Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui E. B.,

pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. Z. ir jo gynėjui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. 2023 m. gruodžio 28 d. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos jo atžvilgiu nutraukimo bei pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. gynėjo advokato D. N. 2024 m. sausio 25 d. prašymą priteisti jo klientui išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Situacija iki 2023 m. gruodžio 11 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-183-899/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. 2023 m. birželio 6 d. skundą: panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-376-2023 ir administracinio nusižengimo bylą grąžino iš naujo tirti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodymų atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus, 11 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19-20 punktus, t. y. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. [...] Kadangi patikrinimo metu A. Z. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, todėl institucija, kurios nutarimas skundžiamas, nepagrįstai skyrė pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. Z. administracinę nuobaudą kaip „kitam juridinio asmens atsakingam asmeniui“, o ne kaip vienam iš įmonės darbuotojų. Taigi būtina patikslinti (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. Z. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai išsprendžiant administracinio nusižengimo sudėties elemento – subjekto – klausimą, o nuo to priklauso ir sankcijos dydis: ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 80 € iki 780 €, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 390 € iki 1 950 € (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-183-899/2023 2 t., b. l. 71-85).

Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-309/2023 atmetė pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, apelianto) L. Z. apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko galioti nepakeistą. Aukštesnės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisingai pažymėta, jog nagrinėjamu atveju Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. B., atlikdamas patikrinimą, turėjo teisę patekti į bet kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas; inspektoriaus reikalavimas įleisti į visas pastato patalpas buvo teisėtas [...].

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pastatas – viešbutis-kavinė, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, nuosavybės teise priklauso L. Z. ir A. Z.. 2005 m. vasario 4 d. turto panaudos sutartyje Nr. ZAL – 2005/1 nurodyta, kad panaudos davėjas L. Z. perduoda panaudos gavėjui – L. Z. individualiai įmonei – laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti patikėjimo teise valdomą turtą: pastato – viešbučio-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), pirmą aukštą (duomenys neskelbtini); 187,65 m² ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 199,41 m², panaudos davėjas perduoda pirmą aukštą (duomenys neskelbtini), 135,35 m² ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 136,95 m² panaudos gavėjui nuo 2005 m. vasario 4 d. iki 2025 m. vasario 3 d. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisingai pažymėta, jog byloje nėra duomenų, kad ši panaudos sutartis būtų įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, o nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 1 metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji yra įregistruota šiame registre (CK 6.478 str. 2 d.). VĮ Registrų centro 2023 m. birželio 27 d. pateiktame rašte nurodyta, kad pastato – viešbučio-kavinės ½ dalis priklauso L. Z. ir ½ dalis priklauso A. Z.. VĮ Registrų centras neturi informacijos, kokie konkrečiai pastato plotai priklauso minėtiems asmenims. Adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra duomenų, kurią minėto pastato dalį valdo ši įmonė. Juridinis faktas (nuoma, panauda, subnuoma) tarp L. Z. ir A. Z. neįregistruotas, pastato planas VĮ Registrų centrui nepateiktas. Taigi byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad patalpos, į kurias L. Z. atsisakė įleisti darbines funkcijas vykdžiusį darbo inspektorių, priklauso ne jam, o kitam fiziniam asmeniui – A. Z.. Jokie duomenys, įskaitant panaudos sutartį, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, mokėjimo nurodymus, lėšų pervedimo nurodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos pagrindais valdo tik dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti ir su L. Z. teiginiais, kad panaudos sutartis reikšminga tik kaip įrodymas, jog egzistuoja panaudos teisiniai santykiai, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę naudoti tik tiek patalpų, kiek jai yra perduota, o tai, kad panaudos sutartis neišviešinta, jokių valstybės teisinių interesų, kuriuos gina Valstybinė darbo inspekcija, susijusių su panaudos sutarties dalyku, nepažeidžia. Aplinkybė, jog L. Z. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta panaudos sutartis nebuvo išviešinta įstatymo nustatyta tvarka, priešingai nei teigia apeliantas, neginčijamai patvirtina, kad Valstybinė darbo inspekcija negalėjo turėti ir neturėjo duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldo viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nes toks faktas nebuvo tinkamai atskleistas – jis VĮ Registrų centre neįregistruotas, o L. Z. paaiškinimas darbo inspektoriui, kad patalpos, į kurias pastarasis nori patekti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, negali būti prilyginamas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotam juridiniam faktui. Kadangi Valstybinės darbo inspekcijos atstovas nežinojo apie panaudos sutartį, nes ji nebuvo įregistruota viešame registre, jis, atlikdamas tiesiogines pareigas, negalėjo šia sutartimi vadovautis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taikė teisės normas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos (CK 6.478, 6.629 str.), atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės patikrinimo metu, t. y. 2023 m. balandžio 28 d., pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. veikė kaip vienas iš įmonės darbuotojų, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip „kitas atsakingas asmuo“ ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju būtina patikslinti administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai išsprendžiant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento – subjekto – klausimą (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-183-899/2023 2 t., b. l. 119-126).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti L. Z. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurią išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi, bei grąžino prašymą jį padavusiam asmeniui. L. Z. ginčijo, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį sudėties požymiai ir ANK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, CK 6.478 straipsnio 2 dalies, 6.629 straipsnio 2 dalies aiškinimą bei taikymą. Kasacinis teismas nurodė, kad apylinkės ir apygardos teismų nutartimis administracinio nusižengimo byla neužbaigta, yra administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje, todėl negali būti atnaujinta.

