Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams A. G., UAB „Marteka“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu teismas taikė šalis, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsniu siūlė pasinaudoti teisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) galimybėmis taikiai išspręsti kilusį jų ginčą. Šalys sutiko pasinaudoti teismine mediacija, tačiau teisminės mediacijos metu šalims taikaus susitarimo pasiekti nepavyko.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė savo ieškinio reikalavimo dalyje priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją 12 600 Eur: - 11 000 Eur už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskrlbtini); - 1 600 Eur už įmokas pagal 2017-06-07 „Sutartį dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo“ su UAB „Marteka“ ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje Stačiatikių bažnyčioje, santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys būdamos santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-4606-2486, esantį adresu Vikių g. 9, Klausmylių vs., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ duomenimis bylos atsakovas A. G. įgijo lengvuosius automobilius: (duomenys neskelbtini) AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad šalys tvirtai apsisprendę gyventi atskirai, ką ir daro, todėl, įvertinant tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2018-03-28. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Bylos duomenimis dėl viešoje vietoje įžūlaus elgesio demonstravimo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai visuomenės rimties sutrikdymo bei tvarkos bei smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, pradėtas ikiteisminis tyrimai, priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Kaip nurodo ieškovė, dėl agresyvaus atsakovo elgesio su ja, ji buvo priversta išeiti iš gyvenamosios vietos ir kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus; bylos nagrinėjimo metu šios ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys bei įrodymai atsakovo iš esmės neginčyti, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, jog atsakovas tokiu savo elgesiu, netinkamai elgdamasis su savo sutuoktine, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Asmuo pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama, ieškovei pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių reikalavimų nereiškė, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „Steponavičiūtė“, atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų neteikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „S.“.

Dėl turto padalijimo

sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių); kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kita vertus, turto dalijimas natūra nebūtinai reiškia, kad visi dalytino turto objektai, jei jie yra dalūs, turi būti dalijami sutuoktiniams pagal jiems tenkančias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis): esant daug dalytino turto, taip pat ir nekilnojamojo, sutuoktiniams natūra gali būti paskiriami skirtingi turto objektai. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama ne tik į jų vertę, bet ir į paskirtį, galimą panaudojimą tam tikram tikslui (pvz., gyvenamajam būstui, verslui ir pan.) bei į tai, ar vienas sutuoktinis neįgis nepagrįsto pranašumo kito atžvilgiu, gavęs, pavyzdžiui, kur kas paklausesnį turtą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei lengvieji automobiliai: (duomenys neskelbtini) AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės bei jos atstovės teikti paaiškinimai taip pat sutapo tuo aspektu, kad šis butas turi būti priteistas natūra atsakovui, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovui po santuokos nutraukimo priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei lengvieji automobiliai: (duomenys neskelbtini) AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė kompensacijos už natūrinę turto dalį nereikalauja ir nereiškia jokių pretenzijų, todėl kompensacija nepriteistina (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo pakeisti 2017 m. birželio 7 d. “Sutartyje dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo” su UAB „Marteka“ sutarties šalį - „Užsakovą“ iš R. G. į A. G. nuo 2018 m. kovo 31 d., t.y. ieškinio padavimo dienos. Atsakovas dėl šio reikalavimo nagrinėjamoje byloje prieštaravimų neteikė; taip pat prieštaravimų neteikė ir kreditorius UAB “Marteka”. Teismas, įvertinės byloje pateiktus įrodymus, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų poziciją dėl šio reikalavimo, taip pat nurodytos sutarties dalyką, sutarties šalis, sutarties turinį, taip pat ir santuokoje įgyto turto padalinimą, neprieštaraujant ir kreditoriui dėl šio reikalavimo, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje, todėl jis tenkintinas - pakeistina 2017 m. birželio 7 d. “Sutartyje dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo” su UAB „Marteka“ nuo 2018 m. kovo 31 d., t.y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, sutarties šalis - „Užsakovas“ iš R. G. į A. G., ir laikytina, kad 2017 m. birželio 7 d. “Sutartyje dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo” su UAB „Marteka“ sutarties šalis (Užsakovas) nuo 2018 m. kovo 31 d. yra A. G. (CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė savo ieškinio reikalavimo dalyje priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją 12 600 Eur, t.y. 11 000 Eur už žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 1 600 Eur už įmokas pagal 2017 m. birželio 7 d. „Sutartį dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo“ su UAB „Marteka“ ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovė bei jos atstovė nurodė, jog ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo šioje dalyje pasekmės ieškovei yra žinomos. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Įvertinus ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus, pateiktus byloje įrodymus, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 12 600 Eur kompensacijos priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinio nagrinėjimą sumokėjo 150 EUR žyminio mokesčio sumą; teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovė atleista nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 EUR žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Ieškovė reikalavimas tenkintas. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 1 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistina ieškovei 1500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės R. G. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje atsakovui A. G. priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją 12 600 Eur, t.y. 11 000 Eur už žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys skelbtini), bei 1 600 Eur už įmokas pagal 2017 m. birželio 7 d. „Sutartį dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo“ su UAB „Marteka“; ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovės R. G. ir atsakovo A. G. santuoka iširo dėl atsakovo A. G. kaltės.

Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo apskaityta ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje.

Ieškovei R. G. palikti jos ikisantuokinę pavardę „S.“.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 22 000 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių eurų) vertės; lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) vertės, lengvąjį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) vertės.

Pakeisti 2017 m. birželio 7 d. “Sutartyje dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo” su UAB „Marteka“ nuo 2018 m. kovo 31 d. sutarties šalį “Užsakovas” iš ieškovės R. G. į atsakovą A. G. ir laikyti, kad 2017 m. birželio 7 d. “Sutartyje dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo” su UAB „Marteka“ sutarties šalis “Užsakovas” nuo 2018 m. kovo 31 d. yra A. G..

Priteisti ieškovei R. G. iš atsakovo A. G. 1 575 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. 291 EUR (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei R. G. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZH44273).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.