Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-439-516/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-13
Bylos Nr.: e2A-439-516/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00084-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Rasa Gudžiūnienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas: J. K., V. K.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.15Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-439-516/2025 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00084-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.19.3

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovo J. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl žalos atlyginimo už neteisėtą elektros vartojimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. K. ir V. K. 102 862,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė atsisakė dalies – 5 400 Eur – ieškinio reikalavimų ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 97 462,75 Eur žalos atlyginimą, kadangi nurodytą dalį žalos atlyginimo atsakovas sumokėjo.

3. Nurodė, kad 2024 m. kovo 5 d. ieškovės darbuotojai, atlikdami elektros prietaisų patikrinimą (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas) nustatė, jog įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisus įrengta (prijungta) slapta požeminė kabelio atšaka ir magnetinis kontaktorius su metaline dėže (toliau – prietaisas), nuo kurio pajungti elektros prietaisai ir objektui tiekiama elektros energija be apskaitos.

4. Ieškovės darbuotojai surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1000279 (toliau – ir aktas), surašė objekte veikiančių imtuvų sąrašą, nubraižė Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schemą. Atsakovas J. K. buvo supažindintas su aktu.

5. Speciali ieškovės sudaryta komisija, atsižvelgdama į tai, kad akto surašymo metu buvo leista surašyti buvusius elektros prietaisus, atlikusi elektros energijos suvartojimo bei mokėjimo už suvartotą elektros energijos analizę, nusprendė suvartotos elektros energijos perskaičiavimą atlikti vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-231 (toliau – Taisyklės) 131.13 papunkčiu nuo 2021 m. spalio 1 d. (objekto nuosavybės įsigijimo) iki 2024 m. kovo 5 d. (akto surašymo) pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Atlikus patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą, nustatyta, kad be apskaitos objekte suvartota 329 459 kWh elektros energijos, mokėtina už ją suma – 102 862,74 Eur. Apskaičiuotas neapskaitytos elektros energijos kiekis (329 459 kWh) buvo vertinamas kintamu, atitinkamą mėnesį galiojusiu tarifu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei 40 589,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 747 Eur žyminį mokestį. Priteisto 40 589,45 Eur žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė, mokant kas mėnesį po 428 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, civilinės bylos dalį dėl 5 400 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų J. K. ir V. K. nutraukė; priteisė atsakovui J. K. iš ieškovės 1 824,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės ir atsakovo J. K. valstybei po 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. e1-387-373/2024 (toliau – ir baudžiamasis įsakymas) nustatyta, jog atsakovo J. K. iniciatyva buvo neteisėtai pajungtas elektros kabelis prieš apskaitos prietaisus. Atsakovo J. K. kaltė nėra ginčijama, neteisėti veiksmai buvo nustatyti baudžiamojoje byloje, dėl šių veiksmų ieškovė patyrė žalą, todėl teismas nusprendė, kad įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu patvirtinta atsakovo J. K. kaltė dėl jo neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys ir padarytos žalos laikotarpis, laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

8. Teismas akcentavo, kad nors baudžiamojoje byloje pagal ieškovės pateiktus duomenis buvo nustatytas neapskaitytos suvartotos elektros energijos kiekis 96 318 kWh bei padaryta 21 870,80 Eur žala, baudžiamojoje byloje nustatytas neapskaitytos elektros energijos kiekis ir žalos dydis nelaikytini prejudicinę reikšme turinčiais faktais. Atsakovas J. K. sudarė galimybę ieškovės darbuotojams nustatyti patikrinimo metu buvusius elektros imtuvus ir jų galią. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti ieškovės darbuotojai parodė, kad akte buvo nurodytas mažesnis elektros imtuvų skaičius, nei faktiškai buvo rasta objekte, buvo surašyti tik veikiantys elektros prietaisai.

9. Vertindamas žalos dydį, teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad šildymo sezono laikotarpiu suvartotos elektros kiekis turėtų būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) rajone nustatytą šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Taip pat teismas pripažino pagrįstu atsakovų argumentą, kad neteisėtai sunaudotos elektros energijos kiekis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį, kuris buvo užfiksuotas elektros galios analizatoriumi. Teismas apskaičiavo, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d., skaičiuojant sunaudotos elektros energijos kiekį pagal elektros galios analizatoriaus duomenis, atsakovai sunaudojo 175 056 kWh elektros energijos, o ne ieškovės už šiuos laikotarpius pagal Taisykles apskaičiuotas 269 337 kWh. Teismas nustatė, kad skirtumas tarp kiekio, suskaičiuoto pagal Taisykles ir kiekio, nustatyto remiantis elektros galios analizatoriaus duomenimis, yra 94 281 kWh.

10. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti nustatytą neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat ir atsižvelgiant į suvartojamą elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį po 2024 m. kovo 5 d. nustatyto pažeidimo. Ieškovės nurodomą pagal Taisykles apskaičiuotą elektros energijos kiekį teismas iš viso sumažino 136 057 kWh (94 281 kWh – skirtumas nuo pagal Taisykles nustatyto suvartoto elektros energijos kiekio ir elektros galios analizatoriaus duomenų ir 41 776 kWh – skirtumas nuo pagal Taisykles nustatyto suvartoto elektros energijos kiekio ir faktinio elektros energijos suvartojimo po 2024 m. kovo 5 d. pagal sąskaitas). Atsižvelgęs į tai, teismas žalą už neteisėtai suvartotą elektros energiją apskaičiavo už 193 402 kWh (329 459 kWh - 136 057 kWh = 193 402 kWh).

11. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovė be pagrindo skaičiuoja žalą už trejų metų laikotarpį iki pažeidimo nustatymo dienos, kadangi elektros energiją objektui tiekia tik nuo 2022 m. liepos 1 d. Neapskaitytas elektros energijos vartojimas buvo stebimas nuo 2018 metų, todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo žalą už trejus metus, tačiau ne už 329 459 kWh, bet už 193 402 kWh. Teismas, nustatydamas žalos dydį, taikė 2024 m. kovo 5 d. galiojusį tarifą – 0,20987087 Eur, kuris buvo artimas skaičiuojant žalą taikytų tarifų vidurkiui. Teismo nustatytas atlygintinas žalos dydis – 40 589,45 Eur (193 402 kWh x 0,20987087 = 40 589,45 Eur).

12. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti atsakovų solidariąją atsakomybę, kadangi atsakovai kartu nebegyveno ilgą laiką ir nevedė bendro ūkio, atsakovas J. K. gyveno ir dirbo užsienyje, o slaptą požeminį kabelį įrengė būtent atsakovas J. K. Vien tai, kad objektas priklausė abiem atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neįrodo atsakovės V. K. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos, todėl žalą priteisė tik iš atsakovo J. K.

13. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas patenkinti atsakovo J. K. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kadangi atsakovas yra pensinio amžiaus ir vienintelės jo gaunamos pajamos yra pensija. Atsižvelgęs į tai, teismas išdėstė teismo sprendimo įvykdymą ir priteisė iš atsakovo po 428 Eur kiekvieną mėnesį žalai padengti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria priteistas 40 589,45 Eur žalos atlyginimas, pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, t. y. priteisti 97 462,75 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų V. K. ir J. K. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nustačiaus neteisėto elektors energijos vartojimo faktą, žalos dydis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklėmis, kaip ir skaičiavo ieškovė.

14.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu žalos apskaičiavimu pagal šildymo sezono laikotarpius, nustatytus (duomenys neskelbtini) rajone. Padarytos žalos dydis skaičiuojamas pagal Taisyklių 131.13 papunktį, pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Ne šildymo sezoniškumas konkrečiame mieste lemia sunaudojamos elektros energijos kiekį, o būtent kokretus pas vartotojus rastas elektros ėmėjas. Skaičiuojant žalą yra vertinama konkretaus ėmėjo galia, o teisės akto priedas (1 lentelė) nusako, kiek vidutiniškai kilovatvaldžių atininkamu laikotarpiu šis prietaisas suvartoja.

14.3. Taip pat nesutinka, kad neteisėtai sunaudotos elektros energijos kiekis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į elektros energijos kiekį, kuris buvo nustatytas pagal elektros galios analizatorių. Teismas sprendime nustatydamas suvartotos elektros energijos kiekį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. (175 056 kWh), nepagrindė nurodomų duomenų kilmės. Ieškovė galios analizatorių objekte įrengė tik 2023 m. gruodžio 15 d., todėl nepagrįsta suvartotos elektros kiekį skaičiuoti pagal galios analizatoriaus duomenis už laikotarpį, kai jis objekte nebuvo įrengtas.

14.4. Elektros galios analizatorius nefiksuoja ir negali fiksuoti tikrojo elektros energijos srauto. Šis prietaisas yra skirtas energijos parametrų konkrečiame objekte stebėsenai, duomenų analizei, o jo metu fiksuojami duomenys nerodo faktinio elektros energijos suvartojimo. Šio prietaiso duomenys negali būti naudojami apskaičiuoti neteistai vartojamos elektros energijos kiekį.

14.5. Pažymi, kad nesuprantama pirmosios instancijos teismo apskaičiuotų 269 337 kWh kilmė. Be apskaitos objekte suvartota 329 459 kWh elektros energijos, bet ne 269 337 kWh, kaip nurodė teismas.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pagal Taisykles apskaičiuotą neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekį, atsižvelgdamas į suvartotą elektros energijos kiekį po nustatyto pažeidimo. Po pažeidimo sunaudotos elektros energijos kiekis neįrodo, kad būtent tiek pat vartotojas vartojo iki pažeidimo, kai žinojo, jog už vartojamą elektros energiją nereikės atsiskaityti su tiekėju.

14.7. Pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kaip apskaičiavo 41 776 kWh elektros energijos kiekio mažinimą. Nėra aišku, už kokį laikotarpį teismas vertino apskaičiuoas kilovatvalandes ir nepaaiškino, kodėl šiomis kilovatvaldėmis turi būti mažinama žala. Atkreipia dėmesį, kad po akto surašymo tiekėjas atsakovui išrašydavo sąskaitas faktūras už faktiškai suvartotą elektros energiją, kurios kiekis yra žymiai didesnis, nei pats atsakovas deklaruodavo iki pažeidimo nustatymo. Pažymi, kad atsakovo deklaruoti duomenys nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. buvo įvertinti apskaičiuojant žalą, todėl teismo įvardintas faktinis suvartojimas (41 776 kWh) dar kartą negali būti išminusuojamas.

14.8. Pirmosios intancijos teismo apskaičiuotas neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekis yra neteisingas, kadangi nepaaiškintas skaičiavimo pagrindimas. Teismo pritaikytas vidurkio tarifas yra neteisingas, kadangi apskaičiuotas neteisėtai suvartotų kilovatvalandžių kiekis turi būti vertinamas atitinkamą mėnesį galiojusiu tarifu, o jis kito kiekvieną mėnesį. Pažymi, kad net ir ieškovės taikytų tarifų vidurkį teismas suskaičiavo neteisingai, nes jis yra 0,311586 Eur, o ne teismo įvardintas 0,20987087 Eur.

14.9. Kadangi neapskaitytas elektros energijos vartojimas buvo stebimas dar nuo 2018 metų, atsakovų padaryta žala (už nepilnus trejus metus) nekompensuos ieškovės realiai patirtų nuostolių.

14.10. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Nurodo, kad atsakovė V. K. lankėsi objekte, o tai, jog atsakovė V. K. apie neapskaitomą elektros vartojimą nežinojo, neeliminuoja jos atsakomybės. Atsakovės V. K. neatsargumas, o atsakovo J. K. – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą.

15. Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš apelianto J. K. ieškovei priteistas 40 589,45 Eur žalos atlyginimas ir klausimą dėl šios sprendimo dalies išspręsti iš esmės, t. y. priteisti ieškovui iš apelianto J. K. 35 189,45 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde apeliantas J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs padarytos žalos dydį, iš jos neatėmė atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtų 5 400 Eur. Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, tačiau apeliacinio skundo pateikimo metu šis prašymas neišnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo sumokėtų 5 400 Eur nepasisakė, šią bylos dalį nutraukė. Skundžiama sprendimo dalimi ieškovei yra priteista daugiau žalos atlyginimo, nei turėtų sumokėti atsakovas.

