- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1798-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00956-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K., atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo M. K. (toliau – atsakovas), sudarytą ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės, neskiriant laiko susitaikyti; nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d., o nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; priteisti iš atsakovo vaiko I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 3 792 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, o vaikams D. K., M. K. priteisti iš atsakovo 8 383 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir pristatyti iki sekmadienio 20 val.; jeigu tėvas norėtų išsivežti vaikus atostogauti ar ilgesniam nei dviejų dienų laikotarpiui nenumatytomis dienomis, jis privalo apie tai iš anksto informuoti vaikų motiną; Tėvo dieną pasiimti savo nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti juos 19 val.; kiekvieną tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) pasiimti savo vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti juos 19 val., vaikų gimimo dienomis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nelyginiais metais pasiimti savo vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinti juos 19 val.; švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) vaikai praleidžia su motina, Naujuosius metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) – su tėvu; neporiniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) vaikai praleidžia su tėvu, Naujuosius metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) – su motina; šv. Velykas neporiniais metais vaikai praleidžia su motina, poriniais metais šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu; nekliudomai bendrauti telefonu su vaikais iki jų pilnametystės; šalys susitaria, jog vaikų gimtadienių šventes planuos iš anksto bendrai abipusiu sutarimu; jeigu nepilnamečiai vaikai nepageidauja matytis su tėvu arba pageidauja su juo būti ilgiau nei numatyta, vaikų nuomonės turi būti paisoma; tokiu atveju atsakovas privalo informuoti ieškovę ir sudaryti jai galimybę pabendrauti su vaikais, kad ji įsitikintų nepilnamečių vaikų norais; šalys privalo elgtis sąžiningai ir gerbti vienas kitą ir apie tokius vaikų pageidavimus informuoti vienas kitą iš anksto; santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis, kiekvienam po 50 procentų turto vertės, t. y. po 50 105 Eur, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 0,1515 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 17 894 Eur, 265,4 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 316 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisiant 35 000 Eur kompensaciją už atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, ją sumažinant 12 175 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, t. y. priteisiant atsakovui iš ieškovės 22 825 Eur kompensaciją, išdėstant jos mokėjimą 24 mėnesiams; padalinti kilnojamąjį turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant alpinariumą 100 Eur vertės, televizorių „LG“ 200 Eur vertės, televizoriaus spintelę 100 Eur vertės, rūbų pakabą 15 Eur vertės, dulkių siurblį „Daison“ 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 400 Eur vertės, indaplovę 400 Eur vertės, garų rinktuvą 300 Eur vertės, orkaitę 250 Eur vertės, dujinę viryklę 200 Eur vertės, virtuvės plautuvę 30 Eur vertės, virtuvės vandens maišytuvą 30 Eur vertės, dvigulę miegamojo lovą 400 Eur vertės, virtuvės komplektą 1 500 Eur vertės, virtuvės stalą „Sala“ 400 Eur vertės, virtuvės baro kėdes (4 vnt. po 40 Eur) 160 Eur vertės, vonios kambario spinteles (2 vnt. po 30 Eur) 60 Eur vertės, vonios kambario kriauklę 30 Eur vertės, vonią 200 Eur vertės, kalėdinę plastiko eglutę 150 Eur vertės, lauko šiltnamį 400 Eur vertės, skalbinių džiovykles (2 vnt. po 30 Eur) 60 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto už 5 485 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį „VW Passat“ 1 000 Eur vertės (2019 m. balandžio 3 d. pareiškime ieškovė nurodė, kad šio automobilio vertė šiuo metu gali būti apie 300 Eur, nors 2018 m. kovo mėn. jis galėjo būti vertas apie 650 Eur), nešiojamąjį kompiuterį „HP“ 550 Eur vertės, žoliapjovę „Viking“ 600 Eur vertės, trimerį „Stiga“ 300 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 370 Eur vertės, plaukų džiovintuvą 25 Eur vertės, plaukų tiesintuvą 50 Eur vertės, elektrinį grąžtą 100 Eur vertės, automobilio raktų komplektą 80 Eur vertės, kavos aparatą „Kenwood“ 100 Eur vertės, virtuvės elektrinius prietaisus (mikserį, skrudintuvą, mėsmalę) 200 Eur vertės, televizoriaus priedėlį 20 Eur vertės, filmavimo kamerą 200 Eur vertės, plaukų kirpimo mašinėlę 70 Eur vertės, iš viso kilnojamojo turto už 3 665 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 820 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, šios kompensacijos išmokėjimui skirti 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kreditorinius įsipareigojimus kreditorei AB SEB bankui ir tolimesnį jų vykdymą (pagal būsto kredito sutartį) palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę K.; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi žalingų įpročių, yra linkęs smurtauti fiziškai, psichologiškai ir ekonomiškai. Atsakovas nuo 2014 metų nesirūpina šeima, yra neištikimas. Pastaruoju metu atsakovas nuolat grasina susidorojimu, smurtauja ieškovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, sąmoningai nuteikinėja vaikus ieškovės atžvilgiu, grasina pasikarti, kitaip gąsdina ieškovę. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vidutiniškai kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį turi būti skiriama ne mažiau nei 400 Eur, todėl atsakovas turėtų mokėti pusę šios sumos. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2015 m. kovo 1 d., kadangi atsakovas tinkamai nesirūpina nepilnamečiais vaikais. Santuokos metu įgytas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė gyvena name kartu su vaikais, tai yra vienintelis jų būstas, gyvenimas kartu su atsakovu nėra galimas, iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija, kurią ieškovė atsakovui išmokėtų per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šalims padalintinas santuokos metu įgytas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas kilnojamasis turtas. Kadangi ieškovei atitenkančio kilnojamojo turto vertė yra 1 820 Eur didesnė, ieškovė išmoka atsakovui šią sumą per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Finansines prievoles kreditorei AB SEB bankui po santuokos nutraukimo šalys ir toliau vykdys solidariai.
3. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė teismo priteisti atsakovui iš ieškovės 11 532,72 Eur piniginę kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad yra pateikęs teismui rašytinius įrodymus (mokėjimo pavedimą, banko sąskaitos išrašą), patvirtinančius, kad 2008 m. spalio 13 d. atsakovui motina padovanojo 20 000 Lt (5 792 Eur) sumą. Šios atsakovo asmeninės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui, todėl turi būti atsakovui kompensuotos nutraukiant santuoką. Taip pat atsakovui buvo atkurta 3 177 Lt (920,12 Eur) indėlių. Šie pinigai buvo panaudoti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovė niekada neprisidėjo prie paskolos dengimo, ją visuomet mokėjo atsakovas, nors šalių pareiga prieš kreditorių yra solidari. Atsakovui, kaip solidariam skolininkui, vienam vykdant minėtą pareigą, atsakovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta už kitą solidarų skolininką įvykdyta prievolės dalis. Ieškovė deklaruoja, kad šeima yra iširusi nuo 2014 metų. Atsakovas per laikotarpį 2014 m. sausio 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėjo iš viso 9 641,31 Eur kredito įmokų su palūkanomis, todėl pusė šios sumos (4 820,65 Eur) priteistina iš ieškovės.
5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad šalys su AB SEB banku 2008 m. birželio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. 2050818090521-04, kurios pagrindu gautos lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybų finansavimui. AB SEB bankas pareiškė neprieštaraujantis, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties, šalys AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai, o prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo tarp šalių būtų padalintas teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes: atsakovui – K., ieškovei – K.; nepilnamečių vaikų D. K. ir M. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir M. K. periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) vaikų interesais ieškovė; nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais D. K. ir M. K. iki jų pilnametystės bendrauja tokia tvarka: atsakovas su vaikais bendrauja kas ketvirtą savaitgalį, tai yra tuomet, kai jis grįžta į Lietuvą nuo šeštadienio 11 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.; atsakovas su vaikais bendrauja Tėvo dieną nuo 11 val. iki 18 val.; atsakovas su vaikais bendrauja savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 15 val. iki 20 val.; atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais vaikų gimimo dienomis ((duomenys neskelbtini) – M., (duomenys neskelbtini) – D.) nuo 11 val. iki 18 val., vaikų sutikimu iki 20 val.; atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais pirmą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ir antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaikų sutikimu iki 20 val.; atsakovas su vaikais bendrauja neporiniais metais antrą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir pirmą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaikų sutikimu iki 20 val.; per Kūčias atsakovas bendrauja poriniais metais nuo 11 val. iki 18 val., vaikų sutikimu iki 20 val.; atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais sausio 1 d. nuo 11 val. iki 18 val., vaikų sutikimu iki 20 val. esant vaikų sutikimui bendravimas gali prasidėti poriniais metais ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. ir trukti iki sausio 1 d. 13 val.; atsakovas su vaikais bendrauja ne mažiau kaip tris dienas iš eilės vaikų pavasario ir rudens atostogų metu; atsakovas su vaikais bendrauja ne mažiau kaip 10 dienų iš eilės ar su pertraukomis vaikų vasaros atostogų metu; atsakovas su vaikais nekliudomai bendrauja telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis (socialiniai tinklai), atsižvelgdamas į vaikų užimtumą mokykloje ir pamokų ruošoje (kitose ugdymo įstaigose) bei jų dienos režimą; tuo metu, kai vaikai bendrauja su atsakovu, jis atsako už jų sveikatos būklę ir saugumą; tėvai privalo elgtis sąžiningai ir suteikti vienas kitam reikalingą informaciją apie savo ir vaikų užimtumą, sveikatos būklę (reikalingus vaistus ir kita); ieškovė privalo nenuteikinėti vaikų prieš tėvą ir nekliudyti vaikams bendrauti su tėvu; padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise paskyrė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1515 ha ploto bendro, bendros viso sklypo vertės 17 894 Eur, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros viso namo vertės 82 316 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui paskyrė asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1515 ha bendro ploto, bendros viso sklypo vertės 17 894 Eur, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros viso namo vertės 82 316 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir ieškovei paskyrė plaukų džiovintuvą 25 Eur vertės, plaukų tiesintuvą 50 Eur vertės, kavos aparatą „Kenwood“ 100 Eur vertės, alpinariumą 100 Eur vertės, televizorių „LG“ 200 Eur vertės, televizoriaus spintelę 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Daison“ 100 Eur vertės, orkaitę 250 Eur vertės, viryklę 200 Eur vertės, virtuvės plautuvę 30 Eur vertės, virtuvės vandens maišytuvą 30 Eur vertės, miegamojo lovą (dvigulę) 400 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 1 500 Eur vertės, vonią 200 Eur vertės, vonios spintelę 30 Eur vertės, skalbinių džiovyklę 30 Eur vertės, virtuvės garų rinktuvą 300 Eur vertės, iš viso 3 645 Eur vertės kilnojamojo turto; atsakovui paskyrė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos, 600 Eur vertės, žoliapjovę 600 Eur vertės, trimerį „Stiga“ 300 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 370 Eur vertės, automobilio raktų komplektą 80 Eur vertės, elektrinį grąžtą 100 Eur vertės, virtuvės prietaisus (mikserį, skrudintuvą, mėsmalę) 200 Eur vertės, filmavimo kamerą 200 Eur vertės, TV priedėlį 20 Eur vertės, vonios spintelę 30 Eur vertės, skalbinių džiovyklę 30 Eur vertės, lauko šiltnamį 400 Eur vertės, stalą „Sala“ 400 Eur vertės, plastikinę eglę 150 Eur vertės, virtuvės kėdes (4 vnt.) 160 Eur vertės, rūbų pakabą 15 Eur vertės, iš viso 3 655 Eur vertės kilnojamojo turto; po santuokos nutraukimo prievolę AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 20 d. kredito sutartį paliko solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; netenkino ieškovės reikalavimo dėl 8 383 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams D. K. ir M. K. priteisimo; netenkino ieškovės reikalavimo dėl 6 045 Eur išlaikymo įsiskolinimo sūnui I. K. priteisimo iki jo pilnametystės laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; netenkino ieškovės reikalavimo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo; priteisė atsakovui iš ieškovės 3 065 Eur piniginę kompensaciją ir nustatė, kad piniginę kompensaciją ji atsakovui turi sumokėti lygiomis dalimis per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovei 257,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 16,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; netenkino kitų priešieškinio reikalavimų.
7. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog bent vieną kartą atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. pavartojo smurtą ieškovės atžvilgiu, tačiau po to sutuoktiniai susitaikė ir gyveno kartu. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų konstatuoti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Teismas sprendė, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė ir nemylėjo vienas kito, nesprendė kilusių nesutarimų dėl teisių ir pareigų vykdymo bendru sutarimu, nesikreipė į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.33 straipsnyje nustatyta tvarka, gilino priešpriešą vienas tarp kito, todėl, nustatęs, jog santuoka iširusi, ją nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nustatė, kad D. K. netrukus bus (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi, jam reikalingos lėšos ne tik maistui, rūbams, bet ir ugdymui, laisvalaikiui ir tobulėjimui. M. K. yra paauglė ((duomenys neskelbtini) metų), ji taip pat mokosi, jai reikalingos lėšos ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti, bet ir laisvalaikiui, ugdymui, asmens higienai. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Teismas, nenustatęs pagrindų išlaikymo dydžiui mažinti, priteisė nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą – po 215 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas konstatavo, kad šalys skirtingai aiškino aplinkybes dėl bendro gyvenimo pabaigos, išlaikymo vaikams teikimo, teismo vertinimu, byloje esantys ir teismo posėdžių metu ištirti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad sutuoktiniai nuo 2015 m. kovo mėnesio ar 2014 m. pabaigos kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, taip pat nepatvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atsakovas neteikė tuo metu nepilnamečiams vaikams I. K., D. K. ir M. K. išlaikymo, todėl nepriteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį. Teismas, atsižvelgęs į vaikų nuomonę, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nustatė labiau vadovaudamasis ieškovės, o ne atsakovo pasiūlyta tvarka. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog ieškovės sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsakovo elgesio, ieškovės patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio nepatvirtino ir apklausti liudytojai, taigi ieškovė neįrodė, jog patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą. Nesant ginčo dėl prievolės pobūdžio ir jos vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo, teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas lieka solidariai atsakingi pagal 2008 m. birželio 20 d. kredito sutartį.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog įmokas bankui jis mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teismas nurodė nenustatęs, kad sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2014 metų, atsakovas priešieškiniu neprašė pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie nustojo kartu gyventi. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti jam regreso teise 4 820,65 Eur piniginę kompensaciją, atsakovui neįrodžius, kad jis savo lėšomis už ieškovę įvykdė dalį prievolės pagal kredito sutartį.
10. Teismas nustatė, kad atsakovo motina A. K. padovanojo atsakovui 20 000 Lt (5 792 Eur), namo statybai ir įrengimui buvo panaudota 10 582 Lt (3 065 Eur) dovanotos sumos, todėl tokio dydžio piniginę kompensaciją priteisė atsakovui iš ieškovės. Teismas konstatavo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog atkurtų indėlių pinigai (920 Eur) buvo panaudoti žemės sklypui pirkti. Teismas pažymėjo, kad liudytoja L. G. patvirtino, jog už žemės sklypą mokėjo atsakovas, tačiau šio liudijimo ir įrodymo, kad atsakovui atkurta indėlių 920 Eur sumai, nepakanka padaryti išvadai, jog žemės sklypą atsakovas įgijo asmeninėmis lėšomis, be to, atsakovas to ir neįrodinėja, tik prašo priteisti jam kompensaciją dėl jo panaudotų asmeninių lėšų įsigyjant žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai namo statybai ar žemės sklypui įgyti buvo dovanoti 80 000 Lt. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių pozicijas, teismas konstatavo, kad šalims nepavyko susitarti dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir kilnojamojo turto kiekio. Teismas nekilnojamąjį turtą padalino atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką. Teismas nustatė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), galima padalinti natūra, šalys ir jų atstovai sutiko, kad objektyviai nekilnojamasis turtas yra dalus. Teismas konstatavo, kad tarp sutuoktinių iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išliko konfliktiški santykiai, abu sutuoktiniai iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai nuosavybės teise neturi kito nekilnojamojo turto, abiejų galimybės sumokėti piniginę kompensaciją už turto dalį yra ribotos, abu solidariai iki 2028 metų turi vykdyti prievolę AB SEB bankui, išlaikyti du nepilnamečius vaikus, atsakovo darbo užmokestis didesnis nei ieškovės, bet ne tiek, kad galėtų iš karto sumokėti kompensaciją ieškovei pinigais, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų apie prievolės įvykdymo užtikrinimą. Teismas, nenustatęs nė vieno iš sutuoktinių realios galimybės sumokėti piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį kitam sutuoktiniui, taip pat pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, turtą padalino lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės ir ji yra 100 210 Eur. Vien aplinkybės, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, nepakanka, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise būtų paliktas vienai ieškovei. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad šiuo metu atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, nevertinama kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ar palikti nekilnojamąjį turtą vienai ieškovei. Šalims nepateikus įrodymų, kad tam tikro kilnojamojo turto jie santuokoje neįgijo, jį pardavė, padovanojo ar neteko jo valdymo dėl nenugalimos jėgos (gaisro, vagystės ir pan.), teismas padarė išvadą, kad šis turtas buvo įgytas santuokoje ir jį padalino tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Teismas vertino, jog nešiojamas kompiuteris yra reikalingas nepilnamečiams vaikams, todėl jo nedalino, taip pat nedalino židinio ir oro rekuperatoriaus kaip nedalaus turto, kurio negalima atskirti nuo nekilnojamojo turto be žalos jam.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Apeliaciniais skundais ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 3 065 Eur piniginė kompensacija, priteisti iš ieškovės atsakovui 1 532,5 Eur piniginę kompensaciją, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalinimo, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,1515 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 17 894 Eur, 265,4 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 82 316 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), dėl ieškovei atitenkančios didesnės bendro nekilnojamojo turto dalies atsakovui priteisti kompensaciją, kompensacijos išmokėjimui skirti 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismo nuožiūra bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka; teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neturėjo pagrindo iš ieškovės atsakovui kaip kompensaciją priteisti tą atsakovo asmeninių lėšų dalį, kurią jis panaudojo savo asmeniniam turtui pagerinti. Iš atsakovo 3 065 Eur asmeninių lėšų sumos pusė jos buvo panaudota pagerinti turtui, kuris nutraukus santuoką buvo priteistas atsakovui. Prie ieškovei priteisto nekilnojamojo turto dalies priskaičiuotina tik pusė pagerinimų, kuriems sukurti atsakovas panaudojo 3 065 Eur asmeninių lėšų, todėl teismas iš ieškovės atsakovui galėjo priteisti tik 1 532,5 Eur dydžio kompensaciją.
1.2. Teismas nebuvo aktyvus, neįvertino ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tinkamai nevertino ieškovės argumentų dėl jos prašomo nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Po atsakovo bandymo žudytis, vaikai pradėjo atsakovo bijoti. Kai atsakovas įeina į namus, jis filmuoja ir įrašinėja. Pamatę atsakovą, vaikai ieškovės prašo išeiti su jais iš namų, kol atsakovas išeis. Tą savaitę, kai grįžta atsakovas, vaikai būna įsitempę ir nervingi, jie paprastai būna pas senelius ar kur nors mieste, kol ieškovė grįžta iš darbo. Atsakovas, grįžęs namo, rėkia ant ieškovės nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006).
1.3. Teismas, tokio pobūdžio bylose būdamas aktyvus, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, matydamas, kad ieškovė negali tinkamai apginti savo nepilnamečių vaikų, galėjo skirti nepilnamečiams vaikams ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) vaikų interesais ieškovė; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ieškovei paskiriant plaukų džiovintuvą 25 Eur vertės, plaukų tiesintuvą 50 Eur vertės, kavos aparatą „Kenwood“ 100 Eur vertės, alpinariumą 100 Eur vertės, televizorių „LG“ 200 Eur vertės, televizoriaus spintelę 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Daison“ 100 Eur vertės, orkaitę 250 Eur vertės, viryklę 200 Eur vertės, virtuvės plautuvę 30 Eur vertės, virtuvės vandens maišytuvą 30 Eur vertės, miegamojo lovą (dvigulę) 400 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 1 500 Eur vertės, vonią 200 Eur vertės, vonios spintelę 30 Eur vertės, skalbinių džiovyklę 30 Eur vertės, virtuvės garų rinktuvą 300 Eur vertės, rūbų pakabą 15 Eur vertės, virtuvės stalą „Sala“ 400 Eur vertės, virtuvės baro kėdes (4 vnt. po 40 Eur) 160 Eur vertės, kalėdinę plastiko eglutę 150 Eur vertės, lauko šiltnamį 400 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 400 Eur vertės, indaplovę 400 Eur vertės, vonios kambario kriauklę 30 Eur vertės, iš viso 5 600 Eur vertės kilnojamojo turto, atsakovui paskiriant automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos, 300 Eur vertės, žoliapjovę 600 Eur vertės, trimerį „Stiga“ 300 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 370 Eur vertės, automobilio raktų komplektą 80 Eur vertės, elektrinį grąžtą 100 Eur vertės, virtuvės prietaisus (mikserį, skrudintuvą, mėsmalę) 200 Eur vertės, filmavimo kamerą 200 Eur vertės, TV priedėlį 20 Eur vertės, vonios spintelę 30 Eur vertės, skalbinių džiovyklę 30 Eur vertės, iš viso 2 230 Eur vertės kilnojamojo turto; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista kompensacija iš ieškovės, priteistą kompensacijos sumą padidinant nuo 3 065 Eur iki 9 464,33 Eur (papildomai priteisiant 6 399,3 Eur sumą), nustatyti, kad piniginę kompensaciją ieškovė atsakovui turi sumokėti lygiomis dalimis per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; patenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo priteisė po 215 Eur, nors ieškovė nuo bylos iškėlimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d. teismo prašė priteisti po 200 Eur, t. y. teismas priteisė daugiau nei ieškovė reikalavo priteisti ieškiniu. Teismas nepasisakė, dėl ko viršija ieškovės ieškinio reikalavimus, to nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje net nėra nurodyta, kad teismas viršija šį ieškovės ieškinio reikalavimą. Teismas, teigdamas, kad išlaikymą priteisia ieškovės prašomo dydžio, neteisingai (klaidingai) nurodė ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, kadangi ieškovė nuo ieškinio padavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d. prašė priteisti išlaikymą po 200 Eur ir tik nuo 2019 m. sausio 1 d. prašė priteisti išlaikymą po 215 Eur.
2.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo statybai, įrengimui buvo panaudota tik 10 582 Lt (3 065 Eur) iš dovanotos 20 000 Lt (5 792 Eur) sumos. Iš teismo sprendimo aprašomosios dalies nėra aišku, iš ko susideda teismo apskaičiuota 3 065 Eur suma. Atsakovo banko sąskaitos išrašas liudija, kad jau kitą dieną po pinigų dovanojimo lėšos buvo naudojamos namo įrengimui ir atsiskaitymui už darbus (perkamas ugniakuras, mokama už plyteles, perkami dažai, mokama už dažymo darbus ir kt.). Visi pinigai buvo naudojami ir išleidžiami bendro turto sukūrimui iki 2008 m. lapkričio 7 d. Pritrūkus lėšų namo įrengimui, 2008 m. lapkričio 10 d. iš banko buvo paimta 15 000 Lt paskola. Ieškovei neįrodinėjant, kad atsakovas dalį dovanotų lėšų panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, nesant tokių įrodymų, esant atsakovo pateiktiems įrodymams, teismas atsakovo reikalavimą dėl 5 792 Eur sumos priteisimo turėjo tenkinti visiškai.
2.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui 920,12 Eur piniginės kompensacijos už atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jam buvo atkurta 3 177 Lt (920,12 Eur) indėlių, paaiškino, jog minėti pinigai buvo panaudoti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Esant liudytojos L. G., kuri yra ieškovės motina, liudijimui apie tai, kad už žemės sklypą mokėjo atsakovas, nesant kitų įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas, teismas turėjo tenkinti atsakovo reikalavimą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 920 Eur piniginę kompensaciją.
2.4. Esant CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatytai prezumpcijai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, esant atsakovo reikalavimui priteisti pusę sumos, sumokėtos vykdant solidarią prievolę, teismas turėjo spręsti klausimą dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 22 d.) ir priteisti atitinkamą kompensacijos sumą. Teisinių pasekmių taikymui pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį (nuo bylos iškėlimo dienos) nereikia reikšti atskiro šalies prašymo, kadangi tokias pasekmes numato įstatymas. Tik tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių norėtų, kad teismas teisines pasekmes taikytų nuo tos dienos, kai šalys pradėjo gyventi skyrium (nuo ankstesnės dienos), būtų reikalingas atskiro prašymo suformulavimas teismui (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. kovo 22 d.) kreditorei AB SEB bankui iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėjo 2 134,42 Eur (1 738,62 Eur įmokų ir 395,8 Eur palūkanų). Pusė šios sumos (1 067,21 Eur) atsakovui turėjo būti priteista iš ieškovės kaip kompensacija už įvykdytą solidarią prievolę.
2.5. Teismas neteisingai nustatė automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Nesant tarp šalių ginčo, kad automobilio vertė yra 300 Eur, teismas nepagrįstai laikė, jog jo vertė – 600 Eur. Dėl to atsakovui atitenkančio turto vertė turi būti sumažinta 300 Eur suma.
2.6. Teismas nenurodė, kodėl atsakovui be kitų kilnojamųjų daiktų priteisė šiuos daiktus: rūbų pakabą 15 Eur vertės, virtuvės stalą „Sala“ 400 Eur vertės, virtuvės baro kėdes (4 vnt. po 40 Eur) 160 Eur vertės, kalėdinę plastiko eglutę 150 Eur vertės, lauko šiltnamį 400 Eur vertės. Ieškovė ieškiniu prašė, kad minėti daiktai būtų priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas sutiko su tokiu reikalavimu. Ieškovei prašant priteisti tam tikrus kilnojamuosius daiktus, atsakovui su tuo sutinkant, teismas turėjo minėtus kilnojamuosius daiktus padalinti atsižvelgdamas į sutuoktinių pageidavimus, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1 125 Eur kompensaciją.
2.7. Teismas sprendimo rezoliucine dalimi padalino ne visus kilnojamuosius daiktus. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad ieškovė ieškiniu prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti šaldytuvą „Samsung“ 400 Eur vertės, indaplovę 400 Eur vertės, vonios kambario kriauklę 30 Eur vertės. Atsakovas sutiko su tokiu ieškovės reikalavimu, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl minėtų kilnojamųjų daiktų nėra pasisakyta. Šis trūkumas turi būti pašalintas, minėtus kilnojamuosius daiktus priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant 415 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl likusio nepadalinto šalių turto ir jį padalinti, kitas atsakovo skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Bylos nagrinėjimui užtrukus, padidėjus minimaliai algai, o tuo pačiu ir patiriamoms išlaidoms nepilnamečiams vaikams, reikalavimai dėl didesnio išlaikymo teikimo buvo pateikti teismui vėliau.
3.2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, nenukrypo nuo teismų praktikos.
3.3. Kadangi teismas ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė pačiam atsakovui, teismas atsakovui iš ieškovės galėjo priteisti tik 1 532,5 Eur dydžio kompensaciją.
Šalies argumentai
3.4. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės 4 820,65 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės 1 067,21 Eur kompensaciją už solidarios prievolės vykdymą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 22 d.) iki 2019 m. kovo 20 d., tačiau atsakovas šioje proceso stadijoje neturi galimybės keisti priešieškinio reikalavimų.
3.5. Ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. pareiškime nurodė, kad automobilio vertė šiuo metu gali būti apie 300 Eur, nors ieškinio padavimo dieną, kai jis dar buvo techniškai tvarkingas, automobilis galėjo būti vertas daugiau – apie 650 Eur. Teismas galbūt atsižvelgė į tokį transporto priemonės vertinimą ir jį sumažino nuo pradinio 1 000 Eur iki 600 Eur.
3.6. Teismo nepadalinti daiktai galėtų būti padalinti taip, kaip prašo atsakovas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepimais į ieškovės apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Ieškovė neginčija teismo nustatyto fakto, kad atsakovas bendro turto sukūrimui panaudojo 3 065 Eur asmeninių lėšų. Pasibaigus santuokai, o tuo pačiu ir jungtinei sutuoktinių nuosavybei, atsakovas turi teisę gauti savo panaudotų asmeninių lėšų kompensaciją arba atsakovui turi būti priteista atitinkamai didesnė bendro turto dalis, kuria būtų kompensuojamos atsakovo asmeninės lėšos, panaudotos bendro turto sukūrimui. Tokios panaudotos asmeninės lėšos negali būti dalijamos ir, pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, turi būti kompensuojamos visiškai.
4.2. Teismas, nenustatęs svarbių ir išimtinių aplinkybių, dėl kurių nekilnojamasis turtas negalėtų būti dalijamas, pagrįstai taikė turto padalijimą natūra. Nėra subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalintas natūra.
4.3. Faktas, kad 2016 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys toliau gyveno bendrą gyvenimą.
4.4. 2018 m. balandžio 3 d. nutarimas, kuriame nurodyta, kad buvo pradėta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), kuri nutraukta nenustačius, jog atsakovas nesirūpina vaikais ar kitais veiksmais naudoja tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, negali būti pagrindu nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo.
4.5. Atsakovas pripažįsta, kad 2017 m. gruodžio 21 d. su ieškove aiškinosi tarpusavio nesutarimus, tačiau tai vienintelis atvejis ir daugiau tokių atvejų nėra buvę. Be to, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2-442-782/2018 ieškovė yra pripažinta kalta padariusi veiką, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje (vaiko teisių pažeidimas), jai paskirta nuobauda – įspėjimas.
4.6. Atsakovas filmavo tik vieną kartą, norėdamas užfiksuoti atvejį, kai, prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, ieškovė į transporto priemonę krovėsi granules, kurias namo apšildymui buvo nupirkęs atsakovas, taip pat atsakovas nufilmavo name esančius daiktus, kurie turėjo būti padalinti nutraukiant santuoką.
4.7. Atsakovo ir vaikų santykiai iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo buvo geri. Po to staiga viskas pasikeitė. To priežastis yra ieškovės netinkama įtaka vaikams, juos nuteikiant prieš atsakovą.
4.8. Ieškovė išgalvojo aplinkybes, kad atsakovas rėkia ant ieškovės nepilnamečių vaikų akivaizdoje, yra neprognozuojamas. Konfliktiškų santykių tarp šalių nėra. Teismas nekilnojamąjį turtą padalijo tarp šalių natūra, tokiu būdu užtikrindamas tiek šalių, tiek ir nepilnamečių vaikų interesus.
Šalies argumentai
4.9. Ieškovė yra nepajėgi išmokėti kompensaciją atsakovui. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra nepajėgi sumokėti viso žyminio mokesčio, nes jos pajamos yra minimalios, visas lėšas ji skiria pragyvenimui. Nors ieškovė prašo, kad kompensacijos sumokėjimas būtų išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau net ir sumokėti kompensaciją per tokį laikotarpį reikalingos nemažos pajamos, kurių ieškovė neturi, be to, kompensacijos išdėstymas per 24 mėnesių laikotarpį neatitiktų atsakovo interesų, šalių pusiausvyros principo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prievolės įvykdymo užtikrinimą, kaip to reikalauja CK 3.117 straipsnio 3 dalis. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei šiuo metu nemoka paskolos, šią solidarią prievolę vykdo vienas atsakovas. Be to, turtą priteisus natūra tik ieškovei, o prievolei bankui esant solidariai, būtų pažeistas ne tik proporcingumo, tačiau ir teisingumo, protingumo principai.
4.10. Sprendžiant klausimą dėl turto priskyrimo išimtinai ieškovės asmeninėn nuosavybėn ir kompensacijos priteisimo, yra aktualus nekilnojamojo turto kainos teisingas nustatymas. Atsakovas teikia turto vertinimo ataskaitą, pagrindžiančią nekilnojamojo turto rinkos vertę, kurią prašo prijungti ir vertinti sprendžiant ieškovės pateiktą apeliacinį skundą.
15. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinių skundų ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, padalintas santuokoje įgytas turtas ir prievolės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
18. Pirmosios instancijos teismas šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš tėvo priteisė išlaikymą po 215 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki vaikų pilnametystės, nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką, padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
19. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, atsakovas – su sprendimo dalimi dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir kilnojamojo turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo.
Dėl išlaikymo priteisimo
20. Apelianto teigimu, ieškovė nuo ieškinio padavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d. prašė priteisti išlaikymą vaikams po 200 Eur ir tik nuo 2019 m. sausio 1 d. prašė priteisti išlaikymą po 215 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo priteisė po 215 Eur, t. y. teismas priteisė daugiau nei ieškovė reikalavo priteisti ieškiniu. Teismas nepasisakė, dėl ko viršija ieškovės ieškinio reikalavimus, to nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje net nėra nurodyta, kad teismas viršija šį ieškovės ieškinio reikalavimą.
21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d., o nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su prašomomis priteisti sumomis nesutiko, sutiko mokėti po 150 Eur.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pritartina atsakovui, kad pareikštų reikalavimų viršijimas teismo turi būti pagrįstas ir motyvuotas, t. y. priimtame teismo sprendime turi būti nurodyti argumentai bei motyvai, dėl ko teismas viršija ieškinio reikalavimus ir priima kitokį sprendimą, nei kad prašė ieškovė.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, dėl ko viršija ieškovės ieškinio reikalavimus, to nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje iš viso nenurodyta, kad teismas viršija ieškovės ieškinio reikalavimą. Iš priimto sprendimo matyti, kad teismas vertino tik tai, ar yra pagrindas priteisti mažesnę išlaikymo sumą (su kuria sutiko atsakovas), nei kad prašė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą, nei ieškovės pareikštas reikalavimas. Teismas nurodė, jog tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prašomo išlaikymo dydžio, tačiau pritartina apeliantui, jog neteisingai nurodė ieškovės ieškinio reikalavimo dydį.
24. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje teismui konstatavus, kad nėra pagrindų mažinti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, dėl ko priteisiamas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas, teismas turėjo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą vaikams po 200 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
25. Teisėjų kolegija konkrečiu atveju nemato pagrindo viršyti pareikšto ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, keistina sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisiamas išlaikymas vaikams po 200 Eur ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 215 Eur.
Dėl turto padalijimo
26. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, atsakovas – su sprendimo dalimi dėl kilnojamojo turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo.
27. Ieškovės teigimu, nepagrįstai nekilnojamasis turtas padalintas natūra abiem buvusiems sutuoktiniams (ieškovė prašė nekilnojamąjį turtą priteisti jai, o atsakovui iš jos – kompensaciją, atsakovas – nekilnojamąjį turtą jam, ieškovei – iš jo piniginę kompensaciją). Ieškovė nurodo konfliktiškus šalių santykius, vaikų interesų apsaugą.
28. Ieškovė nesutinka su atsakovui iš jos priteista 3 065 Eur kompensacija už atsakovo panaudotas lėšas bendro turto sukūrimui, nurodo, kad iš jos galėjo būti priteista tik pusė šios sumos, nes kita dalis lėšų panaudota atsakovo turtui pagerinti.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6 712,12 Eur kompensaciją, kaip asmenines atsakovo lėšas, panaudotas bendro turto sukūrimui. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė bei konstatavo faktą, jog atsakovui buvo padovanota 20 000 Lt suma, kas atitinka 5 792 Eur sumą, tačiau nepagrįstai pripažino, kad namo statybai ir įrengimui buvo panaudota tik 10 582 Lt dovanotos sumos, kas atitinka 3 065 Eur. Šią sumą teismas ir priteisė. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nepagrįstai nepriteisė 920,12 Eur jam atkurtų indėlių, kurie buvo panaudoti žemės sklypui įsigyti.
30. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl kilnojamojo turto padalijimo. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo naudai priteisto automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos, vertę (600 Eur), dėl kurios, t. y., kad automobilio vertė 300 Eur, tarp šalių nebuvo ginčo.
31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė rūbų pakabą 15 Eur vertės, virtuvės stalą „Sala“ 400 Eur vertės, virtuvės baro kėdes 4 vnt. po 40 Eur, bendra vertė 160 Eur, kalėdinę plastiko eglutę 150 Eur vertės, lauko šiltnamį 400 Eur, nors šiuos daiktus prašė priteisti ieškovė, atsakovas su tuo sutiko.
32. Be to, atsakovas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucine dalimi padalino ne visus kilnojamuosius daiktus. Ieškovė ieškiniu teismo prašė po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti šaldytuvą „Samsung“ 400 Eur vertės, indaplovę 400 Eur vertės ir vonios kambario kriauklę 30 Eur vertės. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, tačiau minėti daiktai liko nepadalinti.
33. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovo naudai pusės jo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėtų solidarios paskolos kredito įmokų ir palūkanų (2 134,42 Eur), t. y. 1 067,21 Eur.
34. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
35. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
36. Kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių, teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; kt.).
37. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad, sutuoktiniams įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atsakovas įnešė savo asmeninių lėšų, ir jų dalis jam turėtų būti kompensuota (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi finansinį įsipareigojimą bankui, šio įsipareigojimo įvykdymo terminas nėra suėjęs ir lieka šalių solidarioji prievolė.
38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visas bendras sutuoktinių turtas, taip pat ir nekilnojamasis turtas, dalytinas sutuoktiniams lygiomis dalimis ir natūra priteistinas abiem sutuoktiniams.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas šalių reikalavimus dėl santuokoje įgyto ir šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepadalino viso šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo viso šalių turto visa apimtini (ne tik nekilnojamojo, bet ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, daiktų), t. y. nesudarė šalių turto balanso.
41. Teismo pareigos sudaryti bendrą sutuoktinių turto balansą ir tinkamai padalyti turtą sudėtinė dalis yra turto vertės nustatymas. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012) Teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
42. Konkrečiu atveju spręstina, kad šalys buvo sutarę dėl automobilio vertės (300 Eur), tačiau teismas, automobilį priteisdamas atsakovui, nurodė, jog jo vertė yra 600 Eur.
43. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas kaip padalyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą, nesudarė turto balanso bei nenustatė ginčo turto teisinio režimo, kaip to reikalauja CK 3.118 ir 3.119 straipsniai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nesudarius turto balanso, nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių turto padalijimo klausimui išspręsti: 1) bendras santuokos metu įgytas turtas ir turto vertė; 2) solidariųjų prievolių (skolų) suma; 3) solidariųjų prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertė. Pažymėtina, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši aplinkybė svarbi svarstant klausimą dėl prievolės už kitą sutuoktinį įvykdymo.
44. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo naikintina ir, negalint teisėjų kolegijai ištaisyti nurodytų pažeidimų, ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnis). Kadangi bylos dalis dėl turto padalijimo perduodama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija atsakovo su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui.
45. Bylos dalį perduodant nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalis, kuriose padalintas bendras sutuoktinių E. K. ir M. K. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, priteista atsakovui M. K. iš ieškovės E. K. 3 065 Eur piniginė kompensacija, atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už prievolės bankui vykdymą, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.