Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Investbudas Lt“ (toliau – BUAB „Investbudas Lt“) ieškinį atsakovei KAD PROJECT Sp zo.o dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei KAD PROJECT Sp zo.o skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) nuostatomis. 2018 m. gruodžio 31 d. teisme gautas Varšuvos teismo parengtas dokumentų įteikimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. lapkričio 20 d. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 30 dienų terminą nepateikė, dėl to esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kurios buveinė yra Lenkijos Respublikoje (t. y. Europos Sąjungos valstybės narėje).

Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Pagal susitarimus dėl jurisdikcijos taisykles (7 skirsnis), įtvirtintas reglamente Nr. 1215/2012, šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, gali susitarti, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 4 skirsnio 5 punkte susitarė, kad sutartį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Sutarties 4 skirsnio 6 punkte šalys susitarė, kad bet kokius galimus šalių ginčus, susijusius su Sutarties įgyvendinimu, abi šalys sieks išspręsti taikiai. Šalims nepavykus taikiai išspręsti ginčo, jis bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme pagal UAB „Investbudas Lt“ buveinės vietą. Sutarties 4 skirsnio 7 punkte šalys susitarė, kad sutartyje nenumatytais klausimais taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Taigi, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą ir šiam ginčui taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovės BUAB „Investbudas Lt“ (paskolos davėjos) ir atsakovės KAD PROJECT Sp zo.o (paskolos gavėjos) 2016 m. spalio 17 d. buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kuria ieškovė paskolino atsakovei 126 000 Eur (e. b. l. 15–16, 34–35). Paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 5 metai (sutarties 3 skirsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi paskolos gavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki paskolos laikotarpio pabaigos grąžinti paskolos davėjui visą paskolą kartu su 2 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis už laikotarpį nuo paskolos sumos gavimo dienos iki paskolos grąžinimo dienos (sutarties 3 skirsnio 2 dalis). Pinigai atsakovės atstovui išmokėti grynaisiais pagal 2016 m. spalio 19 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 117 (e. b. l. 18).

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5325-864/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-531-370/2018 paliko galioti 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorė 2018 m. gegužės 21 d. pranešimu informavo atsakovę, kad šalių sudaryta paskolos sutartis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nebus vykdoma ir bus laikoma pasibaigusia, prašė grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti iki šios dienos susikaupusias palūkanas (e. b. l. 36–38). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą paskolą ir sumokėjusi sutartas palūkanas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. CK 6.871 straipsnio 4 dalis (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Ginčo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 17 d. (t. y. jau galiojant šiai CK redakcijai) ir ja paskolinta 126 000 Eur suma, tačiau ginčo sutartis sudaryta rašytinės formos, t. y. nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl notarinės formos reikalavimų.

CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, jog nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013).

Savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015)

Be to, pažymėtina, kad šiai bylai prejudicinę reikšmę turi kitoje byloje, kurioje ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjusia nutartimi nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5325-864/2017 vertino ginčo paskolos sutartį ir konstatavo, kad ši sutartis sudaryta tuo metu, kai bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi, finansinės situacijos pablogėjimu (2016 metų veiklos rezultatas – 510 433 Eur grynojo pelno), kas tikėtinai rodo, jog ieškovei nebuvo tikslo sudaryti paskolos sutartį tokiai ženkliai sumai su ilgalaikiu paskolos grąžinimo terminu ir be iš karto mokamų palūkanų.

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, 2016 m. spalio 17 d. paskolos sutartis dėl 126 000 Eur skolos, sudaryta tarp BUAB „Investbudas Lt“ ir KAD PROJECT Sp zo.o., pripažintina niekine, kaip pažeidžianti CK 6.871 straipsnio 4 dalies imperatyvias įstatymo nuostatas.

Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015).

Taikant CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas pasekmes, atsakovė įpareigotina ieškovei grąžinti 126 000 Eur sumą, gautą grynaisiais pagal minėtą kasos išlaidų orderį. Tokios praktikos panašaus pobūdžio bylose apygardos teismai laikosi ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-214-565/2018).

Kadangi sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio, konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai, todėl netenkinamas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui įrodymų apie patirtas išlaidas.

Iš atsakovės priteistinas 1 920 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal proporcingai patenkintų reikalavimų dalį (t. y. 126 000 Eur). Ieškovė kaip bankrutuojanti yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje (CPK 83 straipsnio 8 punktas), dėl to žyminio mokesčio išlaidos proporcingai pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovei buvo įteiktas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas (išverstas į lenkų kalbą), kuriame išaiškinta CPK 805 straipsnyje nurodyta pareiga paskirti atstovą šioje byloje – įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl visi procesiniai dokumentai (šiuo atveju teismo sprendimas už akių), skirti jas (kaip užsienyje gyvenančiai šaliai) lieka byloje ir yra laikomi įteikti įteiktais jų priėmimo dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2016 m. spalio 17 d. paskolos sutartį dėl 126 000 Eur paskolos, sudarytą tarp UAB „Investbudas Lt“ (j. a. k. 303124287) ir atsakovės KAD PROJECT Sp zo.o (j. a. k. 146846821), negaliojančia nuo sudarymo momento.

Taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės KAD PROJECT Sp zo.o (j. a. k. 146846821) 126 000 Eur (vienas šimtas dvidešimt šešis tūkstančius eurų) ieškovės UAB „Investbudas Lt“ (j. a. k. 303124287) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės KAD PROJECT Sp zo.o (j. a. k. 146846821) valstybės naudai 1 920 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.