- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1641/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nomera“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, draudimo bendrovei Coface Austria Kreditversicherung AG
- Kategorijos
- 24.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nomera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nomera“ (buvusi V. G. įmonė „Nomera“), dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui ir draudimo bendrovei Coface Austria Kreditversicherung AG, dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Žydra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nomera“ 501 778,48 Lt skolos ir 52 686,73 Lt palūkanų. Ieškinio reikalavimai buvo patikslinti 2011 m. liepos 14 d. pareiškimu: ieškovas papildomai prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. liepos 16 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Žydra“ ir V. G. įmonės „Nomera“; sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 494 963,83 Lt skolos ir 51 971,20 Lt palūkanų, t. y., 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Teismo posėdžio metu (2011 m. rugsėjo 21 d.) ieškovas atsisakė reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, todėl galutinius ieškinio reikalavimus sudarė reikalavimai priteisti iš atsakovo UAB „Nomera“ 494 963,83 Lt skolos ir 51 971,20 Lt palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio faktinis pagrindas: 2008 m. birželio 2 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią ieškovas UAB „Žydra“ (pardavėjas) pagamino ir pardavė atsakovui UAB „Nomera“ (pirkėjui) prekių pagal 2008 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 10320, Nr. 10319, Nr. 10317, Nr. 10318, Nr.10316, Nr. 10315, Nr. 10346 (patikslinus ieškinį – reikalavimas priteisti skolą pagal sąskaitą Nr. 10345 pakeistas į sąskaitą Nr. 10346). Šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo, todėl liko skolingas ieškovui 494 963,83 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui BUAB „Žydra“ iš atsakovo UAB „Nomera“ 49 296,30 Lt skolos ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (49 296,30 Lt), skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 22 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 443 666,68 Lt skolos už patiektas atsakovui prekes pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 10315, Nr. 10316, Nr. 10317, Nr. 10318, Nr. 10319, Nr. 10320 ir Nr. 10346 yra nepagrįstas, nes nurodytą sumą už prekes ieškovui yra sumokėjęs AB SEB bankas pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. faktoringo sutartį. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis (ieškovas) turi reikalavimo teisę į atsakovą pagal AB SEB banko 2009 m. kovo 10 d. raštą Nr. 08.04.08-03830 „Regresas“, kadangi iš rašto turinio ir jo esmės nėra pagrindo daryti išvadą, kad AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovą. Kita ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens AB SEB banko 1 083 317,37 Lt kreditinį reikalavimą BUAB „Žydra“ bankroto byloje, taip pat neįrodo AB SEB banko reikalavimo teisių ieškovui perleidimo fakto.
Spręsdamas dėl likusios (49 296,30 Lt) ieškovo reikalavimo dalies pagrįstumo, teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas yra sumokėjęs likusią ieškovui neapmokėtą sumą - 49 296,30 Lt už pateiktas prekes pagal ginčijamas sąskaitas faktūras, todėl priėjo prie išvados, kad šioje dalyje yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Nomera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje patenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesant galimybės tai padaryti – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas neįsigilino į bylos esmę, nes nenustatinėjo įsiskolinimų tarp ieškovo ir atsakovo susidarymo pagrindų, atsiskaitymo eigos, todėl negalėjo padaryti išvados, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas nėra skolingas ieškovui 49 296,30 Lt, nes jis (atsakovas) visiškai atsiskaitė su ieškovu pagal ginčo sąskaitas mokėjimo pavedimais. Nors pavedimuose nenurodyta, už ką buvo mokami pinigai, tačiau ieškovas neginčija, kad šiuos pavedimus yra gavęs ir nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kad šios lėšos buvo mokėtos pagal kitas sąskaitas. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą ir dėl to, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. faktoringo sutartį sumokėjo ieškovui 90 procentų 2008 m. liepos 11 d. - 2008 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitų faktūrų sumos, todėl būtent trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl sumokėtos ir nesumokėtos dalies sumos (10 procentų), dėl kurios reikalavimo teisės niekam neperleido. Šias aplinkybes patvirtina ant PVM sąskaitų faktūrų esantis įrašas, kad visa mokėtina suma pagal šias sąskaitas faktūras perleidžiama trečiajam asmeniui AB SEB bankui, todėl įvykus reikalavimo teisių perleidimui, ieškovas prarado reikalavimo teisę į atsakovą pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Be to, trečiasis asmuo AB SEB bankas, turėdamas reikalavimo teises pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, šias sumas yra prisiteisęs iš ieškovo laiduotojo R. S.;Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas: CK 6.1 ir CK 6.2 straipsnius, CK 6.44 straipsnio 1 dalį, CK 6.101 straipsnio 1 dalį, CK 6.109 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalis bei kitas CK nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą, skolininko ir kreditoriaus tarpusavio prievoles. Dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 330 str.);Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str.), o dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Atsakovo nuomone, teismo sprendimas prieštarauja jame (sprendime) konstatuotoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra nenuoseklus, prieštaringas, neargumentuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Žydra“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo turimų reikalavimo teisių į atsakovą. Atsakovui, pirkusiam produkciją iš UAB „Žydra“, buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių kiekvienoje buvo daromas specialus papildomas įrašas, nurodantis, jog atsiskaitymas už gautą produkciją vykdomas tik per AB SEB banką, todėl atsiskaityti tiesiogiai su pardavėju nebuvo galima ir tai buvo žinoma atsakovui. Nors trečiasis asmuo AB SEB bankas iš dalies apmokėjo (445 467,54 Lt) ginčijamas sąskaitas, tačiau liko nepadengta 49 496,29 Lt produkcijos dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko finansinį reikalavimą BUAB „Žydra“ bankroto byloje. Be to, 2009 m. kovo 10 d. AB SEB bankas pateikė ieškovui raštą Nr. 08.04.08-03830 „Regresas“, todėl, ieškovo teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovui buvo perleistos (grąžintos) 49 4963,83 Lt reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Nomera“.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys AB SEB bankas ir draudimo bendrovė Coface Austria Kreditversicherung AG atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).
Apeliantas (atsakovas) UAB „Nomera“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovo naudai priteista 49 296,30 Lt dydžio skola pagal iš dalies neapmokėtas ginčo sąskaitas Nr. 10315, Nr. 10316, Nr. 10317, Nr. 10318, Nr. 10319, Nr. 10320 ir Nr. 10346.
Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo BUAB „Žydra“ (pardavėjo) reikalavimo teisių į atsakovą (pirkėją) UAB „Nomera“ pagrįstumo, kai ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras (ginčo sąskaitas) finansavo trečiasis asmuo AB SEB bankas pagal faktoringo sutartį.
CK 6.903 straipsnio 1 dalis nustato, jog faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Faktoringo santykių esmė yra atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2012. Kasacinis teismas išaiškino, jog faktoringas yra kreditavimui artimas, nors ir netapatus finansavimo sandoris bei finansinė paslauga. Faktoringo dalyką sudaro išankstinis reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisių užtikrinimui panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus. Faktoringo sutartimi imituojamas kliento turimų reikalavimo teisių įkeitimu užtikrintas kreditavimas ir jo atstovavimas. Faktoringo, skirtingai nei kreditavimo atveju, prievolių vykdymo užtikrinimui panaudojamos ne įkeitimo, bet nuosavybės teisės. Nors cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje daugiausia buvo nagrinėjamas faktoringo atlygintinumo klausimas, joje pateikti išaiškinimai dėl faktoringo sandorio esmės, jo teisinės prigimties yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-11 (įskaitant susitarimus prie šios sutarties) ieškovas UAB „Žydra“ (klientas) įsipareigojo perleisti AB SEB bankui (buvęs pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas), kaip finansuotojui, reikalavimo teises į UAB „Nomera“ ir mokėti bankui sutartyje nustatytus mokesčius, o bankas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti į kliento sąskaitą faktoringo avansą bei faktoringo likutį. 2008 m. liepos 10 d. susitarimu Nr. 4 prie faktoringo sutarties buvo nustatyta, kad debitoriui UAB „Nomera“ taikomas faktoringo limitas – 450 000 Lt, faktoringo avansas sudaro 90 procentų. Taigi faktoringo sutarties pagrindu tarp jos šalių susiklostė dvejopo pobūdžio teisniai santykiai: 1) finansavimo, kurių pagrindu finansuotojas (AB SEB bankas) įsipareigojo teikti klientui (UAB „Žydra“) finansavimą, susijusį su prekių pardavimu pirkėjui UAB „Nomera“; 2) reikalavimo perleidimo, kurių pagrindu klientas (UAB ,,Žydra“) įsipareigoja perleisti finansuotojui (AB SEB bankui) piniginį reikalavimą į UAB „Nomera“.
2008 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26 ir šios sutarties pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 10315, Nr. 10316, Nr. 10317, Nr. 10318, Nr. 10319, Nr. 10320 ir Nr. 10346 ieškovas BUAB „Žydra“ pardavė apeliantui UAB „Nomera“ prekių už 495 963,98 Lt su PVM (teismo sprendime netiksliai nurodyta šių sąskaitų suma – 492 962,98 Lt). Byloje esantys ieškovo BUAB „Žydra“ sąskaitos išrašai įrodo, kad pagal nurodytas ginčo sąskaitas trečiasis asmuo (finansuotojas) AB SEB bankas sumokėjo ieškovui BUAB „Žydra“ 445 467,54 Lt (teismo sprendime netiksliai nurodyta ši suma – 443 666,68 Lt). Ši suma atitinka 90 procentų ieškovo atsakovui išrašytų ginčo sąskaitų bendros sumos (494 963,98 Lt). Likusios 10 procentų sąskaitų sumos (49 496,44 Lt), t. y., faktoringo likučio ieškovas iš finansuotojo AB SEB banko negavo. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog finansuotojas AB SEB bankas sumokėjo ieškovui BUAB „Žydra“ faktoringo avansą, kuris sudaro 90 procentų ginčijamų sąskaitų bendros sumos (445 467,54 Lt), darytina išvada, kad nurodytai sumai ieškovas neteko reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Nomera“, o tokia reikalavimo teisė perėjo finansuotojui AB SEB bankui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į apeliantą ta apimtimi, kuria buvo finansuotos ginčo sąskaitos pagal faktoringo sutartį, yra teisingos ir pagrįstos. Kadangi skundžiamame sprendime buvo netiksliai nurodyta ginčijamų sąskaitų bendra suma (492 962,98 Lt) bei AB SEB banko pagal ginčijamas sąskaitas atlikta mokėjimų suma (443 666,68 Lt), todėl teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patikslintina, nurodant, kad, AB SEB bankui finansavus 445 467,54 Lt ginčijamų sąskaitų sumos, nurodyta dalimi (445 467,54 Lt) ieškovo BUAB „Žydra“ reikalavimai pripažintini nepagrįstais, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini.
Apelianto UAB „Nomera“ nuomone, ieškovas neturi jokių reikalavimo teisių į jį (apeliantą) pagal ginčo sąskaitas, nes jis (ieškovas) perleido visas reikalavimo teises (įskaitant faktoringo likutį – 10 procentų ginčo sąskaitų bendros kainos) pagal ginčo sąskaitas trečiajam asmeniui AB SEB bankui (faktoringo sutarties 3 p.). Teisėjų kolegija su šiais apelianto motyvais nesutinka. Faktoringo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad reikalavimo teisės laikomos perleistomis bankui nuo sąskaitos su reikalavimu teisių perleidimą liudijančiu įrašu išrašymo momento. Šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai pagal ginčo sąskaitas, kuriose buvo numatytas faktoringo sutarties 3 punkte minimas įrašas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinu, tai savaime nesuponuoja pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje situacijoje faktoringo likučio dydžio reikalavimas pagal ginčo sąskaitas nepriklausė ieškovui BUAB „Žydra“. Bylos duomenimis įrodyta, kad faktiškai AB SEB bankas finansavo ginčo sąskaitas tik faktoringo avanso dydžiu (90 procentų), neįvykdžius faktoringo sutarties sąlygų, klientas (ieškovas) negavo iš banko faktoringo likučio (10 procentų ginčo sąskaitų sumos). Todėl pripažintina, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo to, ko jis (ieškovas) negavo pagal ginčo sąskaitas faktoringo sutarties pagrindu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Žydra“ nurodyti teiginiai, kad jis susigrąžino reikalavimo teises į UAB „Nomera“ iš AB SEB banko nėra įrodyti (CPK 178-179 str.). Reikalavimo perleidimo (grąžinimo) faktą ieškovas įrodinėja Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, kurioje buvo patvirtintas AB SEB banko 1 083 317,37 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Žydra“ bankroto byloje, ir AB SEB banko 2009 m. kovo 10 d. raštu Nr. 08.04.08-03830. Teisėjų kolegija teigia, kad trečiojo asmens (finansuotojo) AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinamas BUAB „Žydra“ bankroto byloje nėra reikalavimo teisės perleidimo pagrindas. Pagal faktoringo sutarties 32 punktą reikalavimo teisės grąžinimas įforminamas vienašaliu banko raštu, o klientas laikomas grąžintos reikalavimo teisės savininku nuo tos dienos, kurią klientas (ieškovas) sumokėjo visas banko reikalaujamas sumas. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų apie BUAB „Žydra“ atsiskaitymą su finansuotoju AB SEB banku pagal faktoringo sutartį. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovas (jo atstovas bankroto administratorius) taip pat patvirtino, kad nėra atsiskaityta su banku, todėl nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimo teises iš AB SEB banko perėmė (susigrąžino) ieškovas BUAB „Žydra“. Reikalavimo teisių perleidimą (grąžinimą) neįrodo ir AB SEB banko 2009 m. kovo 10 d. raštas Nr. 08.04.08-03830, kuriuo remiasi ieškovas, nes jame (rašte) nėra jokių nuostatų apie reikalavimo teisių grąžinimą ieškovui BUAB „Žydra“. Priešingai nei teigia ieškovas, AB SEB banko 2013 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr.01.10.02-15743, kurį apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliantas, nurodyta, kad AB SEB bankas nėra perleidęs reikalavimo draudimo bendrovei Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui nei jokiam kitam subjektui pagal ginčijamas sąskaitas.
Spręsdama dėl likusios reikalavimo sumos, šiuo atveju 49 496,44 Lt (494 963,98 - 445 467,54) pagrįstumo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino faktines bylos aplinkybes apie atsakovo atliktus mokėjimus ieškovui (CPK 185 str.), todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra apmokėjęs ieškovui likusios finansuotų sąskaitų sumos. Teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų viseto privalo padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Iš byloje esančių ginčo PVM sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad pagal šias sąskaitas ieškovas pardavė apeliantui baltą cukrų ir chalvą. Sąskaitos buvo išrašytos nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą pirkėjas UAB „Nomera“ įsipareigojo sumokėti pardavėjui prekių kainą per 90 kalendorinių dienų po prekių perdavimo pirkėjui, pinigus pervedant į pardavėjo (ieškovo) BUAB „Žydra“ atsiskaitomąją sąskaita banke (sutarties 4.3 p.). Byloje esantys atsakovo sąskaitų išrašai įrodo, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d. atsakovas UAB „Nomera“ sumokėjo ieškovui 1 401 557 Lt. Mokėjimai buvo atliekami į ieškovo BUAB „Žydra“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Mokėjimų pavedimuose nebuvo detalizuota pagal kokią konkrečią sutartį ir sąskaitą atliekamas mokėjimas, tačiau mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad atliekami mokėjimai „už cukrų“, „išankstinis apmokėjimas už prekes“ ir pan. Byloje nenustatyta, o ir teismo posėdžio pirmosios instancijos metu ieškovas nepagrindė, kad iki ginčijamų sąskaitų išrašymo atsakovas turėjo pradelstų mokėjimų ieškovui pagal kitas sutartis. Byloje neįrodyti ir kiti ieškovo teiginiai, kad nurodyti mokėjimai buvo atliekami tik pagal kitas ieškovo atsakovui išrašytas sąskaitas. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis apie atsakovo ieškovui atliktų mokėjimų aplinkybes: mokėjimų terminus, mokėjimai buvo atliekami į ieškovo (pardavėjo) atsiskaitomąją sąskaitą, t. y., mokėjimai iš esmės atitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, atliekant mokėjimus buvo nurodoma tokių mokėjimų paskirtis, kuri iš esmės atitiko ginčo sąskaitomis perduotas prekes, darytina įtikinama išvada, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d. atsakovo atlikti mokėjimai ieškovui apėmė finansuotojo AB SEB banko nepadengtą ginčo sąskaitų likutį (10 proc. sąskaitų sumos - 49 496,44 Lt). Byloje esantys duomenys apie vėlesnius (po ginčo sąskaitų išrašymo dienos) šalių komercinius santykius bei sutartinius įsipareigojimus pagal 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutartį, 2008 m. lapkričio 13 d. vekselį (vekselio davėjas – UAB „Žydra“), kitos ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos (2008 m. spalio – lapkričio mėn.) tokių mokėjimu nepaneigia. Ieškovas šių faktinių aplinkybių nenuginčijo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovui jo reikalaujamą skolą (banko nefinansuotą faktoringo sutarties pagrindu), todėl teismo sprendimą keičia: sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovo 49 296,30 Lt skolos bei 6 procentų dydžio palūkanų, naikintina ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimo išlaidų
Patenkinus apeliacinį skundą ir tuo pagrindu keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškinys atmetamas visa apimtimi), atsakovas (apeliantas) UAB „Nomera“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas turėjo 800 Lt bylinėjimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo apelianto (atsakovo) naudai.
Patenkinus apeliacinį skundą, bylą laimėjusi šalis (šiuo atveju atsakovas UAB „Nomera“) taip pat įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Nomera“ prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (žyminio mokesčio ir išlaidų už teismo procesinių dokumentų parengimą).
Apeliantas pateikė įrodymus apie sumokėtą 1 479 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Apeliantui grąžintinas jo sumokėtas 1 479 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nes jo apeliantas neturėjo mokėti (CPK 83 str. 1 d. 8 p.; 87 str. 5 d.). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantas nepateikė įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Apeliantui UAB „Nomera“ priėmus palankų procesinį sprendimą, naikintinos ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi apelianto turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Žydra“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nomera“ 49 296,30 Lt skolos ir 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (49 296,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nomera“ iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Nomera“ (į. k. 179405388) 1 479 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt devynių litų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (2013 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimas Nr. 12152).
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 501 778,48 Lt dydžio atsakovo UAB „Nomera“ (į. k. 179405388) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o, nesant šio turto ar jo trūkstant, piniginių lėšų areštą.
Nutartį išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registrui.