- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- eB2-3142-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01589-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Kreditorius
- T. A.
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Remada“ kreditoriaus T. A. skundą dėl 2019-03-29 BUAB „Remada“ kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo Nr. 2 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
BUAB „Remada“ kreditorius T. A. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2019-03-29 d. BUAB „Remada“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 9 nutarimą Nr. 2 „Dėl BUAB „Remada“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Santakos ir Atgajos gatvėse, Grigiškės, Vilnius, nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo“, kuriuo nutarta:
2.1 Nugriauti BUAB „Remada“ nuosavybės teise priklausančius pastatus ir jų priklausinius: 1) medicinos punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) medicinos punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) medicinos punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) medicinos punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) valgyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) klubą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8) medicinos punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9) medicinos punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16) poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18) tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 19) tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20) pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 21) pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22) pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23) pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 24) pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti teritoriją.
2.2 Sprendimą nugriauti pastatus ir jų priklausinius bei sutvarkyti teritoriją pavesti vykdyti BUAB „Remada“ bankroto administratoriaus atstovui A. L. arba kitam bankroto administratoriaus nurodytam asmeniui, kuris nedelsiant privalo imtis visų reikalingų veiksmų dėl pastatų nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo, įskaitant, bet neapsiribojant - jei reikalinga, kreiptis į kontroliuojančias institucijas dėl leidimo griauti pastatus išdavimo, kreiptis į statybines įmones dėl pasiūlymų nugriauti pastatus parengimo ir pateikimo, pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti ne mažiau kaip 3 pasiūlymus dėl pastatų nugriovimo, sudaryti sutartį dėl pastatų nugriovimo su kreditorių susirinkimo patvirtintu rangovu, koordinuoti ir kontroliuoti pastatų nugriovimą, kreiptis į VĮ „Registrų centras" dėl nugriautų pastatų išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro, atlikti kitus veiksmus, reikalingus nugriauti pastatus ir sutvarkyti teritoriją;
2.3 Nustatyti BUAB „Remada“ bankroto administratoriaus atstovui A. L. arba kitam bankroto administratoriaus nurodytam asmeniui, 3 mėnesių terminą sprendimui įvykdyti;
2.4 Įpareigoti BUAB „Remada“ bankroto administratoriaus atstovui A. L. arba kitam bankroto administratoriaus nurodytam asmeniui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo, priimto kreditorių susirinkime priėmimo dienos, imtis visų reikalingų veiksmų, susijusių su pastatų nugriovimu ir išregistravimu iš VĮ „Registrų centras" ir teritorijos sutvarkymu;
2.5 Jei BUAB „Remada“ bankroto administratoriaus atstovas A. L. ar kitas atstovas vengia ir/ar atsisako vykdyti šį kreditorių susirinkimo sprendimą, jį vykdo su nepagrįstu delsimu, netinkamai, visus su pastatų nugriovimu susijusius veiksmus pavedama atlikti kreditoriui T. P. ar jo įgaliotam asmeniui.
Kreditorius nurodė, jog bankrutuojančiai UAB „Remada“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai ir statiniai, esantys Grigiškėse, Vilniaus mieste. Dalis Žemės sklypų buvo įkeista hipoteka Atsakovo kreditoriui – bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS, kuris perleido savo hipoteka / įkeitimu užtikrintą reikalavimą UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Savo ruožtu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ hipoteka užtikrintą reikalavimą perleido T. P., kuris bankroto byloje turi Teismo patvirtintą ir hipoteka užtikrintą 9.059.130,99 EUR finansinį reikalavimą, sudarantį 86,62 proc. visų Atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų. Sklypai ir Statiniai, yra vienintelis realus Atsakovo atsiskaitymo su kreditoriais šaltinis, todėl visi kreditoriai yra suinteresuoti kuo brangesniu šio Turto realizavimu. Iki T. P. įstojimo į Atsakovo bankroto bylą visi Atsakovo kreditoriai Susirinkimuose nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Turtas turi būti sutvarkytas, užkonservuotas ir parduotas, siekiant patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Tuo tikslu 2016-03-30 d. vykęs Kreditorių Susirinkimas vienbalsiai balsavo už Turto sutvarkymą ir užkonservavimą iki jo pardavimo iš varžytynių, iš ribotų Atsakovo lėšų skyrė konkrečią pinigų sumą Turto vertinimo atlikimui, vadovaujantis kuriuo įvertinta, kad nesutvarkytų Statinių vertė 44.270,00 EUR; visų Žemės sklypų, jeigu Statiniai būtų nugriauti, vertė – 690.000,00 EUR; visų Žemės sklypų, jeigu iš jų sąrašo išimami Sklypai, kuriuose pagal UAB „Geodema“ paruoštą planą būtų nustatyti servitutai, vertė – 365.000,00 EUR. Hipoteka yra įkeisti tik Žemės sklypai, savo ruožtu Statiniai yra laisvi nuo bet kokių įkeitimų ir apsunkinimų, todėl yra vieninteliu realiu I–III eilės (ne hipotekos / įkeitimo) kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo šaltiniu. Atsakovo bankroto byloje I eilės kreditorių (t. y. darbuotojų, įskaitant T. A.) finansiniai reikalavimai sudaro bendrą 56.126,20 EUR sumą; II eilės kreditorių ( Sodros, VĮ Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) finansiniai reikalavimai sudaro bendrą 326.542,46 EUR sumą; III eilės kreditorių (įskaitant T. A.) finansiniai reikalavimai sudaro bendrą 951.562,54 EUR sumą.
T. A. nuomone nugriovus Atsakovo nekilnojamąjį turtą – Statinius, Atsakovo bankroto procese būtų realizuojami tik hipoteka apsunkinti Žemės sklypai, kurių pardavimo kaina net ir pačiu sėkmingiausiu pardavimo atveju neviršys 700.000,00 EUR sumos, dėl ko iš Žemės sklypų pardavimo gautų pajamų nepakaks netgi hipotekos kreditoriaus T. P. 9.059.130,99 EUR finansinio reikalavimo ir hipotekos kreditoriaus T. A. 65.000,00 EUR finansinio reikalavimo patenkinimui. Todėl visi Atsakovo I–III eilės kreditoriai negaus jokio savo finansinių reikalavimų patenkinimo, kadangi Atsakovas neturi jokio kito laisvo nuo apsunkinimų turto (išskyrus Statinius), iš kurio šie kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Jeigu Skundžiamas Nutarimas būtų panaikintas, o Statiniai būtų ne nugriauti, o parduoti ĮBĮ nustatyta tvarka, tokiu būdu būtų užtikrinti ne tik vieno – hipotekos kreditoriaus T. P., bet ir likusių beveik 40 Atsakovo kreditorių interesai bent iš dalies patenkinti iš Atsakovo turto savo finansinius reikalavimus.
Kreditoriaus įsitikinimu, Skundžiamas Nutarimas ne tik neatitinka visų Atsakovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, bet ir prieštarauja imperatyviai ĮBĮ numatytai įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai bankroto proceso metu. ĮBĮ nenumato galimybės bankrutavusios įmonės turtą sunaikinti (nugriauti). Priešingai visas įmonės bankroto procesas yra nukreiptas į bankrutavusios įmonės turto akumuliavimą ir pardavimą (ar kitokį realizavimą), siekiant patenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 2 str. 1 dalis). Dėl šios priežasties ĮBĮ aiškiai ir imperatyviai sureglamentuota bankrutavusios įmonės turto pardavimo, o ne sunaikinimo, tvarka. ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 punkte numatyta, kad „nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.“. Kreditoriaus nuomone įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, kad bankrutavusios įmonės nekilnojamas turtas turi būti parduodamas iš varžytynių. Būtent tokią Atsakovo Turto pardavimo tvarką (skelbiant varžytynes) 2018-12-28 d. vykusio Kreditorių susirinkimo metu ir buvo siūloma patvirtinti, tačiau T. P., pasinaudojus turima balsų dauguma, vieninteliam prabalsavus prieš siūlomą nutarimą, jis nebuvo priimtas. Vietoje to, T. P. sekančio Susirinkimo metu balsavo už savo paties pasiūlytą Skundžiamą Nutarimą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiamos imperatyvios ĮBĮ 33 straipsnio nuostatos. Vien dėl vieno kreditoriaus elgesio, savo paties interesų iškėlimo virš likusių Atsakovo kreditorių interesų, buvo nutarta sunaikinti (nugriauti) Statinius nors iki Skundžiamo Nutarimo priėmimo, Statinių net nebuvo bandoma parduoti iš Varžytynių, tuo iš esmės eliminuojant I–III eilės kreditorių teisę bent pabandyti gauti nors dalinį savo reikalavimų patenkinimą ĮBĮ nustatyta tvarka. Kreditorius taip pat nurodė, jog I–III eilės kreditorių teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš Statinių nebuvo ir nėra hipotetinė (neįgyvendinama), kadangi dar iki 2018-12-28 d. Kreditorių susirinkimo, Atsakovo bankroto administratorius gavo UAB „Paupio valda“ 2018-11-28 d. Komercinį pasiūlymą, kuriuo ši įmonė pasiūlė įsigyti Statinius su Žemės sklypais, Atsakovui priklausantys Statiniai realiai gali būti parduoti už bendrą mažiausiai 172.000,00 EUR kainą ir šios lėšos, vadovaujantis ĮBĮ 35 straipsniu, realiai gali būti panaudos visų I eilės kreditorių (t. y. darbuotojų), įskaitant Kreditorių, ir didžiosios dalies II eilės kreditorių (t. y. Sodros, VĮ Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) finansinių reikalavimų patenkinimui, o pardavus visus Statinius – tikėtinai būtų padengti visi II eilės kreditoriniai reikalavimai ir dalis III eilės. Net jeigu Sklypai nebūtų parduoti varžytinėse , šis turtas vis tiek negalėtų būti nugriautas, kadangi ĮBĮ 33 str. 2 dalis imperatyviai numato, jog „Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius“. Kreditorius, kaip manytina ir likę I–III eilės kreditoriai, neabejotinai pageidautų perimti visus ar dalį Statinių savo nuosavybėn, bent jau kaip dalinį savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Tačiau dėl neteisėto ir nepagrįsto Skundžiamo Nutarimo, kreditoriai neteko ir šios ĮBĮ 33 str. 2 dalyje įtvirtintos teisės vien dėl to, kad vienas hipotekos kreditorius, naudodamasis turima balsų dauguma Susirinkimuose, visų likusių kreditorių sąskaita siekia padidinti konkrečiai savo finansinio reikalavimo patenkinimo apimtį.
