- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- AN2-32-744/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00005-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- L. Z.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties (patikslintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 430 Eur dydžio bauda. L. Z. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, 2023 m. balandžio 28 d. 12.04 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kavinės – viešbučio „(duomenys neskelbtini)“) veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kai kurias patalpas įleido Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių E. B., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento vyriausiąją specialistę – maisto produktų inspektorę J. R. ir vyriausiąją specialistę – maisto produktų inspektorę A. G., atliekančius planinį patikrinimą, o į kai kurias patalpas atsisakė įleisti, teigdamas, kad jos priklauso kitam fiziniam asmeniui. Neįleisdamas į tikrinamas patalpas, jis kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19-20 punktus.
2. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi (patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. skundas atmestas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimas nubausti L. Z. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, bet pašalinti aplinkybes, kad jis kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, atlikti jiems pavestas pareigas ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 19-20 punktus; administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. gynėjo advokato D. N. 2024 m. sausio 25 d. prašymas priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą atmestas; administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. 2024 m. sausio 30 d. USB atmintuke pateiktą garso įrašą atsisakyta priimti ir nutarta įrašą grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi (patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti; taip pat prašo priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (valstybės) jo patirtas 2129,60 Eur (su PVM) išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Šalies argumentai
4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimo turinio matyti, jog jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymas faktiškai pasireiškė tik tuo, kad jis vyriausiajam darbo inspektoriui E. B. neaprodė visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų (neaprodė tų šio pastato patalpų, kurios 2023 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu teisiniu pagrindu nepriklausė, o priklausė fiziniam asmeniui A. Z., dėl ko jose nebuvo ir negalėjo objektyviai būti šios įmonės darbo vieta (-os) ar (ir) veiklos vykdymo vieta (-os)). Skundžiamoje teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartyje padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei joje nepagrįstai konstatuota, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Teismas, konstatavęs, kad jis niekaip nekliudė pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pareigas, nepaaiškino, koks 2023 m. balandžio 28 d., 12.04 val., buvo jam adresuoto nurodymo konkretus turinys bei kuo konkrečiai pasireiškė jo neva neteisėtas elgesys 2023 m. balandžio 28 d. 12.04 val. Teismo išvada, kad nenustatyta naudojimosi pastato dalimis tvarka, prieštarauja objektyviai realybei bei byloje surinktiems įrodymams (patalpų eksplikacijos; 2005 m. vasario 4 d. turto panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), turto, perduodamo pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo aktas). Apelianto nuomone, ši klaidinga teismo išvada būtent ir nulėmė esminę teismo išvadą, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turėjo teisę įeiti patikrinti bet kurią pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą. Tačiau įmonės registracijos faktas atitinkamu adresu pats savaime nereiškia, kad įmonei registracijos adresu priklauso visos patalpos, todėl tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini), nereiškė, kad VDI neturėjo pareigos aiškintis, kokios konkrečios patalpos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4.2. Apelianto tvirtinimu, A. Z. tyrimo metu, nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2023 gegužės 22 d. ir aiškinamuosiuose raštuose 2024 m. sausio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 14 d. aiškiai nurodė, kas yra jos nekilnojamas turtas ir kad niekas neturi teisės disponuoti juo. Jis (L. Z.) visada nuosekliai aiškino, kad 2023 m. balandžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tą jis pasakė atvykusiems asmenims. Tokios aplinkybės matyti ir iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų. Vyriausiajam darbo inspektoriui paprašius aprodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas jis atvykusius asmenis į jas visas įleido ir jos visos jiems buvo aprodytos. Tačiau, kai vyriausiasis darbo inspektorius norėjo, kad jis įleistų į patalpas, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu teisiniu pagrindu nepriklauso, o priklauso kitam fiziniam asmeniui (A. Z.), jis į jas atvykusių asmenų neįleido, nes tokios teisės neturėjo. Kaip matyti ir iš vaizdo įrašų, jis atvykusiems pareigūnams ne kartą paaiškino bei akcentavo, jog dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), yra fizinio asmens nuosavybė ir tos dalies pastato patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais pagrindais nevaldo, tik jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), panaudos pagrindais yra perduotos naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 544,59 kv. m., adresas – (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) nuosavybės teise priklauso jam, kaip fiziniam asmeniui, ir kitam fiziniam asmeniui - A. Z.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas 2023 m vasario 5 d. nutartyje padarė klaidingą išvadą, jog nėra nustatyta naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Viso proceso metu buvo aiškinta, kad šio pastato savininkai yra nusistatę juo naudojimosi tvarką ir kaip to įrodymas buvo pateikta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), eksplikacijos, kur fiksuota, kurias patalpas valdo bei naudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kurias patalpas valdo ir naudoja fizinis asmuo A. Z. (raudonai apibrėžtas patalpas valdo bei naudoja fizinis asmuo A. Z.). CK 4.81 straipsnio 1 dalis neįtvirtina, kokiu konkrečiu būdu nekilnojamojo daikto bendraturčiai tarpusavio susitarimu gali nustatyti naudojimosi juo tvarką - tai gali būti ir žodinis tarpusavio susitarimas. Įstatymas neįtvirtina ir tokio bendrasavininkių susitarimo privalomos išreiškimo formos.
4.3. L. Z. pažymi, kad tai, jog jis ir A. Z. tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi pastatu tvarką, įrodo ir kitas rašytinis įrodymas – 2005 m. vasario 4 d. turto panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad jis, kaip fizinis asmuo, panaudos pagrindais perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs įmonės pavadinimas – L. Z. individuali įmonė) naudoti savo veikloje tik jo, kaip fizinio asmens, naudojamas patalpas. 2005 m. vasario 4 d. turto panaudos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad panaudos davėjas L. Z. perduoda panaudos gavėjui L. Z. individualiai įmonei (kuri ją pertvarkius tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“) laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti patikėjimo teise valdomą turtą: pastato - viešbučio-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), pirmą (duomenys neskelbtini); 187,65 kv. m. ir antrą (duomenys neskelbtini); 199,41 kv. m.; panaudos davėjas perduoda pirmą aukštą (duomenys neskelbtini), 135,35 kv. m., ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 136,95 kv. m. panaudos gavėjui nuo 2005 m. vasario 4 d. iki 2025 m. vasario 3 d. Turto, perduodamo pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo akte (priede prie turto panaudos 2005 m. vasario 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad panaudos gavėjas L. Z. individuali įmonė priima panaudos davėjui L. Z. nuosavybės teise valdomą daiktą: pirmą aukštą (duomenys neskelbtini), 135,35 kv. m. ir antrą aukštą (duomenys neskelbtini); 136,95 kv. m. Šie įrodymai, apelianto nuomone, įrodo, kad jis (kaip fizinis asmuo) L. Z. individualiai įmonei (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudojimuisi perdavė ne kokia nors idealią pirmiau minėto pastato dalį, o konkretaus ploto konkrečias patalpas, kas būtų neįmanoma, jeigu jie su A. Z. tarpusavio susitarimu būtų buvę nenusistatę naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos.
4.4. Apelianto teigimu, netiesioginis įrodymas, kad jis ir A. Z. tarpusavio susitarimu buvo ir yra nusistatę naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, yra ir į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos bei šio mokesčio sumokėjimo dokumentai, taip pat fizinio asmens A. Z. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos ir šio mokesčio sumokėjimo dokumentai. Daug metų A. Z. moka nekilnojamojo turto mokestį už jai priklausančias ir jos naudojamas patalpas (kurios jokiais pagrindais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug metų moka nekilnojamojo turto mokestį už jos naudojamas patalpas. Taigi aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug metų naudoja tik dalį patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jau daug metų yra faktiškai išviešinta. 2023 m. balandžio 28 d. Šiaulių VDI buvo aiškiai informuota, kad ji negali patekti į kito savininko patalpas, jeigu jiems susidarė neaiški situacija galėjo išsikviesti antrą savininką (A. Z.) ir išsiaiškinti.
4.5. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog nenustatyta naudojimosi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis tvarka, yra klaidinga, taip pat klaidinga teismo išvada, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turėjo teisę įeiti patikrinti bet kurią pastato patalpą, nepriklausomai nuo kito bendrasavininkio A. Z. (ne)sutikimo. Apelianto teigimu, jis galėjo įvykdyti VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodymą tik toje dalyje, kurioje buvo reikalauta įleisti ir aprodyti patalpas, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą ir kurias įmonė valdo. Reikalavimo įleisti ir aprodyti kitą dalį patalpų, kurių nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jis, kaip fizinis asmuo, jokiais pagrindais nevaldo, o jos nuosavybės teise priklauso ir yra naudojamos visai kito fizinio asmens – A. Z. (kuri tų teisių nei jam, kaip fiziniam asmeniui, nei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nėra perleidusi), jis įvykdyti negalėjo, nes neturėjo tokios teisės. Vertimas elgtis taip, kaip neleidžia galiojantis teisinis reguliavimas, nėra teisėtas nurodymas.
4.6. Apeliantas pažymi, kad nutarime faktiškai nebuvo remtasi tuo, kad tarp bendrasavininkių nenustatyta naudojimosi pastato, esančiu (duomenys neskelbtini), dalimis tvarka, taigi teismas 2024 m vasario 5 d. nutartyje rėmėsi nauja aplinkybe (klaidinga), kuria nebuvo remiamasi ir kuri nebuvo tiriama iki priimant nutarimą. Nutarime išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turėjo teisę įeiti patikrinti bet kurią pirmiau nurodyto pastato patalpą, buvo grindžiama išimtinai tik tuo, jog 2005 m. vasario 4 d. panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruota viešame registre. Tačiau teismas 2024 m vasario 5 d. nutartyje faktą, jog ši panaudos sutartis neįregistruota viešame registre, laikė teisiškai nereikšmingu dalyku. O tai reiškia, kad teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartyje nutarimo esminę dalį, kodėl jo (L. Z.) veika atitinka ANK 505 straipsnio l dalį, laikė teisiškai nereikšminga ir paliko galioti nutarimą atitinkamose dalyse remdamasis naujomis ir netirtomis aplinkybėmis bei kitu teisiniu reguliavimu.
4.7. Apelianto nuomone, nutarime netinkamai aiškintos bei taikytos teisinę sandorių registraciją reglamentuojančios teisės normos ir jų reikšmė šiai bylai, nes VDI nėra tas trečiasis asmuo, kurio teisės bei teisėti interesai civilinėje teisėje (būtent civilinių teisinių santykių kontekste) CK 6.478, 6.629 straipsnių nuostatomis apsaugomi. Jomis siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nuomojamu ar panaudai perduotu nekilnojamuoju daiktu. Šioje byloje nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su patalpų, kurios buvo perduotos įmonei panaudai, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl panaudos sutarties neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju 2005 m. vasario 4 d panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) reikšminga tik kaip įrodymas, jog egzistuoja panaudos teisiniai santykiai, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turi teisę naudoti tik tiek patalpų, kiek jai jis, kaip fizinis asmuo, perdavė. Tai, kad panaudos sutartis neišviešinta, jokių valstybės teisinių interesų (kuriuos gina VDI), susijusių su sudarytos panaudos sutartie dalyku, nepažeidė, todėl absoliučiai nėra pagrindo taikyti ribojimą remtis šia panaudos sutartimi, įrodinėjant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė tiek patalpų, kiek jį jų įgijo naudojimuisi su juo sudarytos panaudos sutarties pagrindu. Tai, kad jo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta panaudos sutartis nebuvo išviešinta įstatymo nustatyta tvarka, nereiškia, kad VDI 2023 m balandžio 28 d., o, tuo labiau, priimdama nutarimą nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldo viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Jis dar 2023 m balandžio 28 d. ne vieną kartą atvykusiems asmenims nurodė bei paaiškino, kad tų patalpų, į kurias nori patekti VDI vyriausiasis darbo inspektorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu pagrindu nevaldo ir kad tos patalpos priklauso ir teisėtai naudojamos kito fizinio asmens. Todėl VDI buvo tinkamai atskleistas faktas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimosi teises tik į dalį pastato patalpų bei kad kitos dalies patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldo jokiais pagrindais ir neturi teisės jų naudoti, todėl ir įleisti į jas neturi jokių teisių. Net civilinėje teisėje, jeigu asmuo žino apie panaudos sutartį, tai, kad ji nėra įregistruota viešame registre, nesudaro ribojimo ja remtis (CK 6.643 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra ribojimo ja remtis ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas. Nagrinėjamu atveju VDI nėra tas civilinėje teisėje nurodytas trečiasis asmuo, prieš kurį neva negali būti panaudota pirmiau minėta panaudos sutartis - pirmiau aptartos civilinio kodekso normos reguliuoja visai kitus teisinius santykius, negu susiklostę šioje administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Z. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto L. Z. prašymo priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtas 2129,60 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija patikrinimo metu neturėjo jokių oficialių duomenų apie atskiras įmonės naudojamas ir valdomas minėtu adresu pastato patalpas. Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, dėl ko negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Įleisti patikrinimui į visas pastato patalpas L. Z. buvo reikalaujama teisėtai, dėl ko nepaklusimas teisėtiems darbo inspekcijos pareigūno reikalavimams pagrįstai buvo konstatuotas kaip pažeidimas nevykdžius teisės aktų atitinkamų nuostatų ir kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Valstybinės darbo inspekcijos priimtas nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas su byla susijusias faktines aplinkybes.
6. 2024 m. kovo 5 d. Šiaulių apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. prašymas dėl jo kartu su prašymu pateiktų dokumentų pakartotinio prijungimo prie bylos medžiagos.
7. 2024 m. kovo 15 d. Šiaulių apygardos teisme gauta iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išreikalauta administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomai) prijungimui prie šios administracinio nusižengimo bylos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Nagrinėjamoje byloje L. Z. pripažintas kaltu padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn už šio administracinio nusižengimo padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Dėl įrodymų vertinimo ir L. Z. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje
10. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
11. Nagrinėjamu atveju L. Z. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 28 d. atliekant planinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, atsisakė įleisti į kai kurias patalpas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių E. B., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento vyriausiąją specialistę - maisto produktų inspektorę J. R. ir vyriausiąją specialistę - maisto produktų inspektorę A. G., teigdamas, kad šios patalpos priklauso kitam fiziniam asmeniui.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas L. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio apygardos teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties L. Z. ir jo atstovo advokato D. N. paaiškinimus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgalioto atstovo E. B. paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu L. Z. veiksmuose konstatavo ANK 505 straipsnio 1 dalies sudėtį. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, L. Z. palankiai dėstomi argumentai, kurie nėra nauji ir skundžiama teismo nutartimi argumentuotai įvertinti, jie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl L. Z. kaltės nekeičia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
13. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei L. Z., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
14. Apeliaciniame skunde L. Z., ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu vyriausiajam darbo inspektoriui paprašius aprodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas jis atvykusius asmenis į jas įleido ir visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos jiems buvo aprodytos, tačiau, kai vyriausiasis darbo inspektorius norėjo, kad jis įleistų į patalpas, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu teisiniu pagrindu nepriklauso, jos priklauso kitam fiziniam asmeniui (A. Z.), jis į jas atvykusių asmenų neįleido, nes tokios teisės neturėjo. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia L. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
15. Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis VĮ Registrų centro pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pastatas – viešbutis-kavinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį, nuosavybės teise priklauso L. Z. ir A. Z. (1 t., b. l. 161). VĮ Registrų centro 2023 m. birželio 27 d. pateiktame rašte nurodyta, kad pastato – viešbučio-kavinės, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis priklauso L. Z. ir 1/2 dalis priklauso A. Z.. Kokie konkrečiai pastato plotai priklauso minėtiems asmenims, VĮ Registrų centras informacijos neturi. Tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), yra įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau duomenų apie tai, kurią minėto pastato dalį valdo ši įmonė, nėra. Juridinis faktas (nuoma, panauda, subnuoma) tarp L. Z. ir A. Z. neįregistruotas, pastato planas VĮ Registrų centrui nepateiktas (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 158). 2005 m. vasario 4 d. turto panaudos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad panaudos davėjas L. Z. perduoda panaudos gavėjui – L. Z. individualiai įmonei (šiuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“) – laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti patikėjimo teise valdomą turtą: pastato – viešbučio-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), pirmą (duomenys neskelbtini), 135,35 m² ir antrą (duomenys neskelbtini); 136,95 m², aukštus panaudos gavėjui nuo 2005 m. vasario 4 d. iki 2025 m. vasario 3 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 12-13). Turto, perduodamo pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo 2015 m. vasario 4 d. akte (priede prie turto panaudos 2015 m. vasario 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad panaudos gavėjas L. Z. individuali įmonė (šiuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“) priima panaudos davėjui L. Z. nuosavybės teise valdomą turtą: pastato – viešbučio-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), pirmą (duomenys neskelbtini), 135,35 m² ir antrą (duomenys neskelbtini); 136,95 m², aukštus (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 14). Tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kokie konkrečiai minėto pastato – viešbučio-kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotai priklauso L. Z. ir kurios patalpos panaudos sutartimi buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, minėta 2005 m. vasario 4 d. turto panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre. Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruota adresu – (duomenys neskelbtini), o tarp L. Z. bei A. Z. nėra įregistruotų jokių juridinių faktų (nuoma, panauda, subnuoma), todėl įmonės patikrinimą atlikusios Valstybinės darbo inspekcijos atstovas – vyriausiasis darbo inspektorius E. B. jokių duomenų apie galimai kelių asmenų pasidalintas ir valdomas minėto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas neturėjo ir negalėjo turėti. L. Z. paaiškinimas vyriausiajam darbo inspektoriui, kad patalpos, į kurias pastarasis nori patekti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, negali būti prilyginamas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotam juridiniam faktui. Byloje iki šiol nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad patalpos, į kurias L. Z. atsisakė įleisti savo darbines funkcijas vykdžiusį darbo inspektorių, priklauso ne jam, o kitam fiziniam asmeniui – A. Z.. Nors apeliaciniame skunde L. Z. nurodo, kad viso proceso metu buvo aiškinta, kad minėto pastato savininkai (L. Z. ir A. Z.) yra nusistatę juo naudojimosi tvarką ir kaip to įrodymas buvo pateikta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), eksplikacijos, kur fiksuota, kurias patalpas valdo bei naudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kurias patalpas valdo ir naudoja fizinis asmuo A. Z. (raudonai apibrėžtas patalpas valdo bei naudoja fizinis asmuo A. Z.), be to, netiesioginis įrodymas, kad jis ir A. Z. tarpusavio susitarimu buvo ir yra nusistatę naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, yra ir į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos bei šio mokesčio sumokėjimo dokumentai, taip pat fizinio asmens A. Z. nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos ir šio mokesčio sumokėjimo dokumentai. Tačiau apygardos teismo vertinimu, nei pateiktos patalpų eksplikacijos, nei nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos bei šio mokesčio sumokėjimo dokumentai nepatvirtina, kad patalpos, į kurias L. Z. atsisakė įleisti savo darbines funkcijas vykdžiusį darbo inspektorių, priklauso ne jam, o kitam fiziniam asmeniui – A. Z..
16. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. B., atlikdamas jam pavestą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą, turėjo teisę patekti į bet kurias UAB „(duomenys neskelbtini) patalpas ir jo reikalavimas įleisti į visas pastato patalpas buvo teisėtas, nes nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos pagrindais valdo tik dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nes, kaip jau minėta anksčiau, VĮ Registrų centro duomenimis, 1/2 pastato dalis priklauso L. Z. ir 1/2 dalis – A. Z., tačiau joks juridinis faktas tarp pastarųjų neįregistruotas, pastato planas VĮ Registrų centrui nepateiktas.
17. L. Z. kaltė dėl teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno E. B. nurodymų leisti patekti į bet kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas nevykdymo yra įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas. Taigi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Z. pagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. prašymą ir naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Dėl L. Z. administracinės atsakomybės
18. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Apygardos teismo vertinimu, L. Z. už jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda – bauda.
19. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
20. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmenims yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 80 Eur iki 780 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta lygi vidurkiui 430 Eur dydžio bauda. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje nebuvo nustatyta nei L. Z. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, atsižvelgus į tai, į L. Z. asmenybę, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, L. Z. anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas svarstyti mažesnės baudos nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis paskyrimą. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, manytina, kad nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, kompleksiškai efektyviausiai bus įgyvendinti L. Z. paskyrus mažesnę nei vidurkis baudą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartis (patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistini dėl L. Z. skirtos administracinės nuobaudos. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas L. Z. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Dėl išlaidų
21. Apeliaciniu skundu prašoma iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (valstybės) priteisti L. Z. patirtas 1760 Eur ir 21 proc. PVM, su PVM 2129,60 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.
22. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio (Advokato darbo apmokėjimas) 1 dalyje nurodyta, kad kai nuteistajam (nagrinėjamu atveju – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnis nenumato galimybės nuteistajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad L. Z. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartis (patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės paliekami galioti (keičiami tik dėl L. Z. skirtos administracinės nuobaudos), taigi administracinio nusižengimo teisena L. Z. atžvilgiu nėra nutraukiama. Dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį (patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti dėl L. Z. skirtos administracinės nuobaudos: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Z. paskirtos nuobaudos – baudos – dydį sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties (patikslintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės J. G. 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.