- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-80-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00636-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1774-1079/2024 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo A. S. priteisti 13 700 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji norėjo pirkti butą ir apie tai išsikalbėjo su pažįstamu atsakovu, ir šis pasakė galintis jai padėti, nes kaip tik žinantis gerą butą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra parduodamas iš varžytynių, ir jis galintis jai pagelbėti, tvarkant visus formalumus. Atsakovui patikinus, kad viską pats padarys, o jam tereikia tik pinigų pradiniam įnašui. Atsakovas keletą kartų ieškovei nurodė norimo buto pirkimui reikalingas atlikti procedūras, kurioms reikalingos dar papildomos piniginės lėšos, taip per keletą kartų bendrai ieškovė atsakovui, buto (duomenys neskelbtini) pirkimo reikalų tvarkymui, sumokėjo 13 700 Eur. Apie pinigų gavimą A. S. surašė Paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo, jog (nepavykus norimam sandoriui) jis, A. S. iš ieškovės paimtus pinigus jai grąžins iki 2023 m. gruodžio 1 d. A. S. jokio buto pirkimo sandorio (ar kokių su tuo susijusių veiksmų) ieškovės naudai neatliko. Ieškovei paprašius grąžinti pinigus, atsakovas sakė, jog tuoj atiduos - šįvakar, ryt poryt, tačiau pinigų negrąžino. Iš bendravimo su atsakovu ieškovė suprato, kad atsakovas kiekvieną kartą sako bet ką, kad tik atsikratytų pašnekovės, tačiau jokio tikro nusiteikimo atsiskaityti su ieškove neturėjo. Tikėdamasi susitarti su atsakovu geruoju, ieškovė praleido terminą pateikti vekselį antstoliui, todėl paprastasis vekselis laikytinas skolos rašteliu, pagal kurį atsakovas iš ieškovės pasiskolino 13 700 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. gruodžio 1 d., tačiau iki šiol negrąžino.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. S. nurodė, kad su jam pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė pinigus (13 700 Eur) perdavė ne jam, o asmeniui vardu M., iš kurio ieškovė ketino pirkti butą (duomenys neskelbtini). Paprastąjį neprotestuotiną vekselį visai pinigų sumai jis pasirašė ieškovės verčiamas, tam, kad ji turėtų garantą, jog realiai pinigus gavęs asmuo jos neapgaus. Pasirašydamas vekselį suprato, jog jis, dėl notarinės formos nesilaikymo, nuo pasirašymo momento, yra negaliojantis, nes paskolos sandoriui yra būtinas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktas, tačiau ieškovė šio fakto neįrodinėja ir neturi galimybės įrodyti, kadangi pinigų iš ieškovės atsakovas negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei D. K. 13 700 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1278 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. rugpjūčio 10 d. surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 13 700 Eur sumai. Pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigota sumokėti 13 700 Eur iki 2023 m. gruodžio 1 d. Vekselyje, dalyje ties „Vekselio davėju“ yra nurodyti atsakovo duomenys – jo vardas ir pavardė, asmens kodas, parašo skiltyje parašytas atsakovo vardas ir pavardė, yra fizinis parašas. Prie vekselio pateikta atsakovo asmens dokumento kopija (priedas prie ieškinio). Ieškovės pateiktame CD-R diske pateikti trys telefoninių pokalbių garso įrašai. Pirmame garso įraše girdėti, kad atsakovas patvirtina ieškovei, kad negavo šaukimo į teismą, kuris vyks gegužės 20 d. ir pažada, kad pinigus atiduos iki teismo ir nereikės bylinėtis. Antrame garso įraše ieškovė pasako atsakovui, kad reikia atiduoti jai jos pinigus ir paklausia ar sugebės tai atsakovas padaryti. Į tai atsakovas atsako, kad sugebės, bet šiuo metu yra ligoninėje. Trečiame garso įraše ieškovė informuoja atsakovą apie įvykusi teismo posėdį, prašo pasistengti atsakovą atvykti į kitą posėdį, primena apie skolą, o atsakovas patvirtina, kad supranta, kad reikia atiduoti pinigus (CD-R diskas, priedas prie 2024 m. liepos 8 d. prašymo DOK-14948).
5. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką bei tai, jog ieškovė praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovui pareikšti, laikė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu patvirtinančiu atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove.
6. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad šalys neginčijo, jog tarp jų buvo susiklostę santykiai, neginčijo, jog buvo susitarimas dėl buto (duomenys neskelbtini) įgijimo. Atsakovas teismo posėdyje neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad vyko kartu su ja į (duomenys neskelbtini) dėl buto įgijimo, tačiau neigė, kad gavo iš ieškovės vekselyje nurodomą pinigų sumą, aiškindamas, jog pinigus ieškovė perdavė ne jam, o asmeniui vardu L., kuris ir pardavinėjo butą. Atsakovas neginčijo ir ieškovės pateiktų telefoninių pokalbių įrašų, patvirtino, kad tai jis kalbėjo su ieškove. Nurodė, jog sakydamas, kad grąžins ieškovei pinigus, tikėjosi, jog atgaus juos iš to asmens, kuriam ieškovė perdavė pinigus. Atsakovas neginčijo, jog pasirašė ieškovei vekselį, jame nurodytai 13 700 Eur sumai, teisme aiškino, jog jį pasirašė verčiamas ieškovės, kuri reikalavo iš jo pinigų. Atsakovas neginčijo ir ieškovės nurodytos aplinkybės, jog vekselį pasirašė, kai ieškovė nurodė, kad kreipsis į policiją.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, ketinamo įgyti buto (duomenys neskelbtini), atsakovo vengimo nurodyti savo tikrus asmens duomenis (ko neginčijo ir atsakovas), pinigų perdavimo atsakovui aplinkybių bei paprastojo vekselio pasirašymo aplinkybių, buvo nuoseklūs ir beveik visus juos patvirtino atsakovas, išskyrus pinigų gavimo faktą. Tuo tarpu atsakovo teismui teiktas atsiliepimas ir posėdžio metu duoti paaiškinimai buvo nenuoseklūs – atsakovas atsiliepime teigė, jog pinigus ieškovė perdavinėjo asmeniui vardu M., teismo posėdžio metu teigė, jog asmuo buvo vardu L., kuris turėjo du vardus, tačiau nei pavardės, nei kitų asmens duomenų įvardinti negalėjo, dėl ko, teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens dalyvavimo buto įgijimo ir pinigų perdavimo procese mažai tikėtinos, nes jų buvimo atsakovas nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, bendraudamas su ieškove ir įgijęs jos pasitikėjimą, kaip asmuo galintis padėti įgyti butą, galėjo iš ieškovės gauti jos nurodomas grynųjų pinigų sumas ir dėl šių pinigų gavimo pasirašyti paprastąjį vekselį kaip garantą ieškovei grąžinti vekselyje nurodytą pinigų sumą.
9. Teismo vertinimu, tarp šalių nėra atsakovo atstovo nurodomų paskolos teisinių santykių, o yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodinėdamas, jog paprastasis vekselis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų ir yra negaliojantis, nereiškė reikalavimo pripažinti jo negaliojančio, todėl teismo vertinimu dokumentas yra galiojantis ir patvirtinantis atsakovo prievolę ieškovei.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo skolos susidarymo aplinkybių, skolos suma nurodyta ieškovės pateiktame paprastajame vekselyje, skolos sumokėjimo terminas yra suėjęs, įrodymų, kad paprastajame vekselyje nurodyta 13 700 Eur skola būtų sumokėta, atsakovas nepateikė, todėl ieškovės ieškinį teismas tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1774-1079/2024 ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 308 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, jog vekselis, kurio suma didesnė kaip 3000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo arba pagal supaprastintos apskaitos taisykles apskaitą tvarkantis ūkio subjektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.105 straipsnio 5 dalis). CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog „Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, yra akivaizdu, jog ieškovės teismui pateiktas paprastasis neprotestuotinas vekselis nelaikytinas vekseliu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme ir neturi besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Todėl jis jo turėtojui gali tarnauti tik kaip rašytinis įrodymas, įrodinėjant konkrečius prievolinius santykius (pvz. paskola, nuoma, pirkimas–pardavimas ar kt.). Reikalavimas dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu nėra būtinas, nes jis ir taip negalioja kaip vertybinis popierius. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kadangi prievolės šis negaliojantis vekselis savaime nesukuria. Apie kitus prievolinius teisinius santykius, kurie būtų susiklostę tarp šalių, teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.