Atsiliepimas

17. Atsakovai J. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydami AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Padarytos žalos dydis negali būti skaičiuojamas remiantis vien tik formaliu Taisyklių taikymu. Faktinis pasijungimas įvyko tik 2023 m. birželio mėnesį, vartojimas pradėtas nuo 2023 m. liepos mėnesio, iki tol atsakovas gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Nesutinka su tuo, kad elektros energija buvo vartojama nuo 2018 metų. Ieškovės iniciatyva kviesti liudytojai patvirtino, kad pačiame tinkle yra galimas nuostolis, o jų fiksuotas neapskaitomas elektros vartojimas yra gerokai mažesnis nei apskaičiavo ieškovė. Tuo atveju, jeigu elektros nuostoliai buvo nuo 2018 metų, neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė pažeidimą nustatė tik daugiau kaip po 6 metų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad elektros atjungimas buvo 2018 metais ir kad nuo tada nebuvo galimybės prijungti elektros energijos vartojimą koreguojantį prietaisą. Prietaisą, skirtą atjungti arba prijungti elektros srovę, ieškovas įsigijo 2023 m. gegužės 3 d.

17.2. Pati ieškovė rėmėsi elektros galios analizatoriaus duomenimis, nustatydama, kad atsakovas J. K. neteisėtai naudoja elektros energiją, todėl mano, jog vadovaujantis šiais duomenimis galima įvertinti, kiek vidutiniškai asmuo suvartoja elektros energijos per parą.

17.3. Skundžiamame sprendime nustatyta 175 056 kWh elektros energija apskaičiuota pagal elektros galios analizatoriaus fiksuotą faktinį (ne teorinį) elektros energijos kiekį. Pažymi, kad 175 056 kWh elektros energija apskaičiuota ne už visą laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d., o nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d. Pažymi, kad ieškovė apskaičiavimus teikia remdamasi Taisyklėmis, neatsižvelgdama į faktinį elektros energijos suvartojimą. Šaltasis metų laikotarpis šiuo atveju turėtų būti vertinamas nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio, nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio ir nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio. Objekte per šiuos šaltojo sezono laikotarpius daugiausia galėjo būti sunaudota ne 269 337 kWh elektros energijos, o 175 056 kWh.

17.4. Bendras ieškovės nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio nustatytas pagal Taisykles suvartotas elektros energijos kiekis yra 329 459 kWh, tačiau šaltaisiais metų laikotarpiais elektros energijos kiekis yra 269 337 kWh (iš bendro 329 459 kWh). Objekte suvartotos elektros energijos kiekį teismas pagrįstai sumažino iki 235 178 kWh, t. y. 329 459 kWh – 94 281 kWh = 235 178 kWh.

17.5. Suvartotas elektros energijos kiekis po pažeidimo fiksavimo skiriasi, kadangi objekte iki pažeidimo gyveno vienas asmuo, t. y. atsakovas, o po 2024 m. birželio 17 d. objekte gyvena keturi asmenys. Ieškovė tik formaliai remiasi Taisyklėmis ir tariamus nuostolius apskaičiuoja už trejus metus, visiškai neįvertindama ir net nepalygindama, kiek objekte yra faktiškai suvartojama elektros energijos po nustatyto pažeidimo, t. y. nuo 2024 m. kovo 5 d. Ieškovės patirti nuostoliai pagrįstai buvo sumažinti, atsižvelgiant į faktinį suvartotos elektros energijos kiekį.

17.6. Dėl atsakovo deklaruotų 200 kWh elektros energijos kiekio nurodo, kad šį kiekį deklaruodavo iki 2024 m. kovo mėn., kadangi įrengus išmanųjį elektros skaitiklį, atsakovui nebereikėjo deklaruoti suvartotos elektros energijos rodmenų. Nors apeliantė skaičiuoja, kad atsakovas J. K. suvartojo 329 459 kWh elektros energijos, todėl pagal apeliantę per vieną mėnesį vidutiniškai turėjo būti suvartota 11 360 kWh elektros energijos, tačiau pagal viešai skelbiamus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ignitis“ duomenis, vidutinis privatus klientas Lietuvoje per mėnesį suvartoja 150 kWh elektros energijos, o per metus – 1 800 kWh. Atsakovas J. K. negalėjo sunaudoti net 329 459 kWh elektros energijos.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Elektros energijos kiekis teismo sprendimu pagrįstai buvo sumažintas 136 057 kWh, kadangi buvo įvertinti apeliantės nurodyti pagal Taisykles apskaičiuoti elektros energijos kiekiai, kurie yra gauti dar neatskaičius atsakovo J. K. apmokėtos elektros energijos kiekio.

17.8. Dėl žalos dydžio apskaičiavimo taikant artimą vidurkiui elektros kainos tarifą pažymi, kad atsakovas J. K. objekte neišnaudodavo maksimalios objekte esančių įrenginių galios, nes vidutinis elektros energijos suvartojimas objekte po pažeidimo fiksavimo svyravo nuo 678 kWh iki 1 539 kWh. Mano, jog nėra teisinga ir sąžininga, perskaičiuojant elektros energijos suvartojimą, iš atsakovų reikalauti sumokėti už nustatytos maksimalios leistinos galios energiją tiek, kiek nurodyta Taisyklėse.

17.9. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovės V. K. solidarios atsakomybės pagrindo. Ieškovė neaptarė kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė V. K. ir kodėl jai turėtų kilti solidarioji atsakomybė, t. y. ieškovė neįrodinėjo nei atsakovės V. K., kaip turto savininkės, atsakomybės ir jos taikymo pagrindų, neįrodinėjo, kad atsakovė V. K. kokiais nors veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo (t. y. neteisėto elektros naudojimo). Be to, baudžiamojoje byloje ir baudžiamajame įsakyme jau yra nustatyta bei konstatuota tik atsakovo J. K. kaltė. Atsakovė V. K. negyvena, nesilanko ir neturi jokio intereso į žemės sklypą su statiniais objekte, elektros jame nevartojo, apie situaciją dėl slaptai pajungtos elektros nežinojo. Sutuoktiniai gyvena skyriumi, atsakovė V. K. nebuvo informuota apie tyrimą, visuose ieškovės dokumentuose kaip elektros vartotojas įvardijamas tik atsakovas J. K.

17.10. Baudžiamasis įsakymas turi prejudicinę galią, todėl atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame įsakyme buvo konstatuotas apeliantei padarytos žalos dydis (21 574,93 Eur), apeliantės reikalavimas dėl daugiau nei 90 tūkst. Eur dydžio žalos priteisimo negali būti tenkinamas. Apeliantės reikalavimas civilinėje byloje negali būti didesnis nei baudžiamajame įsakyme.

17.11. Pažymi, kad elektros energija atsakovo J. K. vardu objekte buvo tiekiama nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantė žalos dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. net teoriškai negalėjo patirti, nes minėtu laikotarpiu elektros energijos apeliantė į objektą apskritai neteikė.

Atsiliepimas

18. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydama atsakovo J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

19. Atsiliepime nurodo, kad teismas sprendime išdėstė savo poziciją dėl žalos dydžio ir jos priteisimo, įvertino atsakovo J. K. sumokėtas sumas žalai mažinti, dėl to ieškovė atsisakė reikalavimo dėl sumokėtų 5 400 Eur, o teismas šią bylos dalį nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliantė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekiu bei pasirinktu žalos dydžio apskaičiavimu ir jo sumažinimu, savo ruožtu apeliantas J. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš teismo apskaičiuoto žalos dydžio turėtų būti atimti 5 400 Eur, kuriuos jis sumokėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, iš dalies atlygindamas padarytą žalą.

22. Nors atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį nurodomi argumentai, susiję su baudžiamojo įsakymo vertinimu kaip turinčio prejudicinę reikšmę nustatant žalos dydį bei prietaiso įrengimo momentu, taip pat su žalos skaičiavimo laikotarpiu, dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų (motyvų) atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl jie pripažįstami peržengiančiais byloje pareikštų apeliacinių skundų ribas ir dėl jų vertinimo apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovai J. K. ir V. K. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą su statiniais (pastatu – mechaninėmis dirbtuvėmis) (duomenys neskelbtini).

24. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2023 m. gruodžio 15 d. objekte atliko elektros srovių matavimus elektros pastotėje (duomenys neskelbtini) elektros linijoje (duomenys neskelbtini). Šių patikrinimų metu ieškovė įrengė elektros galios analizatorių. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2024 m. sausio 4 d. objekte sumontavo išmanųjį skaitiklį.

25. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2024 m. kovo 5 d. objekte nustatė slaptai prijungtą prietaisą dėl kurio naudojant elektros prietaisus, elektros energija buvo neapskaitoma. Šis pažeidimas užfiksuotas AB ,,ESO“ 2024 m. kovo 5 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 1000279.

26. Baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad atsakovas J. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tikslios datos, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 5 d., objekte apeidamas elektros apskaitos priemonę neteisėtai tiesiogiai prisijungė prie elektros įvado, einančio nuo elektros pastotės (duomenys neskelbtini) iki objekto, tokiu būdu savavališkai pakeitė elektros apskaitos schemą ir neteisėtai naudojo elektros energiją name esantiems įvairiems elektros energijos imtuvams, kol 2024 m. kovo 5 d. kratos metu neteisėtas prisijungimas prie AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo buvo aptiktas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų ir policijos pareigūnų, taip AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ padarė didelę 21 547,93 Eur turtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL (5 000 Eur) bauda.

Dėl žalos dydžio

27. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo J. K. neteisėtų veiksmų – neapskaitinio elektros energijos vartojimo, žalos padarymo ieškovei fakto, taip pat dėl jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Taigi byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai); (dėl pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę atsakovei V. K. bus pasisakyta atskirai). Esminė ginčijama byloje aplinkybė – atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos dydis ir jo nustatymo būdas.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad nustačius neapskaitinį elektros energijos vartojimą, vienintelis teisės aktus atitinkantis, todėl vienintelis teisėtas žalos dydžio nustatymo būdas yra žalą skaičiuoti pagal Taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodydami, kad pagal Taisykles apskaičiuotas žalos dydis turi būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, jog elektros vartojimo duomenis veikiantis įrenginys buvo įrengtas tik 2023 m. liepos mėnesį, atsakovas negalėjo suvartoti tokio elektros energijos kiekio, kokį apskaičiavo ieškovė, nes iki 2023 m. vasaros gyveno užsienyje, o žymiai mažesnius neteisėtai vartotos energijos kiekius liudija ir ieškovės įrengto elektros galios analizatoriaus duomenys, taip pat įrodymai, kad, pašalinus įrenginį, koregavusį suvartotos elektros energijos duomenis, realus (teisėtas) suvartotos elektros energijos kiekis iš esmės skiriasi nuo to, koks buvo apskaičiuotas remiantis Taisyklėmis. Dėl to, pasak atsakovų, žalos dydžio nustatymas tik pagal Taisyklėse nustatytus kriterijus prieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams.

29. Remiantis Taisyklių 132.12 papunkčiu, jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui ir (ar) operatoriaus įgaliotam trečiajam asmeniui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); pagal 132.13 papunktį, kai nustatoma, kad, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą, arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę Taisyklių 132.12 papunktyje nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis.

30. Padarytos žalos dydis, pasak ieškovės, turi būti skaičiuojamas pagal Taisyklių 131.13 papunktį, t. y. pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Skaičiuojant žalą turi būti vertinama konkretaus ėmėjo galia, o Taisyklių 1 priedas nusako, kiek vidutiniškai kilovatvalandžių atitinkamu laikotarpiu konkretus prietaisas suvartoja.

31. Aptariamu aspektu kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 47 punktas).

32. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo, yra išaiškinta, jog Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020, 16 punktas).

33. Konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo, pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimas turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 56–61 punktai; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 57–61 punktai, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020, 17 punktas).

34. Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad žalos dydį skaičiuojant pagal Taisyklėse nustatytus kriterijus, jis negali būti koreguojamas, jeigu byloje yra įrodomųjų duomenų, kurie leidžia teismui nuspręsti, jog operatoriaus realiai patirta žala yra mažesnė už apskaičiuotą pagal Taisykles ir kad tokiu būdu nustatytas žalos dydis iš esmės reikštų ne elektros energijos tiekėjo realiai patirtų nuostolių kompensavimą, bet jo pasipelnymą vartotojo sąskaita.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pagrįstai pripažino, kad byloje yra duomenų, kurie sudaro pagrindą nuspręsti, jog pagal Taisyklėse nustatytus kriterijus ieškovės apskaičiuotas žalos dydis neatitinka realių jos dėl neteisėto elektros energijos vartojimo patirtų nuostolių. Teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, įvertino tai, kad ieškovės įrengto elektros galios analizatoriaus duomenys liudija, jog laikotarpiu nuo šio įrenginio prijungimo prie atsakovo tinklo iki neapskaitytos elektros energijos vartojimo fakto nustatymo juo užfiksuotas faktiškai suvartotos energijos kiekis buvo žymiai mažesnis, negu tuo pačiu laikotarpiu pagal Taisykles apskaičiuotas elektros energijos kiekis. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovė, nustatydama žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į šildymų sezonų 2021–2022 metais, 2002–2023 metais ir 2023 –2024 metais pradžią bei pabaigą (duomenys neskelbtini) rajone bei į tai, kad po neteisėto elektros energijos fakto nustatymo ir jį (neteisėtą vartojimą) lėmusio įrenginio pašalinimo, teisėto elektros energijos vartojimo tame pačiame objekte duomenys liudija žymų skirtumą nuo elektros kiekio, nustatyto pagal Taisykles.

36. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys leidžia nuspręsti dėl egzistuojančio esminio skirtumo tarp realių ieškovės patirtų nuostolių atsakovui neteisėtai vartojant elektros energiją, ir žalos dydžio, kurį ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Taisyklėmis, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas žalos dydžio nustatymo būdas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu dėl toliau nurodomų argumentų.

37. Visų pirma pažymima tai, kad iš tiesų, analizuojant elektros energijos vartojimo duomenis 2023 m. gruodžio mėnesio – 2024 m. kovo mėnesio periodu (t. y. nuo elektros galios analizatoriaus įrengimo 2023 m. gruodžio 15 d. iki neteisėto elektros energijos vartojimo akto surašymo 2024 m. kovo 5 d.), matyti, jog faktinis suvartotos elektros energijos kiekis (užfiksuotas pagal elektros galios analizatoriaus duomenis) ir pagal Taisykles apskaičiuotas kiekis žymiai skiriasi: pvz., 2023 m. gruodžio mėnesį pagal Taisykles apskaičiuotas kiekis yra 16 604 kWh, o pagal analizatoriaus duomenis – 10 416 kWh, t. y. skiriasi net 6 188 kWh, toks pats skirtumas yra ir 2024 m. sausio mėnesį, 2024 m. vasario mėnesį – 5 769 kWh skirtumas, 2024 m. kovo 1–5 dienomis – 690 kWh skirtumas. Vien šiuo trumpu laikotarpiu, kai objekte elektros galios analizatoriaus pagalba buvo fiksuojamas faktinis elektros energijos suvartojimas, skirtumas yra 18 835 kWh arba 36,87 proc. (pagal Taisykles apskaičiuotas kiekis yra 51 091 kWh, o pagal elektros galios analizatoriaus duomenis – 32 256 kWh). Tokių faktinių duomenų ignoravimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl teismas, nagrinėjantis ginčą dėl žalos dydžio, į juos neturi teisės neatsižvelgti.

38. Antra vertus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad nepagrįstai elektros energijos faktinio suvartojimo duomenys, užfiksuoti elektros galios analizatoriaus pagalba 2023 m. gruodžio 15 d. – 2024 m. kovo 5 d. laikotarpiu, tiesmukai buvo pritaikyti apskaičiuojant faktinį suvartojimą tais periodais, kuomet galios analizatorius dar nebuvo įrengtas ir suvartojimo duomenų nefiksavo (t. y. 2021 m. rugsėjo – 2022 m. balandžio, 2022 m. spalio – 2023 m. balandžio bei 2023 m. spalio – 2023 m. lapkričio mėnesiais). Tiesiogiai taikyti elektros galios analizatoriaus duomenis, kurie aptariamais laikotarpiais nebuvo fiksuojami, nėra pagrindo. Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą šiuo aspektu nurodo, kad analogiški šaltojo metų laiko periodai skirtingais metais vartojimo prasme neturėtų iš esmės skirtis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skirtumai gali egzistuoti priklausomai nuo oro temperatūros, elektros energijos vartojimo intensyvumo ir kitų kriterijų, kuriuos retrospektyviai sudėtinga nustatyti bei pritaikyti. Elektros galios analizatoriaus duomenys kaip orientacinis kriterijus gali būti vertinami ir retrospektyviai, tačiau tiesiogiai perskaičiuoti elektros energijos suvartojimą pagal juos, taip kaip tai atliko pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsta.

39. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad elektros galios analizatorius nėra prietaisas, fiksuojantis realų elektros energijos kiekio suvartojimą, esą jis yra skirtas energijos parametrų konkrečiame objekte stebėsenai, duomenų analizei, o jo metu fiksuojami duomenys nerodo faktinio elektros energijos suvartojimo, todėl šio prietaiso duomenys negali būti naudojami apskaičiuoti neteistai vartojamos elektros energijos kiekį. Sutikdama su apeliantės argumentu, kad elektros galios analizatorius nėra elektros energijos vartojimo apskaitos prietaisas, teisėjų kolegija kartu pažymi, jog tai savaime nereiškia, kad jo pagalba užfiksuoti duomenys negali atspindėti realaus ar bent jau apytikrio faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio.

