsakovei priklauso nuo viso ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurį jis įgijo po povedybinės sutarties sudarymo, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepatenka į povedybinės sutarties reguliavimo sritį ir nuo šio turto vertės kompensacija neskaičiuotina.

Byloje nustatyta, kad ieškovas santuokoje po Povedybinės sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su parkingu ir dalimi žemės sklypo. Ieškovas šį butą įsigijo kredito sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) ieškovas pardavė butą, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo už 65 000 Eur (el. b. 4 t., b. l. 81-94), o (duomenys neskelbtini) pardavė parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), už 400 Eur (el. b. 9 t., b. l. 1-11). Pažymėtina, kad ieškovas 2017-12-28 atsiliepime į priešieškinį (el. b. 4 t., b. l. 36) nurodė, jog atsakovei mokėtina piniginė kompensacija pagal povedybinę sutartį turi būti skaičiuojama nuo 65 000 Eur, tačiau iš šios sumos atimant bankui grąžintos paskolos sumą (55 501,93 Eur), 2129,60 Eur tarpininkavimo mokestį pardavimo agentui ir 194,20 Eur sumokėtus mokesčius notarui, t. y. nuo 7174,27 Eur sumos. Tačiau 2018-10-15 patikslintu ieškiniu (el. b. 6 t., b. l. 149), taip pat 2018-11-21 atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (el. b. 7 t., b. l. 65-68) ieškovas kompensaciją skaičiuoja tik nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir parkingo vertės, nes, kaip paaiškino teismo posėdžių metu, pardavus butą, (duomenys neskelbtini), likusius pinigus, atsiskaičius su kreditoriumi, sumokėjus mokesčius, išleido pragyvenimui, todėl, nesant pinigų, nuo jų negali būti skaičiuojama kompensacija. Atsakovės teigimu, kompensacija turi būti skaičiuojama nuo buto, (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 65 000 Eur (pardavimo kainos), ir jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad atsakovas, nenutraukus santuokos, savo nuožiūra priėmė sprendimą ir pardavė santuokoje jo asmeninės nuosavybės teise įgytą butą, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo. Taip pat, atsakovės teigimu, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad butas, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas kredito pagrindu ir ieškovas, pardavęs butą už 65 000 Eur, iš šios sumos sumokėjo 57 765,73 Eur mokėjimus bankui, tarpininkui ir notarui.

Kaip matyti iš šalių sudarytos Povedybinės sutarties 3.5 punkto, šalys susitarė skaičiuoti kompensaciją nuo turto vertės. Kaip konstatuota šiame sprendime, kompensacija atsakovei skaičiuotina nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu ieškovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turto vertės. Todėl nėra teisiškai reikšminga, kad atsakovas, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, pardavė santuokoje jo asmeninės nuosavybės teise įgytą butą, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo ir parkingą. Povedybinėje sutartyje šalys, susitardamos dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo, nenustatė sąlygų ar išlygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju kompensacija būtų skaičiuojama atsižvelgiant į tai, ar turtas įgytas kredito pagrindu ar ne. Šalys povedybinės sutarties 3.5 punkte aiškiai susitarė, kaip yra apskaičiuojama atsakovei mokėtina kompensacija, t. y. nuo viso ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės, todėl turto vertei nustatyti neturi įtakos kredito suteikimas buto įsigijimui. Įsipareigojimų mastas, susijęs su nuosavybės teise, yra svarbus sudarant turto balansą, kai byloje yra dalinamas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas (CK 3.118 straipsnis). Tačiau ginčo šalims pasirašius povedybinę sutartį ir taip atsisakius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo bei pasirinkus visiško atskirtumo turto teisinį režimą, turtas nėra dalinamas ir kompensacija skaičiuotina nuo turto vertės.

Pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, buto, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo ir parkingu rinkos vertė yra 43 132,29 Eur, t. y. buto vertė 38 000 Eur, parkingo – 300 Eur (el. b. 1 t., b. l. 154, 146, 99-145). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė butą, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo už 65 000 Eur (el. b. 4 t., b. l. 81-94), o (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), už 400 Eur (el. b. 9 t., b. l. 1-11). Atsakovė prašo priteisti 13 060 Eur kompensaciją, skaičiuojamą nuo buto, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo vertės (65 000 Eur pardavimo kainos) ir parkingo vidutinės rinkos vertės (300 Eur).

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Kaip matyti iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini)buto ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, buto, (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė už Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytą turto rinkos vertę.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimo kaina atspindi realią turto vertę, yra pagrįsta rašytiniu įrodymu, kompensacijos dydis nuo buto vertės skaičiuotinas nuo 65 000 Eur sumos. Kadangi ieškovui nuosavybės teise santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu priklausė parkingas, kurio vertė yra 300 Eur, taigi iš viso buto, (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi ir parkingo vertė yra 65 300 Eur. Vadovaujantis Povedybinės sutarties 3.5 punktu, atsakovei mokėtina 20 procentų dydžio kompensacija nuo šio turto rinkos vertės sudaro 13 060 Eur.

