- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- e2-7919-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė Romutė Sipavičienė
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Ignotas Ungaila
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsakovui M. P. (M. P.), trečiasis asmuo notarė Romutė Sipavičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovui V. M. (V. M.) jo tėvo A. M. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas V. M. (V. M.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamentą, sudarytą Vilniaus m. 30-jame notarų biure, negaliojančiu; 2) nepripažinus 2020 m. liepos 3 d. A. M. testamento negaliojančiu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. jo tėvo A. M. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė savo reikalavimų dalies dėl A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamento, sudaryto Vilniaus m. 30-jame notarų biure, pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas iš esmės šiam ieškovo dalies reikalavimų atsisakymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, byloje pasisakoma (nurodomi šalių paaiškinimai) ir sprendžiama tik dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, jog ieškovui V. M. jo tėvo A. M. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (t. y. neaprašant ir nesprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (jo sudarymo aplinkybių ir pan.), nes ieškovas šioje dalyje ieškinio, kaip minėta, atsisakė).
Šalies argumentai
4. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad jo tėvas A. M. gyveno su sutuoktine Z. F., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad tėvo sutuoktinė Z. F. turėjo dukrą I. P. ir anūką M. P. (M. P.); ieškovo tėvas turėjo du vaikus – ieškovą ir A. M. (A. M.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė.
5. Ieškovas pažymi, kad jis gyvena Rusijoje, todėl su tėvu matydavosi retai, tačiau dažnai susiskambindavo telefonu, tėvas ieškovui pasakojo apie tai, jog kaimynai J. B., A. R. (A. R.) ir S. T. juo bei Z. F. rūpinosi, ypač šalyje paskelbto Covid-19 karantino laikotarpiu. Teigia, kad tėvui nuo 2016 m. buvo nustatyti dideli specialieji poreikiai.
6. Anot ieškovo, jo tėvas ir sutuoktinė Z. F. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį sutuoktiniui, pergyvenusiam kitą sutuoktinį, lieka visas turtas, iš ko jis besusidėtų. Taip pat aiškina, kad dar esant gyviems sutuoktiniams, tėvas ieškovui yra nurodęs, jog bendrą Z. F. ir A. M. turtą paveldės Z. F. dukra (jei pirmas mirs A. M.) arba ieškovas (jei pirma mirs Z. F.).
Šalies argumentai
7. Ieškovas nurodo, kad pirma mirė Z. F.; po jos mirties ieškovas su tėvu susisiekė kelis kartus telefonu, vėliau ragelio tėvas nebekėlė; buvo atvykęs į Lietuvą, bendravo su tėvu; vėliau dėl tėvo sunkios būklės (tėvas gulėjo ligoninėje) ir paskelbto karantino ieškovui daugiau pabendrauti su tėvu nepavyko. Teigia, kad tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini); ieškovo teigimu, jis palaidojo tėvą (duomenys neskelbtini) kapinėse. Pabrėžia, kad visas laidojimo išlaidas, kurias sudarė 750 Eur (duobės kasimas ir administracinis mokestis, laikinas paminklas, karsto nešimas, lentelės su užrašu pastatymas, karsto atvežimas į kapines, gėlės, žvakės, mišios cerkvėje (laidojimo, 9 dienų ir 40 dienų), gedulingi pietūs), apmokėjo asmeniškai.
8. Ieškovas pažymi, jog po tėvo mirties kreipėsi į Vilniaus m. 30-tąjį notarų biurą dėl pareiškimo palikimui priimti pateikimo, tačiau notarė Romutė Sipavičienė nurodė, kad A. M. testamentu savo turtą paliko ne ieškovui, o atsakovui.
9. Nurodo, kad tėvo mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo metu, jo materialinė padėtis buvo ir išlieka sunki. Aiškina, kad ieškovas yra išsituokęs (turi 2 vaikus, 3 anūkus), 60 metų amžiaus, 2 grupės neįgalusis (invalidas), nedarbingas, nuo 1995 m. gegužės 3 d. jam paskirta 497 545 RUB dydžio invalidumo (nedarbingumo) pensija. Teigia, kad šiuo metu ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 15 436,19 RUB (172 Eur). Ieškovo teigimu, dėl amžiaus ir sveikatos stokos ieškovas įsidarbinti negali, nes yra buvęs kariškis, kuris dėl patirtos traumos demobilizuotas, todėl neturi galimybės gauti papildomų pajamų. Anot ieškovo, jo turimas turtas yra tik gaunama invalidumo pensija; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių indėlių neturi, individualios veiklos nevykdo, gyvena išnuomotame kambaryje.
