Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1139-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
2A-1139-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14001-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
Atsakovas
UAB „Zaina Pharma“, UAB „Zaina Pharma International“
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1139-653/2014Proceso Nr.2-68-3-14001-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8, 14.4, 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Zaina Pharma“ apeliacinį skundą dėl 2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui UAB „Zaina Pharma International“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo UAB „Zaina Pharma International“ pagal DK 136 str. 3 d., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 827,57 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 926,88 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, 20 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. vasario mėnesį atsakovas gavo antstolio patvarkymą dėl darbo užmokesčio, priteisto Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5908-845/2012, išieškojimo buvusiai darbuotojai K. K.. Ieškovė teigia, kad atsakovo vadovas liepė ieškovei susitarti su K. K., kad pastaroji atsisakytų savo piniginių reikalavimų atsakovo atžvilgiu, priešingu atveju, atsakovo vadovas J. B. pagrasino, kad ieškovė privalės atlyginti visas atsakovo išlaidas, susijusias su skolos K. K. sumokėjimu. Taip pat atsakovo vadovas J. B. grasino kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovės atžvilgiu bei darė kitokio pobūdžio psichologinį spaudimą, siekdamas priversti ieškovę paveikti K. K.. 2013-03-18 atsakovas priėmė iš ieškovės biuro raktus ir informavo, kad ieškovės atžvilgiu pradėtas rimtas tyrimas ir todėl jai nurodė nebūti darbo vietoje, o likti namie. 2013-03-19 ji neapsikentusi pastovaus psichologinio spaudimo, žeminimo bei įžeidinėjimo, pateikė atsakovui prašymą atleisti iš užimamų pareigų DK 127 str. 2 d. pagrindu. Atsakovas, gavęs ieškovės prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, įteikė pakartotinį pranešimą dėl nušalinimo nuo darbo, o 2013-03-20 atsakovo vadovas J. B. telefonu informavo ieškovę, kad ieškovė į darbą nevyktų, kol negaus atskiro nurodymo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ji laikotarpiu nuo 2013-03-20 iki 2013-03-22 į darbą neatvyko. 2013-03-26 atsakovas pranešė apie darbo sutarties nutraukimą DK 136 str. 3 d. pagrindu. Atsakovas, nors ir nutraukė sutartį, tačiau neišmokėjo jai atlyginimo už 2013 m. kovo mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Laikotarpiu nuo 2013-03-20 iki 2013-03-22 neatvykdama į darbą ji vykdė darbdavio nurodymą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė psichologinę traumą, ją pradėjo kankinti padidintas jautrumas, nervingumas ir nemiga. Ieškovė nurodo, kad tokiais veiksmais atsakovas sukėlė jai emocinę depresiją dėl tolimesnės ateities, t.y. ieškovė nuolat gyvendavo laukimo nuotaikomis, tikėdamasi nenumatytų atsakovų veiksmų, kas sukeldavo jai dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi.

Atsakovas UAB „Zaina Pharma International“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė dirbo kaip vienintelė darbuotoja, visiškai administruojanti kasdienius įmonės veiklos procesus. Atsakovo vadovas J. B. 2013 m. vasario mėnesį gavęs antstolio patvarkymą dėl skolos K. K. išieškojimo, sužinojo, kad atsakovo atžvilgiu 2012-12-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5908-845/2012 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo buvusiai atsakovo darbuotojai K. K. be pagrindo buvo priteista skola. Sprendimas už akių priimtas teismui nepavykus įteikti atsakovo adresu siųstų procesinių dokumentų, už kurių priėmimą įmonėje buvo atsakinga ieškovė. Ieškovė galėjo nepriimti teismo siųstos korespondencijos dėl galimai nusikalstamo, sąmoningo ieškovės ir jos geros draugės K. K. susitarimo nepriimti teismo korespondencijos, siekiant, kad iš atsakovo be pagrindo būtų priteistas neegzistuojantis įsiskolinimas. Dėl minėtų galimai nusikalstamų ieškovės veiksmų atsakovas patyrė 10 627,04 Lt nuostolį. 2012-12-28 atsakovo įmonėje atlikus prekių inventorizaciją ir sulyginus faktinius prekių likučius su buhalteriniais duomenimis, buvo nustatytas 1 188,06 Lt vertės prekių trūkumas. Būtent ieškovė įmonėje buvo atsakinga už prekių apskaitą, todėl 1 188,06 Lt žala atsakovui buvo padaryta dėl netinkamo ieškovės darbo pareigų atlikimo. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio ieškovė neapmokėdavo biuro administravimo paslaugas teikiančios įmonės sąskaitų, siųstų įmonei kas mėnesį. Tokiu būdų, susidarę 1 318,67 Lt atsakovo skola UAB „Žirmūnų būstas“, o dėl laiku nesumokėtų įmokų atsakovas patyrė 56,85 Lt nuostolių, priskaičiuotų, kaip atsakovo delspinigių, mokėtinų UAB „Žirmūnų būstas“. Ieškovė dirbdama atsakovo įmonėje sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, nevykdė savo darbo pareigų ir sukėlė atsakovui žalą. 2013-03-18 ir 2013-03-19 atsakovo vadovas, siekdamas išsiaiškinti galimai ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus bei nuostolių įmonei sukėlimą nepriimant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo korespondencijos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5908-845/2012, t. y. siekdamas savarankiškai atlikti vietinį įmonės darbuotojų veiklos auditą, įsakymais nušalino ieškovę nuo darbo. Su šiais atsakovo vadovo įsakymais ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, be to 2013-03-19 įsakyme nurodoma, kad ieškovė privalo atvykti į darbą 2013-03-20. Atsakovo teigimu, 2013-03-20, 2013-03-21, 2013-03-22 ir 2013-03-25 ieškovė į darbą neatvyko pilnas darbo dienas, o atsakovas nesuteikė teisės ieškovei neatvykti į darbą. 2013-03-20 registruotu paštu atsakovas gavo ieškovės 2013-03-19 prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2013-03-22 pagal DK 127 str. 2 d. Ši aplinkybė, atsakovo teigimu, patvirtina, kad ieškovė, sužinojusi apie atsakovo vykdomą jos veiklos patikrinimą, galimas patikrinimo pasekmes bei siekdama būti atleista ne dėl jos pačios kaltės, pateikė minėtą prašymą, kuriame kaip pagrindą nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Kadangi ieškovė nuo 2013-03-20 į darbą nebeatvyko ir atsakovas neturėjo galimybės pasirašytinai įteikti ieškovei atsakymo į jos 2013-03-19 prašymą dėl atleidimo iš darbo, atsakovas 2013-03-21 išsiuntė ieškovei registruotu paštu 2013-03-20 atsakymą į pateiktą prašymą, kuriuo atsisakė ieškovę atleisti iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu, taip pat atsakyme atsakovas paprašė ieškovės per 2 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl registruotų laiškų iš teismo priėmimo, tačiau jokio paaiškinimo iš ieškovės nesulaukė. Atsakovas nurodo, kad ieškovei nuo 2013-03-20 iki 2013-03-22 neatvykus į darbą, atsakovas 2013-03-22 registruotu paštu išsiuntė ieškovei 2013-03-22 prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių. Šį prašymą, pasak atsakovo, ieškovė gavo 2013-03-25, tačiau pasiaiškinimo dėl neatvykimo priežasčių nepateikė bei tą pačią 2013-03-25 dieną vėl neatvyko į darbą. 2013-03-25 ieškovei vėl neatvykus į darbą, nepateikus pasiaiškinimo dėl ankstesnio neatvykimo priežasčių ir nenustačius, kad ieškovė turi nedarbingumą, atsakovas priėmė 2013-03-25 įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d., kadangi ieškovė neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių, traktuojant tai kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo vadovas J. B. telefonu informavo ieškovę, kad ieškovė į darbą nevyktų, kol negaus atskiro nurodymo, neatitinka tikrovės. Priešingai, atsakovas nurodo, kad visi iki tol atsakovo nurodymai neatvykti į darbą buvo fiksuojami įmonės vadovo įsakymais ir pateikiami pasirašytinai. 2013-03-25 buvo surašytas aktas apie ieškovės neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2013-03-20 iki 2013-03-25. Atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2013-03-25, atlikdamas išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio, dengiant ieškovės įsiskolinimą įmonei. Ieškovė paskutinę jos darbo dieną įmonėje turėjo 7 600 Lt avansinį įsiskolinimą. 1 198,30 Lt ieškovės avansinis įsiskolinimas buvo išskaičiuotas iš ieškovei mokėtino darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

panaikinti UAB „Zaina Pharma International“ direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo ieškovei V. B. ir ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu;

laikyti, kad 2011 m. sausio 8 d. darbo sutartis Nr. 01, sudaryta tarp ieškovės V. B., ir atsakovo UAB „Zaina Pharma International“, yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str.);

priteisti ieškovei V. B., iš atsakovo UAB „Zaina Pharma International“, 2260,12 Lt išeitinės išmokos, neatskaičius mokesčių;

priteisti ieškovei V. B., iš atsakovo UAB „Zaina Pharma International“, 2919,78 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. birželio 6 d. (neatskaičius mokesčių);

priteisti ieškovei V. B., iš atsakovo UAB „Zaina Pharma International“, 662,06 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. kovo mėnesį ir 536,24 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių);

priteisti ieškovei V. B. iš atsakovo UAB „Zaina Pharma International“, 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmesti.

Teismas nustatė, kad ieškovė V. B. ir UAB „Zaina Pharma International“ 2011-01-08 sudarė darbo sutartį Nr. 01, pagal kurią ieškovė nuo 2011-01-21 priimta į biuro vadovės pareigas. Taip pat nustatyta, kad atsakovo 2013-03-25 įsakymu ieškovė V. B. buvo atleista iš užimamų pareigų nuo 2013-03-25 pagal DK 136 str. 3 d. už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 25 d.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji neatvyko į darbą, nes įmonės vadovas J. B. jai davė nurodymą neatvykti į darbą. Ieškovė teisme paaiškino, kad įmonės vadovo J. B. sprendimu 2013 m. kovo 18 d. ji buvo nušalinta nuo pareigų vykdymo ir iš jos buvo paimti raktai nuo biuro patalpų, 2013 m. kovo 19 d. jai atvykus į darbą taip pat buvo duotas nurodymas tą dieną nevykdyti darbo pareigų ir nebūti darbe. Be to, ieškovė yra nurodžiusi, kad 2013 m. kovo 20 d. jai skambino J. B. ir paaiškino, kad ji yra nušalinta nuo darbo iki atskiro patvarkymo. Teismo posėdžio metu J. B. teigė, kad ieškovė buvo atleista nuo darbo pareigų vykdymo tik 2013 m. kovo 18 d. ir 19 d., taip pat J. B. teigė, kad jis neskambino ieškovei dėl nušalinimo, ir neatsimena, ar apskritai skambino 2013 m. kovo 20 d. (b.l. 141). Tačiau ieškovės telefono abonento numerio pokalbių išklotinė rodo, jog J. B. (tel. Nr. 37060789772) 2013 m. kovo 20 d. skambino ieškovei du kartus (b.l. 151). Be to, byloje nustatyta, kad UAB „Zaina Pharma International“ direktoriaus 2013 m. kovo 18 d. įsakymu ieškovei buvo duotas nurodymas, jog ieškovė 2013 m. kovo 18 d. yra atleista nuo pareigų atlikimo ir buvimo UAB „Zaina Pharma International“ patalpose ir kad ieškovės prašoma tos dienos darbo valandomis likti namuose. UAB „Zaina Pharma International“ direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu ieškovei taip pat buvo duotas nurodymas, jog ieškovė 2013 m. kovo 19 d. yra atleista nuo pareigų atlikimo ir buvimo UAB „Zaina Pharma International“ patalpose ir ieškovės buvo prašoma tos dienos darbo valandomis likti namuose. Esant tokioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad ji neatvyko į darbą įmonės vadovo nurodymu. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jau įteikiant 2013 m. kovo 19 d. įsakymą jai buvo pasakyta, kad jai nebus leista atvykti į darbą be atskiro nurodymo.

Žemesnės instancijos teismas

Nors atsakovo atstovas teisme tvirtino, jog ieškovei negalėjo būti duotas žodinis nurodymas, nes visi nurodymai buvo rašytiniai, tačiau darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kad įmonėje buvo laikomasi tokios praktikos. Kiti bylos įrodymai taip pat teismui leido spręsti, kad ieškovė V. B. įmonės vadovo žodiniu patvarkymu buvo nušalinta nuo pareigų neapibrėžtam laiko tarpui. Iš 2013 m. kovo 18 d. akto matyti, kad iš ieškovės buvo paimti biuro raktai, taip pat liudytoja A. Š. teisme paaiškino, kad J. B. jai liepė neįleisti V. B. į biuro patalpas be jo žinios.

Šalies argumentai

Ieškovė įmonės vadovui 2013 m. kovo 19 d. buvo įteikusi prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių (DK 127 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ieškovės neinformavo apie priimtą sprendimą dėl pateikto prašymo, nors telefonu tą dieną skambino net du kartus. Iš UAB „Zaina Pharma International“ vadovo J. B. 2013 m. kovo 20 d. rašto, kuriuo ieškovei atsakoma į jos prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, taip pat yra aišku, jog įmonės vadovui J. B. yra žinoma apie ieškovės neatvykimą į darbą tą dieną. Minėtą atsakymą įmonė išsiuntė ieškovei registruotu laišku ir jame nurodė, kad vis dar laukia paaiškinimo dėl 2013 m. kovo 18 ir 19 d. įsakymuose nurodytų aplinkybių (b.l. 109). Tai teismui leido spręsti apie tai, jog ieškovė nebuvo darbe administracijos nurodymu.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui yra nurodęs, jog ieškovė yra praradusi pasitikėjimą dėl, atsakovo nuomone, buvusių susitarimų su kita įmonės darbuotoja K. K.. Tas aplinkybes teisme paaiškino liudytojas A. A.. Iš šio liudytojo parodymų teismas sprendė, kad įmonės vadovas J. B. buvo nusprendęs neleisti ieškovei atvykti į įmonės biurą, kol nebus išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su galimais jos lojalumo pareigos pažeidimais. Kaip jau minėta, iš J. B. 2013 m. kovo 20 d. rašto turinio matyti, kad tokios aplinkybės 2013 m. kovo 20 d. dar nebuvo išsiaiškintos.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus pagal jų visumą, teismas darė išvadą, kad UAB „Zaina Pharma International“ vadovo sprendimas skirti ieškovei drausminę nuobaudą už neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 25 d. be svarbių priežasčių, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismas vertino, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių, nes jos neatvykimą lėmė darbdavio veiksmai. Pats darbdavys sukūrė situaciją, dėl kurios ieškovė neturėjo protingos galimybės atvykti į darbą ir vykdyti darbo funkcijas. Teismas konstatavo, kad skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys piktnaudžiavo administraciniais įgaliojimais, nesiekė bendradarbiauti ir pažeidė pagrindinį darbo santykių reguliavimo principą – sąžiningumą (DK 35 str.). Dėl to ieškovei skirta nuobauda panaikinama, o jos atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui yra nurodęs, kad ieškovė pažeidė lojalumo pareigą, bet objektyvių įrodymų apie tai byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kaip nors būtų susijusi su 2012 m. spalio mėnesį įmonei adresuoto laiško nepriėmimu. Skirtingai nei teigia atsakovas, Lietuvos pašto 2013-03-20 pažymoje (b.l. 198) nėra nurodyta apie tai, dėl kokių priežasčių laiškas nebuvo įteiktas įmonei ir kad V. B. kaip nors su tuo yra susijusi. Be to, 2013 m. kovo 25 d. įsakymu ieškovei už tai nebuvo skirta drausminė nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu teismas taikė Darbo kodekso 300 str. numatytas teisines pasekmes. Ieškovė V. B. nurodė, kad ji nepageidauja toliau tęsti darbo santykius, todėl darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, jai priteisiama DK 140 str. numatyta išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, o darbo sutartis laikoma nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti 827,57 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. kovo mėnesį ir 926,88 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nurodo, kad šios išmokos jai nebuvo išmokėtos atleidimo iš darbo metu. Atsakovas neneigia, kad priskaitytos sumos ieškovei nebuvo išmokėtos. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad šią sumą įskaitė į ieškovei permokėtą avansą. Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį taip pat nurodyta, kad darbo užmokestį už 2013 m. kovo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbdavys įskaitė į ieškovei suteiktą ir negrąžintą avansą (b.l. 168). Tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek liudytojas A. A., kuris ginčo laikotarpiu įmonėje ėjo vyriausiojo buhalterio pareigas, paaiškino, kad joks avansas ieškovei nebuvo išmokėtas, o šią sumą darbdavys įskaitė į ieškovei suteiktą paskolą pagal paskolos sutartį. Atsakovo pateiktas 2012 m. gruodžio 27 d. Skolų suderinimo aktas patvirtina, kad šalys, t.y. V. B. ir UAB „Zaina Pharma International“ 2012 m. kovo 1 d. buvo sudariusios paskolos sutartį ir kad paskolos likutis 2012 m. gruodžio 27 d. yra 7600 Lt (b.l. 167). Teismas pažymėjo, kad DK 223 str., nustatantis išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus, nenumato darbdaviui teisės daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, siekiant padengti darbuotojo įsiskolinimą įmonei pagal paskolos sutartį. Kita vertus atsakovas, kaip kreditorius pagal paskolos sutartį, teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo reikalavimo teisė buvo pagrįsta, t.y. kad atsakovas darbo sutarties nutraukimo metu apskritai turėjo galiojantį priešpriešinį reikalavimą į ieškovę (CK 6.130 str.). Taip pat pažymėjo, kad daryti išskaitas iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas draudžia DK 226 str. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad darbdavys neatsiskaitė su ieškove nesant tam įstatyme numatyto pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

VšĮ Centro poliklinikos išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovė V. B. iškart po jos atleidimo 2013 m. balandžio 2 d. kreipėsi į gydytoją neurologą, skųsdamasi padidėjusiu jautrumu, sutrikusiu miegu, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas (b.l. 154). Ieškovė taip pat nurodo, kad darbdavio veiksmai siekiant ją atleisti iš darbo buvo kryptingi, darbdavys demonstravo savo jėgą prieš darbuotoją, siekė ją įbauginti, menkinti ieškovės garbę ir orumą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti dėl tokio darbdavio atstovo bendravimo su ieškove, nes tas aplinkybes teisme patvirtino liudytoja J. M.. Teismas vertino, kad šie ieškovės argumentai iš esmės pagrindžia ieškovės patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas neįvertino atsakovo 2013-03-22 prašymo ieškovei paaiškinti neatvykimo į darbą priežastis; atsakovo 2013-03-25 akto, konstatuojančio apie ieškovės neatvykimą; atsakovo 2013-03-25 akto; 2012-12-27 skolų suderinimo akto, pagal kurį ieškovei suteiktos paskolos likutis yra 7600 Lt; 2013-03-27 AB Lietuvos pašto pažymos dėl siuntos neįteikimo; 2012-12-31 prekių trūkumo akto.

Teismas neteisingai vertino liudytojos A. Š. paaiškinimus: kadangi liudytoja pasirašė 2013-03-25 aktą, todėl ieškovės buvo prašoma pasilikti namuose 2013 m. kovo 18-19 d.d., o kovo 20, 21 22 ir 25 d. ieškovė nepranešė ir A. Š. priežasčių, dėl kurių negalėjo dirbti minėtomis dienomis.

Teismas nevertino atsakovo geranoriškumo ieškovės atžvilgiu, t.y. atsakovas skolino pinigus ieškovei ir neprašė išieškoti prekių trūkumo. Teismas pažeidė DK 35 str. 1 d., nepagrįstai remdamasis ieškovės ir liudytojos A. Š. parodymais.

2013-02-11 ieškovė buvo susitarusi dėl 2013-02-19 atsakovo verslo susitikimo, todėl atsakovas galėjo skambinti ieškovei dėl šių reikalų. Dėl to atsakovas nurodė ieškovei atvykti 2013 m. kovo 19 d. 8.30 val. ir 2013 m. kovo 20 d. 8.30 val. Atsakovė, supykusi, kad nuo 2013 m. kovo 18 d. vyksta jos darbo veiklos patikrinimas, 2013-03-19 pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų nuo 2013-03-22.

2013-03-18 ir 19 atsakovo įsakymų vertimas iš anglų į lietuvių kalbą nėra tikslus, kadangi lietuviškame vertime nepasakoma, kad ieškovė įpareigota būti pasiekiama darbo valandomis darbdaviui prašant. Atsakovas buvo nurodęs įsakymų turinį, bet teismas į tai neatsižvelgė.

Atsakovė atvyko į darbą 2013-03-19, kas patvirtina, jog jai buvo žinomas įpareigojimų turinys.

Telefoninių pokalbių turinys nėra įrodytas ir prieštarauja 2013-03-22 atsakovo prašymo paaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Kadangi pokalbiai vyko kovo 20 d. 12.26 val. ir 15.08 val., jie neturi reikšmės, nes ieškovė turėjo atvykti į darbą 8.30 val.

2013-03-19 įsakymą ieškovei įteikė ne įmonės vadovas, o finansininkas A. A., kurio nurodymai neatvykti į darbą, jei tokie būtų, nepriklauso jo kompetencijai.

Nurodymai ieškovei buvo duodami raštu. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog buvo susiklosčiusi žodinių nurodymų teikimo praktika, o dėl atsakovo nurodymų ginčas nekilo.

Liudytojo A. A. parodymai neįrodo, jog įmonės vadovas buvo nusprendęs neleisti ieškovei atvykti į įmonės biurą, kol nebus išaiškintos tam tikros aplinkybės. Liudytojas nepasakė, kad ieškovė galėjo neateiti daugiau kaip vieną dieną. Jokie faktai, kad ieškovė nebuvo įleista į biurą byloje nenustatyti.

Šalies argumentai

Ieškovė neįrodė, kad 2013 m. kovo 20-25 d. ji neatvyko į darbą darbdavio nurodymu, nors turėjo atvykti ir dirbti.

7600 Lt skolos likutis yra avansinis darbo užmokesčio mokėjimas. Jis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo užskaityti iš ieškovės skolos likučio pagal DK 224 str. 2 d. Dėl to reikalavimas dėl neišmokėjo darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas priteisimo turėjo būti atmestas.

Vertinant liudytojos J. M. parodymus, teismas neįvertino, kad ši liudytoja melavo, jog dirbo pas atsakovą. Byloje nėra įrodymų, kad būtent atsakovo veiksmai buvo ieškovės ligos priežastimi. Ieškovė pati siekė nutraukti darbo santykius, todėl darbo santykių nutraukimo faktas negalėjo būti išgyvenimų priežastimi.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad šiuo atveju reikia vertinti ne tik atsakovo įsakymus dėl nušalinimo, bet ir 2013-03-18 priėmimo-perdavimo aktą, kuris patvirtina, jog iš ieškovės buvo paimti biuro raktai, todėl ieškovė net ir norėdama nebūtų galėjusi atvykti į biurą. Liudytoja A. Š. patvirtino, kad atsakovo vadovas liepė neįleisti ieškovės į biurą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo darbo santykių pradžios visi nurodymai būtų buvę tik rašytinės formos. 2013-03-20 atsakovo atsakyme dėl ieškovės prašymo nutraukti darbo sutartį nurodyta, kad laukiama pasiaiškinimo dėl pašto siuntų priėmimo, tačiau nekeliamas klausimas dėl ieškovės nebuvimo darbe, todėl atsakovui buvo žinoma apie ieškovės neatvykimą į darbą. 2013-03-22 atsakovo prašymas nurodyti neatvykimo į darbą priežastis buvo išsiųstas dar 2013-03-21, kas patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė į darbą neatvyks 2013-03-22. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad ieškovė bendravo su atsakovu. Liudytojas A. A. patvirtino, kad nuo 2013-03-20 iki 2013-03-25 telefonu bendravo su ieškove, tačiau jam jokių klausimų dėl neatvykimo į darbą nekilo.

LR DK 224 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet galimi išskaitymai iš darbo užmokesčio. Šiuo atveju išskaitas dėl skolos pagal paskolos sutartį CK daryti draudžia, be to, atsakovas neįrodė visų įskaitymų sąlygų pagal CK 6.130 str. Be to, DK 225 str. riboja daromų išskaitymų dydį, i 226 str. draudžia daryti išskaitymus iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Šalies argumentai

Ieškovės neturinės žalos faktą patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojos J. M. parodymai. Tinkamas darbo santykių įforminimas buvo atsakovo pareiga, todėl tai, kad atsakovas apie darbo santykius su J. M. atsakovas nepranešė VSDFV, nepaneigia fakto, kad liudytoja dirbo pas atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo. Taip pat įrodymai turi būti vertinami ne atsietai viena nuo kito, o atsižvelgus į jų visumą (CPK 185 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2011-01-08 sudarė darbo sutartį Nr. 01, pagal kurią ieškovė nuo 2011-01-21 priimta į biuro vadovės pareigas. Taip pat nustatyta, kad atsakovo 2013-03-25 įsakymu ieškovė V. B. buvo atleista iš užimamų pareigų nuo 2013-03-25 pagal DK 136 str. 3 d. už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 25 d.

Šalys skirtingai aiškina ieškovės neatvykimo į darbą priežastis: ieškovė nurodė, kad ji neatvyko į darbą darbdavio nurodymu, atsakovas tai neigia ir vertina atsakovės neatvykimą į darbą kaip pravaikštą.

Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas ištyrė jo nurodytus įrodymus, tačiau iš esmės apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų įvertinimu, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Vertinant atsakovo 2013-03-22 prašymą ieškovei pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių, pažymėtina, kad šis raštas ieškovei buvo įteiktas tik 2013-03-25 (1 t. b.l. 158) , t.y. tą dieną, kai atsakovas priėmė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Kartu atsižvelgtina į tai, kad 2013-03-20 rašte atsakovas nekelia klausimo dėl ieškovės neatvykimo į darbą. Priešingai, iš šio rašto matyti, kad atsakovas dar tuo metu nebuvo baigęs tirti aplinkybes, dėl kurių nušalino ieškovę nuo pareigų atlikimo 2013-03-18 ir 2013-03-19. Iš 2013-03-18, 2013-03-19 atsakovo įsakymų turinio matyti, kad ieškovės nušalinimo nuo pareigų tikslas – atlikti ieškovės veiksmų tyrimą ir įvertinimą; vykdyti veiklą ieškovei nedalyvaujant iki bus priimtas sprendimas.

Vertinant 2013-03-25 akto turinį (b.l. 189), atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė neatvyko į darbą akte nurodytomis dienomis, kad ieškovė žinojo atsakovo 2013-03-18 ir 2013-03-19 įsakymų turinį. Minėtas aktas surašytas ieškovei nedalyvaujant ir byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas iki šio akto surašymo domėjosi ieškovės neatvykimo į darbą priežastimi. Be to, teismo išsamiai ištirti kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės neatvykimas darbą sąlygojo darbdavio nurodymai ir veiksmai.

Liudytoja A. Š., pasirašiusi minėtą aktą, teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovo vadovas J. B. jai liepė neįleisti V. B. į biuro patalpas be jo žinios. Šie liudytojos parodymai patvirtina ieškovės teiginius dėl tikrosios neatvykimo į darbą priežasties ir neprieštarauja akto turiniui.

Išvadą, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl darbdavio veiksmų ir jų nurodymų, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: šalių paaiškinimai, 2013-03-18 priėmimo-perdavimo aktas (1 t. b.l. 13), atsakovo įsakymai dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų 2013-03-18 ir 19 d. bei raktų nuo biuro patalpų paėmimo; 2013-02-20 atsakovo raštas, iš kurio matyti, kad atsakovas nesidomėjo ieškovės neatvykimo į darbą priežastimis ir tuo metu dar nebuvo baigtas tyrimas, dėl kurio ieškovė buvo nušalinta nuo darbo kovo 18 ir 19 dienomis; atsakovo paaiškinimų, jog ieškovei nebuvo skambinta kovo 20 d., prieštaravimas telefoninių pokalbių išklotinei, iš kurios matyti, kad buvo skambinta net du kartus; liudytojo A. A., pasirašiusio 2013-03-25 aktą, parodymai, kad jis nesidomėjo dėl ko ieškovė neatvyko į darbą, kad ieškovei nebuvimo darbe metu galėjo būti skambinta (2 t. b.l. 34, 35).

Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, dalis įrodymų (įsakymų vertimai, kuriuos apeliacinės instancijos teisme atsakovas ginčija) buvo pateikta teismui paties atsakovo iniciatyva (1 t. b.l. 112-117). Dėl to šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako. Kita vertus, šie įrodymai neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių: kaip buvo minėta, ieškovės neatvykimo į darbą priežastis patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o paties atsakovo pateiktų vertimų galimas neesminis netikslumas šios išvados nepaneigia. Apelianto argumentai, kad ieškovės atleidimas nuo buvimo biure 18 ir 19 d. nelaikytinas nušalinimu nuo darbo, nes jai buvo mokamas darbo užmokestis, nelaikytini reikšmingi, nustatant šioje byloje reikšmingą faktą ar ieškovė neatvyko į darbą (biurą) kovo 20-25 d. be svarbių priežasčių. Kita vertus, pats atsakovas teigė, jog prarado pasitikėjimą ieškove ir siekė išsiaiškinti visas aplinkybes be ieškovės buvimo darbo vietoje; savo procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažino, kad 18 ir 19 d. jis nušalino ieškovę nuo darbo (b.l. 97), taip pat ir įsakymuose atsakovas nurodė, kad minėtomis dienomis atleidžia ieškovę nuo pareigų atlikimo (2 t. b.l. 66-71). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojos M. J. parodymais, tuo labiau, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas J. B. neginčijo fakto, jog ši liudytoja buvo susijusi su įmone darbo teisniais santykiais, priešingai, paaiškino, kad liudytojos, kurias prašė iškviesti ieškovė ( M. J. ir A. Š.) buvo atleistos iš darbo dėl savo pareigų neatlikimo (1 t. b.l. 140).

Papildomai teismas pažymi, kad net ir darant prielaidą (kuri, kaip minėta, nėra šioje byloje įrodyta), kad ieškovė neatvyko į darbą be atskiro atsakovo nurodymo, susiklosčiusi situacija, kuomet atsakovas teigė praradęs pasitikėjimą ieškove, dėl ko nušalino ieškovę nuo pareigų atlikimo ir nerodė suinteresuotumo toliau ieškovei pavesti atlikti darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas biuro patalpose, o ieškovė tuo metu pateikė atsakovui prašymą nutraukti darbo sutartį, suponuoja išvadą, kad atleidimas iš darbo nėra proporcinga atsakovo parinkta drausminė nuobauda, reaguojant į ieškovės neatvykimą į darbą.

Apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškovės lojalumo pareigos pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, šios aplinkybės nėra susijusios su ieškovės atleidimu iš darbo pagrindu.

Iš 2012-12-27 skolų suderinimo akto (1 t. b.l. 167) matyti, kad 7600 Lt suma yra ne avansinis darbo užmokesčio mokėjimas, kaip nurodė apeliantas, o ieškovei suteiktos pagal sutartį paskolos likutis. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad DK 224 str., 226 str. nenumato darbdaviui teisės daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, siekiant padengti darbuotojo įsiskolinimą įmonei pagal paskolos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymo nuostatų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (LR DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

Kaip buvo minėta, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog buvo susijęs sutartiniais santykiais su J. M., todėl aplinkybės dėl šių santykių įforminimo bėra teisiškai reikšmingos, vertinant šios liudytojos parodymus.

Iš ieškovės prašymo nutraukti darbo sutartį matyti, kad ji siekė nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, nei faktiškai buvo atleista. Dėl to vien ieškovės siekis nutraukti darbo sutartį nepaneigia fakto, kad ji patyrė neturinę žalą dėl jos neteisėto atleidimo. Tai, kad neturinę žalą ieškovė patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patvirtina įrodymų visumą – ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai, taip pat dar iki atleidimo iš darbo ieškovės prašyme nutraukti darbo sutartį nurodytos aplinkybės bei 2013-07-03 medicininių dokumentų išraše užfiksuoti pacientės paaiškinimai, jog nusiskundimai sveikatos būkle atsirado po patirto streso darbe. Įvertinus šiuos įrodymus, atleidimo pagrindą ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai neturinės žalos atlyginimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta BurdulienėRūta Petkuvienė