- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-4576-1213/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01348-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Darius Kurpavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas ieškovės E. R. ieškinys, kuriuo ji prašo:
1.1. Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 390,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų L. K. ir A. K. išlaikymo lėšas iki jų pilnametystės;
1.2. Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3550,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikų L. K. ir A. K. išlaikymui;
1.3. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, jog su atsakovu D. K. susipažino ir kartu gyveno nuo 2015 metų tiek (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu šalių santykiai buvo pakankamai geri, rėmė vienas kitą tiek moraliai, tiek materialiai. Tačiau 2024 metų pabaigoje šalių santykiai nutrūko ir šalys nuo 2025 m. sausio 1 d. gyvena atskirai. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K., o (duomenys neskelbtini) - sūnus A. K.. Atsakovas nuo 2025 m. sausio 1 d. iš esmės visiškai neteikia išlaikymo vaikams ir visiškai neprisideda prie jų išlaikymo. 2025 metais atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 350 Eur (250 Eur kovo mėnesį ir 100 Eur balandžio mėnesį). Ieškinio pateikimo metu dukrai L. ir sūnui A. yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai. L. K. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos II klasėje, taip pat lanko šokių klubą „(duomenys neskelbtini)“. A. K. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kitais mokslo metais lankys (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, taip pat lanko (duomenys neskelbtini) klubą „(duomenys neskelbtini)“. Vaikams, savaime suprantama, būtinas maistas, rūbai, apavas. Be to, vaikams yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai maistui, treniruotėms/būreliams, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Ypatingų sveikatos sutrikimų nepilnamečiai vaikai neturi, tačiau kartais serga. L. K. ir A. K. išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Eur kiekvienam vaikui. Minėtos vaikams būtinos išlaidos atitinka vaikų amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Taigi įvertinus vaikų amžių, poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, nepilnamečių vaikų L. ir A. išlaikymui atsakovas turėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 390 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės. Taipogi, kadangi išlaikymo vaikams atsakovas neteikė nuo 2025 m. sausio 1 d., įvertinus neteikto išlaikymo vaikams laikotarpį bei turėto teikti išlaikymo dydį, iš atsakovo vaikams L. ir A. K. turėtų būti priteistas 3550 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (5 mėnesiai x 780,00 Eur - 350 Eur).
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Parengiamojo teismo posėdžio atstovas nurodė, jog tariantis su atsakovu bylą užbaigti taikiai, ieškovė sutiktų dėl 350 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui. Advokatas nurodė, jog teismų praktikoje numatyta koks išlaikymo dydis skiriamas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir nereikia įrodinėti patirtų išlaidų šiems vaiko poreikiams tenkinti. Abu tėvai prie išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nuo rugsėjo A. pradėjo lankyti mokyklą, todėl išlaidos ženkliai padidėjo. Berniukas lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Už (duomenys neskelbtini) būrelį mokamas 50 Eur mokestis. Dukra jau trečiokė, lanko (duomenys neskelbtini). Visos išvykos į varžybas, šokius kainuoja papildomas išlaidas. Vaikai specialių poreikių neturi, serga kaip ir dauguma vaikų. Abiejų vaikų poreikiai ir išlaidos yra tokie pat. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, kuriame su vaikais gyvena. Kas mėnesį ji gauna apie 1000 Eur darbo užmokesčio bei išmoką už vaikus. Neseniai ieškovė pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) 15000 Eur paskolą, už kurią įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilį ieškovė įsigijo, nes vaikus reikia vežioti į mokyklą, būrelius. Ieškovės tėvai yra išsiskyrę, sukūrę savo šeimas, tačiau abeji padeda ieškovei išlaikyti vaikus. Ieškovės darbingumas nėra apribotas, kitų išlaikytinių be L. ir A. ji neturi. Atstovas paaiškino, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) lizingui jokių įsipareigojimų neturi. Ji keitėsi telefoną, tačiau jo neėmė išsimokėtinai. Ieškovė nurodė, jog jokių derybų su atsakovu dėl išlaikymo vaikams teikimo turtu nebuvo. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog tegauna 800 svarų, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas negauna ar gauna mažas pajamas, nepateiktas net jo sąskaitos išrašas. Atsakovas remiasi tik subjektyviais pasisakymais. Jo sveikata netrukdo jam susirasti darbą ir dirbti. Atsakovui nuosavybės teise priklauso didelės vertės turtas: net aštuonių žemės sklypų dalys, trijų sodybų dalys. Jo turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovės. Per 2025 metus atsakovas vaikų išlaikymui teskyrė tik 350 Eur, vaikų nematė daugiau kaip metus laiko.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Nurodė, jog sutinka mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. ir A. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Be to, sutinka sumokėti materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. (ieškinio pareiškimo teisme dienos) 1491 Eur, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę E. R.. Atsakovas patvirtino, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. su ieškove nutraukė bendrą gyvenimą ir gyvena atskirai. Ieškovė nurodo, kad dviem vaikams šiuo metu teikia materialinį išlaikymą 1600 Eur (po 800 Eur vienam vaikui). Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad ji apskritai uždirba 1600,00 Eur per mėnesį ir, jeigu teikia tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iš ko pragyvena pati. Be to, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kiek ji faktiškai išleidžia lėšų jų nepilnamečių vaikų išlaikymui, nors iš jo reikalauja priteisti po 390 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė gauna išmoką vaikams, todėl iš nustatytinos vienam vaikui materialinio išlaikymo sumos, turi būti išminusuojama gaunama vaikui išmoka ir tik tuomet skaičiuojamas konkretus išlaikymo dydis, kuris turi būti priteistas iš skyrium gyvenančio tėvo. Atsakovas nurodė, jog neteko Lietuvoje darbo, todėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apsigyveno pas brolį, savo gyvenamojo ploto neturi. Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) susirasti darbą yra pakankamai sunku, nes emigrantų, gyvenančių nelegaliai, į darbą niekas nenori priimti. Ieško darbo, tačiau jo kol kas negauna. Intensyviai ieškodamas, kur įsidarbinti legaliai, pastaruoju metu dirba nelegaliai bet kokius atsitiktinius darbus ir per mėnesį gauna apie 800 svarų sterlingų. Pragyventi pačiam (duomenys neskelbtini) taip pat reikia daugiau lėšų, negu Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje turi paveldėto nekilnojamojo turto, tačiau tarp įpėdinių turto nėra pasidaliję, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nedidelė. Iš turimo nekilnojamojo turto jokių pajamų negauna. Taigi pagal esamą situaciją šiuo metu galėtų teikti vaikams išlaikymą po 200 Eur. Pripažino, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. nepilnamečiams vaikams iš esmės materialinio išlaikymo neteikė, kadangi neturėjo pajamų. Per šį laiką pervedė ieškovei 350 Eur. Materialinio išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) po 200 Eur kiekvienam vaikui. Materialinio išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 138 dienas po 6,67 Eur ir sudaro 920,46 Eur vienam vaikui, o dviem vaikams - 1840,92 Eur. Iš šios sumos išminusavus sumokėtą 350 Eur sumą, galutinė materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1491 Eur.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė patvirtino, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog atsakovas šiuo metu yra psichologiškai sunkioje būklėje. Nuo balandžio mėnesio išvyko į (duomenys neskelbtini) susirasti darbą, gyvena pas brolį. Užsienyje atsakovas neturi sąskaitos ir pinigai, kuriuos jis gauna dirbdamas nelegaliai pavienius atsitiktinius darbus, nėra vedami į sąskaitą. Už minėtus darbus atsakovas per mėnesį susirenka tik apie 800 svarų sterlingų. Tai labai nedidelė pinigų suma pragyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau nežino ar užsienyje kreipėsi į gydymosi įstaigas. Atsakovas pripažįsta, jog yra vaikų L. ir A. tėvas, pripažįsta, kad turi teikti išlaikymą vaikams, tačiau šiuo metu neturi galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymo, tegali mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas, kurį jis po tėvo mirties paveldėjo, tačiau jo parduoti negali, nes jo dalis turte yra mažesnė. Atsakovo mama stengiasi išlaikyti ryšį su anūkais, bendrauja su jais. Teismų praktika, kad vaikui įprastai priteistinas ne mažesnis kaip 1 MMA dydžio išlaikymas, nesuponuoja, jog išlaikymas negali būti kitoks, įvertinus tėvų turtinę padėtį bei aplinkybę, jog vaikai yra du. Atsakovo pozicija, jog 500 Eur suma vaikui per mėnesį yra pakankama bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas sutinka, jog abiejų vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos lėšos yra tokios pat ar labai panašios. Atstovė nurodė, jog atsakovo darbingumas nėra apribotas, su fizine sveikata problemų nėra, kitų išlaikytinių atsakovas neturi, finansinių įsipareigojimų taip pat neturi. Atstovė sutiko, jog yra sudarytos 3 atsakovui kartu su jo mama priklausančių žemės sklypų nuomos sutartys, tačiau paaiškino, jog šios sutartys buvo sudarytos dar 2021 metais, t.y. gerokai anksčiau nei iki jam tampant žemės savininku. Nuomą organizuoja ir pinigus iš jos gauna tik jo mama. Atsakovas tiesiog priėmė palikimą, tačiau viską valdo jo mama, nuomos santykiuose jis nedalyvauja. Iš kito jam priklausančio nekilnojamojo turto atsakovas pajamų negauna. Atstovė nurodė, jog ir anksčiau atsakovas išvykdavo į užsienį, bet nuolat grįždavo, o šiuo atveju negrįžta. Jei ieškovė pasiėmė 15000 Eur paskolą, tai rodo, jog padėtis nėra kažkokia ypatinga. Kyla klausimas ar tikrai ieškovė uždirbdama tik apie 1000 Eur, vaikams skiria kas mėnesį 1600 Eur, kai be visa kito, dar turi mokėti ir paskolą.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, jog 390 Eur išlaikymo dydžio priteisimas iš atsakovo yra tinkamas patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Taip pat priteistinas ieškovės prašomas įsiskolinimas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki ieškinio priėmimo, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Faktinės aplinkybės
7. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. R. ir atsakovas D. K. yra nepilnamečių vaikų L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudariusios, gyvena skyrium. Bendro ūkio nebeveda nuo 2025 m. sausio 1 d. Nepilnamečiai vaikai L. K. ir A. K. šiuo metu gyvena kartu su mama.
8. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovės ir atsakovo šeimoje vaiko teisių pažeidimai nenustatyti, atvejo vadyba netaikoma.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
9. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo dukrai ir sūnui išlaikyti po 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutinka kiekvienam vaikui mokėti po 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis.
10. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
11. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
12. Vertinant vaikų L. ir A. K. poreikius, nustatyta, kad mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. L. lanko (duomenys neskelbtini) šokius du kartus savaitėje. Mėnesio mokestis 55 Eur. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma patvirtina, jog berniukas ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes. Mokestis už sportinio rengimo paslaugų teikimą yra 30 Eur per mėnesį. Ieškovės atstovas taipogi patvirtino, jog A. lanko ir (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, už kuriuos mėnesio mokestis yra 50 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, jog vaikai specialių poreikių neturi, serga kaip ir dauguma vaikų. Abiejų šalių atstovai sutiko, kad tiek L., tiek A. poreikiai ir išlaidos yra labai panašūs ar net tokie pat. Akivaizdu, kad vaikams nuolatos reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams (maisto papildams), jų ugdymui, papildomam lavinimui, pramogoms, laisvalaikiui, būstui, jų poreikius atitinkantiems baldams, daiktams ir pan.
13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų būtiniems poreikiams reikalinga apie 800 Eur suma kiekvienam vaikui. Atsakovas nesutinka, kad vaikams reikalinga tokio dydžio suma, teigia, kad nurodytos išlaidos viršija minimalios mėnesinės algos dydį. Atsakovo nuomone, apie 500 Eur suma vaikui per mėnesį yra pakankama bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturi pareigos teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau jei tėvas (motina) įrodinėja didesnes nei minimalioji mėnesinė alga vaiko poreikių išlaidas, tuomet turi pareigą tokias išlaidas pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Šioje byloje ieškovė nurodo, jog kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Eur suma, tai yra šiek tiek didesnė suma nei minimalioji mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudaro apie 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių yra 1038 Eur). Tačiau tuo pačiu ieškovė iš atsakovo prašo vaikų išlaikymui priteisti po 390 Eur, kas iš esmės atitinka pusę minimalios mėnesinės algos dydžio (777 Eur : 2 = 388,50 Eur), todėl laikytina, kad ieškovė neprivalėjo pateikti detalių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas vaikams.