40. Remiantis bylos duomenimis, elektros galios analizatorius atsakovų objekte ir buvo įrengtas dėl tos priežasties, kad buvo įtartas neteisėtas elektros energijos vartojimas, t. y. jo įrengimo tikslas buvo patikrinti, ar apskaitos prietaisas – išmanusis elektros skaitiklis – fiksuoja realų suvartojamą energijos kiekį. Vadinasi, pati ieškovė, siekdama nustatyti, ar apskaitos prietaisas tinkamai atspindi vartojimą, kaip kontrolės prietaisą įrengė elektros galios analizatorių. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė, inicijuodama ikiteisminį tyrimą atsakovui J. K., pareiškime ikiteisminio tyrimo institucijai nurodė, jog ,,įrengus pastotėje elektros galios analizatorių ir vartotojui išmanųjį apskaitos prietaisą, galima tiesiogiai stebėti iš pastotės pateiktus ir vartotojo elektros apskaitos prietaiso apskaitomus elektros energijos kiekius. Atlikus analizę nustatyta, kad vartotojo išmanusis elektros apskaitos prietaisas tiekiamą elektros energiją fiksuoja epizodiškai, nors pagal elektros galios analizatoriaus duomenis elektros energija vartotojui tiekiama nuolat. Pagal elektros galios analizatoriaus duomenis vidutiniškai (27 parų vidurkis) vartotojui patiekiama apie 360,11 kWh elektros energijos per parą, o pagal naujai pas vartotoją įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis fiksuojamas suvartojimas yra tik apie 23,43 kWh (7 parų vidurkis) per parą, t. y. neapskaitoma apie 336 kWh vartotojo per parą vartojamos elektros energijos“ (atsakovų atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1) (DOK-5358). Šis įrodymas patvirtina, kad ieškovė elektros galios analizatoriaus duomenimis rėmėsi ne tik siekdama nustatyti neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, bet ir neteisėtai vartojamos energijos kiekį (nors ir apytikslį, nes aptariamame pareiškime nurodoma, jog neapskaitoma apie 336 kWh per parą vartojamos elektros energijos). Tai paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad elektros galios analizatoriaus duomenys neatspindi neteisėtai suvartojamo elektros energijos kiekio, kita vertus, sutiktina, jog tiesiogiai negali būti naudojami neteisėtai suvartotam elektros energijos kiekiui apskaičiuoti, nes nėra visiškai tikslūs.

41. Tai, kad elektros galios analizatoriaus duomenys gali būti naudojami nustatant (palyginant) apytikslį suvartotą elektros energijos kiekį, patvirtino ir 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai ieškovės darbuotojai T. M. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:50:03 iki 01:51:09) bei V. K. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:05:20 iki 02:06:02).

42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti ir su pirmosios instancijos teismo taikytu pagrindu mažinti nustatytą neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekį, atsižvelgiant į faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį po nustatyto pažeidimo. Apeliantės vertinimu, sunaudotos elektros energijos kiekis po pažeidimo fiksavimo neįrodo, kad būtent tiek pat vartotojas vartojo iki pažeidimo, kai žinojo, jog už vartojamą elektros energiją nereikės atsiskaityti su tiekėju.

43. Minėta (žr. šios nutarties 33 punktą), kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl teismo pareigos kiekvienu atveju individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų įvertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu. Jeigu iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslaus neteisėtai suvartoto faktinio energijos kiekio, tokiu atveju nustatytinas galimas apytikris tikėtinas elektros energijos kiekis pagal byloje pateiktus įrodymų duomenis, t. y. kokį suvartotą kiekį būtų pagrįsta laikyti neteisėtai suvartotu. Faktiniam buitinio vartotojo neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekiui per neteisėtą vartojimo laikotarpį nustatyti reikšmingas yra įprastas to paties vartotojo sunaudoto energijos kiekis per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją, t. y. vidutinis energijos suvartojimo kiekis per apskaitinį teisėtai vartotos energijos periodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 58 punktas).

44. Nors aptariamoje kasacinio teismo praktikoje kaip kriterijus, reikšmingas nustatant neteisėtai suvartotos energijos kiekį nurodomas įprastas to paties vartotojo sunaudotos energijos kiekis per ankstesnį laikotarpį, kada vartotojas teisėtai vartojo elektros energiją, o ne vėlesnis, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ir vėlesnis (po pažeidimo nustatymo) teisėto vartojimo laikotarpis bei suvartotas elektros energijos kiekis gali būti vertinamas kaip tam tikras orientacinis kriterijus, leidžiantis teismui palyginti bei įsitikinti, ar pagal Taisykles apskaičiuotas energijos kiekis atitinka ar bent yra artimas tam, kurį vartotojas sunaudoja faktiškai, kai elektra vartojama teisėtai.

45. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, koks elektros energijos kiekis buvo teisėtai vartojamas iki pažeidimo, kadangi ieškovė žalos dydį skaičiuoja nuo pat nuosavybės teisės į objektą įsigijimo momento, t. y. nuo 2021 m. spalio 1 d. (objektas įsigytas 2021 m. rugsėjo 24 d.). Taigi nėra galimybės įvertinti teisėto vartojimo tendencijų (kaip elektra buvo vartojama iki pažeidimo ir po jo fiksavimo). Byloje yra tik duomenys, kokį kiekį elektros energijos atsakovas suvartojo po 2024 m. kovo 5 d. Būtent: 2024 m. balandžio mėnesį buvo suvartota 1 539 kWh elektros energijos, 2024 m. gegužės mėnesį – 987 kWh, 2024 m. birželio mėnesį – 678 kWh, 2024 m. liepos mėnesį – 888 kWh, 2024 m. rugpjūčio mėnesį – 764 kWh. Minėta, kad pagal Taisykles buvo apskaičiuota, jog atsakovas per mėnesį vidutiniškai suvartodavo virš 11 000 kWh elektros energijos.

46. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktoje lentelėje (atsiliepimo 62 punktas) (ši lentelė taip pat buvo pateikta atsakovų atsiliepimo į ieškinį 60 punkte) pateikti palyginamieji duomenys, koks suvartotas elektros energijos kiekis buvo apskaičiuotas pagal Taisyklėse nustatytus kriterijus analogiškais kitų metų (2022 ir 2023 metų) mėnesiais ir koks susidarytų skirtumas, jeigu būtų skaičiuojama pagal tai, koks kiekis buvo suvartotas atitinkamą mėnesį 2024 metais, t. y. kai vartotojas elektros energiją vartojo teisėtai. Iš šių palyginamųjų duomenų matyti, kad skirtumas yra esminis – pagal Taisykles apskaičiuotas elektros energijos kiekis būtų 51 488 kWh, o pagal faktinio vartojimo duomenis – 9 712 kWh, t. y. skirtumas 41 776 kWh arba 81 proc. (būtent šiuo 41 776 kWh kiekiu pirmosios instancijos teismas sumažino neteisėtai suvartotos energijos kiekį skundžiamame sprendime).

47. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad nėra palyginamųjų duomenų apie tesėtą vartojimą iki pažeidimo, nusprendžia, jog, nors, viena vertus, aptarti duomenys apie teisėtą suvartojimą po pažeidimo nustatymo liudija žymiai mažesnį elektros suvartojimą, negu apskaičiuotas pagal Taisykles, antra vertus, tiesiogiai negali būti taikomi apskaičiuojant, koks kiekis buvo suvartotas pažeidimo laikotarpiu. Šiais duomenimis gali būti vadovaujamasi darant išvadą, kad vartojimas buvo mažesnis, tačiau nėra pagrindo įvertinti, jog jis būtų būtent toks, koks buvo 2024 m. ir atitinkamais kitų ankstesnių metų mėnesiais. Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad vartotojų įpročiai teisėtai vartojant elektros energiją gali skirtis nuo tų, kurie buvo neteisėto vartojimo periodu: žinojimas, kad už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę elektros energijos teks sumokėti, drausmina vartotoją, eliminuoja perteklinį vartojimą, todėl po pažeidimo nustatymo teisėtai vartotas elektros energijos kiekis gali būti tik orientacinis kriterijus, paliudijantis mažesnį faktinį vartojimą, tačiau ne realų faktinį vartojimą pažeidimo periodu ir atitinkamai – tiekėjo realiai patirtų nuostolių dydį.

48. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju bylos duomenys liudija pagal Taisykles apskaičiuoto žalos dydžio ir realiai ieškovės patirtos žalos reikšmingą disproporciją, bei į tai, jog vertinant retrospektyviai, nėra galimybės nustatyti tikrojo atsakovo neteisėtai suvartoto elektros energijos kiekio, bei atitinkamai – realaus ieškovės patirtos žalos dydžio, įvertindama teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis), teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės pagal Taisyklėse nustatytus kriterijus apskaičiuotas žalos dydis mažintinas 50 proc., nustatant, kad ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta 51 431,38 Eur žala (102 862,75 Eur / 2).

49. Mažinant žalos dydį ne pagal tam tikrą kilovatvalandžių, sunaudotų per tam tikrą laikotarpį, kiekį, o taikant proporciją visam žalos apskaičiavimo laikotarpiui (šiuo atveju – 50 proc. už visą neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpį), tampa nebeaktualiu ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl poreikio apskaičiuojant žalos dydį taikyti atitinkamu laikotarpiu galiojusį elektros energijos tarifą ir netinkamai pirmosios instancijos teismo nustatytą tarifų vidurkį.

50. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovei atlygino 5 400 Eur žalą (ieškovė dėl to byloje pareikštus reikalavimus sumažino, atsisakydama atitinkamos ieškinio dalies), galutinis ieškovei iš atsakovo priteisiamas žalos atlyginimas yra 46 031,38 Eur (51 431,38 Eur – 5 400 Eur).

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs atlygintinos žalos dydį, turėjo iš jo išskaičiuoti (atimti) atsakovo sumokėtus 5 400 Eur, nes jie buvo skirti būtent ieškovės patirtai žalai kompensuoti. Nors ieškovė, atsakovui sumokėjus nurodytą sumą, ja sumažino ieškinio reikalavimus, iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo padarytos žalos dydį per visą ieškovės nurodomą laikotarpį ir skaičiavo, kiek ji turi būti mažinama nuo dydžio, ieškovės apskaičiuoto pagal Taisykles ir nurodyto ieškinyje. Suskaičiavęs ieškovei padarytos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas iš jo neatėmė to žalos atlyginimo, kurį teismo proceso eigoje sumokėjo atsakovas. Taigi atsakovo sumokėtas žalos atlyginimas nebuvo įvertintas, atliekant galutinį žalos dydžio apskaičiavimą. Tai lemia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, nors galutinis apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotas žalos dydis (nutarties 50 punktas) ir yra didesnis, negu tas, iki kurio prašė sumažinti atsakovas.

52. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad teismo priteistas žalos atlyginimas nekompensuoja jos realiai patirtų nuostolių, kadangi neapskaitomas elektros energijos vartojimas buvo stebimas dar nuo 2018 metų. Dėl šio apeliantės argumento pažymima, kad atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės nuostolius, kuriuos ji galimai patyrė iki tada, kai atsakovai įgijo nuosavybės teisę į objektą, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

53. Kita vertus, jeigu ieškovė fiksavo nuostolius dar 2018 metais, o nuo tada elektros energijos tiekimas į objektą nebuvo nutrauktas (nebuvo atjungimo) ir dėl to nebuvo galimybės įrengti elektros energijos vartojimo duomenis koreguojančio prietaiso, tampa nelogišku ieškovės argumentas, kad šį prietaisą prijungė atsakovas, nes jis tuo metu nebuvo objekto savininku ir byloje nėra įrodymų, jog naudojosi objektu kitu teisiniu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos sutarčių). Tačiau byloje yra duomenys (kaip antai, baudžiamasis teismo įsakymas, paties atsakovo pripažinimas), kad prietaisą įrengė būtent J. K.

54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jeigu ieškovė, stebėdama patiriamus elektros energijos praradimus dar nuo 2018 metų, nesiėmė veiksmų šiems praradimams užkardyti, ji pati turi prisiimti tokio neveikimo riziką ir jo padarinius. Argumentas, kad nebuvo įmanoma nustatyti pažeidimo dėl jo slapto pobūdžio, nepagrįstas, kadangi 2024 m. kovo 5 d. ieškovė sugebėjo konstatuoti pažeidimą, o įrodymus apie jį surinko dar anksčiau – įrengusi elektros galios analizatorių bei išmanųjį apskaitos prietaisą. Tai liudija, kad ir anksčiau ieškovė galėjo nustatyti pažeidimą, jeigu jis iš tiesų buvo ir užkirsti kelią nuostoliams atsirasti.

Dėl atsakovų solidarios atsakomybės

55. Apeliantė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl solidariosios atsakovės V. K. atsakomybės nebuvimo, mano, kad abu atsakovai yra solidariai atsakingi. Šis apeliantės argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

56. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagal šio straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

57. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas teisinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

58. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 32 punktas).

59. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, solidariosios deliktinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti, kad abu skolininkai kartu ar kiekvienas atskirai, atliko neteisėtus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu ir kad tie veiksmai lėmė žalos kreditoriui padarymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė V. K. būtų veikusi kartu su atsakovu J. K. įrengiant prietaisą, skirtą vartoti neapskaitytą elektros energiją. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė V. K. žinojo apie atsakovo J. K. veiksmus naudojant neapskaitytą elektros energiją, taip pat kad ji, nors ir nežinodama apie prietaiso įrengimą, faktiškai pati būtų neteisėtai vartojusi elektros energiją.

