- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2-1774-1079/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00636-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Rita Lankutienė
dalyvaujant ieškovei D. K., ieškovės atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovui A. S., atsakovo atstovui advokatui Gintarui Griciui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo A. S. priteisti 13700,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji norėjo pirkti butą ir apie tai išsikalbėjo su pažįstamu atsakovu, ir šis pasakė galintis jai padėti, nes kaip tik žinantis gerą butą Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra parduodamas iš varžytynių, ir jis galintis jai pagelbėti, tvarkant visus formalumus. Atsakovui patikinus, kad viską pats padarys, o jam tereikia tik pinigų pradiniam įnašui. Atsakovas keletą kartų ieškovei nurodė norimo buto pirkimui reikalingas atlikti procedūras, kurioms reikalingos dar papildomos piniginės lėšos, taip per keletą kartų bendrai ieškovė atsakovui, buto Klaipėdoje pirkimo reikalų tvarkymui, sumokėjo 13 700,00 eurų. Apie pinigų gavimą A. S. surašė Paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo, jog (nepavykus norimam sandoriui) jis, A. S. iš ieškovės paimtus pinigus jai grąžins iki 2023 m. gruodžio 1 d. A. S. jokio buto pirkimo sandorio (ar kokių su tuo susijusių veiksmų) ieškovės naudai neatliko. Ieškovei paprašius grąžinti pinigus, atsakovas sakė, jog tuoj atiduos - šįvakar, ryt poryt, tačiau pinigų negrąžino. Iš bendravimo su atsakovu ieškovė suprato, kad atsakovas kiekvieną kartą sako bet ką, kad tik atsikratytų pašnekovės, tačiau jokio tikro nusiteikimo atsiskaityti su ieškove neturėjo. Tikėdamasi susitarti su atsakovu geruoju, ieškovė praleido terminą pateikti vekselį antstoliui, todėl paprastasis vekselis laikytinas skolos rašteliu, pagal kurį atsakovas iš ieškovės pasiskolino 13 700,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. gruodžio 1 d., tačiau iki šiol negrąžino. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi. Dėl pinigų kuriuos perdavė A. S. nurodė, kad su atsakovu A. S. susipažino per „Messenger“ programėlę, kurioje atsakovas buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Atsakovas jai prisistatė A. S. vardu. Pokalbių ir susitikimų su juo metu išsikalbėjo, kad norėtų pirkti butą Klaipėdoje ir tame sutiko jai padėti atsakovas atsakydamas, kad žino ir gali pasiūlyti vieną butą. Ieškovė nurodė, kad atsakovui pasakė, kad norėtų buto už 60000 Eur, o jo įsigijimui imtų paskolą, į tai atsakovas atsakė, kad jei reikės pinigų galės paskolinti ir jis pats. Ieškovė datos neatsimena, bet tai galėjo būti pavasarį atsakovas jai pasakė, kad reikia sumokėti 4500 Eur pradinį įnašą. Kartu su atsakovu nuvyko į Klaipėdą. Pinigus pradiniam įnašui atsakovė įdavė atsakovui grynais automobilyje nuvykus į Klaipėdą. Nors ir norėjo eiti kartu su atsakovu perduoti pradinį įnašą, tačiau atsakovas į tai atsakė, kad greitai nubėgs ir nuneš, dėl to ieškovė nežino kur ir kam atsakovas nunešė pinigus. Teigė, jog kol pastatė automobilį atsakovas greitai iš jo iššoko ir kažkur nuėjo, ji net nematė kur. Vėliau teiravosi atsakovo apie butą, į tai atsakovas jai atsakė, kad butas pardavinėjamas iš varžytinių ir daugiau nieko konkretaus nepasakė. Garantavo, kad laimės varžytines ir likusius pinigus už butą reikės atiduoti po varžytinių. Nurodė, kad klausė atsakovo apie notarą, tačiau jis jai nenurodė konkretaus notaro, tik prašė jam duoti pinigų, nurodydamas, kad jų reikia notarui, bankui, pradiniam įnašui, dokumentų tvarkymui. Atsakovui, per šešis kartus, butui įsigyti įdavė 13 700 Eur. Vėliau, tikslaus laiko neprisimena, bet tai galėjo būti rudenį pasijuto apgauta, apie tai pasakė atsakovui ir informavo jį, kad kreipsis į policiją. Atsakovas pasiūlė pasirašyti neginčytiną vekselį, kurio formą ji rado internete. Atspausdino vekselio formą ir kartu su atsakovu ją užpildė pas ją namuose, terminą iki kada grąžinti pinigus pasiūlė atsakovas. Susitiko su atsakovu dėl vekselio pasirašymo ir paprašė atsakovo jo asmens dokumento, iš kurio suprato, kad atsakovas yra ne A. S. kaip jai prisistatė, o A. S.. Nurodė, kad dėl nežinojimo pasibaigus vekselio galiojimo laikui neinformavo atsakovo apie tai, kad kreipsis į antstolius, dėl to jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Dėl vekselio pasirašymo su advokatu nesitarė. Teisinėmis sąlygos pasirašant vekselį nesidomėjo ir vekselį rašė pirmą kartą. Nurodė, kad atsakovas kalbėjo gražiai, vis žadėjo grąžinti pinigus, siūlė palaukti, įtikinėjo, kad pinigai jau pervesti, bet taip pinigų ir negrąžino. Nurodė, kad yra parašiusi pareiškimą į policija dėl sukčiavimo, dėl to paties įvykio. Patikslinti kokiomis tiksliai dalims ir kada perdavė pinigus atsakovui tiksliai neprisimena, duodavo po 1500-2000 Eur, vekselyje nurodyta bendra suma. Visi atsakovui perduoti pinigai buvo įduoti grynais, kitiems asmenims nedalyvaujant. Patvirtino, kad vekselio originalą turi. Nurodė, kad perkamo buto nematė, jai atsakovas rodė tik nuotraukas.
4. Ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nes ieškovė per šešis kartus perdavė atsakovui 13700,00 Eur pagal susitarimą, pagal kurį atsakovas pažadėjo ieškovei padėti įsigyti butą Klaipėdoje. Atsakovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, melavo dėl savo tapatybės, prisistatinėjo kita pavarde - „S.“, melavo ieškovei apie savo ketinimus grąžinti pinigus. Pasirašant vekselį ieškovė nebūdama teisininkė galėjo nesuprasti šiam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl to ieškovė ir pasinaudojo internete pateikta vekselio forma. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įteikiant juos asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. S. nurodė, kad su jam pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė pinigus (13700 Eur) perdavė ne jam, o asmeniui vardu M., iš kurio ieškovė ketino pirkti butą Klaipėdoje. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, visai pinigų sumai, jis pasirašė ieškovės verčiamas, tam, kad ji turėtų garantą, jog realiai pinigus gavęs asmuo jos neapgaus. Pasirašydamas vekselį suprato, jog jis, dėl notarinės formos nesilaikymo, nuo pasirašymo momento, yra negaliojantis, nes paskolos sandoriui yra būtinas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktas, tačiau ieškovė šio fakto neįrodinėja ir neturi galimybės įrodyti, kadangi pinigų iš ieškovės atsakovas negavo.
Šalies argumentai
7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nepripažįsta ir nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad su D. K. buvo nuvykę į Klaipėdą, į (duomenys neskelbtini), kur atsakovė perdavė pinigus L.. Pinigus atsakovė perdavė pati, jis jų negavo. Mano, kad gal tas žmogus buvo atvykęs ir Mažeikiuose. Nurodė, kad buvo su ieškove nuvykę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Žmogus, kuris žadėjo parduoti butą šiuo metu yra išvykęs į Angliją su visais ieškovės pinigais. Ieškovė 4500,00 Eur davė ne jam, o L.. Pastarojo pavardės nežino, tik seniau buvo su juo susidūręs. Nurodė, kad pinigus perdavė (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Jis buvo kartu kai pinigai buvo perduoti. Neprotestuotiną vekselį pasirašė, nes nusibodo ieškovės skambinėjimai, buvo terorizuojamas, sakė jei neatiduos pinigų padarys „tai tą, tai tą“. Vekselio formą internete rado ieškovė, kuris buvo pasirašytas mašinoje. Pats nelabai suprato vekselio teksto, jam atrodė kad reikia notaro, bet D. K. pasakė, kad tinka ir taip, ir abu pasirašė po vekseliu. Vekselyje nurodytą sumą supranta, kad tiek pinigų ieškovė perdavė L., jis pats pinigų negavo, jų perduodant neskaičiavo. Pinigai L. galėjo būti perduoti per keturis kartus, du kartus Klaipėdoje ir du kartus Mažeikiuose. Nurodė, kad viena kartą susitiko su L. ir ieškove prie (duomenys neskelbtini), kitą kartą prie (duomenys neskelbtini). L. paskambindavo jam, o jis paskambindavo D. K.. Nurodė, kad ieškovė jam sakė, kad viena nenori eiti į susitikimą ir jie susitikdavo trise. Dėl asmens vardo neatitikimo atsakovas nurodė, kad atsiliepime nurodytas M. ir L. yra vienas ir tas pats asmuo, nes minėtas asmuo turi du vardus. Kiek jam žinoma L. nebuvo nekilnojamojo turto agentas, bet užsiimdavo „perku parduodu“. Jis pats nežadėjo ieškovei grąžinti pinigų. Vekselį pasirašė būdamas priverstas tai padaryti, nes ieškovė sakė jam, kad jį „paduos ten, ten“, prakeiks, gaudavo žinutes iš ieškovės, taip pat buvo jam skambinama. Pasirašius vekselį, skambučiai kuriam tai laikui baigėsi. Patvirtino, kad pats atėjo pasirašyti vekselį. Į policija dėl ieškovės elgesio jo atžvilgiu nėjo, nes nematė reikalo. Niekas jo nesumušė, turtas nenukentėjo. Pasirašydamas vekselį nesakė ieškovei, kad pinigų nemokės. Supranta, kad vekselis buvo apie pinigus. Į vekselį rašė tai ką sakė ieškovė. Patikslino, kad su ieškove ėmė bendrauti 2023 m. pavasarį ar žiemą. Patvirtino, kad ieškovės advokatei skambino, bet kalbėjo ne apie atliktą pavedimą, bet teiravosi ar jau yra paduotas į teismą. Kas dėl pinigų grąžinimo, tai jis perduodavo L. perduotas jai žinutes, pats pinigų nežadėjo grąžinti. Parašas po vekseliu yra jo. A. S. prisistatinėjo nes nepasitiki moterimis. Teismo posėdžio metu išklausomuose garso įrašuose patvirtino, kad balsas yra jo. Nurodė, kad kalbėdamas apie pinigų grąžinimą ieškovei tikėjosi, kad jis atgaus pinigus iš L. ir perduos juos ieškovei.
Atsiliepimas
8. Atsakovo atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašytas vekselis nėra galiojantis, nes jam turėjo būti taikoma notarinė forma, nes vekselyje nurodyta suma viršija 3000,00 Eur, o sumai viršijant 5000,00 Eur turėjo būti atliktas bankinis pavedimas. Be to vekselyje klaidingai surašyti duomenys apie vekselio davėją ir gavėją. Pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovo vekselį, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų, vertina kaip paskolos raštelį, dėl to iškovei atsirado pareiga įrodyti, kad atsakovui pinigus paskolino, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė ir pinigų perdavimo faktas nėra byloje įrodytas. Sutinkamai su LAT 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 dėl iš vekselio kylančių teisinių santykių, šis vekselis laikytinas negaliojančiu, todėl ieškinys turi būti atmestas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. rugpjūčio 10 d. surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 13700 Eur sumai. Pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigota sumokėti 13700 Eur iki 2023 m. gruodžio 1 d. Vekselyje, dalyje ties „Vekselio davėju“ yra nurodyti atsakovo duomenys – jo vardas ir pavardė, asmens kodas, parašo skiltyje parašytas atsakovo vardas ir pavardė, yra fizinis parašas. Prie vekselio pateikta atsakovo asmens dokumento kopija (priedas prie ieškinio).
10. Ieškovės pateiktame CD-R diske pateikti trys telefoninių pokalbių garso įrašai. Pirmame garso įraše girdėti, kad atsakovas patvirtina ieškovei, kad negavo šaukimo į teismą, kuris vyks gegužės 20 d. ir pažada, kad pinigus atiduos iki teismo ir nereikės bylinėtis. Antrame garso įraše ieškovė pasako atsakovui, kad reikia atiduoti jai jos pinigus ir paklausia ar sugebės tai atsakovas padaryti. Į tai atsakovas atsako, kad sugebės, bet šiuo metu yra ligoninėje. Trečiame garso įraše ieškovė informuoja atsakovą apie įvykusį teismo posėdį, prašo pasistengti atsakovą atvykti į kitą posėdį, primena apie skolą, o atsakovas patvirtina, kad supranta, kad reikia atiduoti pinigus (CD-R diskas, priedas prie 2024 m. liepos 8 d. prašymo DOK-14948).
11. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
13. ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nevisiškai nuosekli, siekdama ją suvienodinti, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: Kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).
15. Taigi, atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei tai, jog ieškovė praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovui pareikšti, laikytina, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu patvirtinančia atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove.
16. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
17. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.
18. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, šalys neginčijo, jog tarp jų buvo susiklostę santykiai, neginčijo, jog buvo susitarimas dėl buto Klaipėdoje įgijimo. Atsakovas teismo posėdyje neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad vyko kartu su ja į Klaipėdą dėl buto įgijimo, tačiau neigė, kad gavo iš ieškovės vekselyje nurodomą pinigų sumą, aiškindamas, jog pinigus ieškovė perdavė ne jam, o asmeniui vardu L., kuris ir pardavinėjo butą. Atsakovas neginčijo ir ieškovės pateiktų telefoninių pokalbių įrašų, patvirtino, kad tai jis kalbėjo su ieškove. Nurodė, jog sakydamas, kad grąžins ieškovei pinigus, tikėjosi, jog atgaus juo iš to asmens, kuriam ieškovė perdavė pinigus.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, jog pasirašė ieškovei vekselį, jame nurodytai 13 700 Eur sumai, teisme aiškino, jog jį pasirašė verčiamas ieškovės, kuri reikalavo iš jo pinigų. Atsakovas neginčijo ir ieškovės nurodytos aplinkybės, jog vekselį pasirašė, kai ieškovė nurodė, kad kreipsis į policiją.
20. Ieškovės D. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, ketinamo įgyti buto Klaipėdoje, atsakovo vengimo nurodyti savo tikrus asmens duomenis (ko neginčijo ir atsakovas), pinigų perdavimo atsakovui aplinkybių bei paprastojo vekselio pasirašymo aplinkybių, buvo nuoseklūs ir beveik visus juos patvirtino atsakovas, išskyrus pinigų gavimo faktą. Tuo tarpu atsakovo teismui teiktas atsiliepimas ir posėdžio metu duoti paaiškinimai buvo nenuoseklūs – atsakovas atsiliepime teigė, jog pinigus ieškovė perdavinėjo asmeniui vardu M., teismo posėdžio metu teigė, jog asmuo buvo vardu L., kuris turėjo du vardus, tačiau nei pavardės, nei kitų asmens duomenų įvardinti negalėjo, dėl ko, teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens dalyvavimo buto įgijimo ir pinigų perdavimo procese mažai tikėtinos, nes jų buvimo atsakovas nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais.
21. Nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad atsakovas bendraudamas su ieškove ir įgijęs jos pasitikėjimą, kaip asmuo galintis padėti įgyti butą, galėjo iš ieškovės gauti jos nurodomas grynųjų pinigų sumas ir dėl šių pinigų gavimo pasirašyti paprastąjį vekselį kaip garantą ieškovei grąžinti vekselyje nurodytą pinigų sumą.
22. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip 3000,00 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo arba pagal supaprastintos apskaitos taisykles apskaitą tvarkantis ūkio subjektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalis), tačiau nesutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad dėl neįvykdyto (netinkamai įvykdyto) vekselio, tarp šalių atsirado (susiklostė) paskoliniai santykiai. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė nesuteikė paskolos atsakovui, o perdavinėjo pinigus atsakovo nurodomoms procedūroms, reikalingoms butui iš varžytinių įsigyti, todėl teismo vertinimu, tarp šalių nėra atsakovo atstovo nurodomų paskolos teisinių santykių, o yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
23. Pažymėtina tai, kad atsakovas įrodinėdamas, kad paprastasis vekselis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų ir yra negaliojanti, nereiškė reikalavimo pripažinti jo negaliojančio, todėl teismo vertinimu dokumentas yra galiojantis ir patvirtinantis atsakovo prievolę ieškovei.
24. Kaip nurodyta sprendimo 12 punkte, dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Šio vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, tol, kol neįrodyta priešingai.
25. Nors ieškovės pateikto paprastojo vekselio tam tikros grafos yra užpildytos ne visiškai tinkamai, dalyje ties „Vekselio davėju“ yra nurodyti atsakovo A. S. asmens duomenys, atsakovas kaip vekselio davėjas pasirašė tinkamoje vietoje fiziniu parašu, todėl teismo vertinimu ieškovės pateiktas paprastasis vekselis atitinka formalius reikalavimus, ginčo dėl vekselio pasirašymo nėra, todėl ieškovė laikytina sąžininga šio dokumento savininke, turinti teisę reikalauti vekselyje nurodytos pinigų sumos iš atsakovo. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nenustatyta, kad pateiktas į bylą paprastasis vekselis neturėtų šiam dokumentui visų būtinų ir pagal ĮPVĮ privalomų rekvizitų, išskyrus tai, kad vekselyje ties vekselio gavėju ir yra įrašyti atsakovo duomenys, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo abejonių dėl to, kad šalys būtų skirtingai supratusios savo iš minėto ir anksčiau aptarto vekselio kilusias teises ir pareigas.
26. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
27. Atsižvelgiant į sprendimo 18-25 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo skolos susidarymo aplinkybių, skolos suma nurodyta ieškovė pateiktame paprastajame vekselyje, skolos sumokėjimo terminas yra suėjęs, įrodymų, kad paprastajame vekselyje nurodyta 13 700 Eur skola būtų sumokėta atsakovas nepateikė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir 13 700 Eur skola priteistina iš atsakovo ieškovei.
28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus – laiku pagal vekselyje nustatytą datą su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
50. Ieškovė pateikė teismui įrodymus jog patyrė 1278 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 308 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 970 Eur už atstovavimą. Atsakovės bylinėjimo išlaidas dėl atstovavimo sudaro: konsultavimas – 70 Eur, įrodymų rinkimas, ieškinio parengimas, susipažinimas su atsiliepimu į ieškinį 10 val. – 500 Eur, atstovavimas parengiamajame/teismo posėdyje 2 val. – 200 Eur; atstovavimas teismo posėdyje 2 val. – 200 Eur (2024 m. rugpjūčio 19 d. patikslintas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai) (priedai prie 2024 m. rugpjūčio 19 d. DOK-17806).
51. ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo A. S. ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 308 Eur.
51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurių 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, jog ieškovės prašoma priteisti suma už advokato parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, neviršija minėto įsakymo 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų skaičių, laiko sąnaudas parengiamajame ir teismo posėdžiuose, teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, neturi pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, dėl ko iš atsakovo ieškovei priteistinos 970 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
– 13 700 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus eurų) skolos;
– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 13 700 Eur (trylikos tūkstančių septynių šimtų eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– 1278 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.