Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-886/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-06
Bylos Nr.: 2A-886/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01238-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas: V. G.

Kategorijos

21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-886/2014Proceso Nr. 2-56-3-01238-2011-4.Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 35.3.6;126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2081-153/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieškinį atsakovei V. G. įmonei „Nomera“ (šiuo metu bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nomera“), trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Daga“ (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolų priteisimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB ,,Žydra“, atstovaujama bankroto administratoriaus, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2008-07-26 laidavimo sutartį tarp BUAB „Žydra“ ir V. G. įmonės „Nomera“; 2) atsakovės V. G. įmonės „Nomera“ (šiuo metu UAB „Nomera“) 2008-11-18 pranešimą Nr. 0273 dėl skolų užskaitymo pagal laidavimo sutartį; 3) priteisti iš atsakovės 62 790,43 Lt skolą.

Pateiktu ieškiniu ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2008-11-13 vekselį, išduotą jo turėtojui - atsakovei V. G. įmonei „Nomera“, panaikinti jo pagrindu 2008-12-08 išduotą vykdomąjį įrašą bei taikyti restituciją – priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 10 935,82 Lt (šioje dalyje Kauno apygardos teismo 2012-04-04 sprendimas, kuriuo reikalavimai atmesti, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-843/2013 palikus šioje dalyje Kauno apygardos teismo sprendimą nepakeistą, todėl toliau šie reikalavimai nebebus minimi ir dėl jų šioje byloje nebus pasisakoma).

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2009-02-04 ieškovei UAB ,,Žydra“ iškelta bankroto byla ir 2009-04-28 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų - atsakovo UAB „Nomera“ 55 817,97 Lt finansinis reikalavimas. Atsakovo finansinis reikalavimas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis - 8 668,79 Lt susidarė pagal 2008-11-18 pranešimą atsakovui atlikus 501 174,75 Lt ieškovo debitorinės skolos įskaitymą su 509 843,54 Lt trečiojo asmens UAB „Daga“ kreditorine skola pagal 2008-07-26 laidavimo už UAB „Daga“ sutartį. Įskaitymas buvo atliktas už atsakovui atkrautą produkciją pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras. Po įskaitymo atsakovas pateikė teismui tvirtinti dalį UAB „Daga“ finansinio reikalavimo 8 668,79 Lt suma. Kita atsakovo finansinio reikalavimo dalis - 47 149,18 Lt suformuota pagal 2008-11-13 vekselį. Vekselyje nurodyta 58 085 Lt suma, tačiau antstoliui išieškojus pagal vekselį iš ieškovo 10 935,82 Lt, atsakovo finansinis reikalavimas sudarė 47 149,18 Lt sumą.

Ieškovės vertinimu, šalių sudaryta laidavimo sutartis yra niekinė, kadangi jos nepasirašė skolininkė (trečiasis asmuo UAB „Daga“). Be to, sutarties objektas yra neteisėtas (2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkėja UAB „Daga“, už kurį 2008-07-26 laidavo ieškovas, yra galimai suklastota), todėl laidavimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

Atsakovė per laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2008-11-03 išvežė prekių iš ieškovės už 1 469 383,20 Lt ir sumokėjo 1 401 556,60 Lt, todėl liko skolinga ieškovei 67 826,60 Lt. Atsakovė negalėjo vienašališkai įskaityti neegzistuojančią 509 843,54 Lt debitorinę skolą bei tokio paties dydžio UAB „Daga“ kreditorinį reikalavimą po bankroto bylos iškėlimo, nes toks finansinių reikalavimų patenkinimas dėl įskaitymo reikštų proporcingumo principo pažeidimą bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatų nesilaikymą. Todėl 2008-11-18 atsakovės pranešimo pagrindu atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, o atsakovo skola – 67 826,60 Lt priteistina ieškovei.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Nomera“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad sutartis, pagal kurią atsakovė buvo pirkėja, o trečiasis asmuo - pardavėjas, buvo sudaryta, tačiau tą pačią dieną tarp tų pačių subjektų buvo sudaryta ir kita sutartis, pagal kurią atsakovė buvo pardavėja, o trečiasis asmuo – pirkėja. Būtent prie pastarosios sutarties ir buvo sudaryta laidavimo sutartis, nes nelogiška būtų sudaryti laidavimo sutartį, pagal kurią būtų laiduojama už kreditorių (pardavėją). Atsakovas 2008-11-18 atliko įskaitymą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2008-11-19. Kadangi ieškovė 2008-07-26 pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo atsakovui už trečiojo asmens UAB „Daga“ įsipareigojimus, todėl 2008-11-18 galiojusi atsakovės skola ieškovei buvo įskaityta už trečiojo asmens 509 843,54 Lt skolą. Atlikus įskaitymą ir prie likusios 8 668,79 Lt solidarios trečiojo asmens ir ieškovo skolos pridėjus negrąžintą ieškovo 47 149,18 Lt skolą pagal vekselį, susidarė UAB „Nomera“ 55 817,97 Lt kreditorinis reikalavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog pagal 2008-07-09 prekių pardavimo-pirkimo sutartį ir 2008-07-26 laidavimo sutartį šalis siejo priešpriešinės neįvykdytos prievolės. Atsakovės prievolė pasibaigė, įskaičius priešpriešinį vienarūšį ieškovės reikalavimą. Atsakovė atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, o ieškovė neginčijo pareiškimo dėl įskaitymo. 2008-11-18 įskaitymas yra teisėtas, kadangi buvo atliktas dar iki bankroto bylos UAB „Nomera“ iškėlimo. Aplinkybės, jog trečiojo asmens BUAB „Daga“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Nomera“ 509 843,54 Lt finansinis reikalavimas, nelemia įskaitymo sandorio negaliojimo (atsakovas yra pateikęs bankroto administratoriui prašymą dėl jo išbraukimo iš kreditorių sąrašo trečiojo asmens bankroto byloje). Laidavimo sutarties objektas yra teisėtas, kadangi tarp trečiojo asmens UAB „Daga“ ir UAB „Nomera“ tą pačią dieną buvo sudaryta ir kita sutartis, pagal kurią UAB „Nomera“ buvo pardavėjas, o UAB „Daga“ – pirkėjas ir būtent pagal pastarąją sutartį UAB „Žydra“ laidavo už BUAB „Daga“ prievoles.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-843/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2012-04-04 sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovo BUAB „Žydra“ ieškinio reikalavimai atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nomera“ dėl 2008-07-26 laidavimo sutarties bei 2008-11-18 V. G. įmonės „Nomera“ surašyto pranešimo Nr. 0273 dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais bei 67 826,60 Lt skolos priteisimo, ir dėl šių ieškinio reikalavimų perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nepašalintos apelianto abejonės, ar 2008-07-09 sutartis, kurioje UAB „Nomera“ įvardintas pardavėju, yra suklastota. Priklausomai nuo to, ar ši sutartis yra suklastota, tarp ieškovo ir atsakovo galėjo neatsirasti laidavimo teisiniai santykiai ir atsakovo teisė įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Ieškovo ir atsakovo laidavimo santykių fakto konstatavimui būtina nustatyti, kad atsakovo ir trečiojo asmens pirkimo - pardavimo teisinių santykių pagrindas yra būtent toji 2008-07-09 sutartis, kurioje pardavėju yra UAB „Nomera“, o pirkėju – UAB „Daga“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013-10-14 sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pripažino neįrodytais ieškovo BUAB „Žydra“ abejones ir argumentus dėl 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjos - atsakovės V. G. įmonės „Nomera“ (atstovaujama savininko V. G.) ir pirkėjos - trečiojo asmens UAB ,,Daga” (atstovaujama direktorės R. A.) (toliau taip pat vadinama – ginčo sutartis) galimo suklastojimo. Teismas nustatė, kad UAB „Nomera“ ir UAB „Daga“ 2008-07-09 sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyje, kurioje pardavėja yra UAB ,,Daga“, o pirkėja V. G. įmonė ,,Nomera“, sutarties dalykas yra prekės, kurių pavadinimas sutartyje nedetalizuojamas, o kitoje tos pačios dienos sutartyje (pirkėjas UAB „Daga“) pardavimo objektas - maisto prekės – nurodytas.

Teismas, atsižvelgęs į sutarčių šalims atstovavusių asmenų V. G. ir R. A. sutampančius paaiškinimus (kad atsakovas V. G. įmonė „Nomera“ neturėjo sutarčių registro žurnalo, o sudaromos įmonės sutartys buvo žymimos numeriu, atitinkančiu sutarties pasirašymo dienos datą, todėl galėjo būti kelios sutartys tuo pačiu numeriu, kad sutartį paprastai ruošdavo pardavėjas, todėl sutartys galėjo būti paruoštos skirtingose vietovėse, kad sutarties šalys sutarčių vieną kitai nesiuntinėjo ir pasirašydavo susitikę (1 t., b. l. 162-164), taip pat į tai, kad šiuos paaiškinimus patvirtina ir į bylą pateikta kita 2008-05-02 sutartis (1 t., b. l. 142)), sprendė, kad faktinė aplinkybė, jog dviejų 2008-07-09 sutarčių numeriai vienodi, nėra pakankamas pagrindas abejoti vienos iš sutarčių tikrumu.

Kiti ieškovės argumentai (kad sutartyse nesutampa surašymo vietos (Tauragėje ir Kaune), kad pasirašant panaudotos skirtingos rašymo priemonės) pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo vieną iš sutarčių neginčytinai vertinti kaip suklastotą. Teismas pažymėjo, kad medžiaga patvirtina, jog sutarčių šalių atstovai sutartyse pasirašydavo tiek rašalu, tiek tušinuku. Taip pat nėra nuginčytas atsakovės ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimas, kad sutarties surašymo vieta sutapo su pardavėjo buvimo vieta, šiuo atveju atsakovės (Tauragėje) ir trečiojo asmens (Kaune).

Ginčo sutarties suklastojimo fakto, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina ir UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro pranešimas Nr. 03, kuriame nurodyta, kad BUAB ,,Daga“ administratoriui neperduotas sutarčių registracijos žurnalas ir kad perduotuose administratoriui dokumentuose nerasta 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 08/07/09, kurioje UAB ,,Nomera“ yra pardavėja, o trečiasis asmuo UAB „Daga“ pirkėja.

Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys tarpusavyje vykdė sutartis (jų fakto neginčijo ir ginčo sutarties šalis atstovavę apklausti asmenys), todėl tai, kad BUAB ,,Daga“ administratorius tarp jam perduotų BUAB „Daga“ dokumentų nerado ginčo sutarties Nr. 08/07/09, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši sutartis tikrovėje neegzistavo, o teismui pateiktas sutarties egzempliorius nėra patikimas įrodymas. Ginčo sutartis, kurioje UAB ,,Nomera“ yra pardavėja, o trečias asmuo UAB „Daga“ pirkėja, buvo realiai vykdoma ir pagal esančius byloje dokumentus UAB „Daga“ įsiskolino atsakovei (509 843,45 Lt). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad UAB „Nomera“ ir UAB „Daga“ prekiavo ne tik tarpusavyje, tačiau palaikė komercinius ryšius su ieškove UAB ,,Žydra“ (1 t., b. l. 38-48), tad tikėtina, kad dėl UAB „Daga“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo pagal ginčo sutartį UAB „Nomera“ galėjo susitarti su ieškove UAB ,,Žydra“.

Byloje neginčijama, kad iki tarpusavio reikalavimų įskaitymo atsakovė buvo skolinga ieškovei UAB ,,Žydra“ (501 774,54 Lt), trečiasis asmuo UAB ,,Daga“ skolinga atsakovei V. G. įmonei ,,Nomera“ (509 843,54 Lt). Skolos fakto neginčijo ir BUAB ,,Daga“ bankroto administratorius, kurio žinioje buvo dokumentai, patvirtinantys UAB ,,Daga“ skolą atsakovei BUAB ,,Nomera“ (1 t., b. l. 21). Ši skola buvo įtraukta į BUAB „Daga“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Po atlikto skolų tarpusavio įskaitymo ieškovės skolos suma buvo sumažinta iki 8 668,79 Lt, ieškovė skolos dydžio byloje neginčija (1 t., b. l. 27). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo patikėti ieškovės atstovo paaiškinimu, kad UAB ,,Daga“ buvo skolinga atsakovei V. G. įmonei ,,Nomera“ ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/07/09, o pagal kitas sutartis ir dėl to atsakovė negalėjo nukreipti skolos išieškojimo į ieškovę, taip pat negalėjo būti atliktas skolų įskaitymas pagal 2008-07-26 laidavimo sutartį tarp atsakovės ir ieškovės.

Ieškovės reikalavimo dėl įskaitytos skolos priteisimo teismas netenkino, kadangi skola įtraukta į tarpusavio reikalavimų įskaitymo pranešimą ir negali būti priteista ieškovei pakartotinai (CK 6.130 str.). Atsakovės V. G. įmonės ,,Nomera“ atstovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje iš esmės neginčijo ieškovės atstovo nurodytos skolos buvimo fakto iki 2008-11-18 pranešimo Nr. 0273 dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Pagal paminėtą pranešimą buvo atliktas skolų tarp ieškovės ir atsakovės įskaitymas, o sumos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ZDR 00014 ir ZDR 00021 įtrauktos į skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Žydra“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „Nomera“ 67 826,60 Lt bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais svarbiausiais argumentais:

1. Priešpriešiniai UAB „Žydra“ ir UAB „Daga“ reikalavimai buvo įskaityti dirbtinai, juos dirbtinai sukūrus. 2008-07-26 laidavimo sutartis akivaizdžiai buvo sudaryta jau iškėlus bankroto bylas UAB „Daga“ bei UAB „Žydra“. Į laidavimo sutartį įrašyta 2008-07-09 pirkimo pardavimo sutartis Nr.08/07-9, pasirašyta Kaune, kur pardavėjas yra UAB „Daga“ o pirkėjas - UAB „Nomera“, tikslu kad būtų dirbtinai sukurti priešpriešiniai finansiniai reikalavimai. Teisme pradėjus nagrinėti bylą, atsakovei UAB „Nomera“ tapo aišku, kad jos surašyta laidavimo sutartis yra niekinė, todėl bylos nagrinėjimo eigoje buvo suklastota kita 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis (joje pirkėjas UAB „Daga“).

2. BUAB „Daga“ bankroto byloje pateikdama kreditorinį reikalavimą UAB „Nomera“ vadovavosi tik 2008-05-02 sutartimi, pasirašyta Tauragėje. Darytina išvada, kad UAB „Nomera“ atstovas T. U. tikslingai sukeitė sutarčių lapus ir tikslingai teikė teismui neegzistuojančią 2008-07-09 sutartį, kad laidavimo sutartis su UAB „Žydra“ taptų galiojančia. Taip teismas buvo apgautas ir patikėjo netikrais dokumentais, jų pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.

3. BUAB „Daga“ administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad jam nebuvo pateikta 2008-07-09 sutartis, kurioje pirkėjas – UAB „Daga“.

4. Teismas visas UAB „Nomera“ sąskaitas pripažino neapmokėtomis tikslu sudaryti reikiamą 501174,75 Lt skolą, nors realiai tokia debitorinė skola ieškovei neegzistuoja (yra tik skolos likutis 67 826,60Lt). Atsakovė 2008-11-18, kada tariamai buvo atliktas užskaitymas, ieškovei buvo skolinga tik 67 826Lt. Pažymėtina, kad 2011-07-11 atsakovės pateiktame dokumente Nr. 091 su priedais nurodomos sąskaitos-faktūros, kuriomis siekiama pagrįsti skolos dydį, iš tiesų iš dalies buvo apmokėtos, ką rodo ir ieškovo parengta atsakovo atsiskaitymų suvestinė (t. 2, b. l. 115).

5. Laiduotojas UAB „Žydra“ neapskaitė 2008-11-18 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nebuvo parengti skolų užskaitymo aktai. Įskaitymo metu UAB „Nomera” neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, todėl ir jos užskaitymas nebuvo galimas (CK 6.130 str.).

6. 2008-11-18 priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (BUAB „Daga“ kreditorinio reikalavimo ir neegzistuojančios UAB „Žydra“ 501 174,75 Lt skolos) buvo atliktas, kai jau buvo įsiteisėjusi nutartis iškelti UAB „Daga“ bankroto bylą (2008-10-24), todėl yra neteisėtas kaip pažeidžiantis Įmonių bankroto įstatymą (10 str. 7 d. 3 p.), CK 6.134 straipsnio 6 dalį.

7. Tariamai įskaitytas UAB „Nomera“ kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas (jau po jo tariamo įskaitymo) UAB „Daga“ bankroto byloje.

8. Nerealu tą pačią dieną -2008-07-09 vieną sutartį pasirašyti Tauragėje, o kitą Kaune. Neva Tauragėje pasirašyta sutartis, manytina, dubliuoja 2008-05-02 Tauragėje sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

9. Abejones dėl ginčjamos sutarties sustiprina ir faktas, kad atsakovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, neįvykdė teismo reikalavimo pateikti sutarčių originalus, apskritai nepateikė 2008-05-02 sutarties antro lapo, kas leidžia daryti prielaidas, kad šios sutarties antras lapas panaudotas klastojant ginčijamą 2008-07-09 sutartį.

10. Ginčijama sutartis, ieškovui išdėsčius abejones dėl jos tikrumo (įtarimus dėl suklastojimo) turėjo būti eliminuota iš įrodymų visumos (CPK 184 str.). Tai ypač svarbu, kai sprendimas priimamas pagal byloje esančius prieštaringus įrodymus.

11. Teismas tinkamai neįvertino įrodymų visumos (CPK 185 str.), juos vertino neobjektyviai, nesivadovavo įrodymų pakankamumo principu ir pažeidė konstitucinį imperatyvą nustatyti byloje tiesą.

12. Ginčijamą sutartį parengė atsakovė, todėl sutarties nuostatos turi būti aiškinamos ją parengusios šalies nenaudai (CPK 6.193 str. 4 d.) ir laikantis teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių, be to sistemiškai turi būti įvertinti ir sutarties šalių veiksmai, įskaitant veiksmus po ginčo sutarties sudarymo.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Nomera” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos 2013-09-19 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00171-12. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė, kad egzistavo dvi 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartys tarp UAB „Nomera” ir UAB „Daga”. 2008-07-26 laidavimo sutartis buvo sudaryta, kadangi buvę UAB „Žydra” vadovai prašė atsakovą UAB „Nomera” tiekti prekes UAB „Daga” ir užtikrino, kad UAB „Daga” atsiskaitys su UAB „Nomera”.

Atsiliepimas

2. Atsakovas dar kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui pateikė 2008-07-09 Tauragėje sudarytos sutarties originalą, kurį pirmos instancijos teismas pripažino tinkamu įrodymu ir šio dokumento klastotės požymių nenustatė.

3. Abejones dėl 2008-07-09 Tauragėje sudarytos sutarties tikrumo išsklaido 2013-09-19 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris atsakovą atstovaujančio bankroto administratoriaus buvo gautas tik 2014-01-10, todėl kaip naujas įrodymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.). Apie šį dokumentą, galimai žinodamas, ieškovas teismui nutylėjo.

4. Faktas, kad ginčo sutartis neperduota BUAB „Daga” bankroto administratoriui, dar galutinai nepaneigia jos egzistavimo.

5. Nepagrįsti argumentai, kad neegzistavo įskaitytos prievolės. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1641/2013 tarp tų pačių proceso šalių – BUAB „Žydra” ir BUAB „Nomera” pasisakė dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo už parduotas prekes – teismas konstatavo, kad pagal sąskaitas ieškovas pardavė atsakovui baltą cukrų ir chalvą. Sąskaitos išrašytos nuo 2008-07- 11 iki 2008-08-08. Atsakovo sąskaitų išrašai įrodo, kad nuo 2008-07-21 iki 2008-10-29 atsakovas UAB „Nomera” sumokėjo ieškovui 1 401 557 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad duomenys apie vėlesnius (po ginčo sąskaitų išrašymo) šalių komercinius santykius bei sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-07-26 laidavimo sutartį, 2008-11-13 vekselį (vekselio davėjas - UAB „Žydra”), kitos ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos (2008 m. spalio - lapkričio mėn.) tokių mokėjimų nepaneigia. Šių aplinkybių, kaip nustatytų teismo sprendimu, nebereikia įrodinėti.

6. Tarpusavio reikalavimų įskaitymo neteisėtumo neįrodo, įskaitymo galimas neapskaitymas. Be to, atsakovas po to, kai BUAB „Daga” bankroto byloje buvo patvirtintas jo 509 843,45 Lt kreditorinis reikalavimas, pateikė prašymą jį išbraukti iš BUAB „Daga“ kreditorių sąrašo, taip pripažindamas, kad jo 509 843,45 Lt reikalavimas buvo patenkintas 2008-11-18 įskaitymu.

7. Ieškovas neįrodė, kad BUAB „Daga” būtų skolingas UAB „Nomera” ne pagal ginčijamą 2008-07-09 sutartį, o pagal kitas su šia byla nesusijusias sutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Dėl 2008-07-26 laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus UAB „Nomera“ ir UAB „Daga“ 2008-07-09 sudarė dvi pirkimo pardavimo sutartis: vienoje pardavėjas – UAB „Daga“, o kitoje – UAB „Nomera“. Už UAB „Daga“ prievoles pagal 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje UAB „Daga“ buvo pirkėjas, 2008-07-26 sutartimi laidavo UAB „Žydra“. Šios laidavimo sutarties pagrindu 2008-11-18 buvo įskaityti UAB „Nomera“ įsiskolinimas UAB „Žydra“ naudai ir UAB „Žydra“ prievolės už UAB „Daga“ pagal 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje UAB „Daga“ pirkėjas, įvykdymas pagal 2008-07-26 laidavimo sutartį. Kai UAB „Žydra“ buvo iškelta bankroto byla, paskirtasis administratorius suabejojo 2008-11-18 atlikto įskaitymo pagrįstumu ir realumu bei teigia, kad 2008-07-26 laidavimo sutarties pagrindas – 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje UAB „Daga“ yra pirkėjas, o UAB „Nomera“ pardavėjas, tikėtina yra suklastota tikslu sudaryti fiktyvią 2008-07-26 laidavimo sutartį ir neteisėtai atlikti tariamą UAB „Žydra“ tarpusavio reikalavimų įskaitymą su UAB „Nomera“. Taigi bylos išnagrinėjimui esminis klausimas – ar 2008-07-09 pirkimo pardavimo sutartis, kur pardavėjas UAB „Nomera“, o pirkėjas – UAB „Daga“ (t. 1, b.l. 181-182, toliau taip pat vadinama ginčo sutartimi) yra suklastota. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismui nurodė išsiaiškinti ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-843/2013.

Apeliantas (BUAB „Žydra“ bankroto administratorius) šios sutarties suklastojimą grindžia tokiais argumentais: pirma, 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis, kur pardavėjas UAB „Nomera“, o pirkėjas UAB „Daga“, yra sudaryta galimai sukeičiant kitų sutarčių lapus, antra, nerealu tą pačią dieną toms pačioms šalims pasirašyti dvi sutartis skirtingose vietovėse, trečia, neva Tauragėje pasirašyta sutartis, tikėtina, dubliuoja 2008-05-02 Tauragėje sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, ketvirta, 2008-07-26 laidavimo sutartimi UAB „Žydra“ tariamai laidavo už „Daga“, kuri 2008-07-09 sutartyje buvo pardavėjas ir tik paaiškėjus, kad UAB „Žydra“ negalėjo laiduoti už pardavėją, buvo suklastota dar viena tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pardavėju jau yra nurodyta UAB „Nomera“, penkta, tą pačią dieną – 2008-07-09 tų pačių šalių sutartys pasirašytos skirtingomis rašymo priemonėmis, šešta, atsakovas UAB „Nomera“ vengė dalyvauti byloje, nepateikė 2008-05-02 sutarties originalo, antro lapo, kuris, tikėtina, buvo panaudotas klastojant abejotiną 2008-07-09 ginčo sutartį, kur pirkėjas UAB „Daga“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos medžiagą matyti, jog UAB „Nomera“ ir UAB „Daga“ siejo nevienkartiniai verslo sandoriai, šalys yra sudarę pirkimo-pardavimo sutarčių, kur pardavėju yra arba viena, arba kita iš šių įmonių. Iš į bylą pateiktų sutarčių teksto matyti, kad sutartys iš esmės standartinės, joms būdingi identiški skyriai, sutampa dauguma nuostatų (sutartyse skiriasi pardavimo objektas, atsiskaitymo tvarka, taip pat skiriasi sutarčių data, numeriai (atspindintys sutarties datą), sutarties šalių padėtis (pirkėjas ar pardavėjas), o pačios sutartys gana nesudėtingos. Sutartys sudarytos iš dviejų lapų ir antrajame lape esančios nuostatos bei jų išdėstymas identiški.

Apeliantas daro prielaidą, kad galimai klastojant ginčo sutartį kaip 2008-07-09 ginčo sutarties vienas iš lapų galėjo būti panaudota 2008-05-02 sutarties (joje UAB „Daga“ taip pat yra pirkėjas) dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-05-02 sutarties 2 lapo kopija (t. 1, b.l. 178) ir ginčo sutarties kopijos 2 lapas (kopija - t. 1, b. l. 182, originalas - t. 2, b. l. 86) nėra identiški. Palyginus parašų išsidėstymą, akivaizdu, kad jie yra ne ant to paties lapo, ne to paties dokumento, nors teksto turinys bei formatavimas šiuose dokumentuose ir sutampa, kas rodo, jog šalys galimai sutartims ruošti naudojo tą patį sutarties standartinį projektą. Tas pats pasakytina ir apie šių sutarčių pirmuosius lapus – akivaizdu (palyginus parašus sutarčių kopijose), kad tai nėra tas pats lapas. Apelianto abejones dėl galimo ginčo sutarties klastojimo klastojant R. A. (UAB „Daga“ vadovė) parašą pirmame šios sutarties lape ir panaudojant ginčo sutarčiai suklastoti ankstesnės (tikėtina 2008-05-02) sutarties vieną iš lapų, paneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-08-02 specialisto išvada Nr. 11-2099 (13), 2014-05-06 pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, kurioje konstatuota, jog 2008-07-09 sutarties, kurioje pirkėjas yra UAB „Daga“, pirmo lapo kairėje pusėje pasirašė būtent R. A.. Pažymėtina ir tai, kad sutartį pasirašiusių įmonių atstovai neneigia buvus ginčo sutartį, o tai, kad apklausiami detaliai nebeprisimena prieš kelis metus pasirašytos konkrečios sutarties, ypač turint omenyje, kad jų buvo ne viena, pasirašymo aplinkybių, yra suprantama. Teismas ginčo sutartį pasirašiusių asmenų paaiškinimus, kad sutarčių buvo pasirašoma ne viena, kad sutarčių projektus rengė abi sutarties šalys (tai patvirtina, kodėl sutartyse skiriasi nurodyta jų pasirašymo vieta), kad sutartis buvo įprasta pasirašyti susitikus ir nesiuntinėti tarpusavyje jų derinamų projektų, vertina kaip įtikinamus. Esant tokiai šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktikai ir turint omenyje, kad sutartys, palyginus jų tekstą, iš tiesų nesudėtingos, trumpos, standartinės, su minimaliomis būtinomis korekcijomis dėl sutarties dalyko ar apmokėjimo tvarkos, galėjo būti, jog jų projektai iš anksto nebuvo derinami, o pasirašomos jos buvo susitikus. Aplinkybę, kad tą pačią dieną pasirašytų sutarčių nurodyta vieta skiriasi, paaiškina šalių paaiškinimai, jog pardavėjas, rengęs sutartį, nurodydavo jos parengimo vietą, kuri nebūtinai sutapdavo su realia sutarčių pasirašymo vieta. Toks šalių bendradarbiavimo būdas galėjo lemti ir tai, kad sutarties skirtingi lapai pasirašyti skirtinga rašymo priemone (pirmasis lapas galėjo būti pasirašytas dar ant projekto, o antrasis jau sutarties šalims susitikus). Visos šios apelianto nurodytos aplinkybės, nors ir gali kelti tam tikras abejones ginčo sutarties tikrumu, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nėra pakankamos pripažinti ginčo sutartį esant suklastota. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema sprendžiama remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas padaro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).

Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2008-07-26 UAB „Žydra“ laidavo už UAB „Daga“ prievoles UAB „Nomera“, o vos po nepilnų 2 mėnesių - 2008-09-18 Kauno apygardos teisme jau buvo gautas pareiškimas iškelti UAB „Daga“ bankroto bylą (pareiškėjas – UAB „Žydra“, t. 1, b.l. 22), kuri buvo iškelta 2008-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1548-436/2008. Toks ieškovo (UAB „Žydra“) elgesys sąmoningai prisiimant atsakomybę už BUAB „Daga“ prievoles būtų nelogiškas, darant apelianto nurodomą prielaidą, kad 2008-07-26 laidavimo sutartis ir jos pagrindas - 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkėjas UAB „Daga“, galėtų būti fiktyvūs, sudaryti realiai vėliau nei nurodyta ir tikslu sudaryti sąlygas įskaityti UAB „Nomera“ skolą UAB „Žydra“.

Pažymėtina, kad UAB „Nomera“ bankroto byla iškelta 2013-05-27 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1181-622/2012, o UAB „Žydra“ – 2009-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-940-527/2009. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad tarp UAB „Nomera“ ir UAB „Žydra“ 2008-11-18 negalėjo būti atliktas įskaitymas, kadangi jį draudžia Įmonių bankroto įstatymas. Pagal LITEKO duomenis tuo metu šioms įmonėms dar nebuvo taikomi bankroto procesui būdingi apribojimai vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Tuo tarpu 2008-11-18 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ tarpusavio reikalavimų užskaitymas galėjo tapti pagrindu pasikeisti kreditoriui UAB „Daga“ bankroto byloje. Pagal bylos ir LITEKO duomenis UAB „Daga“ bankroto byloje 2009-02-09 nutartimi buvo patvirtintas UAB „Nomera“ 509 843,54 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį, kaip 2012-01-11 teismo posėdyje nurodė UAB „Nomera“ atstovas (t. 1, b.l. 134) po 2008-11-18 atlikto reikalavimų įskaitymo su UAB „Žydra“ yra prašoma išbraukti. Šis UAB „Daga“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Nomera“ kreditorinis reikalavimas atitinka įskaitytą pagal 2008-07-26 laidavimo sutartį, t. y. atitinka UAB „Daga“ įsiskolinimą pagal 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pirkėjas yra UAB „Daga“. Byloje neįrodyta, kad šis UAB „Nomera“ reikalavimas, patvirtintas UAB „Daga“ bankroto byloje, taigi pripažintas, galėjo kilti iš kitų UAB „Nomera“ ir UAB „Daga“ teisinių santykių nei iš 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutarties (pirkėjas - UAB „Daga“), nors ši sutartis ir nebuvo perduota BUAB „Daga“ bankroto administratoriui. Ieškovo argumentai, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui 2008-11-03 dienai 67 826,6 Lt, o atsakovo įskaityta skola 501 778,48 Lt buvo fiktyvi, atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2008-06-02 Pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 26 ir atsiskaitymų suvestinę pagal sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03. Administratorius nepateikė duomenų apie tai kokios PVM sąskaitos-faktūros atsakovui buvo išrašytos iki atsiskaitymų suvestinėje nurodyto termino. Tačiau byloje esantys duomenys (t. 1, b. l. 16) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-07-11 iki 2008-07-21 (nuo kada administratorius nurodo duomenis apie gautus atsiskaitymus) UAB „Žydra“ buvo išrašiusi UAB „Nomera“ apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: 2008-07-11 ZZZ10315 90112,29 Lt sumai; 2008-07-14 ZZZ10319 76120,20 Lt sumai; ZZZ10318 76098,47 Lt sumai; 2008-07-14 ZZZ10316 109878,98 Lt sumai; 2008-07-16 ZZZ10320 56073,60 Lt sumai ir 2008-07-16 ZZZ10317 41704,74 Lt sumai. Įvertinus šiuos atsiskaitymų duomenis (gauta ir atsiskaityta su klientu) teismas pripažįsta labiau tikėtina, kad 2008-11-18 reikalavimų įskaitymo metu egzistavo UAB „Nomera“ įsipareigojimas UAB „Žydra“ 501 174, 75 Lt sumai. Tokią teismo išvadą papildomai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2A-1641/2013 nustatyti faktiniai duomenys (šioje byloje BUAB „Žydra“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nomera“ įsiskolinimą pagal neapmokėtas 2008 m. liepos-rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitas-faktūras, tarp kurių pateko ir PVM sąskaitos-faktūros 2008-07-11 ZZZ10315; 2008-07-14 ZZZ10319; ZZZ10318; 2008-07-14 ZZZ10316; 2008-07-16 ZZZ10320; 2008-07-16 ZZZ10317).

Aplinkybė, kad BUAB „Daga“ bankroto byloje 2009-02-09 nutartimi tvirtinant kreditorinius reikalavimus, nebuvo tvirtinamas UAB „Žydra“ kreditorinis reikalavimas, kylantis iš 2008-07-26 laidavimo sutarties pagrindu įvykdyto 2008-11-18 reikalavimų su UAB „Nomera“ įskaitymo (kaip UAB „Nomera“ reikalavimas į UAB „Žydra“ užskaityta už UAB „Daga“ 2008-07-26 laidavimo sutarties pagrindu UAB „Žydra“ įvykdyta prievolė) nėra teisiškai reikšminga nagrinėjant byloje kilusį ginčą. Tokia situacija galėjo susidaryti UAB „Žydra“ bankroto administratoriui abejojant dalies tarpusavio atsiskaitymų su UAB „Nomera“ teisėtumu ir pagrįstumu bei realumu. Prielaidos apie iš 2008-07-26 laidavimo sutarties ir 2008-07-09 pirkimo-pardavimo sutarties (ginčo sutartis) kylančių kreditorinių reikalavimų nepatvirtinimą UAB „Daga“ bankroto byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra taip pat nepakankamos įrodyti ginčo sutarties fiktyvumą.

Sutikdama su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija jų nekartoja ir pažymi, kad išdėstytų argumentų visuma, vertinant kartu su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, yra pakankama skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip neįrodytą (CPK 12, 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėEgidija Tamošiūnienė