II. Situacija nuo 2023 m. gruodžio 11 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl panaudos sutarties neįregistravimo teisinių padarinių administracinio nusižengimo byloje. CK 6.478 ir 6.629 straipsniais siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų civilinėje apyvartoje interesus, susijusius su nuomojamu ar panaudai perduotu nekilnojamuoju daiktu, o šioje byloje nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su patalpų, kurios buvo perduotos įmonei panaudai, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl panaudos sutarties neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju panaudos sutartis reikšminga tik kaip įrodymas, kad egzistuoja panaudos teisiniai santykiai, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę naudoti tik tiek patalpų, kiek jis jai perdavė. Nėra įstatymo, kad panaudos sutartis būtų viešinama dėl tikrinančių institucijų, tad jokių valstybės teisinių interesų, kuriuos gina Valstybinė darbo inspekcija, susijusių su sudarytos panaudos sutarties dalyku, jis nepažeidė, todėl nėra pagrindo riboti galimybę remtis panaudos sutartimi, įrodinėjant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 28 d. valdė tiek patalpų, kiek įgijo su juo sudarytos panaudos sutarties pagrindu.

Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. neigė, kad pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19-20 punktus.

Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. 2024 m. sausio 11 d. pateikė aiškinamąjį raštą (b. l. 67-68). Jame liudytoja A. Z. nurodė, kad L. Z. įstatymo nepažeidė, nes jis yra ne šeimos narys ir neturi jokių teisių į jos asmeninį nekilnojamąjį turtą tiek (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini). Ji nei raštu, nei žodžiu L. Z. nesuteikė teisės disponuoti ar naudotis asmeniniu nekilnojamuoju turtu. Todėl L. Z. neturėjo teisės vykdyti (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. neteisėtų reikalavimų. Gindamas jos nekilnojamąjį turtą, L. Z. rėmėsi Konstitucijos 23 straipsniu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas vyko nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. A. Z. ir L. Z. ne kartą buvo rašyti nurodymai teikti dokumentaciją ir išsamius paaiškinimus. Visa reikalaujama dokumentacija buvo pristatyta laiku.

Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. ir jo gynėjas advokatas D. N. nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. gynėjas advokatas D. N. papildomai teigė, kad jis suprato, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. Š. 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-376-2023 visa apimtimi ir grąžino administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo visa apimtimi. Jeigu ne, apylinkės teismas galėjo pakeisti subjektą ir skirti mažesnę baudą. Taip pat kėlė klausimą, ar būtų konstatuotas administracinis nusižengimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, jeigu panaudos sutartis būtų buvusi įregistruota viešame registre (iki 2023 m. balandžio 28 d. patikrinimo). Pateikė prašymą priteisti jo klientui išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą ir išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotas atstovas E. B. akcentavo, kad įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nustatyta, jog pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Šios nutartys turi prejudicinę galią ir nebegali būti kvestionuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip minėta, pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. 2023 m. birželio 6 d. skunde dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-376-2023, be kita ko, rašė, jog jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ar atsakingas asmuo. Taigi nors jis tiesiogiai prašė panaikinti dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-376-2023, tačiau netiesiogiai akceptavo skundžiamo nutarimo pakeitimo galimybę, jeigu būtų buvę nustatyta, kad egzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis: objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o netinkamas subjektas pakeistas tinkamu.

