Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui P. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, institucijos, duodančios išvadą byloje, argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

1 III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Nustatyta, kad (duomenys neklebtini) tarp P. M. ir G. M. buvo sudaryta santuoka (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3, 27). Santuokos metu šalys susilaukė vaiko: sūnaus Ą. M., gimusio (duomenys neklebtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 38). Šalys 2013 m. lapkričio 13 d. įgijo 2/3 dalis 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), adresu (duomenys neklebtini), ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonę 5800 VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neklebtini), VIN (duomenys neklebtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 20).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo mėn. šeima nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, jai vienai tenka pareiga rūpintis šeima, išlaikyti sūnų, su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, nebendrauja nuo 2019 m. kovo mėn., atsakovas gyvena Norvegijoje.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

11. Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

12. Įvertinus teismo posėdžio metu pateiktą ieškovės prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos paaiškinimus dėl atsakovo elgesio, susijusio su lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitų pareigų nevykdymu, sprendžiama, jog sutuoktiniai nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba, dėl to pripažįstama, kad jie abu pažeidė CK 3.27 straipsnyje numatytas sutuoktinių pareigas ir dėl to santuoka iširo dėl abipusės kaltės.

13. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šalys jau nuo 2019 m. kovo mėn. negyvena bendro šeimyninio gyvenimo, bendro ūkio neveda. Tai suponuoja išvadą, jog šiuo metu šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl nustačius, kad abu sutuoktiniai pažeidė CK 3.27 straipsnyje numatytas sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti po santuokos sudarymo turėtą pavardę, o atsakovo pavardės nekeisti. Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, nutraukus šalių santuoką, ieškovei paliekama po santuokos turėta jos pavardė, o atsakovui santuokos metu jo turėta pavardė, atitinkamai „M.“ ir „M.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

15. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, dėl to išlaikymas jiems vienam iš kito nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

17. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamo turto ir registruojamo kilnojamo turto (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 30 – 31). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo dalintiną turtą: 2/3 dalis 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), adresu (duomenys neklebtini), 2013 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6517 pagrindu ir transporto priemonę 5800 VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neklebtini), VIN (duomenys neklebtini), 2018 m. rugpjūčio 30 d., kuri įregistruota atsakovo vardu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 20).

18. Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį 2/3 dalis 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), adresu (duomenys neklebtini), ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę, o ieškovei priteisti transporto priemonės vertę atitinkančią 4 000,00 Eur sumą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 121 – 133).

19. Ieškovė prašė turtą dalinti iš esmės lygiomis dalimis, atsakovas prieštaravimų šiam prašymui nepareiškė, dėl to priteisiama ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 1/3 dalį 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonė 5800 VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neklebtini), VIN (duomenys neklebtini), o ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 000,00 Eur dydžio kompensacija už ieškovei priteistiną didesnę turto natūra dalį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko bendravimo tvarkos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo

23. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnamečiam sūnui ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio sūnaus socialiniai ryšiai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė su sūnumi, kuris turi specialiųjų poreikių, visą laiką gyvena kartu, ieškovės teigimu, nuo 2019 m. kovo mėn. atsakovas sūnumi nesirūpina, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

24. CK 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

25. Ieškovė prašo teismo nustatyti jos siūlomą atsakovo P. M. bendravimo su sūnumi Ą. M. tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neribojant laiko ir vietos. Spręsdamas dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, sudaro galimybes skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos Ą. M. teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nepateikė pasiūlymų dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau tėvas su sūnumi nebendrauja. Duomenų, kad vaikas su tėvu nesutartų, kiltų ginčai dėl bendravimo, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė keisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir nėra duomenų, kad atsakovas pažeidinėja vaiko teises, teismas nustato ieškovės ieškinyje siūlomą atsakovo P. M. bendravimo su sūnumi Ą. M. tvarką, t. y. kad atsakovas tėvas P. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku Ą. M. pagal tėvų susitarimą be apribojimų.

26. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti: 40,00 Eur būstui, 150,00 Eur maistui, 140 Eur aprangai, avalynei, 70,00 Eur higienai, specialiųjų poreikių išlaidoms, vaistams, vitaminams, 950,00 Eur mokslams, lavinimui, specialistų priežiūrai, transportui, 120,00 Eur kitoms išlaidoms (laisvalaikis ir kt.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, 2017 m. jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jam pripažinta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, elgesio sutrikimo, jam rekomenduojama teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba; mokyklą arba klasę, skirtą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26, 28 – 29, 39).

28. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur (555,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

29. Ieškovė pateikė su vaiko specialiaisiais poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančius duomenis. Tarp ieškovės ir (duomenys neklebtini) fondo projekto „(duomenys neklebtini)“ 2019 m. liepos 5 d. sudaryta sutartis, pagal kurią mokykla įsipareigojo teikti ugdymo paslaugas vaikui, o ieškovė įsipareigojo mokėti 470,00 Eur per mėnesį už teikiamas paslaugas, 250,00 Eur registracijos mokestį, į metinį mokestį nėra įskaičiuotas mokestis už specialias programas, ugdymą pagal specialius poreikius, taip pat papildomas paslaugas (stovyklos, ekskursijos, išorinio testavimo paslaugos, po pamokinės veiklos ir pan.) (elektroninės bylos apyrašo t. 32 – 37). Ieškovė moka papildomai už logopedo paslaugas 120,00 Eur per mėnesį, 30,00 Eur už vieną psichologinę konsultaciją per savaitę (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 98 – 102). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad papildomai mokykloje mokama 30,00 Eur už maitinimą, 25,00 Eur mėnesinis abonementas į baseiną, dalinasi būsto išlaidas su tėvais, padeda sumokėti mokesčius tėvams, kuriems duoda apie 100,00 Eur.

30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė išlaidas, susijusias su specialiaisiais vaiko poreikiais, t. y. kad vien tik už mokyklos teikiamas paslaugas ir logopedo paslaugas mokama 590,00 Eur, į šią sumą nėra įtrauktos išlaidos už psichologo teikiamas paslaugas, kitas ugdymo paslaugas, vaistus ir t. t., o įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), teismas su vaiko poreikiais susijusių išlaidų dydį laiko įrodytu. Vaikui turint specialiųjų poreikių, 500,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis poreikiams tenkinti yra pakankama.

31. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

32. Atsakovas dirba ir gyvena Norvegijoje. Ieškovės teigimu, atsakovo pajamos per mėnesį siekia nuo 2 800,00 iki 3 000,00 Eur. P. M. turi šiuo sprendimu priteistą transporto priemonę ir 1/3 dalį žemės sklypo. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, nėra. AIS informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas dėl 298,33 Eur skolos UAB „(duomenys neklebtini)“ (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 42 – 47).

33. Ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 28 d. dirba UAB „(duomenys neklebtini)“. Kitų išlaikytinių, be Ą. M., ieškovė neturi. Ieškovei priklauso šiuo sprendimu priteistas nekilnojamas turtas ir transporto vertę atitinkanti piniginė kompensacija. AIS informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų ieškovės atžvilgiu nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 48 – 52). Ieškovės šeimos pajamos vidutiniškai siekia 650,00 Eur (neto) darbo užmokestis, 198,00 Eur neįgalumo išmoka, 57,00 Eur vaiko priežiūros tikslinė kompensacija ir 70,00 Eur išmoka vaikui. Ieškovei tenka ir būsto išlaikymo išlaidos. Duomenų, patvirtinančių su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, ieškovė nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad už komunalinius patarnavimus moka apie 100,00 Eur per mėnesį.

34. Vertinant, ar tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti vaikui prašomą išlaikymą, svarbia laikytina aplinkybe asmens galėjimas gauti didesnes pajamas. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (priešingų duomenų byloje nėra). Todėl turi dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

35. Nustatytų aplinkybių pagrindu, jas vertinant vaiko interesų naudai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnė nepilnamečio vaiko kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimo prievolė, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti šalių nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo periodinių išmokų suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovo kreditorinis įsipareigojimas dėl skolos pagrindo mažinti atsakovo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką nesukuria, nes jo prigimtis leidžia teigti, kad atsakovas jį prisiėmė laisva valia, žinodamas savo pareigą išlaikyti vaiką.

36. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad prašomu priteisti išlaikymo dydžiu bus labiau apsaugoti vaiko interesai, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtą sumą dalinti ne po lygiai, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo P. M. nepilnamečiui vaikui – Ą. M. išlaikymą po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnamečio Ą. M. atstovė pagal įstatymą – motina G. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

37. Šalims išaiškinama, kad ši teismo sprendimo dalis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Bylos rezultatas yra palankus ieškovei, kuri prašo priteisti 181,00 Eur žyminį mokestį ir 700,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 104 – 120). Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.19 punktus prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme. Ieškovės naudai priėmus sprendimą, ieškovei priteisiamos iš atsakovo 881,00 Eur (181,00 + 700,00) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

40. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos ir 7,53 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neklebtini) Kauno m. CMB (įrašo Nr. 300), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo pavardes: ieškovei – „M.“, atsakovui – „M.“.

Priteisti ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), adresu (duomenys neklebtini).

Priteisti atsakovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 2,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neklebtini), adresu Prienų (duomenys neklebtini).

Priteisti atsakovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę 5800 VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neklebtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neklebtini).

Priteisti ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją už atsakovui priteistą didesnę turto natūrą dalį.

Pripažinti atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neklebtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neklebtini), pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neklebtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove motina G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo tėvo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką pagal tėvų susitarimą be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui Ą. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę motiną G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 881,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,53 Eur (septynių eurų ir penkiasdešimt trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, bei valstybės įmonei Registrų centrui santuokos nutraukimo faktui ir turto padalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.