Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1747-340/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-03
Bylos Nr.
e2S-1747-340/2024
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01603-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1747-340/2024Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01603-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Svetlana Kastanauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. lapkričio 23 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo V. D., kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnyje numatyta, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl prašoma vykdomuosius raštus vykdomosiose bylose Nr. 0056/12/01459, Nr. 0056/12/01872 ir Nr. 0056/14/01137 grąžinti išieškotojui.

2. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2023 m. lapkričio 29 d. atsisakė tenkinti V. D. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0056/12/01459, Nr. 0056/12/01872, Nr. 0056/14/01137 perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės veiksmų.

4. Teismas nustatė, kad skolininkas nevedęs, nedirba, neturi nekilnojamojo turto. V. D. kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkas gauna tikslinę pašalpą, socialinę išmoką.

5. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad skolininkas nedirba, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savaime nereiškia, kad antstolis privalo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Teisę nuspręsti tęsti vykdymą ar vykdomąją dokumentą grąžinti išieškotojui turi antstolis, o ne skolininkas. Šiuo konkrečiu atveju antstolė siekia tęsti vykdymo veiksmus visose trijose vykdomosiose bylose, reguliariai tikrina registrų duomenis, susijusius su turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui, todėl skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliantas (pareiškėjas) V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, kad teismo priimtas procesinis sprendimas yra paviršutiniškas, neatitinkantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 51 straipsnio. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas, todėl pareiškėjas prašo jį panaikinti ir priimti naują.

Atsiliepimas

7. Antstolė Svetlana Kastanauskienė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skolininkas V. D. yra darbingo amžiaus. Duomenų, kad skolininkui nustatytas neįgalumas nėra, todėl skolininkas bet kuriuo metų gali gauti su darbo santykiais susijusias pajamas į kurias išieškojimas gali būti nukreiptas. Skolininkas gali įgyti turto arba į skolininkui priklausančias sąskaitas gali būti pervestos piniginės lėšos į kurias išieškojimas gali būti nukreiptas, todėl dėl šios priežasties nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojams gali būti pažeista išieškotojų teisė į operatyvų išieškojimą, kadangi turto atsiradimo momentu vykdomieji dokumentai būtų grąžinti išieškotojams, todėl nedelsiant atlikti priverstinio vykdymo priemones nebūtų galimybės. Be to, išieškotojai nėra pateikę prašymų grąžinti vykdomuosius dokumentus, todėl darytina išvada, jog išieškotojai suinteresuoti tęsti vykdymą.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, paremtais aktualia teismų praktika, kad tais atvejais, kai antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Apeliantas, 2023 m. lapkričio 21 d. pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kaip vieną iš argumentų dėl CPK 631 straipsnio nuostatų taikymo nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. gauna tik socialinę pašalpą. VMI prie FM sutinka su antstolės 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkyme Nr. S-23-56-40473 „Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ nurodytais argumentais, kad skolininkas V. D. (t. y. apeliantas) šiuo atveju yra darbingo amžiaus, taigi, bet kada gali gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Vien tai, kad apeliantas neturi turto ar šiuo metu gautinų iš darbo santykių pajamų (ar kitų piniginių lėšų), nėra pagrindas grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) prašymas dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojams vykdomosiose bylose skolininkui nurodant, kad jis neturi turto ir negauna pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje buvo užvestos trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš V. D.. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/12/01459 pagal Švenčionių rajono apylinkes teismo 2012 m. liepos 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-70-763/2012 dėl 1 017,37 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, 529,80 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/12/01872 pagal Švenčionių rajono apylinkes teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-357-763/2012 dėl 4 355,27 Lt skolos, 289,87 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, 144,90 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01137 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-40832 dėl 428,32 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. V. D. kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkas gauna tikslinę pašalpą, socialinę išmoką.

13. 2024-09-17 teisme gautas pareiškėjo (skolininko) prašymas prijungti rašytinį įrodymą – Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą Nr. RESP-12649. Nurodytoje Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodoma, kad V. D. yra/buvo atsiskaitęs su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2024-09-12 duomenimis, visos mokesčių deklaracijos yra/buvo pateiktos, 2024-09-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos turimais mokesčių apskaitos duomenimis, yra/buvo neskolingas valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams.

14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė terminą suinteresuotiems asmenims antstolei Svetlanai Kastanauskienei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pozicijai dėl skolininko pateikto rašytinio įrodymo (DOK-31901) pareikšti nurodant, ar buvo padengtas įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01137 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-40832.

15. 2024-09-26 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-09-26 duomenimis, V. D. įsiskolinimo pagal VMI prie FM ministerijos 2014-08-08 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-40832 neturi.

16. 2024-09-27 antstolė pateikė atsiliepimą, kad vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01137 skolininkas įsiskolinimo nebuvo padengęs. 2024 m. balandžio 24 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo, jog iš mokėtojo permokos 8,42 Eur. 2024 m. balandžio 17 d. buvo įskaityta išieškomai mokestinei nepriemokai padengti. 2024 m. rugsėjo 10 d. vykdomasis dokumentas su turto neradimo aktu grąžintas išieškotojui, o vykdomojo byla Nr. 0056/14/01137 užbaigta.

17. Antstolei nurodžius, kad vykdomoji byla Nr. 0056/14/01137 buvo užbaigta, ginčas dėl jos užbaigimo šioje byloje tapo nebeaktualus. Tačiau liko kitos dvi vykdomosios bylos, pagal kurias skola nebuvo išieškota akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir AB „Vilniaus energija“ naudai.

18. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

19. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

20. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį.

21. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė periodiškai tikrino informaciją apie skolininko turimas lėšas ir turtą įvairiuose registruose, duomenis apie jo darbovietę, duomenis apie skolininko vardu atidarytas sąskaitas kredito įstaigose, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolei aktyviai vykdant skolų išieškojimo veiksmus tam tikros sumos (nors ir nedidelės) buvo išieškotos iš skolininko. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, skolininkas yra darbingo amžiaus, todėl jis turi galimybę bet kada įsidarbinti ar kitokiu būdu gauti turto ar pajamų. Taigi, įvertinus skolininko turtinės padėties perspektyvas, tai, jog išieškojimas vykdomas nors ir ilgą laiką, bet tam tikros pinigų sumos iš skolininko buvo išieškotos, o skolininko turtinė padėtis bet kada gali pasikeisti, konstatuotina, jog antstolė pagrįstai netenkino skolininko prašymo dėl vykdomųjų raštų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vykdomosios bylos medžiagą ir pagrįstai atmetė skolininko skundą, kuriuo jis prašė nutraukti vykdomąsias bylas. Kita vertus, apeliantas pirmosios instancijos teismo šių išvadų neginčija, taip pat nepateikia jokių duomenų, paneigiančių teismo išvadą, kad jis neturi galimybių įsidarbinti ir gauti pajamų, iš kurių būtų padengtas išieškojimas. Apeliantui neginčijant šių išvadų apeliacinės instancijos teismas dėl vykdomųjų raštų grąžinimo išieškotojams šiuo pagrindu plačiau nepasisako.

23. Apeliantas teigia, kad teismo nutartis yra paviršutiniška ir nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui. Aplinkybė, kad apelianto vertinimu, teismo nutartis nėra motyvuota ir / ar pakankamai motyvuota savaime nelemia pagrindo pritarti apelianto dėstomai pozicijai.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

25. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

26. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo skundo esmės, nurodė skundo netenkinimo argumentus, todėl nutartis nėra visiškai be motyvų. Iš nutarties turinio yra aiškūs skundo netenkinimo motyvai, esminės aplinkybės, įvertinta apelianto pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskiruoju skundu nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Tatjana Žukauskienė