Antrą kartą nagrinėjant skundą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir atsakant į pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. gynėjo advokato D. N. klausimą, kodėl kitos sudėties apylinkės teismas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi) nepakeitė netinkamo subjekto tinkamu ir, negrąžindamas administracinio nusižengimo bylos iš naujo tirti, neskyrė mažesnės baudos, jeigu prieš tai nustatė, jog pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad kitos sudėties apylinkės teismas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi) nurodytu hipotetiniu atveju nebūtų pažeidęs draudimo priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas, arba apribojęs pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) L. Z. teisės skųsti, bet papildomai reikėjo ištaisyti administracinio nusižengimo objektyviosios pusės elementus: datą ir laiką (iš 2023 m. gegužės 15 d. nuo 9⁰⁰ val. iki 9⁴⁰ val. į 2023 m. balandžio 28 d. 12⁰⁴ val.), o šių faktinių aplinkybių pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. 2023 m. birželio 6 d. skundu neginčijo. Todėl kitos sudėties apylinkės teismas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi) panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-376-2023 ir grąžino administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo.

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą. Taigi viename straipsnyje įtvirtintos dvi alternatyvios administracinio nusižengimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį sudėtys.

Panaikintame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektoriaus A. Š. 2023 m. gegužės 22 d. nutarime Nr. VDI-ANR_N-376-2023 nurodyta, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. nevykdė teisėtų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūno nurodymų.

Skundžiamame nutarime rašoma iš dalies kitaip, t. y. kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, atlikti jiems pavestas pareigas ir kad nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, nedarė skirtumo tarp dviejų administracinio nusižengimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį sudėčių: kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymo, todėl pasielgė neteisingai. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno nurodymas leisti įeiti tikrinti bet kurią darbo vietą reikalauja aktyvių veiksmų. Nurodymų nepaisymas, ignoravimas, prieštaravimas, bet koks kitoks neveikimas reiškia jų nevykdymą. Kliudymas įgyvendinti suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas suponuoja aktyvius kaltininko veiksmus, kas aptariamu atveju nenustatyta.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę, pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų, į bet kurią darbo vietą ar (ir) savarankiškos veiklos vykdymo vietą, išskyrus, kai savarankiška veikla vykdoma gyvenamosiose patalpose. Jeigu savarankiška veikla vykdoma gyvenamosiose patalpose, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai be išankstinio perspėjimo įeiti gali tik su gyvenamosios patalpos savininko, naudotojo sutikimu arba įeiti gali iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, jį perspėję ir inspektavimo laiką suderinę su savarankiškos veiklos vykdymo laiku.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše rašoma, kad pastatas – viešbutis-kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis – viešbučių, bendras plotas – 544,59 m², nuosavybės teise po ½ dalį (arba 272,295 m²) priklauso pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. Z. ir A. Z. (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-183-899/ 2023 1 t., b. l. 10, 161).

Turto panaudos 2015 m. vasario 4 d. sutartyje Nr. ZAL-2005/1 sakoma, kad panaudos davėjas L. Z. perduoda panaudos gavėjui L. Z. individualiai įmonei (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), į. k. (duomenys neskelbtini), laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis (duomenys neskelbtini), pirmą aukštą (duomenys neskelbtini); 187,65 m² ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 199,41 m² (1 punktas) (t. y. daugiau, nei priklauso panaudos davėjui L. Z. nuosavybės teise); panaudos davėjas perduoda pirmą aukštą (duomenys neskelbtini), 135,35 m² ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 136,95 m² panaudos gavėjui nuo 2005 m. vasario 4 d. iki 2025 m. vasario 3 d. (2 punktas) (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-183-899/2023 1 t., b. l.2-13).

Turto, perduodamo pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo 2015 m. vasario 4 d. akte (priede prie turto panaudos 2015 m. vasario 4 d. sutarties Nr. ZAL-2005/1) teigiama, kad panaudos gavėjas L. Z. individuali įmonė (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), į. k. (duomenys neskelbtini), priima panaudos davėjui L. Z. nuosavybės teise valdomą turtą: pirmą aukštą (duomenys neskelbtini); 135,35 (m²) ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 136,95 (m²).

2024 m. sausio 25 d. teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. patikslino, kad, nustatant, kokio ploto patalpas jis perdavė įmonei naudotis, reikia remtis turto, perduodamo pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo 2015 m. vasario 4 d. aktu, kuris atitinka turto panaudos 2015 m. vasario 4 d. sutarties Nr. ZAL-2005/1 2 punktą, o ne turto panaudos 2015 m. vasario 4 d. sutarties Nr. ZAL-2005/1 1 punktu.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, turto panaudos 2015 m. vasario 4 d. sutarties Nr. ZAL-2005/1 2 punktu ir turto, perduodamo pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo 2015 m. vasario 4 d. aktu, daroma išvada, kad pastatas – viešbutis-kavinė priklauso dviems fiziniams asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir yra padalintas (nustatyta, kokios dalys tenka kiekvienam bendrasavininkiui: po ½ dalį arba 50 %) (CK 4.73 str.). Tačiau pastatas neatidalintas (nenustatyta, kuri pastato dalis tenka kiekvienam bendrasavininkiui) (CK 4.80 str. 1-2 d.). Taip pat nenustatyta naudojimosi pastato dalimis tvarka (CK 4.81 str.). Todėl laikoma, kad kiekvienam bendrasavininkiui tenka po ½ idealiąją pastato patalpos dalį (CK 4.75 str. 1 d.). Vadinasi, valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turėjo teisę įeiti patikrinti bet kurią minėto pastato patalpą, nepriklausomai nuo kito bendrsavininkio A. Z. (ne)sutikimo. Tokio situacijos aiškinimo nekeičia/nekeistų tai, ar turto panaudos 2005 m. vasario 4 d. sutartis yra/nėra įregistruota viešame registre; mokesčių mokėjimas už po ½ idealiąsias dalis ir panašiai.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę, gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 20 punktas numato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-183-899/2023 (1 t., b. l. 32) yra pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. 2023 m. balandžio 28 d. paaiškinimas. Skundžiamame nutarime nedetalizuota, kaip/kuo pasireiškė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir/ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 20 punkto, suteikiančių teisę gauti paaiškinimus žodžiu arba raštu, pažeidimas, todėl šių teisės normų pažeidimas šalinamas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19 punktas numato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius gali kontroliuoti įteiktų reikalavimų vykdymą, atlikdamas neplaninį darbdavio ar savarankiškai dirbančio asmens patikrinimą.

Minėta, pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. 2023 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu nebuvo „darbdaviui atstovaujantis asmuo“, „darbdavio įgaliotas asmuo“ ar „savarankiškai dirbantis asmuo“, todėl šios teisės normos pažeidimas šalinamas.

Antrą kartą išnagrinėjęs skundą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas keistinas, pašalinant kai kurias teisės normas, nurodytas kaip pažeistas, tačiau apylinkės teismas nustatė, jog jos nebuvo pažeistos. Nepaisant to, pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. lieka nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

III. Dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105-106 straipsniai nustato, kad proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.

Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 str. 3 d.).

Antrą kartą išnagrinėjus skundą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. atžvilgiu nenutraukiama, tad nėra pagrindo priteisti jo naudai išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.

IV. Dėl naujai pateikto garso įrašo

Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) L. Z. 2024 m. sausio 30 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos garso įrašą USB atmintuke, darytą 2023 m. gegužės 22 d., prieš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektoriui A. Š. surašant nutarimą Nr. VDI-ANR_N-376-202. Pasak pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z., garso įraše girdisi, kaip pareigūnai vengia bendrauti ir priimti dokumentus, kurie įrodytų jo tiesą; siekia be pagrindo jį nubausti.

Garso įrašas pateiktas procesiškai pavėluotai (po skundo nagrinėjimo 2024 m. sausio 25 d. posėdyje), todėl apylinkės teismas, antrą kartą nagrinėjantis skundą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, atsisako jį priimti ir grąžina atgal pateikusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria

pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. 2023 m. gruodžio 28 d. skundą atmesti.

Palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) L. Z. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, bet pašalinti, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19-20 punktus.

Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. gynėjo advokato D. N. 2024 m. sausio 25 d. prašymą priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą atmesti.

Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) L. Z. 2024 m. sausio 30 d. USB atmintuke pateiktą garso įrašą atsisakyti priimti ir grąžinti įrašą jį pateikusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui, pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) L. Z. ir jo gynėjui advokatui D. N..

Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.