60. Ieškovė, reikalaudama atsakovei V. K. taikyti solidariąją atsakomybę, remiasi tik argumentu, kad ji yra objekto bendraturtė, apeliaciniame skunde nurodo, jog žalą lėmė jos neatsargumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad neatsargumas yra kaltės forma, tačiau tam, kad būtų pagrindas konstatuoti asmens kaltę, turi būti nustatyta, jog tas asmuo atliko ir kažkokius neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos padarymą; tik tokiu atveju tampa aktualus kaltės ir kaltės formos (tyčia ar neatsargumas) klausimas.

61. Apeliantė nenurodė (ir neįrodinėjo), kad atsakovė V. K. atliko kokius nors veiksmus, kurie civilinės teisės požiūriu galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Net jeigu ji ir epizodiškai lankėsi objekte (nors teismo posėdžio metu ji nurodė lankiusis objekte tik po to, kai ten apsigyveno sūnus, t. y. jau po pažeidimo nustatymo), deliktinės atsakomybės taikymui turėtų būti įrodyta, kad ji prisidėjo prie atsakovo J. K. neteisėtų veiksmų šiam įrengiant prietaisą, skirtą vartoti neapskaitomą elektros energiją, ar žinojo, kad elektros energija vartojama neteisėtai ir tai toleravo (nepranešė ieškovei), ar bent jau – pati neteisėtai vartojo elektros energiją. Vien apsilankiusi objekte atsakovė, nebūdama specialistė, negalėtų nustatyti neteisėto elektros energijos vartojimo fakto (ypač atsižvelgiant į tai, kad net ieškovei – savo srities profesionalei – siekiant nustatyti neteisėtą elektros energijos vartojimą teko pasitelkti ne tik specialistus, bet ir specialius prietaisus). Tuo tarpu nuosavybės teisės į objektą turėjimas savaime nėra neteisėtas veiksmas.

62. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo J. K. neteisėtų veiksmų, padarytos žalos ir atsakovės V. K. veiksmų (bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į objektą). Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovė V. K. apeliantei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ būtų padariusi kokią nors žalą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė V. K. yra objekto bendrasavininkė su atsakovu J. K., nenustačius atsakovės V. K. neteisėtų veiksmų, nepreziumuoja jos solidariosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą apeliantei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pagrįstai priteisė tik iš atsakovo J. K.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai apskaičiavo apeliantei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ priteistino žalos atlyginimo dydį, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimus patenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo J. K. ieškovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 46 031,38 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), iš naujo išdėstant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

64. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi argumentų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (tiek dėl to, kad sprendimo vykdymas buvo išdėstytas, tiek dėl kiekvieną mėnesį mokėtino žalos atlyginimo dydžio), apeliacinės instancijos teismas nekeičia dydžio, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas sprendimo vykdymą, nors galutinė priteista suma ir yra didesnė bei, atitinkamai, žalos atlyginimo laikotarpis pailgėja.

65. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

66. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

67. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovams – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

68. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 747 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinami 50 proc., ieškovei priteisiamas 873,50 Eur (1 747 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis.

69. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal atmesto reikalavimo proporciją bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 1 573 Eur (3 146 Eur x 50 proc.).

70. Pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 26 Eur, teismas jas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovų, todėl dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies teismo sprendimas nekeičiamas.

71. Apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo yra padavę tiek ieškovė, tiek atsakovas J. K. Atsakovo J. K. apeliacinis skundas patenkinamas visiškai, todėl jo išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, atlyginamos pilna apimtimi.

72. Nustatydama patenkinto (atmesto) ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo proporcijas teisėjų kolegija remiasi tokiais skaičiavimais: pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 40 589,45 Eur žalos atlyginimą, ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visą prašytą žalos atlyginimo sumą – 97 462,75 Eur. Taigi apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 56 873,25 Eur (97 462,75 Eur - 40 589,45 Eur). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteista suma padidinama 5 441,93 Eur (46 031,38 Eur - 40 589,45 Eur), t. y. 9,57 proc. (5 441,93 Eur x 100 / 56 873,25 Eur). Vadinasi, patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcijos yra 9,57 ir 90,43 proc. Pagal tokias proporcijas ir paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

73. Apeliantė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1 078 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus 9,57 proc., apeliantei priteisiama 103,16 Eur. (1 078 Eur x 9,57 proc.) sumokėto žyminio mokesčio dalis.

74. Atsakovas J. K. pateikė duomenis, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš viso sudarė 2 239,50 Eur, t. y. 665,50 Eur (už apeliacinio skundo parengimą), 122 Eur (žyminis mokestis), 1 452 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

75. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

76. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį, už apeliacinį skundą taikomas koeficientas 2,5. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas 2025 m. liepos 11 d., taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,7 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų alyginimas už apeliacinio skundo parengimą yra 5 844,25 Eur (2 337,7 Eur x 2,5). Atsakovo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija nustatytų Rekomendacijose, todėl, apeliaicinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovui priteisiama 665,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 122 Eur žyminis mokestis. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Atsiliepimas pateiktas 2025 m. liepos 31 d., todėl taip pat taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgiant į tai, maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų alyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 3 039,01 Eur (2 337,7 Eur x 1,3). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, nustatyto Rekomendacijose, todėl, atmetus 90,43 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisima 1 313 Eur (1 452 Eur x 90,43 proc.).

77. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina suma yra 2 100,50 Eur (665,50 Eur + 122 Eur + 1 313 Eur), o ieškovei iš atsakovo – 103,16 Eur. Kadangi šios priteisiamos sumos yra vienarūšės (bylinėjimosi išlaidos) yra galimas jų tarpusavio įskaitymas, o šiuo atveju įskaitymas atitinka ir ekonomiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 997,34 Eur (2 100,50 Eur - 103,16 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 46 031,38 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius trisdešimt vieną eurą ir 38 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 873,50 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisto ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 46 031,38 Eur žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti, mokant kas mėnesį po 428 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Civilinės bylos dalį dėl 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų J. K. ir V. K. nutraukti.

Priteisti atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376 ir atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13 Eur (trylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 997,34 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 34 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė