- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3654-950/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00119-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Tomas Ridikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Aušra Pilionė
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - G. K., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. 2021 m. sausio 5 d. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikėjos N. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė O. K.. Po O. K. mirties, visas jos turėtas turtas, buvo faktiškai valdomas N. K., t.y. jos (pareiškėjos) mamos. Šis faktas nebuvo juridiškai įregistruotas, nors paveldėjimo byla buvo užvesta ir palikimas priimtas. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama N. K.. Mirus mamai nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo G. K., per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau būtent ji pradėjo faktiškai valdyti likusį ir mamai priklausiusį turtą. Į notarą dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi tik 2020 m., atsiradus būtinybei sutvarkyti paveldėto turto dokumentus. Ši būtinybė kilo pareiškėjai siekiant atkurti nuosavybės teises į močiutei O. K. priklausiusį turtą.
Pareiškėja R. K. į teismo posėdį neatvyko. Jos interesus teismo posėdyje atstovavo atstovė - advokato padėjėja Aušra Pilionė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Aušra Pilionė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, teisiniais argumentais pagrindė jo motyvus.
Suinteresuotas asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko. Jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas 2021 m. sausio 20 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos N. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame 2021 m. sausio 25 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti pareiškėjos teiginius. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotų asmenų - valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys išreiškė procesinio pobūdžio prašymus nagrinėti civilinę bylą jų atstovams nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po palikėjos N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėja yra J. K. ir N. K. dukra. O. K. yra N. K. mama. O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini) gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. lapkričio 20 d. duomenimis, O. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. 1998 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) seniūno rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. K. savo asmeninės nuosavybės teise turėjo gyvenamąją namą (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2020 m. lapkričio 20 d. išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų O. K. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, taip pat pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 1998 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. K. namų valda, esanti (duomenys neskelbtini yra susigrąžinamos žemės nuosavybės teise – 5,20 ha ribose. N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini) gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. lapkričio 18 d. duomenimis, N. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2001 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. K. iki mirties gyveno ir buvo registruota (duomenys neskelbtini) nuosavame name. Kartu su ja gyvena, buvo registruota ir tebegyvena jos duktė N. K., kuri po motinos mirties perėmė jos palikimą ir saugo. N. K. 2001 m. balandžio 30 d. Kauno rajono 1-ajam notarų biurą pateikė pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Testamentų registro 2020 m. lapkričio 20 d. išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų N. K. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, taip pat pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Be to, Kauno raj. 4-ojo notaro biuro notarė N. V. 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad paveldėjimo byla po N. K. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) 2007 m. kovo 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. K. gyvena deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja yra palikėjos įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Jokių prieštaravimų dėl pareiškimo suinteresuoti asmenys nereiškė. Pareiškėja pateiktame pareiškime nurodė, kad visą po mamos N. K. mirties (duomenys neskelbtini) likusį turtą ji priėmė ir toliau valdė kaip savo. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Aušra Pilionė. Atstovė pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo G. K. valios priimti po motinos mirties likusį turtą neišreiškė, nes tuo matu jau gyveno užsienyje. Todėl po mamos mirties kartu su ja gyvenusi pareiškėja R. K. padėjo valdyti visus N. K. asmeninius daiktus ir kitą turtą. Byloje pateikti rašytiniai duomenys liudija, R. K., po mamos mirties, toliau gyveno ir rūpinosi namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), priklausiusia N. K.. Įvertinus minėtus, taip pat visus kitus civilinėje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja po savo motinos mirties išreiškė valią įgyti teises į atsiradusį palikimą faktiniais ir aktyviais veiksmais - per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti N. K. turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, įvertinus pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos N. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).
Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjos valstybės naudai priteisiamos 5,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po palikėjos N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,62 Eur (penkių eurų 62 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.