- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- AN2-12-380/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00700-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- E. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 7 d., 9.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ( 0,44 promilės neblaivumas). Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas E. M. skundą tenkino iš dalies. Institucijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams pakeitė į ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kitą minėto Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį, paskirti atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Skundas grindžiamas esminiais toliau nurodomais argumentais.
3.1. Skundžiama nutartimi teismas nevertino konkrečios situacijos individualiai. Apeliantas neginčija padaręs grubų KET pažeidimą, pripažįsta, kad 2025-09-06 vakare su draugais žiūrėjo krepšinio varžybas ir vartojo alkoholį, baigė vartoti apie 23 val. Kitą dieną niekur neplanavo važiuoti, nes buvo savaitgalis. Tačiau apie 08:30 val. jis jautėsi gerai, nes buvo išgėręs nedideli kiekį alkoholio daugiau negu prieš 9 val., todėl nusprendė vairuoti. Priimdamas sprendimą sėsli už automobilio vairo, pagrįstai tikėjosi, kad kraujyje jau nebus likę alkoholio. Nevengė administracinės atsakomybės ir prieš patikrinimą alkotesteriu, pareigūno paklaustas, kada vartojo alkoholį, davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, kada vartojo alkoholį. Analizuojant situaciją supranta, kad padarė klaidą neįvertinęs savo sveikatos būklės. Su amžiumi kūnas žymiai sunkiau skaido alkoholį. Todėl nors ir jautėsi gerai, bet fiziškai alkoholio kiekis kraujyje buvo didesnis.
3.2. Skunde akcentuojama, kad pareigūnas ir teismas, paskirdami nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tačiau neįvertino, kad paskutinius 10 metų jis nebuvo baustas už KET pažeidimus. Praeityje niekada nebuvo teistas, niekada jam nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, niekada nebuvo baustas už itin šiurkščius, piktavališkus KET pažeidimus, o juo labiau, už vairavimą neblaiviam. Be to, po šio administracinio nusižengimo padarymo, jokių nusižengimų nepadarė, yra charakterizuojamas teigiamai, socialiai atsakingas ir kritiškai vertinantis savo elgesį asmuo, dėl padaryto nusižengimo prisipažino iš karto ir gailisi, nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, išklausė kursus dėl alkoholio poveikio žmogaus sveikatai.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui bei jo asmenybei. Atsižvelgtina į tai, kad 2025-09-07 09:11 val., alkotesteriu nustatytas 0,51 promilių neblaivus. Po 20 min., alkotesteriu nustatytas 0,44 promilių neblaivus, tai rodo, jog nežymiai buvo viršyta leistina 0,40 promilių riba. Nuvykus į ligoninę 2025-09-07 09:59 val., jam alkotesteriu nustatytas 0,37 promilių neblaivumas ir ligoninėje paėmus kraują (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,37 promilių neblaivumas. Vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tai pažymėta ir administracinio nusižengimo protokole, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka per paskutinius 5 metus už KET pažeidimus nebaustas, tai rodo, kad toks nusižengimas yra atsitiktinis jo gyvenime.
