Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2YT-2384-671/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-27
Bylos Nr.: e2YT-2384-671/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00578-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas: D. J.
Suinteresuotas asmuo: S. J., valstybė įmonė Turto bankas
Advokatai: Gintaras Keliauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-2384-671/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00578-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1; 3.4.5.19 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,dalyvaujant pareiškėju D. J., jo atstovei advokatei Rasai Valiukienei,suinteresuotam asmeniui S. J., jo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo) ir suinteresuoto asmens S. J. savarankišką reikalavimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybė įmonė Turto bankas, S. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. J. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jo sutuoktinė L. J.. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. J.. Mirties dieną jis buvo santuokoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, po Z. J. mirties jo turto įpėdiniai buvo jo sutuoktinė, pareiškėjo mama L. J., bei mirusiojo vaikai – pareiškėjo brolis S. J. ir pareiškėjas. Mirusiojo Z. J. palikimą sudaro 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo pat palikimo atsiradimo dienos Z. J. priklausiusį turtą pareiškėjo mama L. J. ėmė valdyti ir prižiūrėti. Minėtame būste pareiškėjo tėvai apsigyveno nuo 1978 m., o vėliau jį įsigijo nuosavybėn. Šis butas tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl L. J., mirus jos sutuoktiniui, rūpinosi visais su jam priklausiusiu turtu susijusiais klausimais, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, prireikus organizavo ir atliko remontą. Šiame bute ji gyveno iki pat savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Mirus L. J. pagal 2023 m. sausio 3 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą 1/2 dalis dalis minėto buto priklauso Z. J., o kita 1/2 dalis šio buto priklauso L. J.. Dėl mirusiojo Z. J. palikimo priėmimo į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Mano, kad šis faktas tik patvirtina aplinkybę, jog savo sutuoktinio palikimą faktiškai priėmė pareiškėjo mama L. J., pradėdama jį valdyti. Po L. J. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Z. J. palikimo perėjimą valstybei, tai pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį Z. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjas turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus savo pareiškimo aplinkybėms pagrįsti ir kad palikėjo palikimas, po jo įvykusios mirties, buvo priimtas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytą 3 mėnesių terminą.

Suinteresuotas asmuo S. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka tik iš dalies ir dėl to, jog pareiškėjas D. J. yra neįgalus ir tam tikra dalimi jam pripažinta protinė negalia, jam paskirtas socialinis globėjas, siekiant užtikrinti, jog butas ir disponavimas juo maksimaliai atitiktu pareiškėjo ir jo teises ir interesus bei palikėjų – Z. ir L. J. tikrąją valią, pareiškė savarankišką reikalavimą atnaujinti jam terminą priimti po Z. J. mirties atsiradusį palikimą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 3 d. indentifikuota ir nustatyta jo tėvo Z. J. dalis ir šis faktas įregistruotas ir išviešintas Nekilnojamo turto registro įstaigoje. Apie tai, kad pareiškėjo tėvas Z. J. turėjo asmeninio nekilnojamo turto suinteresuotam asmeniui tapo žinoma tik 2023 m. balandžio 17 d. gavus iš teismo procesinius dokumentus. Iš pareiškimo ir priedų matyti, jog pareiškėjas D. J. išreiškė valią tęsti L. J. vardu tėvo Z. J. dalies buto įteisinimo procedūrą – juridinio fakto nustatymą (turto dalies įgijimą faktinio valdymo būdu), tačiau teisę į šią dalį turi (turėtų) ir suinteresuotas asmuo S. J., tačiau kitu teisiniu pagrindu. 