Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė O. K.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama N. K.. Po O. K. mirties, jos visas turėtas ir valdytas turtas buvo faktiškai valdomas jau mirusios pareiškėjos mamos N. K., šis faktas nebuvo juridiškai įregistruotas VĮ Registrų centras, nors paveldėjimo byla buvo užvesta ir palikimas priimtas. 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3654-950/2021 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. K. priėmė palikimą po palikėjos N. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Kreipiantis pas notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, notaras atsisakė jį išduoti, kadangi O. K. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, tai yra nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio M. K. mirties. VĮ „Registrų centro“ išraše nurodyta O. K. vardu santuokos metu įregistruotas nekilnojamas turtas - (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui M. K., O. K. perėmė visą užgyventą turtą, valdydama jį kaip savo, atlikdama aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t. y. naudojosi šiuo turtu, mokėjo mokesčius, reikalingus išlaikyti turtui, rūpinosi bei prižiūrėjo turtą iki pat savo mirties. Po O. K. mirties, tai padarė jos duktė N. K..

Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė teismui patvirtinimą, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir jokių pretenzijų neturi.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. sausio 2 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja R. K. yra O. K., mirusios (duomenys neskelbtini) – anūkė. O. K. dukra N. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2001 m. balandžio 30 d. N. K. padavė pareiškimą Kauno rajono 1-ajam notarų biurui, kuriame nurodė, kad priima palikimą po savo motinos O. K. mirties. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3654-950/2021 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. K. priėmė palikimą po palikėjos N. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis O. K. vardu įregistruotas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas - (duomenys neskelbtini).

Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek šiuo metu galiojančio LR CK 5.50 straipsnis numato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, tad laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Pagal galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 3 dalies nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Taigi, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Kaip Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinęs, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Po savo sutuoktinio mirties O. K. priėmė jo palikimą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Taurakiemio seniūnijos pažyma patvirtina, kad ji iki pat savo mirties buvo registruota ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini) rūpinosi šiuo turtu kaip savo, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Šie duomenys yra pakankami laikyti įrodytomis teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad po M. K. mirties palikimą, nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino, priėmė jo sutuoktinė O. K.. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kitų paveldėtojų, pretenduojančių į M. K. palikimą nėra, todėl nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kitų asmenų interesai pažeisti nebus.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad O. K., mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio M. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Iš pareiškėjos valstybės naudai priteisiamos 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio M. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.