Ieškovas nurodo, kad nesąžininga ir neteisinga aiškinti Povedybinę sutartį, kad ji būtų naudinga tik vienai šaliai, o aiškinant sutarties nuostatas pagal atsakovę, ieškovui turto teisinis režimas būtų nepalankesnis nei pagal įstatymą. Teismas pažymi, kad teisingumo ir sąžiningumo principai yra vienodai svarbūs, tačiau vienas svarbiausių principų sudarant vedybų sutartį yra sutarties laisvės principas, kuriuo užtikrinama sutuoktinių valios autonomija reguliuojant tarpusavio turtinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti teisingos ir sąžiningos abiem sutuoktiniams, tačiau, teismo vertinimu, lygiateisiškumo principo nepažeidžia vien tas faktas, kad vedybų sutarties sąlygos nėra vienodai palankios abiem šalims, nes sutarties sudarymo metu sutuoktinių padėtis gali būti nelygiavertė, o vienas iš geresnę turtinę padėtį turinčio sutuoktinio tikslų – apsaugoti ją nuo santuokos nutraukimo padarinių. Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovo tikslas sudarant Povedybinę sutartį buvo pasidalinti bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausiusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat nustatyti, kad visos įmonių akcijos, įgytos po sutarties sudarymo, priklausys ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovė, sutikusi pasidalinti akcijas, siekė, kad santuokos nutraukimo atveju turto teisinis režimas nebūtų blogesnis nei pagal įstatymus. Taigi atsižvelgiant į šalių tikruosius ketinimus sudarant Povedybinę sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutarties 3.5 punktas pažeidžia šalių lygiateiškumo principą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 16 480 Eur kompensaciją tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo 13 060 Eur kompensaciją (CK 1.5, 3.101 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys išlaikymo sau iš kito sutuoktinio neprašė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Kadangi po santuokos sudarymo nei ieškovas, nei atsakovė pavardės nepasikeitė, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos esamos pavardės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šalys prašė byloje patirtas išlaidas priteisti viena iš kitos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas R. S. patyrė 1760 Eur atstovavimo išlaidų, 105,75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso – 1865,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė patyrė 6491,77 Eur atstovavimo išlaidų bei 513,54 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso – 7005,31 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį (IX elektroninės bylos tomų), bylos nagrinėjimo trukmę (nuo 2017 m. birželio 30 d.), teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, įrodinėjimo sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo ir atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi patenkinta 80 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų ir 61 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, o ieškovas turėjo 1865,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 7005,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 1492,6 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai – 4273,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovo atsakovei priteisia 2780,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šalys dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pagal įstatymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai (pagal sumą, kuria padidinamos išmokos), todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 28 Eur žyminis mokestis už reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ((450-347,54)*12*3 proc.*75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 72,41 Eur, priteistinos iš šalių lygiomis po 36,20 Eur iš kiekvienos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 64,20 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui R. S. palikti santuokinę pavardę ,,S.“, o atsakovei I. B. – „B.“.

Priteisti atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 13 060 Eur (trylika tūkstančių šešiasdešimt Eur) piniginę kompensaciją.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) dydžio ir priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties Eur) dydžio išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo dienos (2017 m. lapkričio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 dalį dėl ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos ir nustatyti tokią tėvo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. R. S. bendrauja su vaiku D. S. kiekvieną trečiadienį ir penktadienį, paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 20.00 val. Šiomis dienomis R. S. įsipareigoja pagal vaiko D. S. užimtumą jį pasiimti iš ugdymo įstaigos ir nuvežti į būrelį.

2. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. du kiekvieno mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamą penktadienį nuo 17.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos adresą atitinkamą sekmadienį iki 19.00 val.

3. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. vaiko tėvo R. S. atostogų metu ne mažiau kaip 2 savaites per metus. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. apie savo atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atostogų pradžios. Kai vaiko motinai I. B. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą R. S..

4. Vaiko D. S. tėvas R. S. nepertraukiamai bendrauja su vaiku D. S. Vaiko vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 2 savaites. Šiuo atveju R. S. įsipareigoja paimti vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pirmą vasaros atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parvežti vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą paskutinę vasaros atostogų dieną iki 19.00 val. Vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki planuojamų vasaros atostogų pradžios.

5. Vaiko D. S. tėvo R. S. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su vaiko tėvu R. S., paimdamas vaiką D. S. iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nuo 10.00 val. ir parveždamas vaiką D. S. į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., darbo dieną paimdamas vaiką D. S. 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir parveždamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Apie tai vaiko tėvas R. S. vaiko motiną I. B. informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki gimtadienio.

6. Vaiko D. S. motinos I. B. gimimo dieną ar jos šventimo dieną vaikas D. S. praleidžia su vaiko motina I. B..

7. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikas D. S. su vaiko motina I. B. praleidžia Motinos dieną.

8. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia gruodžio 31 dieną poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą atitinkamai sausio 1 d. iki 19.00 val.

9. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ne poriniais metais, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių dieną iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 17.00 ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.

10. Vaiko D. S. tėvas R. S. su vaiku praleidžia Šv. Velykas poriniais metais, pasiimdamas vaiką iš vaiko motinos I. B. gyvenamosios vietos penktadienį prieš Šv. Velykas nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko motinos I. B. gyvenamąją vietą pirmadienį (antrąją Šv. Velykų dieną) iki 19.00 val.

11. Visais atvejais R. S., bendraudamas su vaiku, įsipareigoja atsižvelgti į vaiko D. S. poreikius, sveikatą ir interesus.

12. Keliaujant su vaiku D. S. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, vaiko tėvas R. S. ar vaiko motina I. B. privalo informuoti kitą šalį apie vaiko išvykimo į užsienį laiką ir vietą prieš dvi savaites iki išvykimo. Vaiko motina I. B. aptariamu atveju privalo vaiko tėvui R. S. pateikti vaiko D. S. asmens tapatybės dokumentus.

13. Ši bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių raštišku susitarimu.

Pripažinti prievoles kreditoriams AB „Swedbank“, į. k. 112029651, pagal (duomenys neskelbtini) asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 20 000 Eur sumai, K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 000 Lt sumai, G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis asmeninėmis ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2780,64 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 64,20 Eur (šešiasdešimt keturis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,20 Eur (trisdešimt šešis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.