1.2. Savo ieškinio reikalavimą ieškovė įvardija kaip skolos priteisimą, kurią įrodinėja negaliojančiu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, tačiau neįrodinėja pinigų perdavimo fakto, netgi negali nurodyti kada ir kokias konkrečiai pinigų sumas, neva perdavė atsakovui. Dar galima daryti prielaidą, jog tarp šalių buvo susiklostę kažkokie buto pirkimo–pardavimo santykiai, nes ieškovė teigia pinigus atsakovui mokėjusi už butą, kurį ketino įsigyti (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėjo butą, kurį galėjo parduoti ieškovei, taip pat nėra aiškus jo galimo tarpininkavimo ieškovei įsigyjant butą vaidmuo. Bet kuriuo atveju atsakovas teigia pinigų iš ieškovės negavęs, o ieškovė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo faktą, nepateikė.
1.3. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo paaiškinimai byloje yra nenuoseklūs, ar prieštaringi neduoda pagrindo tvirtinti, jog atsakovas gavo pinigus iš ieškovės, todėl privalo juos grąžinti. Ieškovės paaiškinimai bei nurodytos aplinkybės taip pat labai abejotini. Vargu ar protingas ir atidus žmogus perduotų tokią nemenką pinigų sumą (13 700 Eur) mažai pažįstamam žmogui, neįsitikinęs, kad pinigai bus panaudoti tam tikslui, kurio jis siekia. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad ji ketino pirkti butą (duomenys neskelbtini), net neįsitikinusi ar tas butas apskritai parduodamas, nemačiusi to buto nuosavybės dokumentų, nepasirašiusi jokios sutarties, o perduodama pinigus nepareikalavo jokio tą faktą patvirtinančio dokumento (pakvitavimo). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ji turėjo tokią pinigų sumą (išsigrynino iš banko sąskaitos ar pan.).
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1774-1079/2024 palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą; priimti papildomai prie bylos teikiamus įrodymus - pažymą apie ieškovės gaunamas pajamas, jos sąskaitos išrašą (apie pinigų išgryninimą), bei konkrečių pinigų perdavimo atsakovui datų sąrašą, kadangi šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tik susipažinus su skundo argumentais. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tiek ieškovė, teikdama ieškinį, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nuo nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo, suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei tai, jog ieškovė praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovui pareikšti, laikė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove.
2.2. Ieškovė į bylą pateikė CD-R diską su jame įrašytais trimis telefoniniais pokalbiais tarp jos ir atsakovo. Išklausius šiuos įrašus posėdyje, atsakovas patvirtino, kad tai jis kalba su ieškove, t. y. atsakovas šio įrodymo neginčijo, nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius - atsakovas rašytiniu dokumentu patvirtino savo pareigą ieškovei iki 2023 m. gruodžio 1 dienos grąžinti jai 13 700 Eur. Apeliantas teisme patvirtino pats pasirašęs šį dokumentą, patvirtino telefoninių pokalbių ir savo paties teiginių juose tikrumą. Atsakovas neprašė nei rašytinio dokumento (vekselio), nei telefoninių pokalbių pripažinti negaliojančiais, todėl jie byloje laikomi patikimais dokumentais, įrodymais, kuriais remdamasis teismas priėmė teisingą sprendimą.