2014 m. vasario 2 d. testamentu D. J. buvo perleistas tik L. J. turtas, taigi į šią turto sudėtį neįėjo Z. J. turto dalis, todėl L. J. testamentu galėjo perleisti D. J. tik savo asmeninės nuosavybės teisę valdomo buto 1/2 dalį, juo labiau, jog paveldėjimo teisė yra asmeninė ir paveldimas tik palikėjui priklausęs turtas. 1992 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi L. J. įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo S. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog šis butas ar jo dalis priklausė Z. J. asmeninės nuosavybės teise, todėl tėvui mirus, jis savo valios priimti tėvo turtą nereiškė. 2023 m. balandžio 25 d. suinteresuotam asmeniui S. J. išduotas liudijimas, iš kurio matyti, jog dėl Z. J. turto paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, jokie notariniai veiksmai nėra atlikti. Taigi egzistuojant tokiai situacijai, kai visi įstatyminiai įpėdiniai nereiškė valios į tėvo turtą ir neatliko procedūrinių veiksmų, paaiškėjus aplinkybėms, suinteresuotas asmuo teikia prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Paveldėtojais pagal įstatymą yra vaikai (sūnūs) – suinteresuotas asmuo S. J. ir pareiškėjas D. J., todėl S. J. gali išreikšti valią į tėvo Z. J. palikimą. Jis tokius veiksmus atliko ir mano, jog jam, kaip paveldėtojui pagal įstatymą, taip pat priklausytų buto dalis, nežiūrint į tai, jog pareiškėjas D. J. testamento pagrindu paveldėjo mamos L. J. buto dalį. Pareiškėjas D. J. teigia, jog po mamos mirties jos turto dalį testamento pagrindu priėmė jis. Suinteresuotas asmuo neginčija šio fakto, tačiau mano, jog D. J. išduotas 2022 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas nesuteikia teisės paveldėti visos Z. J. turto dalies. Manytina, jog būtų neteisinga, nesąžininga bei būtų pažeistas vaikų lygiateisiškumo, teisių ir interesų pusiausvyros principas, jog tėvo turto dalį paveldėtų tik vienintelis sūnus D. J., be kita ko, tai vargu, ar derėtu su tikrąją tėvo Z. J. valia. Pažymi, kad jis nerealizavo įstatymo suteiktos teisės į palikėjo turtą tik dėl to, jog jam nebuvo žinomas faktas, jog Z. J. yra turto (dalies) savininkas, tačiau tokiai aplinkybei paaiškėjus, jis atlieka procesinius veiksmus, tam, jog paveldėtų dalį turto.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina suinteresuoto asmens pareikšto prašymo pagrįstumo.

Pareiškėjas D. J. atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą prašė šį prašymą atmesti. Nurodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tinkamu pagrindu ir priežastimis termino palikimui priimti atnaujinimui. Suinteresuotas asmuo prašyme nurodo, kad tik šių metų balandžio 17 d. sužinojęs, jog jo tėvui Z. J. asmeninės nuosavybės teise priklausė turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau kitoje prašymo dalyje nurodo, kad jam buvo žinoma, jog jo mamos L. J. vardu tėvai 1992 m. gegužės 14 d. įsigijo minėtą butą, tik jis negalėjęs žinoti, kad dalis šio turto priklausiusi ir Z. J.. Dėl šių priežasčių pareiškėjo brolis po tėvo mirties nesikreipęs dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Tačiau, akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, jog S. J. buvo žinoma, kad tėvai yra įsigiję nekilnojamąjį turtą-butą, kuriame ilgą laiką gyveno, mirus jo tėvui, suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Visuotinai yra žinoma nuostata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jog turtas įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad analogiška teisės nuostata galiojo ir iki 2001 m. liepos 1 d., kuomet L. ir Z. J. įsigijo ginčo butą. Todėl suinteresuoto asmens pasiteisinimai, kad jis nežinojęs, jog dalis mamos vardu registruoto turto priklausė ir jo tėvui, yra ne kas kita, kaip tik teismo klaidinimas ir proceso apsunkinimas bei vilkinimas. Be to, ir kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įpėdiniams motyvuojant, jog jie apie paveldimą turtą nežinoję, turi būti laikomasi nuostatos, kad palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad neteisinga būtų, jei tėvo turto dalį paveldėtų tik vienas sūnus – pareiškėjas, ir vargu, ar tai derėtų su tikrąja jų tėvo valia. Tačiau, pažymėtina, kad Z. J. testamento nepaliko, kas reiškia, kad palikimas turėjo būti priimtas pagal įstatymą, ką padarė jo sutuoktinė L. J., pradėdama palikimą iš karto valdyti. Tuo tarpu, abu mirusiojo vaikai savo paveldėjimo teise nepasinaudojo ir jos neįgyvendino. Dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad tėvo dalis atiteks vienam iš vaikų. Realiai, kaip minėta, šį turtą paveldėjo tik mirusiojo sutuoktinė. Kitų duomenų, apie kitų įpėdinių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti ar kreipusis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, byloje nėra. Iš visų suinteresuoto asmens prašyme nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad S. J. negali susitaikyti su mintimi, kad, nustačius turintį juridinę reikšmę faktą, jog L. J. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, visą butą pagal testamentą paveldės jo brolis, pareiškėjas D. J.. Todėl suinteresuotas asmuo visomis išgalėmis siekia, jog teismas atnaujintų terminą priimti palikimą po tėvo mirties, kas reikštų, kad dalis minėto nekilnojamojo turto atitektų ir S. J., o tokiu būdu, akivaizdžiai būtų pažeisti pareiškėjo interesai. Būtina atkreipti dėmesį, kad S. J. tėvo palikimu susidomėjo tik tuomet, kai sužinojo, jog jo mama yra palikusi testamentą, pagal kurį visą savo turtą palieka sūnui D. J.. Iki to laiko, nuo pat (duomenys neskelbtini), kai mirė Z. J., suinteresuotas asmuo nesidomėjo tėvo palikimu ir niekur dėl jo priėmimo nesikreipė. Negalima sutikti su S. J. motyvais, jog jų mama tik savo dalį norėjo palikti D. J.. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad L. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1978 m. balandžio 17 d. Mirus sutuoktiniui šiame bute ji ir toliau gyveno, jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Akivaizdu, kad ji buvo priėmusi visą savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, ir laikė, kad visas jos vardu registruotas turtas sudaro jos pačios palikimą. Praėjus trylikai metų po sutuoktinio mirties ji surašė oficialųjį testamentą, pagal kurį visą jai priklausantį turtą paliko sūnui D. J.. Manytina, kad būtent tokia valia aiškiai patvirtino jos poziciją, kad ne tik jos dalis, bet visas jos valdoma turtas, neatsižvelgiant į teisės normų nuostatas, turi atitekti jos sūnui D. Tik supratęs šias aplinkybes ir negalėdamas susitaikyti su realia situacija, kad būtina vykdyti mirusiosios valią ir suinteresuotam asmeniui S. J. neteks jokia dalis iš minėto buto, ką jis nedviprasmiškai nurodo ir prašyme, jis nusprendė kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo Z. J. mirties iki šiol yra praėjęs net 21 metų laiko tarpas, per kurį suinteresuotas asmuo jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. O toks pasyvus įpėdinio elgesys taip pat sudaro pagrindą prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. J. atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą pareiškime išdėstytais argumentais ir prašė atmesti suinteresuoto asmens prašymą. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog po Z. J. mirties nei vienas iš jo sūnų nesikreipė dėl po jo mirties likusio palikimo priėmimo. Šį palikimą faktiniu valdymu priėmė Z. J. sutuoktinė L. J.. Suinteresuotas asmuo S. J. šios aplinkybės neneigia ir ją pripažįsta. S. J. nepagrįsti nuogąstavimai dėl galimo ginčo buto praradimo negali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad po Z. J. mirties praėjo beveik 22 metai. Tenkinus S. J. prašymą ir atnaujinus terminą priimti po Z. J. mirties atsiradusį palikimą nukentėtų pareiškėjo D. J. interesai ir tokiu būdu būtų nepaisoma L. J. valios. S. J. prašymą atnaujinti terminą palikimo priėmimui pateikė tik tada, kai į teismą kreipėsi D. J., todėl maytina, kad tokie jo veiksmai yra nesąžiningi.