15. Teismas neturi pagrindo nepritarti, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ieškovės nurodyta 780 Eur (390 Eur x 2 tėvai) suma. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaikų minimalius poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, augimo tempą, raidos ypatumus. Teismas sprendžia, kad ši suma reikalinga siekiant patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė duomenis apie vaikų papildomam ugdymui (būreliams) reikalingas lėšas, kurios pagal pateiktus įrodymus ir paaiškinimus sudaro apie 135 Eur per mėnesį abiem vaikams. Vertinant vaikų poreikius neturėtų būti orientuojamasi tik į minimaliausius vaiko poreikius ir mažesnės vieno iš tėvų gaunamos pajamos neeliminuoja nepilnamečio vaiko teisės augti visavertiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikai auga, jų poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir laisvalaikiui tik didėja. Įvertinus šalių nepilnamečių vaikų amžių, kuris iš esmės yra panašus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog vaikų poreikiai yra skirtingi, teiktino išlaikymo suma turėtų būti diferencijuota ir vaikams būtų teikiamas skirtingo dydžio išlaikymas.
16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 61,25 Eur kiekvienam iš tėvų (vieno vaiko atžvilgiu), todėl kiekvieno vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (780 Eur – 122,50 Eur), ir kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo turėtų prisidėti apie 328 Eur suma ((780 Eur – 122,50 Eur) / 2).
17. Atsakovas, tvirtindamas, jog pakankama suma vieno vaiko išlaikymui būtų 200 Eur dydžio periodinės išmokos, jokių objektyvių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui yra reikalingas ženkliai mažesnio dydžio išlaikymas.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
19. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nuo 2025 m. balandžio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateiktos pažymos, jos vidutinis darbo užmokestis siekia apie 960 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė kas mėnesį gauna 245 Eur dydžio išmoką vaikams. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė su vaikais ir gyvena. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, jog ieškovė 2025 m. rugsėjo 29 d. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog automobilio įsigijimui ieškovė pasiėmė paskolą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti duomenys, jog 2025 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė su (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo 15 000 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo terminas 2032 m. vasario 20 d. Ieškovės atstovas tvirtino, jog daugiau finansinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, jog ieškovės atžvilgiu išieškojimai nėra vykdomi. Ieškovė neturi kitų išlaikytinių, darbingumas jai neapribotas. Atstovas taipogi teigė, jog prie vaikų išlaikymo prisideda ir jos tėvai.
20. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šiuo metu gyvena pas brolį (duomenys neskelbtini) ir ieškosi darbo. Kol kas dirba tik nelegalius pavienius atsitiktinius darbus ir per mėnesį uždirba apie 800 svarų sterlingų (apie 920 Eur), tačiau įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė. Duomenys iš SODROS patvirtina, jog Lietuvoje atsakovas šiuo metu nedirba. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių atsakovas neturi. Iš VĮ Registrų centro nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso aštuonių žemės sklypų dalys (daugumoje 3/8 dalys), iš viso apie 14,32 ha žemės. Taip pat atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys karvidės su pieno bloku, skysto mėšlo rezervuaro bei atitinkamos dalys trijų gyvenamųjų namų su dalimis kitų pastatų (viraline, tvartais, kiemo rūsiais, sandėliais, kiemo statiniais). Visą nekilnojamąjį turtą atsakovas paveldėjo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Iš VĮ Registrų centro taip pat matyti, jog yra sudarytos trys atsakovui kartu su jo mama priklausančių žemės sklypų nuomos sutartys, tačiau teisme atstovė aiškino, jog nuomos sutartys sudarytos dar 2021 metais, atsakovas nedalyvauja nuomos santykiuose, jokių pajamų iš to negauna, nuomą organizuoja ir mokestį gauna tik jo mama. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu šiuo metu užvestų ir vykdomų vykdomųjų bylų nėra. Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas kitų išlaikytinių be vaikų L. ir A. neturi, yra darbingas, darbingumas neapribotas, tačiau atsakovas turi psichologinių problemų. Atstovės teigimu, finansinių įsipareigojimų atsakovas neturi.
21. Pripažįstama, kad nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). CK 3.198 straipsnis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti išlaikymą vaikui didesnį negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismo vertinimu, atsakovas turėtų dėti daugiau pastangų ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes ir pakankamas pajamas, kad jų užtektų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
23. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie savo visų rūšių gaunamas pajamas; ii) byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas turi kokius nors sveikatos sutrikimus, ribojančius galimybes dirbti arba susirasti geriau apmokamą darbą; iii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iv) šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikams užtikrinimu; v) duomenų apie tai, kad atsakovas ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai labiau pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaiko poreikius atitinkantis) išlaikymas nepilnamečiams vaikams, gauti, nepateikė.
24. Atsakovo vardu paveldėjimo pagrindu registruota daug nekilnojamojo turto, tačiau kiekviename objekte jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nedidelė, kas apsunkina pajamų iš šio turto gavimą bei jo realizavimą. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog abiejų tėvų turtinė padėtis vertinant byloje pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, yra iš esmės panaši. Kiekvienas iš tėvų turi galimybes lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo. To byloje daryti neprašė ir ieškovė ar atsakovas.
25. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, abiejų tėvų pajėgumu dirbti ir gauti pajamas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir su amžiumi natūraliai kylančius vaikų poreikius, į aplinkybę, kad išlaikymas reikalingas dviem vaikam, konstatuoja esant pagrindą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. ir A. K. periodinėmis išmokomis po 328 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrįstas, protingas, proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis nepilnamečių vaikų minimalių poreikių tenkinimą, galimybes jiems augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančioje sąlygas vaikams visapusiškai vystytis kaip asmenybėms ir integruotis į visuomenę (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).
26. Vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
27. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
28. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 3550 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2025 m. sausio 1 d. už penkis mėnesius skaičiuojant kiekvienam vaikui po 390 Eur išlaikymo sumą per mėnesį bei minusuojant atsakovo pervestus 350 Eur (390 Eur x 2 vaikai x 5 mėn. = 3900 Eur – 350 Eur). Atsakovas neneigė, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. iš esmės neteikė išlaikymo vaikams, ir sutiko, jog ieškovei pervedė tik 350 Eur. Tačiau atsakovo skaičiavimu jo įsiskolinimas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 19 d., iš viso už 138 dienas, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui sudaro 1491 Eur sumą (138 dienos x 6,67 Eur/d x 2 vaikai = 1840,92 Eur – 350 Eur).
29. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2025 m. gegužės 19 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.
30. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. atsakovas neteikė išlaikymo vaikams nėra. Taipogi abi šalys sutaria, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas ieškovei pervedė 350 Eur, t. y. sumą, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas.
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
32. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaikų poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 780 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas kiekvienam vaikui turėjo teikti 328 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 328 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, minusuojant sumokėtą 350 Eur sumą, viso 2654,88 Eur (2 vaikai x 328 Eur x 4 mėn. = 2624 Eur; 2 vaikai x (328 Eur / 31 d. x 18 d.) = 380,88 Eur; 2624 Eur + 380,88 Eur = 3004,88 Eur; 3004,88 Eur – 350 Eur = 2654,88 Eur). Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 237 Eur (((328 Eur x 2 vaikai x 12 mėn.) + 2654,88 Eur) x 3 proc. x 75 proc.)) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra pateikti šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.
36. Teismas, susipažinęs su pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos ieškovės bei atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių.
37. Ieškovė byloje pareiškė du reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams (reikalavimas patenkintas iš dalies, kas procentine išraiška sudaro 84 proc.); 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (reikalavimas patenkintas iš dalies, kas procentine išraiška sudaro 75 proc.). Šiuo atveju ieškovės ieškinys buvo tenkintas 79,50 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1192,50 Eur (1500 Eur x 79,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma. Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovės priteistina 205 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur x 20,50 proc.). Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 987,50 Eur (1192,50 Eur – 205 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Nustatyta, kad byloje patirta 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (79,50 proc.), iš atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina 25,21 Eur suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Likusi dalis turėtų būti priteistina iš ieškovės, tačiau neviršija minimalios priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 8 Eur, todėl iš ieškovės neišieškotina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 328 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus) kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. (imtinai), viso 2654,88 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 88 centus).
Priteistų išlaikymo lėšų vaikams tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 987,50 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 237 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), ir 25,21 Eur (dvidešimt penkių eurų 21 cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), valstybės naudai. Šias sumas D. K. turi sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke (buvęs AB Šiaulių bankas), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.