2.3. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą atsakovas nereiškė abejonių dėl ieškovės finansinės padėties, jos gebėjimo nurodytas pinigų sumas atsakovui perduoti, posėdžio metu ieškovė nurodė tik faktą, kad 13 700 Eur atsakovui sumokėjo per šešis kartus - tiksliai datų nenurodė. Kadangi apeliantas nurodo, jog ieškovė „nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ji turėjo tokią pinigų sumą (išsigrynino iš banko sąskaitos ir pan.), ieškovei su šiuo atsiliepimu iškilo būtinybė pateikti į bylą papildomus dokumentus, patvirtinančius ieškovės finansinę padėtį, todėl ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos jos papildomai pateikiamus dokumentus priimti ir prijungti prie bylos – pažymą apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį jos darbovietėje AB „Orlen Lietuva” per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šios dienos, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė pirmosios instancijos teisme paaiškino aplinkybes labai išsamiai, t. y. jog ji su atsakovu susipažino dėl asmeninių santykių kūrimo, atsakovas jai rodė dėmesį, demonstravo jai savo verslumą, žinias, pažintis, galėjimus ir gebėjimus, taip įgydamas jos pasitikėjimą. Ieškovė manė atsakovą pažįstanti gerai - iš jo elgesio, manierų, jų artimo tarpusavio bendravimo ieškovei nekilo abejonių dėl jo nuoširdumo ir tikro siekio jai padėti. Tik jau visiškai pasitikėdama savo draugu, jų tarpusavio bendravimo metu užsiminė, kad norėtų ir galėtų pirkti butą (duomenys neskelbtini), į ką atsakovas reagavo galintis padėti - turintis žinių apie kaip tik (duomenys neskelbtini) parduodamą butą, pažinčių, kas galėtų visus reikalus sutvarkyti greitai ir sklandžiai. Pirmosios instancijos teisme buvo išsiaiškintos visos šios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Ieškovė prašo priimti papildomai prie bylos teikiamus įrodymus – pažymą apie jos gaunamas pajamas, jos sąskaitos išrašą (apie pinigų išgryninimą), bei konkrečių pinigų perdavimo atsakovui datų sąrašą, kadangi šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tik susipažinus su skundo argumentais. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teikiami įrodymai apie jos darbo užmokestį bei pinigų išsigryninimą priimtini, kadangi jie patvirtina objektyvias aplinkybes dėl aplinkybių, kurias atsakovas pradėjo kelti tik apeliaciniame skunde dėl ieškovės piniginių lėšų turėjimo, darytina išvada, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis).
16. Ginčas apeliacinėje byloje kilo dėl vekselio galiojimo ir pinigų gavimo fakto.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. rugpjūčio 10 d. surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 13 700,00 Eur sumai. Pagal jį atsakovas (vekselio davėjas), ieškovei pareikalavus per 15 d.d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 13 700,00 Eur, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 1 d. Byloje nėra ginčo, kad vekselis nebuvo patvirtintas notarine tvarka, kaip numato CK 1.105 straipsnio 5 dalis. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui dėl piniginių lėšų priteisimo pareiškė remdamasi minėtu vekseliu.
18. Byloje pateikti garso įrašai, kurių išklausius girdėti, jog atsakovas skolą pripažįsta, ją žada grąžinti, nesigirdi jokių abejonių, kad atsakovas skolingas ieškovei, skolos buvimo fakto jis neneigia, priešingai, jį patvirtina savo pažadais grąžinti skolą. Posėdžio metu atsakovas nurodo, kad tai jo balsas girdimas garso įrašuose, jų turinio neneigia.
19. Vekselis – vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vekselis yra paprastasis, kuriuo jo davėjas pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis). Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. minėtos nutarties 32 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties 19 punktas).
21. Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis).Visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalis). Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis). Vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
22. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčo vekselis paprastu rašytiniu įrodymu tapo dėl praleisto ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodyto senaties termino reikalavimams pagal vekselį atsakovui pareikšti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas terminas nėra praleistas, kadangi vekselio surašymo data yra 2023 m. rugpjūčio 10 d., vėliausia pinigų sumokėjimo data yra 2023 m. gruodžio 1 d., ieškinys pareikštas 2024 m. vasario 24 d., taigi praėjus nepilnai 3 mėnesiams.
23. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo vekselis vertybinio popieriaus teisinio statuso neteko ir tapo paprastu rašytiniu įrodymu dėl notarinės formos nesilaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalis) ir ĮPVĮ jam nėra taikytinas. Taigi, spręstinas ginčas ar atsakovas gavo iš ieškovės vekselyje nurodytą sumą ir ar įsipareigojo ją grąžinti.
24. Pažymėtina, kad teismas, šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).
25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmos instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad šalys susipažino internete, atsakovas ieškovei parašė per Messenger programėlę, jie užmezgė draugiškus santykius. Atsakovas nebuvo nurodęs savo tikrojo vardo ir pavardės (tai ieškovei paaiškėjo vėliau), prisistatė A. T., to jis neneigė, nurodė, kad nepasitiki moterimis, todėl neatskleidžia tapatybės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai pasiūlė pirkti butą (duomenys neskelbtini)mieste (duomenys neskelbtini), geromis sąlygomis, tik reikėjo avanso 4500,00 Eurų, sakė, jei reiks ir jis paskolins pinigų pirkimui, nes labai gera kaina. Bute pati nebuvo, matė tik iš nuotraukų. Įvairiu laiku (per 6 kartus) atsakovui davė viso 13 700,00 Eur, neva tai avansą ir už dokumentų buto pirkimo forminimą. Atsakovas pinigus paimdavo, nurodydavo perdavęs kažkokiems tretiesiems asmenims, kurie užsiėmė buto pardavimu. Vis žadėjo, kad tuoj bus varžytynės ir ji gaus buto raktus. Ieškovė vėliau supratusi, kad buto pirkimas nebeįvyks ir pinigų ji neatgaus, nurodė, kad kreipsis į policiją, tada atsakovas pasiūlė surašyti vekselį, toliau žadėjo pinigus grąžinti. Jai pareikalavus, ieškovas pateikė asmens dokumentą vekselio pasirašymo dieną ir ji sužinojo atsakovo tikrąjį vardą ir pavardę, t.y., kad jis yra A. S..
27. Atsakovas neginčijo, kad su ieškove susipažino internete, draugavo, vėliau siūlė ieškovei pirkti butą, kurį jam pasiūlė asmuo vardu L.. Jam per kelis kartus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pati ieškovė perdavė pinigus, atsakovas juos matė, bet neskaičiavo. Žmogus, kuris žadėjo parduoti butą išvažiavo su ieškovės pinigais į (duomenys neskelbtini), jis nežino to žmogaus jokių kontaktų, kadangi paskandino telefoną. Su L. atsakovas pažįstamas iš seniai, jis kažkada padėjo vienam žmogui nupirkti žemę. Perduodant pinigus atsakovas dalyvavo, nes ieškovė prašydavo važiuoti kartu. Vekselį pasirašė, nes atsibodo ieškovės skambučiai ir terorizavimas, kad jei nepasirašys vekselio, kreipsis į policiją. Jis sutiko pasirašyti vekselį, jį pasirašė mašinoj. 13 700,00 Eur sumą ji perdavė L.. Su L. buvo susitikimai kelis kartus (duomenys neskelbtini), kelis kartus (duomenys neskelbtini), kai buvo perduodami pinigai. L. paskambindavo atsakovui ir pasakydavo kur susitikti, kad paduoti pinigus. Atsiliepime šį asmenį nurodė M., kadangi jis turėjo du vardus – L. ir M., ir vienu ir kitu jį vadino. Pinigų atsakovas neėmė, todėl nesutinka grąžinti. L.-M. turi grąžinti pinigus. Sutiko pasirašyti vekselį, nes L. dingus, liko tik jis, ieškovė sakė kreipsis į policiją, pastoviai skambindavo. Vekselį pasirašė, nes buvo priverstas, kad ji atstotų. Vekselyje nurodytus pinigus turi atiduoti kitas asmuo, kuris yra (duomenys neskelbtini), jo kontaktų, kaip minėta neturi.
28. Kaip matyti, byloje yra vienintelis rašytinis įrodymas – paprastasis vekselis, kuris nebuvo įformintas notariškai, kuris laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, kiti įrodymai yra šalių paaiškinimai, kurių dalis sutampa, dalis yra nevienodi, bei ieškovės pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai, kurių pokalbių turinį bei kad kalba atsakovas jis, pripažįsta.
29. Kaip matyti, šalys neginčija, kad bendravo po susipažinimo internetu, atsakovas neginčija, kad viso bendravimo metu jis prisistatinėjo kitu asmeniu, neatskleisdamas tikrosios savo tapatybės, kad jo siūlymu dėl buto įgijimo ir ieškovei sutikus, buvo dalimis perdavinėjami pinigai (viso 13 700 Eur), kaip atsakovas teigia, jo pažįstamam iš seniai trečiajam asmeniui M.-L. Atsakovas nurodė, kad to asmens daugiau jokių duomenų nežino, kontaktų neteko, kai paskandino telefoną, žino, kad jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog pasirašė vekselį, jame nurodytai 13 700 Eur sumai, verčiamas ieškovės, kuri jį terorizavo skambučiais, reikalavo iš jo pinigų, nurodė, kad kreipsis į policiją.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams ir pažymi, kad ieškovės D. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, ketinamo įgyti buto (duomenys neskelbtini), atsakovo vengimo nurodyti savo tikrus asmens duomenis, pinigų perdavimo atsakovui aplinkybių bei paprastojo vekselio pasirašymo aplinkybių, buvo nuoseklūs ir beveik visus juos patvirtino atsakovas, išskyrus pinigų gavimo faktą. Tuo tarpu atsakovo teismui teiktas atsiliepimas ir posėdžio metu duoti paaiškinimai buvo nenuoseklūs – atsakovas atsiliepime teigė, jog pinigus ieškovė perdavinėjo asmeniui vardu M., teismo posėdžio metu teigė, jog asmuo buvo vardu L., kuris turėjo du vardus – M.-L., tačiau nei pavardės, nei kitų asmens duomenų, jo kontaktų įvardinti negalėjo, dėl ko, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens dalyvavimo buto įgijimo ir pinigų perdavimo procese mažai tikėtinos, nes jų buvimo atsakovas nepatvirtino jokiais kitais įrodymais.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buto pirkimas-pardavimas yra labai aiškus ir konkretus nekilnojamojo turto sandoris, kuris turi būti tvirtinamas notariškai ar antstolio, surašant turto pirkimo iš varžytynių aktą, todėl apie tokio sandorio rengimą, vienokie ar kitokie dokumentai turi būti išlikę. Ieškovas, nurodydamas, kad jis, per jam pažįstamą asmenį pasiūlė pirkti ieškovei butą, akivaizdu turėjo pasidomėti kur tas butas yra, kokia jo kaina, kada ir kaip sandoris bus forminamas ir nurodyti tai ieškovei. Be to ieškovei iš jo reikalaujant grąžinti 13 700, 00 Eur, t.y. didelę pinigų sumą, tam kad apginti savo argumentus, akivaizdu galėjo pasidomėti, kaip vyko sandoris, kada buvo numatyta jo data ir kt. Tačiau kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jis net nebandė domėtis sandoriu ir jo vykdymo aplinkybėmis (bandydamas pinigų grąžinimo pareigą perkelti M.-L.), nebandė M.-L. surasti per kitus asmenis, ką tikėtina būtų galima padaryti, kreipiantis į policiją ar pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad joks trečiasis asmuo ir jo siūlytas sandoris iš viso neegzistavo (CPK 177, 178 straipsniai).
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad atsakovas bendraudamas su ieškove ir įgijęs jos pasitikėjimą, kaip asmuo galintis padėti įgyti butą, tikėtina gavo jos nurodomas grynųjų pinigų sumas. Tikėtina, kad atsakovas, net ir planavo ieškovei pinigų negrąžinti, kadangi kol ji nepareikalavo asmens dokumento, jis prisistatinėjo visai kitu asmeniu ir pinigus iš jos gavo neatskleidęs savo tapatybės. Tik kai ieškovei tapo akivaizdu, kad joks butas nebus parduotas ir nurodžius, kad kreipsis į policiją, sutiko pasirašyti neprotestuotiną vekselį bei pateikė savo asmens dokumentą, iš kurio ieškovė ir sužinojo jo tikrąjį vardą bei pavardę. Kad atsakovas vekselyje nurodytą sumą turėjo pareigą grąžinti ieškovei, jis pats patvirtina ir telefoniniuose pokalbiuose.
33. Iš abiejų šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė nesuteikė paskolos atsakovui, o perdavinėjo pinigus atsakovo nurodomoms procedūroms, reikalingoms butui iš varžytinių įsigyti (kaip ji manė), todėl teismo vertinimu, yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę. Tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
34. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu, ir kaip minėta nutarties 24 punkte, jis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, yra galiojantis ir patvirtinantis atsakovo prievolę ieškovei sumokėti 13 700,00 Eur sumą, kadangi, teismo vertinimu, neįtikėtina, jog teisnus bei veiksnus asmuo, kuris negavo jokių pinigų, rašytųsi ginčo turinio vekselį. Ieškovė laikytina sąžininga šio dokumento savininke, turinti teisę reikalauti vekselyje nurodytos pinigų sumos iš atsakovo.
35. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje.
36. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Vekseliu, nors ir nepasitvirtinto notariškai, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir priimant 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).
37. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paprastajame vekselyje nurodyta 13 700,00 Eur suma nustatytu terminu būtų sumokėta ieškovei, todėl ieškovės ieškinys tenkintas pagrįstai, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
38. Atmestini apelianto argumentai, kad jis neturėjo buto, kurį galėjo parduoti ieškovei, bei kad nėra aiškus jo galimo tarpininkavimo vaidmuo, kadangi ir ieškovė ir jis pats teigia, kad butą pardavinėjo ne jis, o kažkoks nenustatytas trečiasis asmuo, be to pats atsakovas nurodė, kad jis per šį nenustatytą asmenį ir pasiūlė pirkti butą ieškovei, važinėjo pas jį perduoti pinigus, taigi pats pripažino savo tarpininkavimą, dalyvaudavo perduodant pinigus. Nors kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo yra atsakovo išgalvotas, nes ieškovė jo nematė, o atsakovas negalėjo jo identifikuoti, apibūdinti, nurodyti bent preliminarių kontaktų, painiojasi nurodydamas jo vardą ir pan. Pinigų perdavimo faktą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu patvirtina ieškovo surašytas vekselis, kaip parastas rašytinis įrodymas, bei šalių nurodytos aplinkybės dėl ieškovės ketinimo ir atsakovo siūlymo jai pirkti butą, važinėjimo perduoti lėšas, ko neneigia ir atsakovas.
39. Apeliantas nurodo, kad vargu ar protingas ir atidus žmogus perduotų tokią nemenką pinigų sumą (13 700 Eur) mažai pažįstamam žmogui, neįsitikinęs, kad pinigai bus panaudoti tam tikslui, kurio jis siekia. Šie jo argumentai atmestini, kadangi kaip paaiškino ieškovė, ko neneigė ir atsakovas, šalys susipažino dėl asmeninių santykių kūrimo. Tikėtina ieškovės argumentais, jog atsakovas, rodydamas dėmesį ieškovei, rodydamas verslumą, žinias, pažintis, galėjimus ir gebėjimus, taip įgijo jos pasitikėjimą, todėl jam vis žadant, kad bus perkamas butas, reikia pinigų dokumentų tvarkymui, avansui, įtikino ieškovę perduoti jam pinigus.
40. Vekselio pasirašymas dėl to, kad ieškovė atstotų, taip pat yra neįtikimas, kadangi dėl nepagrįsto pinigų reikalavimo jis pats galėjo kreiptis į policiją, bet to nepadarė, priešingai – pasirašė, kad yra jai skolingas, taigi tikėtina, kad ginčo vekselis ir buvo pasirašytas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių.
41. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
42. Priimtais rašytiniais įrodymais paneigti apelianto argumentai, kad ieškovė pinigų neturėjo, kadangi lėšų išgryninimas, darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad panašią sumą ieškovė buvo išgryninusi per banką (CPK 117, 178 straipsniai).
43. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino informacijos įrodomąją vertę pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) ir juos aiškinančia kasacinio teismo praktika. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pinigų perdavimo faktui konstatuoti, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Taigi pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą nenustatyta, jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus patyrusi 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (DOK-22182), todėl netenkinant apeliacinio skundo, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.