Suinteresuotas asmuo S. J. teismo posėdžio metu prašė tenkinti prašymą atnaujinti terminą priimti po Z. J. mirties atsiradusį palikimą. Papildomai paaiškino, kad jis nežinojo, jog jo tėvui Z. J. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nesidomėjo, kieno vardu užrašytas šis turtas. Po tėvo mirties suprato, kad turtas paliko mamai L. J.. Manė, kad taip turi būti. Organizavo tiek tėvo, tiek motinos laidotuves. Per mamos laidotuves sužinojo, kad ji testamentu jai priklausiusį turtą paliko broliui D. J.. Jis neprieštarauja, jog brolis gyventų nurodytame bute, tačiau bijo, kad jis dėl savo negalios gali jį prarasti. Todėl atitinkama buto dalis turėtų būti užrašyta jam. Brolis nepriima jo pagalbos. Nežino, kodėl mama visą turtą testamentu paliko broliui. Tėvai jam padėjo įsigyti pirmą būstą. Po mamos mirties nuėjo pas notarą ir parašė pareiškimą dėl tėvo palikimo priėmimo.

Suinteresuoto asmens S. J. atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti prašymą atnaujinti terminą priimti po Z. J. mirties atsiradusį palikimą. Nurodė, kad šiuo atveju būtų nesąžininga, kad visas Z. J. ir L. J. priklausęs butas atitektų tik pareiškėjui D. J.. Dėl pareiškėjo negalios yra didelė grėsmė, kad šis turtas gali atsidurti svetimose rankose. Testamentu L. J. aiškiai išreiškė savo valią D. J. palikti turtą, kuris jai priklausė jos mirties dieną. L. J. po vyro Z. J. mirties neišreiškė valios priimti po jo mirties atsiradusį palikimą ir neatliko įstatymu numatytų teisinių procedūrų. Suiteresuotas asmuo S. J. sužinojęs, kad jo tėvui Z. J. priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš karto kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo D. J. ir suinteresuoto asmens S. J. tėvas Z. J. mirė (duomenys neskelbtini), mama L. J. – (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą Z. J. ir L. J. pagal 2023 sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimą asmeninės nuosavybės teise priklausė po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 2014 m. vasario 19 d. testamentą L. J. visą savo turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, paliko savo sūnui D. J.. Telšių rajono savivaldybės 4-ojo notarų biuro 2022 m. gruodžio 7 d. liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios L. J. testamentinis įpėdinis yra sūnus D. J., priėmęs palikimą 2022 m. gruodžio 7 d. Telšių rajono savivaldybės 4-ojo notarų biuro 2023 m. kovo 21 d. liudijime nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio Z. J. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad L. J. nuo 1978 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. spalio 30 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinio fakto nustatymo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama L. J. po jo tėvo Z. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad L. J., mirus jos sutuoktiniui, rūpinosi visais su jam priklausiusiu turtu susijusiais klausimais, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, prireikus organizavo ir atliko remontą. Suinteresuotas asmuo S. J. su pareiškimu sutinka iš dalies, nurodydamas, kad mirus tėvui Z. J. dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad Z. J. priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), šis turtas turėtų būti paveldėtas įpėdinių pagal įstatymą.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir išklausęs šalių parodymus, daro išvadą jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad L. J. po sutuoktinio Z. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. ir Z. J. santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po Z. J. mirties L. J. liko gyventi nurodytame bute ir jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma ir mokėjimų už komunalines paslaugas kvitai. Aplinkybės, kad po Z. J. mirties nurodytu butu rūpinosi ir jį prižiūrėjo L. J., iš esmės neneigia ir suinteresuotas asmuo S. J.. Pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėjas D. J., nei suinteresuotas asmuo S. J. bei kiti asmenys po Z. J. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina kad L. J. po sutuoktinio Z. J. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo S. J. pateikė savarankišką reikalavimą atnaujinti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad mirus jo tėvui Z. J. jis nežinojo, jog jam priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė jam tapo žinoma tik 2023 m. balandžio 17 d. gavus iš teismo procesinius dokumentus. Pareiškėjas D. J. su reikalavimu atnaujinti terminą nesutinka nurodydamas, kad priežastys, dėl kurių, pasak suinteresuoto asmens, jis praleido įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, yra nesvarbios ir negali būti pagrindu tenkinti savarankišką reikalavimą.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta prieš tai, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Suinteresuotas asmuo S. J. nurodė, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėti tėvo Z. J. turto, likusio po jo mirties, nesikreipė, nes nežinojo, jog tėvas yra 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Be to, atnaujinus terminą priimti po Z. J. mirties likusį palikimą, jis įgytų nuosavybės teisę į dalį minėto buto, o tai atitiktų tikrąją jo tėvų valią ir padėtų jam užtikrinti brolio D. J. teisėtus interesus. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad jos negali būti pripažintos svarbiomis ir būti pagrindas atnaujinti suinteresuotam asmeniui terminą priimti palikimą. Visų pirma, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog suinteresuotam asmeniui S. J. turėjo būti žinoma, kad jo tėvui Z. J. priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens prašyme nurodyta, kad jis žinojo, jog nurodytas butas buvo įsigytas jo tėvams būnant santuokoje. Teismas sutinka su pareiškėjo atsiliepime nurodytu argumentu, kad visuotinai žinoma, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens S. J. teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie jo tėvui Z. J. priklausiusį turtą laikytini neįtikinamais ir negali būti pripažinti svarbia priežastimi siekiant termino palikimui priimti atnaujinimo po tėvo mirties. Teismas taip pat nepritaria argumentams, kad neatnaujinus termino priimti palikimą, būtų paneigta pareiškėjo D. J. ir suinteresuoto asmens S. J. tėvų tikroji valia dėl jiems priklausiusio turto. Byloje nėra duomenų, kad Z. J. buvo sudaręs testamentą ar raštu, žodžiu ar kitokiais veiksmais nurodęs, kam po jo mirties turėtų atitekti jam priklausęs turtas. Ši faktinė aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad po Z. J. mirties nei vienas iš jo vaikų nustatytu terminu nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, leidžia teigti, kad Z. J. priklausančio turto atitekimas jo sutuoktinei L. J., kurios atžvilgiu šioje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, neprieštarauja tikrajai Z. J. valiai.

Sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, taip pat būtina įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytas juridinis faktas, kad po pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvo Z. J. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė L. J., kuri testamentu visą jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjui D. J.. Esant šioms aplinkybėms, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjui D. J. atitektų jo tėvams Z. ir L. J. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. J. su suinteresuoto asmens S. J. reikalavimu atnaujinti terminą priimti po tėvo Z. J. atsiradusį palikimą nesutiko, nurodydamas, kad svarbių priežasčių, dėl ko praleistas terminas palikimui priimti, nėra. Esant nustatytai situacijai, kuomet Z. J. palikimas jau yra priimtas, yra pagrindas spręsti, jog suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo tenkinimas pažeistų pareiškėjo D. J. teisėtus interesus. Pažymėtina, kad byloje nesant ginčo, kad pareiškėjas D. J. turi negalią, duomenų apie jo neveiksnumą nėra pateikta. Byloje nėra ir tiesioginių įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog pareiškėjui atiteksiantis turtas be pareiškėjo valios bus perleistas kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu suinteresuoto asmens S. J. nuomone, pareiškėjas D. J. dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgus tinkamai pasirūpinti jam pagal mamos L. J. testamentą atiteksiančiu turtu, S. J., kaip pareiškėjo D. J. brolis, gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl pareiškėjo neveiksnumo atitinkamose srityse nustatymo.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog suinteresuotas asmuo S. J. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jo valios priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, suinteresuoto asmens S. J. teisė į palikimą pasibaigė ir suinteresuoto asmens reikalavimas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo S. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidas. Pareiškėjas D. J. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-01555). ). Pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 202,89 Eur. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas, dalis pareiškėjui D. J. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsirado dėl suinteresuoto asmens S. J. savarankiško reikalavimo, kuris šioje byloje buvo atmestas, pateikimo, valstybei iš suinteresuoto asmens S. J. priteistina 50 procentų pareiškėjui D. J. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 101 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 - 268, 270 straipsniais, 443 straipsnio 7 dalimi, 448 straipsniais, 577 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo D. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2(duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Suinteresuoto asmens S. J. savarankišką reikalavimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 101 Eur (vieną šimtą vieną Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė