Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. 2023-05-22 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius E. B. 2023-05-15 L. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023-04-28 apie 12 val. Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriui E. B. kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento vyr. specialiste - maisto produktų inspektore J. R. ir vyr. specialiste -maisto produktų inspektore A. G. atliekant planinį patikrinimą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės komercijos direktorius L. Z. kliudė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui atlikti pavestas pareigas, nevykdė teisėtų nurodymų ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. 6 d., t. y.: atvykus į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius L. Z. prisistatė esąs savininkas. Kadangi L. Z. informavo, kad įmonės veikla nėra sustabdyta, buvo paprašyta L. Z. aprodyti įmonės patalpas, jog būtų galima įsitikinti, kad patalpose nėra nelegalių darbuotojų. Komercijos direktoriui L. Z. paaiškinus, kad vyr. darbo inspektorius pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą turi tokią teisę, L. Z. sutiko aprodyti patalpas. Pradedant patalpų apžiūrą L. Z. į kai kurias patalpas įleisti ir jas aprodyti atsisakė, teigdamas, kad patalpos priklauso kitam fiziniam asmeniui. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kavinė- viešbutis „(duomenys neskelbtini)“) veiklos vykdymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinai komercijos direktoriaus L. Z. buvo prašoma aprodyti visas patalpas. Kilus pagristų įtarimų, kad vienoje iš patalpų galimai slepiasi nelegalus darbuotojas, buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams (Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjai M. V. ir vyr. patruliui G. Ž.) ir pareigūnei pareikalavus, kad būtų leidžiama apžiūrėti patalpas, L. Z. toliau kategoriškai teigė, kad į patalpas jis neįleis. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius L. Z. nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus nurodymų (Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 11 str. 6 d., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 ir 20 p.).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektoriaus A. Š. 2023-05-22 nutarimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. Z. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas 1 170 Eur bauda.

2023-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas L. Z. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad nurodyto administracinio nusižengimo nepadarė, o ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. 2023-04-28 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento vyriausioji specialistė - maisto produktų inspektorė J. R., vyriausioji specialistė - maisto produktų inspektorė A. G. ir Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. B.. Tą dieną įmonė nedirbo, ką ir pasakė atvykusiems asmenims. Vyriausiajam darbo inspektoriui E. B. paprašius parodyti įmonės patalpas, jis atvykusius asmenis įleido ir patalpos jiems buvo aprodytos. Vyriausiajam darbo inspektoriui pareikalavus įleisti į fizinio asmens patalpas, kurių įmonė jokiu pagrindu nevaldo, paaiškino, kad tai nėra įmonės patalpos, pateikė dokumentus, jog tai yra fizinio asmens patalpos, ir pasakė, kad neturi teisės į jas įleisti. Tada vyriausiasis darbo inspektorius iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsiaiškino, jog tai iš tikro yra fizinio asmens patalpos ir įmonė jų jokiu pagrindu nevaldo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato, kurio unikalus daikto numeris „(duomenys neskelbtini)“, bendras plotas yra 544,59 kv. m., o pagal turto panaudos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs įmonės pavadinimas — „(duomenys neskelbtini)“) valdo tik 272,30 kv. m. Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, į įmonės patalpas vyriausiąjį darbo inspektorių įleido ir jas jam visas aprodė, todėl teisėtus Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodymus pilnai įvykdė. Nutarime niekaip nėra atskleista, kokiu būdu jis neva pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris nustato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti, 3 punktą, kuris nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). Jis šių teisės normų reikalavimų nepažeidė. Šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi ir nustatyta pareiga vykdyti tik teisėtus įgaliotų pareigūnų reikalavimus ir nurodymus. Tokius reikalavimus įvykdė - į visas patalpas, kuriose įmonė vykdo veiklą ir kurias ji valdo, įgaliotus pareigūnus įleido ir jas visas aprodė. Nutarime niekaip nėra atskleista, kokiu būdu jis neva pažeidė Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 punktą, kuris nustato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją). Šio teisės akto 19 punkte nustatytą įvardintų subjektų pareigą vykdyti teisėtus įgaliotų pareigūnų reikalavimus ir nurodymus įvykdė - į visas patalpas, kuriose įmonė vykdo veiklą ir kurias ji valdo, įgaliotus pareigūnus įleido ir jas visas aprodė. Nutarime nėra išdėstyta jokių motyvų dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymių (kaltės). Teisėtą Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodymą (įleisti ir aprodyti patalpas, kuriose įmonė vykdo veiklą ir kurias įmonė teisėtai valdo), jis įvykdė, o įvykdyti jo neteisėto nurodymo (įleisti ir aprodyti ne įmonės valdomas, o fizinio asmens patalpas, kurių įmonė jokiu pagrindu nevaldo), negalėjo. Todėl ir skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas. Psichinis santykis su atliktais veiksmais neatitiko kaltės pagal ANK sampratos. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės turi būti individualiai nustatytas jo neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir iš tokio neteisėto asmens elgesio kylantis teisės pažeidimas. Pagal ANK 505 str. 1 d. 1 170,00 Eur nuobauda paskirta kaip juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Pareiškėjas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nutarime niekaip nėra atskleista, kodėl jam nuobauda pagal ANK 505 str. 1 d. skirta kaip atsakingam asmeniui. Jis nėra atsakingu asmeniu ANK 505 str. 1 d. prasme. Kadangi Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. nurodymas įleisti į patalpas, kurios įmonei jokiu pagrindu nepriklauso ir, kurios priklauso fiziniam asmeniui, buvo neteisėtas, todėl dėl tokių pareigūno veiksmų Valstybinei darbo inspekcijai pateikė 2023-05-15 pretenziją bei 2023-05-22 prašymą dėl jo nušalinimo. Kad nebuvo jokių kliūčių atlikti patikrinimą, įrodo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento viešojo maitinimo įmonės 2023-04-28 patikrinimo aktas Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius su pareiškėjo L. Z. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog VDI Šiaulių skyrius, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorių L. Z. (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymą L. Z. atsakingas atstovauti įmonę bei vaizdo įraše matyti, kad L. Z. save pristato savininku) pagrįstai pripažino pažeidus imperatyvius teisės aktus, reglamentuojančius teisėtų pareigūnų reikalavimų vykdymą ir tokiu būdu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 1 d. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta sankcijoje numatyta minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkį atitinkanti 1 170 Eurų bauda. 2023-04-28 apie 12 val. Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorius E. B. kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento vyr. specialiste - maisto produktų inspektore J. R. ir vyr. specialiste - maisto produktų inspektore A. G. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresu „(duomenys neskelbtini)“, atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, turi teisę laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą ar (ir) savarankiškos veiklos vykdymo vietą, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis dėl gyvenamosiose patalpose savarankiškos veiklos vykdymo, tikrinti ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Pagal Registrų centro duomenis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės (registro) adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turėjo teisę įeiti į bet kurias šiuo adresu esančias patalpas atlikti patikrinimą. Atvykus į įmonę, duris atidarė L. Z. ir pristatė, jog jis yra įmonės savininkas ir komercijos direktorius. L. Z. informavus, kad įmonės veikla nėra sustabdyta, jo buvo paprašyta aprodyti įmonės patalpas, kad būtų galima įsitikinti, jog patalpose nėra nelegalių darbuotojų. Pradėjus tikrinimą, komercijos direktorius pokalbį su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojomis (vaizdo įrašas nuo 12.00 val. iki 12.01 val.) pradėjo arogantiškai. Komercijos direktoriui L. Z. buvo paaiškinta, kad vyr. darbo inspektorius pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą turi tokią teisę apžiūrėti įmonės patalpas, L. Z. patalpas aprodyti sutiko. Pradedant patalpų apžiūrą, L. Z. į kai kurias įmonės patalpas įleisti ir jas aprodyti atsisakė (vaizdo įraše 12.04 val. iki 12.05 val.), teigdamas, kad patalpos priklauso kitam fiziniam asmeniui (kaip toliau paaiškėjo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. Z., kuri yra L. Z. mama). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kavinė-viešbutis „(duomenys neskelbtini)“) veiklos vykdymo vieta yra adresu „(duomenys neskelbtini)“. Pakartotinai komercijos direktoriaus L. Z. buvo prašoma aprodyti visas be išimties patalpas įmonės deklaruotu adresu, bet L. Z. vykdyti teisėtus inspektoriaus reikalavimus toliau kategoriškai atsisakė, nors asmuo buvo įspėtas, kokia atsakomybė gresia už reikalavimų nevykdymą. Atliekamo patikrinimo metu pastebėta, kad vienoje iš viešbučio patalpų pro stiklines duris matosi, kaip iš patalpos išlenda žmogaus galvos siluetas, vaizdo įraše šis momentas fiksuotas nuo 12.14 val. iki 12.15 val.), galimai slepiasi nelegalus darbuotojas. L. Z. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus į šias patalpas neįleido, buvo kreiptasi tarnybinės pagalbos ir iškviesta policija, kad su policijos pagalba Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius būtų įleistas į užrakintas patalpas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 20210-05-28 nutarimu L. Z. buvo baustas už nelegalų darbą. Policijos pareigūnams atvykus ir pareikalavus vykdyti jų nurodymus, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius į minėtas patalpas vis tiek nebuvo įleistas (vaizdo įraše nuo 12.31 val. iki 12.34 val.), o pareigūnei informavus, kad asmeniui bus taikoma atsakomybė, L. Z. atsakė „to ir siekiu“. Aprašo 38 punktu nelegalaus darbo patikrinimo metu Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai naudojasi visomis Valstybinės darbo inspekcijos ir kituose įstatymuose numatytomis teisėmis. Patikrinimo metu siekiant išsiaiškinti ir nustatyti viešbučio patalpose pastebėto asmens tapatybę ir jį apklausti (gauti paaiškinimą) (aprašo 50.9.2 p., Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 p.), inspektorius tokios galimybės neturėjo, nes net ir policijos pareigūnų reikalavimu nebuvo įleistas į patalpas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius L. Z. nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus nurodymų (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 11 str. 6 d., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 ir 20 p.), tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 505 str. 1 d. nuostatas. Kadangi L. Z. nevykdė ir policijos reikalavimų, pareigūnai taip pat norėjo surašyti protokolą už teisėtų reikalavimų nevykdymą, tačiau įstatymas draudžia asmenį bausti du kartus už tą patį pažeidimą. Patikrinimo vaizdo įraše aiškiai matyti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius L. Z. ne tik nevykdė valstybinio darbo inspektoriaus reikalavimų, bet taipogi nevykdė ir policijos pareigūnų reikalavimų. Viso tyrimo metu komercijos direktorius savo kaltės nepripažino. Vaizdo medžiagoje matoma, kad L. Z. kategoriškai nusiteikęs prieš visas tris tikrinime dalyvavusias valstybines institucijas. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu L. Z. teikė kelis įgaliojimus, taip pat prisistatė esąs savininkas, todėl asmeniui buvo taikoma ANK 505 str. 1 d. sankcija „kitiems atsakingiems asmenims“. Pažymėta, kad teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas trukdo pareigūnams įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti pavestas pareigas. ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką - imperatyviąsias viešosios teisės normas. Todėl įstatymo leidėjas ne veltui inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracinę atsakomybę siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti. Dėl nelegalaus darbo tyrimo akto surašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. EV-156 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022-03-29 įsakymo Nr. EV-107 redakcija) patvirtinto Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos aprašo 24 punktu, nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos bei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimų nelegalaus darbo tyrimas turi būti užbaigtas per 60 kalendorinių dienų nuo užduoties su pavedimu atlikti ūkio subjekto patikrinimą įforminimo (pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti nelegalaus darbo kontrolės planinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje) išrašytas 2023-04-24) datos (konkrečiu atveju 2023-06-23 yra paskutinė nelegalaus darbo tyrimo įforminimo data). Kadangi darbdavys/jį atstovaujantis asmuo neteikia Valstybinei darbo inspekcijai dokumentų ir paaiškinimų, dėl ko nėra galimybės nelegalaus darbo tyrimą užbaigti, tyrimą būtų galima dar pratęsti aprašo 25 p. nustatyta tvarka - 30 ar 60 kalendorinių dienų. Internete skelbiama, kad viešbutis-kavinė „(duomenys neskelbtini)“ turi 5 kambarius (tinklapio nuoroda https://„(duomenys neskelbtini)“). Teismo prašoma, kad direktorės ar L. Z. būtų pasiteirauta, kas teikia patalpų ir kambarių valymo paslaugas. Kadangi tinklalapyje „Booking“ nurodyta, kad viešbutyje veikia kavinė, baras, užkandžių baras, taip pat už papildomą mokestį teikiama vyno/šampano pristatymo paslauga – prašoma pasiteirauti asmenų, kokiam darbuotojui ši funkcija priskirta vykdyti. Darbo grafikai neatitinka realybės - penktadieniais-sekmadieniais nurodytas poilsio laikas, nors viešbučio paslaugos teikiamos visą parą. Jei A. Z. šiuo metu serga, tai kas viešbutyje dirba (viešbučio paslaugos teikiamos visą parą). Pridedama nuoroda (https://„(duomenys neskelbtini)“) dėl internete skelbiamų viešbučio-kavinės teikiamų paslaugų (nurodytas paslaugų teikimo laikas, paslaugos teikiamos visomis mėnesio dienomis, viešbutis dirba visa parą (viešbučio vidaus tvarkos taisyklių nuoroda https://„(duomenys neskelbtini)“), tačiau penktadienis-sekmadienis pagal darbo grafiką yra nedarbo dienos. Taip pat pažymima, kad visi L. Z. rašyti skundai inspektoriaus neteisėtų veiksmų atžvilgiu nepasitvirtino ir inspektoriaus veiksmuose pažeidimų nustatyta nebuvo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Z. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad 2023-04-28 atvyko darbo inspekcija kartu su veterinarine tarnyba adresu „(duomenys neskelbtini)“, į viešbutį-kavinę. Ji tą dieną nedirbo, bet buvo paprašytas įleisti ir aprodyti patalpas. Aprodė visas įmonės patalpas, o kitos patalpos tame pastate yra A. Z., jo mamos. Nurodė inspektoriui, kad ten net ne jo patalpos, net ne įmonės, parodė dokumentus, paaiškino, kad ne jo ir mama neleidžia į tas patalpas vaikščioti. Ji jokios veiklos nevykdo, o naudoja asmeninėms reikmėms, moka mokesčius valstybei. Surašė paaiškinimą, kad visas patalpas aprodė. Jeigu įmonė dirba, niekas ten nevaikšto, durys būna užrakintos. Jis yra komercijos direktorius. Patalpos „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jam ir A. Z.. Pastatas dviejų aukštų. Pirmame aukšte dalis patalpų yra jo, dalis - mamos, antrame - beveik visos patalpos jo, tik išėjimas yra mamos. Yra du savininkai. Tose patalpose įmonė veikia pagal panaudos sutartį nuo 2005 m., bendras patalpų plotas 544 kv. m. Įmonė naudoja patalpas pagal panaudos sutartį, o likusi dalis mamos. Patalpos yra atskirtos durimis ir ženklinimu. Kitos patalpos įmonei nepritaikytos. Patalpų padalinimas per pusę yra pagal registrų išrašą. Pastatas turtiškai padalintas per pusę. Jam reikia patalpų įmonės naudai, tai pasiėmė, o mamai jokios esmės nesudaro, kokios patalpos. Tai jis pasiėmė. Yra durų ženklinimas ir pagal tai galima suprasti, kad tai yra kito žmogaus nuosavybė. Rakinamų patalpų pastate yra maždaug penkios. Jeigu mamos, tai raktai pas mamą, o jeigu įmonės, tai raktai pas jį. Jeigu įmonė dirba, mama užsirakina, o jeigu įmonė nedirba, tai visos durys atrakintos, užrakintos tik laukinės durys. Tikrinimo metu turėjo raktus, bet į mamos patalpas neįleido. Į visas įmonės patalpas įleido. Užrakino dvejas duris, ėmėsi veiksmų užrakinti duris, per kurias galima patekti į mamos patalpas. Mama gali miegoti, tai yra jos asmeninės patalpos ir dar mano, kad galėjo būti grėsmė. Asmenys prisistatė. Negali atsakyti, ar mama buvo, ji tikrinimo metu atsirado per laukines duris. Ji nematė, kad yra pareigūnai. Kai užrakinėjo patalpas, nematė, kad yra kitų žmonių. Darbo inspektorius teigia, kad buvo žmonių, jo manymu, kad ten buvo šuniukas, bet galėjo būti ir mama. Kitų žmonių nebuvo. Mama nematė, kad yra pareigūnai, ji buvo rūsyje. Kai išvyko inspektoriai, susitiko su mama. Tikrinimo metu mama atsirado. Tikrinimo pradžioje jos nebuvo, nes ji buvo išėjusi į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jie atvyko kartu, ji išėjo į parduotuvę. Mama nematė inspektorių. Pokalbis tarp jo ir mamos įvyko tuoj pat po inspektorių išvykimo, kelių minučių laikotarpiu. Jis ėjo pasiimti šuniuko. Užrakino dvi duris. Patikrinimo metu buvo veterinarijos atstovai, paskui atvyko pareigūnai. Pareigūnams atsisakė parodyti ne jam priklausančias patalpas. Mama tvarkėsi prie gėlių rūsyje. Iš viso įmonėje dirba trys darbuotojai. Komercijos direktorius - jis, direktorė - mama ir buhalterė. Bendrovė užsiima apgyvendinimo paslaugomis, yra kavinė. Kavinė - tai tik kava ir sausainiai. Darbo metu kavą paduoda jis arba mama. Tą dieną įmonė nedirbo. Buvo grįžę po atostogų ir atvyko į patalpas apsitvarkyti. Atvyko atskirai. Nepamena, kas pirmas atvyko tą dieną į patalpas. Yra viešojoje erdvėje jų įmonės reklama, pateikta „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje ir tinklalapyje „Booking“. Sutinka, kad paslaugos teikiamos visą parą. Viešbutis veikia paromis, nes darbo grafikas yra slenkantis, o dirbama, kada yra klientų. Dirba visomis savaitės dienomis, jeigu yra klientų, jeigu ne, tai nedirba. Tikrinimo metu neklausė mamos vardo, pavardės ar telefono numerio, nes sakė, kad susiekė su patalpų savininku. Ant durų yra žymėjimas, kad pašaliniams įeiti negalima. Į mamos patalpas iš vidaus galima patekti per dvejas duris, ant vienų yra žymėjimas, o kitos durys visada užrakintos. Šiai dienai įgaliojimai yra negaliojantys. Galiojantis yra 2023-05-17. Pateikė direktoriaus pareiginius nuostatus. Pagal tuos nuostatus jis nėra atsakingas asmuo. Kitų nuostatų neturi, tais ir vadovaujasi. 12 punktas reiškia tai, kad veikia komerciniais tikslais, jeigu reikia sudarinėti kažkokias sutartis, būtent, sutartis dėl įmonės veiklos. Čia yra tik komerciniais tikslais. Joks punktas nerodo, kad jis turėtų būti priskirtas kitam atsakingam asmeniui. Pateiktas planas įrodo, kaip yra pasidalintos patalpos. Pasidalinta lygiomis dalimis po pusantro aukšto. Planas parodo, kad tiek įmonei, tiek A. Z. nereikia patekti per įmonės patalpas ir atvirkščiai.

Liudytoja J. R. teisme parodė, kad dirba maisto ir veterinarijos tarnyboje. Gavo iš vadovų pavedimą atvykti į tikrinimą (duomenys neskelbtini). Nuvyko, bet niekas neįleido ir grįžo. Tada buvo dar vienas patikrinimas, dalyvavo kartu su darbo inspekcijos atstovais. Jų neįleido, turi raštą, kad veiklos nevykdo ir jų neįsileido į virtuvę. Pažeidimų nenustatė. Darbo inspekcijos atstovas su pareiškėju ginčijosi, nes norėjo patekti į patalpas, bet jis sakė, kad patalpos ne jo ir neįleido. Kvietė policiją, bet vis tiek neįleido. Pas juos yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie gali patekti tik į maitinimo bloką. Yra nurodytas planas, pagal tą planą jie gali patekti. Jeigu savininkas nesutinka įsileisti į kitas patalpas, jeigu jiems kyla įtarimų, tai kviečia policiją. Nepamena, ar buvo kažkoks žymėjimas ant durų, pro kurias neįleido. Ankščiau kildavo su šiuo asmeniu nesusipratimų, kai tikrindavo, bet kažkaip išsispręsdavo.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad gavo pavedimą atlikti patikrinimą su darbo inspekcija. Nuvyko, jiems pasakė, kad nevykdo veiklos, bet matė, kad baras veikia. Atliko patikrinimą, o darbo inspektoriaus neleido į patalpas, todėl kvietė policiją. Neleido į patalpas, nes sakė, kad šiandien nedirba. Turi dokumentus, kuriose patalpose turi apsilankyti. Patalpų planą turi. Planas turi būti jų įstaigoje. Ji to plano nematė, nes dirba Joniškyje ir vyko į patikrinimą. Jiems savininkas konstatavo, kad veikla šiandien nevykdoma. Asmeniškai ji kitų asmenų patalpose nematė. Kiti asmenys galėjo matyti, kad patalpose yra ir kitų žmonių. Darbo inspekcijos atstovai matė, kad už stiklo yra kitų asmenų, o savininkas sakė, kad neleis, nes nėra kitų žmonių. Nepasakys, ar ant tų durų, pro kurias neįleido, buvo kažkoks žymėjimas.

Liudytojas G. Ž. teisme parodė, kad dirbo su kolege M. V. ir gavo iškvietimą į „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje esantį viešbutį. Atvyko į vietą, jiems pasakė, kad neįsileidžia į viešbučio patalpas. Nuėjo į viešbutį, pareikalavo vyriškio patekti į patalpas, jis sakė, kad ne jo tos patalpos. Nusistatė kontaktus, susisiekė su savininku, jis sakė, kad šiuo metu yra ne vietoje ir negali atvykti atrakinti tų durų. Kolegė paklausė, ar jie gali patekti, savininkas sakė, kad gali. Grįžę vyriškiui pasakė, o jis vis tiek pasakė, kad neįleis, nes ne jo patalpos. Kolegė sakė, kad matė kažkokį žmogų už tų durų, kuris buvo pro duris išlindęs, paskui įlindo ir daugiau nesirodė. Mano, kad asmuo turėjo įleisti, jeigu nieko neslepia. Buvo plastikinės permatomos durys, o dėl durų žymėjimo nepasakys. Iš pradžių prašė, kad ta savininkė atvyktų ir įleistų, ji sakė, kad negali atvykti. Skambinėjimas su savininke truko gal apie 10 minučių. Pats žmogaus už durų nematė. Patalpų savininkė nurodė, kad negali atvykti, nes buvo ne vietoje, neturėjo galimybės. Kai kolegė kalbėjo, jis girdėjo, nes buvo įjungtas garsiakalbis. Ėmėsi veiksmų pašalinti nusižengimą, jie atvyko, bet neįsileido, bandė susisiekti su savininke, ji neatvyko. Ką galėjo, tą padarė. Kolegė bendravo su budėtojais, ar kviesti ugniagesius ar ne, buvo priimtas sprendimas nekviesti. Nekomentuos, kodėl nekviesti, nes ne jis priėmė sprendimą nekviesti.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad yra dvi sankcijos, vienu atveju gerokai mažesnė bauda skiriama paprastam asmeniui, o kita bauda yra atsakingam asmeniui, kuri yra didesnė. Vadovaujasi išrašu, kad „(duomenys neskelbtini)“ adresas ir vykdoma veikla yra (duomenys neskelbtini) ir Registrų centre jokių išskirtų dalykų nėra. Kitas dalykas, kad asmuo sakė, jog patalpas pasidalino 2005 metais. 2010 m. buvo atliktas patikrinimas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu asmuo buvo nubaustas už nelegalų darbą tose pačiose patalpose ir ten netgi nėra pateikto jokio dokumento, kad patalpos yra išskirtos. Kadangi L. Z. ant darbo sutarties su A. Z. pasirašė kaip savininkas, visu tuo momentu prisistatė esąs savininkas, yra pateikti teismui A. Z. rašyti įgaliojimai, kad įmonės vadovė įgalioja L. Z. atlikti tam tikrus veiksmus, kurių seka išaiškinta, todėl Valstybinė darbo inspekcija traktuoja, kad tai yra kitas atsakingas asmuo, tai nėra paprastas darbuotojas, o yra komercijos direktorius, vienas iš vadovų. 2023-04-28 turėjo pavedimą atlikti planinį patikrinimą. Nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, B. D. atvėrė L. Z., prisistatė savininku, teigė, kad įmonė nedirba, bet sutiko aprodyti patalpas. Bežiūrint dalį patalpų rodė, dalį - ne. Užlipus į antrą aukštą, sutiko aprodyti tam tikras patalpas, bet kadangi ėjo priekyje, nuėjo prie durų ir užrakino. Paklausė, kieno ten, sakė, kad nežino. Nors L. Z. teigia, kad pastatas yra dviejų aukštų, bet pamena, kad matė laiptus į trečią aukštą. Paprašius parodyti, atsisakė teigdamas, kad ten ne jo patalpos. Grįžus į apačią paprašė, kad pateiktų darbo grafiką. Nuėjęs į tokį kaip ofisiuką, kažkiek ten pabuvęs grįžo ir pasakė, kad negali pateikti darbo grafiko, nes darbo vietoje jo dabar neturi. Pamatė atskiras patalpas su dideliu stiklu, paprašė, kad įleistų į tas patalpas, tai L. Z. atsisakė, jis tikrai nuo to turėjo raktus, nes vaikščiojo ir iš karto užrakino. Jam bestovint prie tų patalpų, kadangi inspektavimas yra filmuojamas, išvydo kaip pirmose duryse, skaičiuojant nuo užrakintų durų, išlenda žmogaus galvos siluetas. Paprašė, kad atrakintų duris ir jį įleistų, L. Z. atsisakė, todėl pagal jų aprašą dėl pagalbos kreipimosi į policijos pareigūnus, tiesiog kvietėsi pareigūnus. Atvykus pareigūnams ir pareikalavus įleisti į patalpas, jis atsakė, kad neįleis, nes ne jam priklauso patalpos. Nors pagal juridinių asmenų registro išrašą, kurį jie išsitraukė 2023-05-08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad valdo adresu (duomenys neskelbtini) ir jokių išskyrimo patalpų planų nėra nurodyta. Pagal pateiktą grafiką tą mėnesio dieną turėjo būti dirbama, bet pagal pateiktą žiniaraštį jau buvo nebedirbama. Buvo dirbama šeštadienį, nors iki tol, visų terminų, kuriuos buvau užsiprašęs pagal žiniaraščius, niekada nebuvo dirbta šeštadieniais. Kaip teigia L. Z., kad buvo dirbama slenkančiu grafiku, tai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius galima pamatyti, kad yra dirbama tik penkias dienas, visi savaitgaliai yra laisvi. Pagal teikiamus žiniaraščius pilną darbo laiką dirba tik L. Z., A. Z. dirba 4 val. per mėnesį, o buhalterė - 1 val. Tai automatiškai kyla klausimas, kas tuos kambarius gali tvarkyti. Kaip minėjo L. Z., kad jiems atvykus durys buvo atrakintos, tai nežino, kokiu tikslu, jiems atvykus, jis greitai jas užrakino. Dar nori paminėti, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antras asmuo, kuris teikia paslaugas - tai yra direktorė mama A. Z., o L. Z. yra sūnus. Supranta, kad juridinis asmuo yra kitas, bet valdoma yra mamos ir sūnaus. Nesusisiekė su savininke, tai padarė pareigūnai. Tikrinimo metu jokio kontakto ir pokalbio su A. Z. neturėjo. Bandė užsisakyti per „Booking“ kambarį, tai galėjo užsisakyti ištisą parą. Darbo grafikas nėra slenkantis, iš pateiktų dokumentų yra dirbama stabilią darbo laiko normą, t. y. penkias darbo dienas. Mano, kad Valstybinė darbo inspekciją nutarimą priėmė teisėtai, nes viso tyrimo metu L. Z. kategoriškai atsisakė pripažinti, kad padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 1 d., ir nepripažino savo kaltės. Tos atskiros patalpos nėra užregistruotos „Registrų centre“. Jeigu būtų išskirta patalpa kito asmens vardu, mano, kad situacijos tai nekeistų, nes, kaip numato Valstybės darbo inspekcijos įstatymas, jie, kaip pavyzdys, atlieka nelegalaus darbo kontrolę, yra statomas namas ir viduje dirba nelegalūs darbuotojai, jiems įstatymas numato bet kuriuo paros metu patekti į darbo vietą, išskyrus į gyvenamąsias patalpas, bet jeigu namas nėra priduotas, asmenys ten negyvena, tai tikrai jie gali atvykti, nes kitaip jiems būtų surištos rankos ir jie negalėtų kontroliuoti nelegalaus darbo. Pasakymas, kad ten yra A. Z. gyvenamosios patalpos, tai yra L. Z. gynybinė pozicija. Pats slėpimo faktas ir didelis neigimas automatiškai sudaro prielaidas galvoti, kad yra nelegalus darbuotojas, juo labiau, kad žmogus buvo už tai baustas. Skiriant baudą L. Z. traktavo jo einamas pareigas, suteiktus įgaliojimus, pasirašytas darbo sutartis, juo labiau, kad jis prisistatė kaip vienas iš įmonės vadovų. Įgaliojimas yra suteiktas, kad jis gali atlikti beveik vadovo funkcijas. Nežino, kuo skiriasi pateikti įgaliojimai, čia reikia jo klausti, nes jis jam siuntė tris įgaliojimus. Trečiojo įgaliojimo teismui nepateikė, nes jis buvo siųstas dėl A. Z.. Pagal AN 609 str. protokole turi būti nurodomas administracinio nusižengimo padarymo laikas. Administracinis rašomas per Administracinių nusižengimų registrą, reikia žiūrėti, kas nurodyta fabuloje. Nutarime yra techninė klaida dėl laiko. Pažeidimas padarytas 28 dieną. Viskas atsispindi fabuloje. Turbūt yra įvestas surašymo laikas, tai yra techninė klaida, bet fabuloje yra viskas parašyta. Teigia, netgi yra fiksuota filmuotoje medžiagoje, kad buvo jo prašymas leisti apžiūrėti laiptus, kurie veda iš antro aukšto į trečią aukštą, bet L. Z. neleido. Ant durų, pro kurias neįleido, buvo žymėjimas, kažkoks žalias ženkliukas, bet nieko nebuvo parašyta. Žinojo, kad įmonė registruota tuo adresu ir vadovavosi savo turima informacija iš „Registrų centro“. Tikrina veiklos vykdymo vietą, kuri užregistruota (duomenys neskelbtini) g. B. J. negali įrodyti, kad kitos patalpos yra ne jo. Vadovaujasi turimu išrašu apie vykdomą veiklą, tikrina veiklos vykdymo vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini). „Registrų centre“ nėra jokio patalpų atskyrimo dokumento. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. numato, į kurias patalpas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas gali patekti, jeigu tai nebūtų gyvenamosios patalpos, nors į gyvenamas patalpas jie taip pat gali patekti, jeigu yra vykdoma savarankiška veikla. Kadangi buvo kilęs įtarimas, kad slepiasi galimai nelegalus darbuotojas, todėl ir prašo įsileisti į patalpas, o apie prielaidas, kas būtų, jeigu būtų, neverta net diskutuoti. Vaizdo kameroje buvo užfiksuota, kad išlenda žmogaus siluetas, yra išrašas, o kad asmuo neigia savo kaltę, tai nėra kažkoks įrodymas. Protokole nurodoma, kad pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 3 p. Toliau skaitant fabuloje 11 str. 6 dalį. Mano, kad teisėtas nurodymas ir buvo duotas, kurio nevykdė, nes kilo teisėtas įtarimas. Pripažįsta, jog jų nutarimas surašytas tinkamai, įvertinus visas aplinkybes ir surinkus visą medžiagą pagrįstai, teisėtai. Aprašo 20 punktas yra tas pats. Išimama iš konteksto detalė, bet reikia vertinti visą fabulą. L. Z. asmeniškai pateikė kažkokią „papkę“, kam priklauso nuosavybės teisė, teksto nematė, nes jis tik parodė ir atitraukė. Paskui jam buvo atsiųsta ir ten įvertinta ½ dalis. O kaip išskirti tą ½ dalį. Tą dieną L. Z. jam tik parodė ir patraukė, o paskui jis jiems atsiuntė. Policijos pareigūnas informavo, kad susiekė su savininku ir gavo leidimą atrakinti, bet L. Z. vis tiek neatrakino. Kai tikrino, žinojo, kad įmonės vadovė yra A. Z.. ANK 505 str. 1 d. yra numatyta - juridinio asmens vadovas, kiti atsakingi asmenys, tai vadovaujasi tuo, kad asmens parašai yra ant instruktavimo žurnalų, asmeniui teikti įgaliojimai, asmens parašas yra netgi ant darbo sutarties, sudarytos kaip darbdavio, su A. Z., tai traktuoja, kad tai yra „kiti atsakingi asmenys“. Jam suteikti visi įgaliojimai, jis teikiant dokumentus atstovaudavo įmonę būtent tų įgaliojimų pagrindu. Kodėl L. Z. pasidarė negaliojančius įgaliojimus. L. Z. jam siuntė įgaliojimus, pasibaigusius prieš 3 metus, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Jis yra komercijos direktorius, ne šiaip paprastas darbuotojas, o vadovė dirba per mėnesį 4 valandas, todėl laiko jį atsakingu asmeniu. Dėl panaudos sutarties kriterijaus nebuvo, nes jos iš jo negavo. Neprašė pateikti, nes asmuo pats turi būti suinteresuotas įrodyti tiesą. Jeigu mato, kad vykdoma veikla ir neįsileidžia, kviečia policiją. Pareigūnai būtų galėję bausti už tą patį straipsnį, bet asmuo negali būti baustas pagal tą patį straipsnį, todėl jiems buvus iniciatoriams, surašyti nutarimą buvo palikta jiems. Tie du įgaliojimai patikrinimo metu buvo galiojantys, tik asmuo juos sudarė nežinodamas, kokia teisės norma. Kadangi ant darbo sutarties, ant instruktavimo žurnalo irgi yra L. Z. parašai, jeigu yra direktoriaus pareigos, tai laiko, kad tai yra atsakingas asmuo. Pareigybės aprašymo nepateikė. Jeigu asmuo valdo raktus, tai turi teisę aprodyti. Ši situacija neeilinė, buvo daug ginčų ir daug skundų, kreipėsi žodinės konsultacijos į teisės skyrių ir Valstybinė darbo inspekcija čia traktavo kaip atsakingą asmenį. Protokole yra suvardinti 5 punktų pažeidimai. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 19 ir 20 punktai yra beveik identiški Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo straipsniams, kurių pažeidimas pasireiškia teisėtų reikalavimų nevykdymu, kad buvo teisėtai prašoma aprodyti patalpas, kur galimai yra nelegalus darbuotojas, bet asmuo atsakė tai įvykdyti. O 20 p. pažeidimas pasireiškia tuo, kad jie turi teisę iš darbuotojų gauti paaiškinimus, nuo ko būtų kilęs klausimas dėl nelegalaus darbo. 9 str. 1 d. 2 p. numato galimybės nesudarymą gauti paaiškinimą iš galimo darbuotojo. L. Z. pateikė vieną paaiškinimą ir tuos visus dokumentus.