3.4. Apeliantas mano, jei būtų buvęs nustatytas 1,51 – 2,00 promilių neblaivumas, būtų kilusi baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Tokioje situacijoje būtų visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.) ir perduodant laiduotojo žinion, (neskiriant 800 Eur baudos, kurią jau sumokėjo), o baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės sustabdymą paskiriant vienerių metų laikotarpyje. Šiuo konkrečiu atveju, yra nubaustas griežčiau, nei būtų nubaustas vairavęs transporto priemonę, vidutinio girtumo laipsnyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas V. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tik taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – skirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. iki įvykio prieš 9 valandas buvo vartojęs alkoholio, tačiau nesutiko su policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytu, jo nuomone, per dideliu girtumo laipsniu, todėl girtumo pasitikrinti vyko į ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys, po to specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad E. M. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio, todėl po 10-15 minučių nuo neblaivumo nustatymo jo neblaivumas nebūtų viršijęs leistinos 0,40 promilių ribos. Institucija nepagrįstai šia išvada nesivadovavo. Todėl jis pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Su šiais argumentais negalima sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo teisenos metu, taip pat ir iš karto po įvykio, E. M. buvo visiškai pripažinęs savo kaltę ir gailėjosi dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, Institucijos nutarime tai buvo pripažinta jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis), o tai lėmė, kad Institucijos nutarimu E. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam buvo paskirta minimali 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui – 1 metams. Tai taip pat lėmė, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi dar labiau sušvelnino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį paskirdamas jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas vėl kartoja tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino Institucija ir teismas, prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
11. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Institucija ir apylinkės teismas nesirėmė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuodyta, kad E. M. 2025-09-07 09.59 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Todėl už 10-15 minučių jis būtų galėjęs vairuoti. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018 yra nurodęs, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, toje pačioje nutartyje Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs ir tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Taigi aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus, todėl, priešingai nei mano apeliantas, nėra pagrindo teigti, kad Institucijos pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas nesivadovaudami specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kokius nors Taisyklių, o ypač jų 4 punkto, reikalavimus. Juo labiau akcentuotina, kad Taisyklių 4 punkte yra nurodyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai Taisyklių 4 punkto reikalavimų laikėsi, nes būtent taip ir buvo padaryta.
12. Nors E. M. nurodo, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taip pat žino ir apie KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Šiuo atveju niekaip negalima teigti, kad E. M. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui tos pačios dienos ryte, todėl ši aplinkybė negali turėti įtakos Ė. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui, taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Tas pats pasakytina ir apie apelianto argumentus, kad jam buvo nustatytas tik lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,44 prom. po paklaidos. Pažymėtina, jog lengvas girtumas yra nustatomas, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom. Būtent už tokį girtumo laipsnį vairuotojams kyla administracinė atsakomybė. Vidutinis girtumas yra nustatomas, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jeigu vairuotojui yra nustatoma daugiau nei 1,51 prom. alkoholio koncentracija kraujyje, jam kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Todėl vien aplinkybė, kad E. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat niekaip negali būti traktuojama kaip išskirtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Taip pat nėra pagrindo svarstyti, kokia bausmė jam būtų paskirta baudžiamojoje byloje.
13. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
14. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
16. Apygardos teismo vertinimu E. M. sušvelninus administracinio poveikio priemonę (skyrus jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba skyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą apygardos teismas taip pat nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo E. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas priėmė visiškai teisingą sprendimą šiuo klausimu.
17. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
18. Skundžiama nutartimi E. M. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teismas nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į E. M. prašymą dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, paliko Institucijos paskirtą jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir pakeitė Institucijos nutarimą paskyrė ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu E. M. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.
19. Aplinkybė, kad anksčiau E. M. nebuvo baustas administracine tvarka, jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, nors ir yra reikšminga individualizuojant asmeniui administracinio poveikio priemonę, tačiau Institucijos buvo įvertinta ir turėjo įtakos minimalios baudos ir alternatyvios (švelnesnės) administracinio poveikio priemonės apeliantui skyrimui, tačiau ši aplinkybė pati savaime taip pat nėra išskirtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu, nes teisės aktų reikalavimų laikymasis (jų nepažeidinėjimas) yra įprasta asmenų pareiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors buvo nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią buvo atsižvelgta skiriant jam minimalaus dydžio baudą ir alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę minimaliems terminams, tačiau, kaip jau minėta, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad savo kaltę jis pripažįsta nebent iš dalies, keldamas abejones, ar jam inkriminuotas nusižengimas apskritai buvo padarytas, o tai leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų dėl savo padaryto labai šiurkštaus ir pavojingo nusižengimo, kurio metu jam vairuojant neblaiviam buvo sukeltas pavojus tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, E. M. nuoširdžiai nesigaili ir tokio neteisėto savo elgesio kritiškai nevertina.
20. Apygardos teismas konstatuoja, jog E. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu E. M. būtų galima sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, skyrimas E. M. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.
21. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.