Net jeigu Statinių neperimtų joks Atsakovo kreditorius (kas abejotina, nes juos yra pasiruošęs perimti ne vienas kreditorius, įskaitant pareiškėją), ĮBĮ 33 str. 7 dalis imperatyviai reglamentuoja nekilnojamojo turto nurašymą ir neatlygintiną perdavimą savivaldybei. Taigi netgi tuo atveju, kai neatsiranda nekilnojamojo turto pirkėjas arba šio turto neperima joks kreditorius, ĮBĮ be jokių išlygų ir išimčių įpareigoja šį turtą perduoti savivaldybei, o ne griauti, kaip kad to neteisėtai siekia kreditorius T. P..
Kreditoriaus įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad vienas kreditorius turi balsų daugumą Kreditorių Susirinkime ir jo balsų pakanka Skundžiamo Nutarimo priėmimui, nesudaro teisinio pagrindo palikti šį Nutarimą galioti, kadangi tokiu būdu bus pažeistas esminis bankroto procese kreditorių lygiateisiškumo principas. Vienas kreditorius, neturi teisės, naudodamasis savo balsų persvara, proteguoti išimtinai savo asmeninį interesą kuo didesne apimtimi patenkinti konkrečiai savo finansinį reikalavimą visų likusių kreditorių sąskaita. Vieno asmens interesų iškėlimas virš kito asmens interesų pažeidžia pamatinius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo pricipus ir negali būti ginamas teisinėje valstybėje. Aplinkybė, kad šiai dienai Statiniai yra renovuotinos būklės bei reikalauja rekonstrukcijos ir priežiūros, nereiškia, kad jie neturi jokios vertės. Statiniai yra Vilniaus miesto teritorijoje, registruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški objektai, turi tvarkingas kadastrines bylas – todėl objektyviai gali sulaukti ir, kaip minėta, sulaukė pirkėjų susidomėjimo. Netgi esamos būklės Statiniai yra ir bus patrauklūs potencialiems pirkėjams, kadangi, priešingai nei mano kreditorius T. P., tvarkingai įregistruotų Statinių rekonstrukcijai (kad ir sienų nugriovimui, paliekant tik statinio pamatus) reikia žymiai mažiau kompetetingų institucijų leidimų, nei naujų statinių tuščiuose Žemės sklypuose statybai. Kreditoriaus įsitikinimu, yra ne ką mažiau svarbus pirkėjui aspektas, nei faktas, kad jis nusipirks tiesiog tuščią sklypą ir turės sugaišti netgi porą metų, kol gaus visus reikalingus leidimus ir dokumentus naujo statinio statybai. Praktika, kai pirkėjai Vilniaus mieste perka apgriuvusius arba netgi sunykusius statinius ir vėliau investuoja į jų rekonstrukciją, yra labai paplitusi, todėl ir Atsakovo kreditoriams šiuo atveju turi būti suteikta objektyvi galimybė bent pabandyti parduoti Statinius, kurie be kita ko yra vaizdingoje vietovėje prie upės ir tikrai sulauks pirkėjų susidomėjimo. Bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka negali būti nustatyta taip, kad tenkintų išimtinai vieno, kad ir didžiausio, kreditoriaus interesus.
T. A. yra antras pagal turimų balsų kiekį kreditorius Atsakovo bankroto byloje, turintis 8,54 proc. visų Atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditorius balsavo prieš Skundžiamo Nutarimo priėmimą, nes mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat šiurkščiai pažeidžia Bendrovės kreditorių teises bei teisėtus interesus.
Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į T. A. skundą nurodė, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius laikosi nuomonės, kad 2019-03-29 kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis ĮBĮ nuostatų reikalavimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dar 2005 metais UAB „Remada“ sudarius kredito sutartį Nr. 031-02204 ir paėmus paskolą iš AB „SNORAS, buvo pritaikyta hipoteka nupirktiems žemės sklypams, tačiau neįkeisti ant šių žemės sklypų stovintys statiniai, kadangi jie buvo menkaverčiai ir pagal planą turėjo būti nugriauti, o jų vietoje statomi nauji namai. Kadangi nuo 2005 metų įsigytų pastatų niekas nenugriovė, netvarkė bei neprižiūrėjo, minėtų statinių būklė nuosekliai prastėjo, atitinkamai, jų rinkos vertė mažėjo. Bet koks materialus turtas turi ribotą naudojimo laikotarpį ir laikui bėgant nuvertėja, ypač tada, kai turtu disponuoja bankrutuojanti įmonė, neturinti lėšų ir galimybių bei strategijos išsaugoti ir atstatyti tokio turto vertę. Tai įrodo 2015-12-23 pranešimas Nr. A51-121383/15 (1.1.50-SM4) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, kuriuo reikalaujama sutvarkyti neprižiūrimus ir apleistus BUAB „Remada“ priklausančius pastatus ir 2018-11-29 Grigiškių seniūnijos seniūno įspėjimas, kuriuo reikalaujama, kad bankroto administratorius BUAB „Remada“ priklausančius netvarkingus, nesutvarkytus ir avarinės būklės statinius, pastatus suremontuotų arba nugriautų. Vien šios aplinkybės kategoriškai paneigia T. A. argumentus, kad statiniai yra vertingi. Kreditorius, nurodydamas, kad minėtus statinius nori pirkti pirkėjai, o administratorius ir kreditorius T. P. juos siūlo nugriauti, G. A. „pamiršta“, kad statiniai stovi ant hipoteka įkeisto žemės sklypo, atitinkamai pirkėjas siekia įsigyti ne nugriovimui skirtus pastatus, o žemės sklypą ir jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Avarinės būklės statiniai mažina siūlomos parduoti žemės kainą, statinius nugriovus, žemės sklypų kaina padidėtų. Apleistų statinių renovavimas ir sutvarkymas pareikalautų neproporcingai didelių laiko ir materialinių išteklių sąnaudų, kurie neigiamai atsilieptų kreditorių interesams.
Dėl skunde nurodytų argumentų, kad pardavus hipoteka įkeistuose sklypuose esančius statinius, būtų patenkinti 1-III eilės kreditorių reikalavimai, nurodo, jog paminėti argumentams prieštarauja faktinėms bylos aplinkybės, kadangi hipoteka užtikrintų reikalavimų suma sudaro 9 124 130,99 Eur,( kreditorius T. P. - 9059130,99 Eur, T. A. - 65000 Eur), o I eilės kreditorių 56 126,20 Eur, iš jų, T. A. ir jo šeimos narių – 49 581,72 Eur. Pats pareiškėjas nurodo, kad 2016-09-27 UAB „Centro kubas“ atliktame turto vertinime, nesutvarkytų statinių vertė buvo 44 270 Eur. Šiuo metu jų preliminari vertė yra žymiai mažesnė (dėl jų avarinės būklės). UAB „Paupio valda “ siūlė pirkti žemės sklypus su juos esančiais statiniais už 172 000 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad pagrindinė kaina būtų mokama už žemę, kuri įkeista hipoteka, visiškai akivaizdu, kad pagrindinė kainos dalis atitektų hipotekos turėtojams ir bankroto administratoriaus atlyginimui. O likusi suma (jei jos liktų) būtų paskirstyta 1 eilės kreditoriams. Tuo tarpu nei II, nei III eilės kreditorių reikalavimams patenkinti lėšų nepakaktų. Todėl, išnagrinėjus administratoriaus pateiktą medžiagą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, buvo nuspręsta pritarti bankroto administratoriaus siūlymui.
Dėl pareiškėjo motyvų, kad 2019-03-29 priimtas nutarimas prieštarauja ĮBĮ numatytai turto pardavimo tvarkai, pareiškėjas teikdamas, kad 2019-03-29 kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas 2 klausimu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo reikalavimų, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jo argumentus. Skundo argumentai, apie piktnaudžiavimą savo padėtimi ir prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, remiasi jo subjektyvia nuomone, kai skiriasi jo ir kitų kreditorių nuomonės, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas nugriauti statinius, taip padidinant žemės kainą, kurią pardavus nepakaktų lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti , savaime nereiškia priimto nutarimo dėl tokio veiksmų atlikimo, neteisėtumo. Teismų praktikoje laikoma, kad kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d nutartis, bylos Nr. 3K-3-477/2011). Kreditorių susirinkimo metu, kreditoriai gali spręsti klausimus, susijusius su įmonės turtu. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, vertinimo, sąlygų sprendžia visi įmonės kreditoriai kreditorių susirinkime, tai yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Kreditoriai ĮBĮ nustatyta tvarka išreiškė savo valią ir nubalsavo už kreditoriaus T. P. pasiūlymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog vienas, dominuojantis kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, paprastai nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme, kaip teisėtas nutarimo priėmimas, įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų dauguma, nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-606/2012). Vien aplinkybė, kad pareiškėjas T. A. buvo kitos nuomonės skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimų klausimais, neturi įtakos šių nutarimų teisėtumui, pagrįstumui ir nereiškia, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyvios ĮBĮ normoms, nes kiekvienas kreditorius turintis teisę balsuoti kreditorių susirinkime pateikiamais klausimais, kiekvienu klausimu sprendžia savarankiškai. Fondo valdybos Vilniaus skyrius laikosi nuomonės, kad 2019-03-29 kreditorių susirinkimo metu nutarimas Nr. 2 buvo priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnio reglamentuotos tvarkos kreditorių balsų dauguma, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o T. A. skundas yra prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kreditorius VĮ Turto bankas atsiliepimu į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu dėl BUAB „Remada“ kreditorių 2019m. kovo 29d. susirinkime priimto nutarimo „Dėl BUAB „Remada“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Santakos ir Atgajos gatvėse, Grigiškė, Vilnius nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo“ panaikinimo nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, kad skunde minimame UAB „Paupio valda“ 2018m. lapkričio 28d. komerciniame pasiūlyme dėl ginčo pastatų pirkimo nurodyta, kad jis galiojo iki 2019 metų sausio 31d. , todėl ginčijamo nutarimo priėmimo metu buvo neaktualus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės 2019m. vasario 11 d. rašte nustatytas įpareigojimas nedelsiant suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti apleistus ginčo pastatus, kad nebūtų keliamas pavojus žmonėms ir aplinkai. Prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl BUAB „Remada“ kreditorių 2019-03-29 susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į T. A. skundą nurodė, jog ji yra antrosios eilės BUAB „Remada“ kreditorė, turinti 3.359,17 Eur finansinį reikalavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų ir administravimo taisyklių tvirtinimo“, BUAB „Remada“ buvo apskaičiuotas įsiskolinimas už valstybinio žemės sklypo nuomą. 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė UAB „Nemokumo sprendimai“ bei BUAB „Remada“ bankroto administratoriui raštą Nr. A51-13557/19(3.3.10.2-EM4), kuriuo įpareigojo nedelsiant suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti apleistus pastatus, sutvarkyti teritoriją, užtikrinti, kad nebūtų keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Minėti statiniai yra avarinės būklės, keliantys grėsmę aplinkiniams, tad jų priežiūra arba nugriovimas yra būtini. Atsakydami į Savivaldybės administracijos raštą BUAB „Remada“ ir UAB „Nemokumo sprendimai“ nurodė, kad bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimas sprendžia esminius bankroto proceso klausimus ir kad tik esant kreditorių susirinkimo sprendimui dėl BUAB „Remada“ turto sutvarkymo ar griovimo administratorius galės imtis veiksmų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raginimui įvykdyti. Kreditorius nurodė, jog sprendžiant dėl T. A. skundo tenkinimo, turėtų būti vertinami visų kreditorių argumentai bei priimamas interesų pusiausvyrą užtikrinantis sprendimas, kadangi bankroto bylos proceso veiksmai neišvengiamai daro įtaką visų kreditorių interesams.
BUAB „Remada“ bankroto administratorius atsiliepimu į skundą prašo jo pagrįstumą vertinti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, nurodė, jog BUAB „Remada“ kreditoriai tarpusavyje nesusitaria dėl visus kreditorius tenkinančios BUAB „REMADA“ nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos. Pastatus nugriovus ir realizavus žemės sklypus už tai gautos lėšos būtų naudojamos hipoteka užtikrintiems reikalavimams dengti, tuo tarpų neįkeistus Pastatus pardavus – lėšos būtų naudojamos pirmiausiai pirmos, vėliau – antros, ir galiausiai trečios eilės kreditoriniams reikalavimams dengti. BUAB „REMADA“, kaip skolininkas ir bankrutavusi įmonė, neturi teisės vienasmeniškai spręsti, kokiu būdu bus tenkinami jos kreditorių finansiniai reikalavimai, kadangi ši teisė priklauso išimtinai jos kreditoriams. BUAB „REMADA“ nuomone, jos turtas turi būti realizuotas tokiu būdu, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti visų jos kreditorių reikalavimai, kadangi tai labiausiai atitiktų bankroto proceso paskirtį.
T. P. atsiliepimu į skundą nurodo, jog BUAB „Remada“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – pastatai (viso – 19 vnt.). 2015-12-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius atsakovui pateikė pranešimą Nr. A51-121383/15 (1.1.50-SM4), kuriuo reikalaujama sutvarkyti neprižiūrimus ir apleistus atsakovo statinius. Kreditoriai dėl tokio reikalavimo įvykdymo nesiėmė jokių veiksmų, atsakovas tokio nurodymo neįvykdė. 2018-11-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnija atsakovo bankroto administratoriui UAB „Nemokumo sprendimai“ pateikė įspėjimą dėl aukščiau aptartų pastatų ir teritorijos nepriežiūros. Įspėjime nurodoma, kad Grigiškių seniūnija gavo iš šalia gyvenančių gyventojų skundus dėl teritorijos šiukšlinimo ir gyventojų saugumo. Patikrinus teritoriją, Grigiškių seniūnijos specialistai įsitikino, kad teritorijoje esantys pastatai sugriuvę, pavojingi, sudegę šiukšlės ir degėsiai nevežti, teritorija neaptverta. Pranešimu reikalaujama aptverti ir sutvarkyti teritoriją. 2019-02-14 atsakovo bankroto administratorius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą dėl BUAB „Remada“ priklausančių pastatų sutvarkymo (griovimo), kuriuo reikalaujama iki 2019-03-15 sutvarkyti (nugriauti) BUAB „Remada“ priklausančius statinius. 2019-02-14 pranešimu atsakovo bankroto administratorius kreditorių prašė nedelsiant pateikti siūlomus sprendimo variantus, siekiant įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimus dėl pastatų sutvarkymo (griovimo). Po tokio pranešimo, be T. P. kiti kreditoriai nepateikė jokio pasiūlymo dėl pastatų ir teritorijos sutvarkymo ar pastatų nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo. Žemės sklypuose esantys pastatai yra vaikų stovyklos paskirties (tualetai, pagalbiniai pastatai, valgykla, klubas, poilsio nameliai, sandėliai, medicinos punktai). Šių pastatų statybos metai – 1958/1968. Dar 2000 metais šių statinių fizinis nusidėvėjimas sudarė 70 procentų. Nuo 2003 metų, kada žemės sklypą su statiniais iš AB „Grigiškės“ įsigijo BUAB „Remada“, statiniai nebuvo naudojami, prižiūrimi ir/ar tvarkomi. Statinių būklė yra kritinė. Per 2003-2018 metų laikotarpį, tuomečio BUAB „Remada“ generalinio direktoriaus T. A. užsakymu, aptariamas nekilnojamasis turtas (Grigiškių projektas) ne kartą buvo vertinamas nekilnojamojo turto vertintojų. Išimtinai visuose kreditoriui T. P. prieinamuose vertinimuose nurodyta, kad žemės sklype (teritorijoje) ilgus metus veikė vaikų poilsio stovykla, žemės sklypuose yra vasarnamio tipo karkasiniai nusidėvėję, menkaverčiai statiniai, skirti nugriauti.
T. P. įsitikinimu pastatai privalo būti griaunami. Pastatus atkurti iki teisės aktų minimalius reikalavimus atitinkančio lygio ar juos konservuoti objektyviai netikslinga. BUAB „Remada“ bankroto administratorius, siūlydamas remontuoti pastatus, nepagrindė remonto turinio, racionalumo ir tikslingumo. Menkaverčių, susidėvėjusių, skirtų nugriovimui pastatų, esančių žemės sklypuose, egzistavimas mažina žemės sklypų vertę 2-3 kartus. Aplinkybė, kad 2016-03-30 kreditoriai susirinkime vienbalsiai balsavo už statinių sutvarkymą ir užkonservavimą iki jo pardavimo iki varžytinių, niekaip nedaro negaliojančiu ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl statinių nugriovimo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad toks sprendimas nebuvo įgyvendintas. T. P. reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijus reikalavimą, tapus kreditoriumi ir teismui patvirtinus kreditoriaus pasikeitimą, būdamas didžiuoju kreditoriumi nemato jokių objektyvių galimybių remontuoti ir/ar konservuoti sunykusių statinių, kadangi tokia situacija mažina bendros atsakovo turto masės vertę, tuo tarpu statiniai tokie, kokie yra, juos vertinant atsietai nuo žemės sklypų, apskritai yra beverčiai. Sunykusių statinių remontavimas ar konservavimas yra išimtinai naudingas tik T. A.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas iš AB „Grigiškės“ įsigijo žemės sklypą nekilnojamojo turto vystymui. T. A. buvo atsakovo direktorius ir vienintelis akcininkas. Atsakovui nekilnojamojo turto projektui negavus finansavimo iš kredito įstaigos, atsakvas susidūrė su nemokumu ir net nepradėjo vystyti projekto. T. A. įvairiomis priemonėmis siekė išsaugoti projektą – atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, T. A. neteisėtai ir nusikalstamai stengėsi perimti bankrutuojančios įmonės sunykusius statinius ir įkeistuose žemės sklypuose nusistatyti servitutą, beveik 2 metus ginčijo formalų kreditorių pasikeitimą, ko pasekoje negalėjo vykti kreditorių susirinkimai ir negalėjo būti priimami sprendimai. T. A. deda maksimalias pastangas, kad važytinėse atskirai būtų parduodami žemės sklypai ir/ar statiniai. Tiesiogiai ar netiesiogiai įsigijus bent vieną turtinį vienetą, T. A., siekdamas už žemą kainą perimti projekto kontrolę, toliau visomis priemonėmis neteisėtai kenktų galimiems bendraturčiams ar T. P., valdančiam ženklų kreditorinį reikalavimą, kuris užtikrintas žemės sklypų hipoteka. Skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl pastatų nugriovimo ne tik įgyvendina viešojo administravimo subjektų įpareigojimus, eliminuoja pavojų trečiųjų asmenų pavojų sveikatai ir gyvybei, bet ir yra akivaizdžiai pagrįstas ekonominiu naudingumu – atsakovo bendra turto masė (žemės sklypų masyvas) be sunykusių ir sugriuvusių statinių yra reikšmingai didesnės vertės. Bankroto procese realizuojant bankrutuojančios įmonės turtą, turi būti siekiama maksimalios turto pardavimo kainos, nedetalizuojant, kaip pasiskirstys gautinos lėšos. Tai, kad įkaito turėtojas yra pirmesnis į realizuoto turto pajamas, lyginant su kitais kreditoriais, tokia situacija niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Kita vertus, tam tikros eilės kreditorių lūkestis bent iš dalies patenkinti savo kreditorinį reikalavimą nepaneigia ir negali paneigti vieno esminių bankroto proceso principų, t.y. – kuo didesne verte realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą. Sunykusių statinių nugriovimą sąlygoja jų būklė bei viešojo administravimo subjektų įpareigojimas. Sunykusių statinių nugriovimą lemia ir sprendimo nugriauti statinius ekonominis naudingumas. T. A. teismui nurodo, kad sunykusių statinių vertė iki sutvarkymo siekia 44270 EUR. Tokią sunykusių statinių vertę T. A. grindžia UAB „Centro kubas – Nekilnojamas turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-16-10-27-IJ78, tačiau šioje ataskaitoje nustatyta sunykusių statinių vertė įvertinta su specialia prielaida (rinkos vertė nustatyta su sąlyga, kad statiniam naudoti yra žemės sklypas). Žemės sklypai yra apsunkinti, t.y. įkeisti ir kad įkaito turėtojas neabejotinai nesutiks sunykusiam pastatui nustatyti servituto, sunykusio statinio vertė bus/yra verta tiek, kiek jis vertas nusigriovimui. Atsžvelgiant į tai, kad už statinių nugriovimą buvo pateiktos atitinkamos sąmatos, darytina pagrįsta išvada, kad sunykusių statinių vertė nugriovimui yra lygi nuliui arba yra minusinė. T. A. skunde nurodo, kad UAB „Paupio valda“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl sunykusių statinių įsigijimo už 172000 EUR. T. A. selektyviai vertina pateiktą pasiūlymą, kadangi UAB „Paupio valda“ pateikė komercinį pasiūlymą įsigyti sunykusius statinius kartu su žemės sklypais, ant kurių stovi šie sunykę statiniai. Nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Paupio valda“ pageidauja įsigyti tik sunykusius statinius ir už juos sutinka mokėti 172000 EUR. Remtis šiuo komerciniu pasiūlymu nėra pagrindo, kadangi jis skundo pateikimo momentu nėra galiojantis (pasiūlyme nurodyta, kad jis galioja iki 2019-01-31).
Vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (LAT 2012-12-28 nutartis c.b Nr. 3K-3-606/2012).T. P., balsuodamas už skundžiamą sprendimą, visų pirma, siekė sudaryti sąlygas bankroto procese realizuojant atsakovo turtą, gauti maksimaliai įmanomą didžiausią kainą. Tokių sąlygų sudarymas suponuoja galimybę tikėtis savo reikalavimo patenkinimo visiems kreditoriams (akivaizdu, kad varžytinėse didžiausia išvaržomo turto vertė galima jį parduodant kaip vientisą investicinį objektą, be galimų formalių ir dirbtinų ribojimų, nei turtą pardavinėti T. A. skunde nurodyta tvarka, kai žemės sklypai parduodami po vieną, selektyviai, o ne visi kartu (dalis sklypų dėl savo paskirties apskritai nelikvidūs, tą yra pastebėjęs ir pats bankroto administratorius) nebaigtame žemės sklypų masyve (nėra infrastruktūros, komunikacijų) galimai atsiranda daug savininkų, kas sudaro pagrįstą abejonę dėl objekto galutinio išvystymo). T. P., atsižvelgdamas į atsakovo vystyto investicionio projekto potencialią, padėtį rinkoje, pasikeistusią atsiskaitymo valiutą, kitas mikro ir makro ekonomines sąlygas, pagrįstai tiki, kad dedant reikalingas pastangas ir imantis visų priemonių, yra objektyvi galimybė atsakovo turtą realizuoti didesne nei teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai verte. Siekis gauti maksimalią bankrutuojančios įmonės turto vertę jokia apimtimi ir būdu nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo, priešingai – užtikrina tokio principo įgyvendinimą. Tai, kad T. P. teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra papildomai apsaugotas hipoteka, jokiu būdu ir apimtimi nepažeidžia ir negali pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tai, kad T. P. valdo reikšmingą reikalavimo dalį ir vien savo sprendimu gali nulemti kreditorių susirinkimo sprendimus, de facto jokiu būdu ir apimtimi nepažeidžia ir negali pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Išimtinai tik T. A. skundžia kreditorių susirinkimo sprendimą dėl sunykusių statinių nugriovimo, argumentuodamas, kad toks sprendimas pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, tačiau atsakovo nemokumą ir bankroto procesą išimtinai lėmė paties T. A. veiksmai ir/ar neveikima, kadangi pastarasis buvo atsakovo direktorius ir vienintelis akcininkas.
Skundas netenkinamas.
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto procese savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso įmonės turto realizavimo tvarkos nustatymas. Ginčijamu 2019-03-29d. BUAB „Remada“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 9 nutarimu Nr. 2 „Dėl BUAB „Remada“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Santakos ir Atgajos gatvėse, Grigiškės, Vilnius, nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo priimtas sprendimas nugriauti iki šiol nesutvarkytus statinius, kurių esama būklė konstatuota Antstolio 2019-01-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/19/004: visi pastatai yra avarinės būklės, netinkami naudoti, kai kurie yra visiškai sugriuvę ar sudegę. Šias aplinkybes patvirtina prie faktininių aplinkybių protokolo pridedamos 92 fotonuotraukos.
Kreditorių susirinkimas spręsdamas įmonės turto realizavimo klausimus, negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-10-15 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Remada“, atstovaujama generalinio direktoriaus T. A. iš AB „Grigiškės“ įsigijo 14 7495 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nugriovimui įsigijo perkamame sklype esančius 19 vnt. pastatus (Sutarties 2.1p). Pagal 2005-06-06 d. tarp AB banko Snoras ir UAB „Remada“, sudarytą kredito sutartį Nr. 031-02204 su vėlesniais pakeitimais bei papildymais, kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas 2005-06-07 d. sutartine hipoteka, kuria ilgalaikio kredito sutarties įvykdymas užtikrintas 14 7495 ha buvusios pionierių stovyklos „Atgaja“ teritorijoje buvusio žemės sklypo hipoteka. Paminėtas žemės sklypas vėliau buvo padalintas į 69 atskirus žemės sklypus (gyvenamųjų namų statybos paskirtis – 56, inžinerinės infrastruktūros teritorijų paskirtis – 3, rekreacinių miškų paskirtis – 8). 19 įvairios paskirties vaikų stovyklos pastatų, kuriuos UAB „Remada“ įsigijo nugriovimui, buvo ir yra registruoti, kaip žemės sklypo priklausiniai.
Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę, sutartinės hipotekos sandorio sudarymo metu, žemės sklypo priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Paminėto Žemės sklypo Hipotekos lakšte yra nurodyta pastaba, kad Pastatai, esantys įkeičiamame pagal hipotekos lakštą sklype, nėra įkeičiami. Tai patvirtina faktą, kad UAB „Remada“ iš AB „Grigiškės“ įsigijusi žemės sklypą nekilnojamojo turto vystymui, nuosavybės įgijimo sandoryje nurodžiusi, kad pastatai perkami nugriovimui, Hipotekos lakšte įtvirtindami pastabą, kad pastatai esantys įkeičiamame žemės sklype, nėra įkeičiami, siekė išvengti formalumų, kurie būtų iškilę išregistruojant sunaikintus sklype esančius pastatus.
Tai, kad visi BUAB “Remada“ priklausantys 1958,1968m. statybos karkasiniai, vasarinio tipo nusidėvėję ir neprižiūrimi statiniai yra avarinės, kritinės būklės tvirtina 2015-12-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus, 2018-11-28 Grigiškių seniūnijos atsakovui pateikti įspėjimai dėl pastatų ir teritorijos nepriežiūros, paminėtas Antstolio faktinių aplinkybių protokolas.
Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, kurių pareiga pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareikalauti išardyti statinį, kai jis yra fiziškai nusidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą (Statybos įstatymo 40 straipsnis).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl pastatų nugriovimo įgyvendina viešojo administravimo subjektų įpareigojimus, eliminuoti keliamą pavojų.
Bankrutavusios įmonės tikslas- grąžinti kuo daugiau skolų ir parduoti turtą už kuo didesnę kainą, todėl kreditorių susirinkimas turi pareigą nustatyti tokią turto realizavimo tvarką, kuri yra ekonomiškai naudingesnė.
Faktiškai byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal UAB „Centro kubas“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą visų 69 žemės sklypų rinkos vertė, jei vertinamame sklypų masyve esantys statiniai būtų nugriauti, vertinimo momentu sudaro 690 000 EUR, tuo tarpu tų pačių žemės sklypų rinkos vertė, jei iš žemės sklypų masyvo būtų išimami žemės sklypai, kuriuose galėtų būti formuojami servitutai, sudaro 365000 EUR. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro išvada, jog 44 270 EUR verte įvertinti nugriovimui įsigyti pastatai ženkliai mažina realizuotinų žemės sklypų vertę. Aplinkybė, kad dalį statinių pagal iki 2019-01-31d. galiojusį UAB „Paupio valda“ komercinį pasiūlymą galima buvo parduoti už tikėtiną 172 000,00 EUR kainą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas nugriauti statinius, taip padidinant žemės kainą, turinio prasme yra akivaizdžiai neteisėtas.
Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnis nustato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Paminėtu įstatymu nustatyta, kad įkaito turėtojas yra pirmesnis negu visi kiti bankrutavusios įmonės I-III eilės kreditoriai į realizuoto turto pajamas. Tai, kad nugriovus faktiškai nugriovimui įsigytus bankrutavusios įmonės statinius I-III eilės kreditoriams nepriklausomai nuo jų skaičiaus gali nelikti lėšų jų finansinių reikalavimų tenkinimui, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyviai bankrutavusių įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai. 2019-03-29 kreditorių susirinkimo metu nutarimas Nr. 2 buvo priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnio reglamentuotos tvarkos kreditorių balsų dauguma, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
nutaria:
BUAB „Remada” kreditoriaus T. A. skundą dėl BUAB „Remada” 2019-03-29 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo netenkinti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai Vilniaus apygardos teismo 2019m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias aopsaugos priemones panaikinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.