Liudytoja A. Z. teisme parodė, kad 2023-04-28 atvyko tikrinti, tuo momentu jos nebuvo, vėliau grįžo į savo patalpas per kitą įėjimą ir nieko nepastebėjo. Beveik mėnesį prabuvo biuletenyje. Ji į tas patalpas atėjo gal apie 13 val. Įėjo į savo pusę, per savo įėjimą, tvarkėsi gėles. Nesuprato, kad vyksta patikrinimas. Tą dieną buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pirko durpes. Pusę pastato yra jos, o pusę sūnaus ir jis ten išnuomojęs ir perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)i“. Turi planą, bet jame nėra sužymėta, kur L. Z., kur jos patalpos. Dokumento, kur yra jos patalpos, o kur jo, neturi. Turi tik kadastro išrašą. Jai priklausančios patalpos neturi jokios paskirties, ji ten tiesiog atvažiuoja pabūti laisvalaikiu. Iš kavinės patalpų yra ženklas, kad įeiti draudžiama, iš lauko pusės yra sudėti ženklai. Kai susitiko su sūnumi, sužinojo, kokios institucijos buvo atvykusios. Sakė, kad buvo kviesti policijos pareigūnai. Su ja jokio kontakto pareigūnai neturėjo. Nebuvo jokio telefoninio skambučio iš pareigūnų. Niekas jai niekada neskambino. Jai tik E. B. šešis kartus skambino, kai buvo biuletenyje. Jokio leidimo niekam nedavė įeiti į patalpas. Šiandien negali atsakyti, ar būtų davusi leidimą. Patikrinimo dieną buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Tą dieną dirbo vienas darbuotojas - L. Z.. Jo pareigos - komercijos direktorius. Atskiro pavedimo jis neturi, bet turi įgaliojimą elgtis taip, kaip ji pati. Nežino, ar įgaliojimas yra galiojantis šiai dienai. Gal ir negali laikyti, kad jis tą dieną atsakingas, nors jis tą dieną buvo patalpose, tai jis ir įleido. Patalpos jiems per pusę priklauso. Patalpos, priklausančios jai, yra rakinamos, abu turi raktus, jis gali savo noru patekti į jos patalpas. Jos turtas yra jos turtas, nieko neperdavė „(duomenys neskelbtini)i“. Jai norint patekti į savo patalpas, nereikia eiti per „(duomenys neskelbtini)“. Iš įmonės į jos patalpas galima eiti ir per vidų, ir galima neiti. Sūnui ten nėra ką veikti. Daugiausiai ji būna su šuniuku, tai jos poilsio zona, o jis gali ten eiti, kiek nori, ir kada nori, bet ten jis neina. Naudoja vieną telefoną. Numeris yra skelbiamas viešai, pareigūnai gali jį rasti internete. Niekas jai neskambino. Atsinešė durpes iš „(duomenys neskelbtini)“, tuo momentu nevairavo. Apskritai vairuoja mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja M. V. teisme parodė, kad dirba pareigūne, L. Z. matytas darbo metu. Buvo gautas iškvietimas, kad darbo inspekcijai būtų reikalinga policijos pagalba viešbutyje, adreso ir viešbučio pavadinimo nepamena. Nuvykus rado darbo inspekcijos atstovus ir L. Z.. L. Z. buvo vienas, o darbo inspekcijos atstovai buvo trys. Jiems nurodė, kad atvyko patikrinti kažkokių pažeidimų, susijusių su darbo pobūdžiu, ir asmuo atsisakė atidaryti tam tikro koridoriaus duris. Prašė atidaryti dėl galimai nelegalaus darbo, nes pastebėjo už tų durų, kurias jis atsisakė atidaryti, asmenį. Asmuo pasakė, kad neturi raktų. Paskui buvo susisiekta su vyriškio žmona, klausta, ar ji galėtų privažiuoti, ar turi raktą ir, ar gali atidaryti. Atrodo, kad žmona buvo nurodyta, gal ji bendrasavininkė. Su ja susisiekė telefonu, numerį susiradę duomenų bazėje, ji nurodė, kad yra darbe, privažiuoti negali, neprieštarauja jų veiksmams ir vietoje esantis vyras nuspręs, kaip elgtis. Pamena, kad vyriškis sakė, jog negali atrakinti tų durų, bet bijo sumeluoti, ar dėl to, kad neturi raktų, ar dėl to, kad kitas savininkas. Jis nurodė daugiau priežasčių, dėl ko negali atrakinti, bet nepamena. Viešbutis kaip ir jam priklauso, bet tos patalpos ne jo. Prisimena, kad buvo susiekta su žmona, bet negali įvardinti jos vardo ir pavardės. Kalbėjo su moterimi, bet gal ir klaidingai nurodo, kad žmona. Jos telefono numerį rado policijos duomenų bazėje. Vyriškis jiems nesakė jos numerio. Pagal vyro tapatybę nusistatė kitą asmenį ir skambino. Kai skambino, su kolega buvo dviese tarnybiniame automobilyje. Kiti asmenys buvo viduje. Daugiau asmenų be darbo inspekcijos pareigūnų ir pastato savininko nematė. Nematė žmogaus, kuris buvo už durų, kurių neatsidarė L. Z.. Gal čia kažkas kitas matė, ji - ne. Jiems atvykus darbo inspekcijos atstovai nurodė, kad, kai jie atvyko, pastebėjo koridoriuje žmones ar žmogus buvo išlindęs iš patalpos, iškišo galvą ir dingo. Nurodė, kad pilietis atsisako atidaryti duris. Darbo inspekcijos atstovai sakė, kad galimai yra vykdoma nelegali veikla, o pilietis dėl kažkokių priežasčių negali to padaryti. Kažkokių ypatingų motyvų, kodėl neatidaro, nenurodė. Iš pradžių sakė, kad neturi rakto, paskui sakė, kad tos patalpos ne jam priklauso. Atsirado įvairių motyvų. Nenori sumeluoti, bet kažkokia situacija buvo, ar kad kažkaip ne jam vienam priklauso, ar iš viso jam nepriklauso, kažkas iš tokių situacijų. Nepamena, kad būtų klausiusi darbo inspekcijos atstovų, kam kitam priklauso patalpos. Patys nesprendžia, ką daryti, reiškia, buvo kalba apie kažkokį kitą savininką. Praktikoje nelabai dažnai pasitaiko, kai inspekcija juos kviečia. Kai žmona pasakė, kad negali atvykti atidaryti durų, jie nepriėmė jokio sprendimo, kadangi nematė, kad ten kažkas yra ir jie neturėjo pagrindo laužti duris, todėl išvažiavo. Prašė atidaryti duris, bet asmuo atsisakė. Nusižengimo savo akimis nematė. Nematė pagrindo laužti duris ar jas gadinti, nes nusižengimo iš jo pusės asmeniškai nematė. Abu su kolega priėmė sprendimą išvykti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyta, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai nebuvo vykdomi. Pažymėtina ir tai, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, be kita ko, turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti (2 punktas); gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį) (3 punktas). Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19 punkte numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius gali kontroliuoti įteiktų reikalavimų vykdymą, atlikdamas neplaninį darbdavio ar savarankiškai dirbančio asmens patikrinimą. Minėtų nuostatų 20 punkte nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją).

Nagrinėjant skundą, nustatyta, jog L. Z. su jam inkriminuota veika pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nesutinka, nurodydamas, kad į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvykusius Valstybinės darbo inspekcijos atstovą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstoves įleido, visas patalpas aprodė, todėl teisėtus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno nurodymus jis visiškai įvykdė. Tik negalėjo įvykdyti vyriausiojo darbo inspektoriaus neteisėto nurodymo, t. y. įleisti ir aprodyti ne įmonės, o fizinio asmens valdomas patalpas, kadangi įmonė jų jokiu pagrindu nevaldo. Nurodė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra du, t. y. po 1/2 priklauso jam ir jo motinai A. Z.. Tose patalpose įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia pagal panaudos sutartį. Nurodė, kad jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir nėra jokių pagrindų jį traktuoti kaip kitą atsakingą įmonės asmenį. Komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų 12 punkte numatyta, kad jis įmonėje veikia ir ją atstovauja tik komerciniais tikslais, ir joks punktas nerodo, jog jis turėtų būti priskirtas įmonės kitam atsakingam asmeniui.

Kaip matyti, pareiškėjas L. Z. ginčija tiek kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tiek jo traktavimą kaip kitą įmonės atsakingą asmenį ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos prasme.

Pasisakydamas dėl L. Z. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 str. 1 d., teismas su pareiškėjo išsakytais argumentais sutikti negali. Kaip jau minėta, ANK 505 straipsnis yra blanketinė norma ir traukiant asmenį pagal minėtą straipsnį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai nebuvo vykdomi. Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad L. Z. nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodymų atliekant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 3 p., 11 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. Al-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19 p., 20 p. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad atvykusius patikrinimui įgaliotus pareigūnus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas įleido ir jas aprodė, patikrinimui kliūčių nesudarė, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, t. y. visus teisėtus įgaliotų pareigūnų nurodymus įvykdė, negalėjo įvykdyti tik neteisėto nurodymo – pagal reikalavimą aprodyti patalpas, nepriklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, o priklausančias fiziniam asmeniui A. Z.. Pareiškėjas paaiškino, kartu pateikdamas dokumentus, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 544,59 m², registruotos dviejų savininkų – L. Z. ir A. Z. vardu lygiomis dalimis (po ½ dalį), o L. Z. jam priklausančią ½ dalį panaudos sutartimi yra perdavęs naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo ir naudoja ne visas, adresu (duomenys neskelbtini) esančio pastato patalpas, o tik 272,30 kv. m., dėl ko jis neturėjo teisės į kito fizinio asmens patalpas įleisti įgaliotų pareigūnų atlikti patikrinimą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo tik dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), todėl atvykusius pareigūnus tik į jas ir įleido, dėl ko kaltė, nevykdžius nurodymų įleisti į visas reikalaujamas apžiūrėti patalpas, jo nuomone, konstatuota nepagrįstai. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo išsakytais argumentais nesutinka ir vertina juos kaip pareiškėjo klaidingai interpretuojamą situaciją, kurią, subjektyviai įvertinęs, nesilaikė teisės aktuose reglamentuotos tvarkos.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso L. Z. ir A. Z. (1 t., b. l. 161). Iš 2015-02-04 turto panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog L. Z. panaudos gavėjai L. Z. individualiai įmonei (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įm. kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2005-02-04 iki 2025-02-03 perduoda laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis patikėjimo teise 272,30 m² patalpas (1 t., b. l. 12-14). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėta turto panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registro išraše nefigūruoja. Be to, VĮ „Registrų centras“ 2023-06-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Valstybinei darbo inspekcijai, patvirtino, kad, patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre, pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso L. Z. ir A. Z.. Kokie konkrečiai pastato plotai priklauso minėtiems asmenims, informacijos neturima. Taip pat rašte nurodoma, kad pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – viešbučių. Adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinė. Duomenų apie tai, kurią minėto pastato dalį valdo ši įmonė, informacijos neturima. Taip pat rašte nurodoma, kad juridinis faktas (nuoma/panauda/subnuoma) tarp L. Z., A. Z. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), neįregistruotas, pastato planas Registrų centrui nepateiktas (1 t., b. l. 158). Atkreiptinas dėmesys, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), be kita ko, 6.478 straipsnio nuostatos (CK 6.629 str.), reglamentuojančios sutarties sudarymo formos klausimą, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kaip rodo bylos medžiaga, pareigūnai, įgalioti atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą dėl nelegalaus darbo, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės (registro) adresas yra (duomenys neskelbtini). Jokių oficialių duomenų apie atskiras įmonės naudojamas ir valdomas minėtu adresu pastato patalpas tikrinanti institucija neturėjo. Tai, kad pareiškėjas L. Z. informavo ir pateikė dokumentus apie tikrinamos įmonės valdomas ir naudojamas panaudos sutarties pagrindu atskiras patalpas, jokios juridinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, kadangi, kaip jau minėta, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas numato būtiną sudarytos panaudos sutarties išviešinimą, t. y. įregistravimą Nekilnojamojo turto registre tam, kad ją būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju - prieš Valstybinę darbo inspekciją. Jokie kiti duomenys, tame tarpe - ir pareiškėjo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos ir šio mokesčio sumokėjimo dokumentai, taip pat kitos bendraturtės, A. Z. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos ir šio mokesčio sumokėjimo dokumentai neįrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečios valdomos patalpų dalies. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie minėtos panaudos sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra, tokių duomenų nebuvimą savo raštu pavirtino ir VĮ Registrų centras, jų nebuvo pateikta ir teisminio nagrinėjimo metu, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius pavesto patikrinimo atlikimui įeiti į bet kurias (duomenys neskelbtini) esančias pastato patalpas teisę turėjo ir įleisti patikrinimui į visas pastato patalpas L. Z. buvo reikalaujama teisėtai, dėl ko nepaklusimas tokiems teisėtiems darbo inspekcijos pareigūno reikalavimams pagrįstai buvo konstatuotas kaip pažeidimas nevykdžius nutarime nurodytų teisės aktų atitinkamų nuostatų ir kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 505 str. 1 d.

Pasisakydamas dėl L. Z. traktavimo kaip kito įmonės atsakingo asmens ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos prasme, teismas su institucijos argumentais sutikti neturi pagrindo. Institucija atsiliepime nurodė, kad patikrinimo metu (matyti ir vaizdo įraše) L. Z. prisistatė esąs savininkas, be to, tyrimo metu pateikė kelis įgaliojimus. Teisminio nagrinėjimo metu vyriausiasis darbo inspektorius, apklaustas kaip liudytojas, teigė, kad tie du įgaliojimai patikrinimo metu buvo galiojantys, tik asmuo juos sudarė nežinodamas, kokia teisės norma. Kadangi ant darbo sutarties, ant instruktavimo žurnalo irgi yra L. Z. parašai, jeigu yra direktoriaus pareigos, tai laiko, kad tai yra atsakingas asmuo. Baigiamųjų kalbų metu darbo inspekcijos atstovas nurodė, kad įgaliojimo laikyti negaliojančiu vien todėl, kad jame nėra nurodytas terminas, negalima, nes visos bylos aplinkybės rodo, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrasis ir faktinis įmonės vadovas bei atsakingas asmuo yra būtent L. Z.: pvz., darbo sutartis su buhaltere pasirašyta L. Z., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimo aktas pasirašytas ir derintas su L. Z., prašymas dėl adreso keitimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teiktas L. Z., elektroniniu paštu dokumentai Valstybinei darbo inspekcijai teikti taip pat L. Z.. Tačiau teismas, išnagrinėjęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad institucija L. Z. priskirdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitam atsakingam asmeniui ir tokiu būdu paskyrusi nuobaudą kaip juridinio asmens kitam atsakingam asmeniui, remiantis bylos duomenimis, pasielgė nepagrįstai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Z. bylai reikšmingu laiku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 53-55). Tai liudija ir byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Byloje esantys komercijos direktoriaus pareiginiai nuostatai (1 t., b. l. 164-165) įmonės vadovo, kuris yra atsakingas už kasdieninę įmonės organizacinę veiklą, funkcijų komercijos direktoriui, t. y. L. Z., nesuteikia. Iš pareiginių nuostatų matyti, kad komercijos direktorius turi teisę veikti įmonės vardu išimtinai vien tik komerciniais tikslais ir visi kiti organizaciniai klausimai, tame tarpe - ir atsakomybės klausimas dėl įmonės veiklos, nėra priskirti jo kompetencijai. Matyti ir tai, kad byloje yra pateikti du įgaliojimai. Tačiau, priešingai, nei teigia institucija, jais vadovautis negalima, kadangi, pasibaigus jų galiojimo terminui, jie įmonei nebėra teisiškai reikšmingi. 2010-04-10 patvirtintame įgaliojime galiojimo terminas nėra numatytas (1 t., b. l. 33). Vadovaujantis CK 2.142 str. 1 d., jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, kas reiškia, kad šio įgaliojimo terminas baigėsi 2011-04-10. Kito pateikto 2010-08-17 sudaryto įgaliojimo terminas baigėsi 2020-08-15 (1 t., b. l. 34). Iš VĮ „Registrų centro“ 2023-06-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Valstybinei darbo inspekcijai, matyti, kad 2023-06-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmonės vadovo keitimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu 2023-06-21 įregistruotas L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 159). Vadinasi, L. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikytinas tik nuo 2023-06-21, o įmonės patikrinimo metu (2023-04-28) L. Z. veikė tik kaip vienas iš įmonės darbuotojų, kuriam įmonės vadovo funkcijos, dėl kurių būtų galima jį priskirti prie įmonės kitų atsakingų asmenų, tuo metu suteiktos nebuvo (kaip minėta, dviejų įgaliojimų galiojimas jau buvo pasibaigęs). Jokių kitų duomenų (įmonės įgaliojimų, įsakymų ir kt.) dėl L. Z. įmonės vadovo funkcijų priskyrimo (pvz., dėl įmonės atstovavimo darbo inspekcijos patikrinimo metu) bylai reikšmingu laiku pateikta nėra, įmonės direktorės pareigas bylai reikšmingu laikotarpiu ėjo A. Z., todėl institucijos sprendimas L. Z. traukti administracinėn atsakomybėn kaip juridinio asmens kitą atsakingą asmenį yra nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad L. Z. patikrinimo metu prisistatė esąs savininkas, taip pat neapsprendžia, kad jis administracinėn atsakomybėn turėtų būti trauktinas kaip kitas atsakingas asmuo ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos prasme. Priešingai, L. Z. tik pateikė darbo inspektoriui informaciją apie tai, kad jis yra patalpų savininkas, ką įrodo ir byloje esantys duomenys. Tai, kad L. Z. pasirašė darbo sutartį su buhaltere A. M. (1 t., b. l. 56-57), vėlgi nėra ta aplinkybė, leidžianti jį traktuoti kaip kitą atsakingą asmenį ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos prasme, kadangi šios darbo sutarties sudarymo metu (2014-01-30) vis dar galiojo įgaliojimas, 2010-08-17 išduotas L. Z. atžvilgiu (1 t., b. l. 34), ir kuris, kaip minėta, patikrinimo metu nebeturėjo jokios juridinės galios (nebegaliojo). Be to, nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymas išimtinai nesiejamas tik su atitinkamais įmonės vadovo ar kito atsakingo asmens veiksmais/neveikimu, už šio nusižengimo padarymą atsakomybė tenka ir kitiems asmenims, nevykdantiems pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų.

Taigi, nagrinėjamu atveju būtina patikslinti L. Z. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai išsprendžiant administracinio nusižengimo sudėties elemento – subjekto klausimą, nuo kurio priklauso ir skiriamos sankcijos už nusižengimo padarymą apimtis (ANK 505 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 80 Eur iki 780 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 390 Eur iki 1 950 Eur). ANK 609 str. 1 d. nustato reikalavimus, keliamus administracinio nusižengimo protokolo turiniui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. Išanalizavus bylos aplinkybes, nustatyta, kad L. Z. administracinėn atsakomybės pagal ANK 505 str. 1 d. turi būti traukiamas ne kaip juridinio asmens kitas atsakingas asmuo, o kaip asmuo ANK 505 str. 1 d. sankcijos prasme, dėl ko iš esmės keičiasi administracinio nusižengimo protokolo surašymo turinys, numatant institucijos pareigą, jeigu nėra ANK 610 str. 2 d. nurodytų pagrindų, jame įrašyti administracinį nurodymą. ANK įtvirtintas administracinio nurodymo institutas ne tik leidžia administracinio nusižengimo teiseną baigti bylos neperdavus nagrinėti teismui, taip pagreitinant bylos procesą, sumažinant jo sąnaudas, bet ir suteikia teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti švelnesne sankcija. Todėl aukščiau nurodyti protokolo trūkumai, t. y. netinkamas subjekto traktavimas ir dėl to neįrašymas į L. Z. surašytą administracinio nusižengimo protokolą administracinio nurodymo, yra esminiai bei pažeidžiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises. Ištaisyti trūkumų nėra galimybės, kadangi ANK nesuteikia galimybės teismui, laikantis nustatytų reikalavimų, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, bylos medžiaga grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai nurodytiems protokolo trūkumams pašalinti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek 2023-05-15 administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2023-05-22 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ yra nurodyta, kad nusižengimo padarymo laikas yra 2023-05-15 nuo 9.00 val. iki 09.40 val., tačiau tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo turinio, tiek bylos medžiagos bei proceso dalyvių parodymų matyti, kad nusižengimo padarymo laikas yra 2023-04-28 apie 12 val. Ši klaida taip pat turi būti ištaisyta grąžinus bylą institucijai dėl administracinio nusižengimo protokolo tikslinimo.

Teismo taip pat buvo prašoma iš Valstybinės darbo inspekcijos priteisti 544,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byla L. Z. atžvilgiu nebuvo nutraukta, tik konstatuoti padaryti procesiniai pažeidimai, kuriuos institucija privalo pašalinti, išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš Valstybinės darbo inspekcijos nėra priteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. 2023-05-22 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 170 Eur bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tirti iš naujo.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto L. Z. prašymo priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 544,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.