10. Anot ieškovo, jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 170 Eur, kurias sudaro: maistas – apie 70-80 Eur; būstas, komunalinės paslaugos – apie 50 Eur; transportas – 10 Eur; telefonas, televizorius – 10 Eur; vaistai, higienos prekės – 15 Eur; avalynė, rūbai – 15 Eur. Pažymi, kad jo išlaidos yra minimalios, tačiau poreikiai yra didesni, t. y. dėl lėšų trūkumo negali skirti išlaidų geresniam ir sveikesniam maistui, maisto papildams ir vitaminams; visas prekes perka turguje, nes ten pigiausia. Ieškovo vertinimu, geresniam maistui, rūbams ir avalynei reikėtų mažiausiai dar 150 Eur. Taip pat nurodo, jog jo sveikata prastėja, tačiau dėl gaunamų pajamų negali sau skirti papildomų procedūrų ar medicininių paslaugų; teigia, jog maisto papildams, vaistams, higienos prekėms papildomai reikėtų dar 50 Eur. Ieškovo teigimu, jam reikia poilsio, kultūrinių renginių, susitikimų su draugais/pažįstamais, gimtadienių šventimo, tačiau to negali sau leisti, nes gaunamos pensijos neužtenka net maistui. Pažymi, kad dėl lėšų trūkumo negalėjo aplankyti tėvo; tokiems poreikiams reikėtų dar apie 50 Eur per mėnesį. Nurodo, kad be minėtų išlaidų yra nenumatytos būtinos išlaidos – konsulinės ir kelionės išlaidos, vykstant į Lietuvą, tėvų kapų lankymo išlaidos, įvairios rinkliavos už gerbūvį, buto priežiūrą; vaikus ir anūkus reikia sveikinti įvairių švenčių progomis; teigia, jog dovanoms taupo iš gaunamų pajamų, atsisakydamas maisto ir kitų prekių.
Šalies argumentai
11. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo dėstomais argumentais, nurodo, jog jei ieškovo darbingumui sugrąžinti būtų numatytos rekomendacijos ir priemonės, tai jos būtų įrašytos ieškovo pateiktoje pažymoje dėl neįgalumo nustatymo, tačiau joje nurodoma, jog neįgalumas nustatytas neterminuotam laikui.
12. Be to, ieškovas pažymi, kad jei žmogus neturi nekilnojamojo turto, savaime nereiškia, jog jis neturi kur gyventi. Anot ieškovo, jis nuomoja gyvenamąją patalpą pas pažįstamus žmones ir kartu moka už komunalines paslaugas. Taip pat nurodo, kad išlaidų telefonui ir televizoriui įrodinėti nereikia, nes tai visuotinai žinomos aplinkybės, jog šiuolaikiniame technologijų pasaulyje tai jau ne prabanga, o būtinybė, ir praktiškai visi be išimties telefonu ir televizoriumi naudojasi.
13. Ieškovo teigimu, tokie poreikiai kaip vaistai susergant, transportas, higienos prekės, avalynė ir rūbai yra kiekvienam žmogui paprasčiausi ir būtini poreikiai, todėl teigti, kad ieškovui, kuriam virš 60 metų, kuriam neterminuotam laikui nustatytas invalidumas ir pastovus nedarbingumas, nereikalingi vaistai ir nurodoma maža tų išlaidų suma, yra neteisinga ir nepadoru.
14. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo pilnamečiais vaikais, ieškovas nurodo, kad vienas jo sūnus J. M. (J. M.) augina tris vaikus, jo sutuoktinė nedirba, gaunamos pajamos nedidelės; kitas sūnus išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir su šeima (ieškovu) nepalaiko jokių ryšių. Ieškovas mano, kad pretenduojant į privalomąją palikimo dalį, negalima to sieti su galimybe gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų, nes pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, jog jiems reikalingas išlaikymas; anot ieškovo, pagal analogiją turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
15. Ieškovas pažymi, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytas atvejis, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Anot ieškovo, šiuo atveju neįgalumo nustatymas neterminuotam laikui ir pateikta išvada, jog ieškovas nedarbingas, preziumuoja išlaikymo reikalingumo faktą.
16. Ieškovas V. M. ir jo atstovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu; reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad ieškovas yra neįgalus, nedarbingas (kariuomenėje iškrito iš lėktuvo, buvo sulaužytas stuburas), gauna tik nedidelę neįgalumo pensiją, dirbti negali (nuo 1995 m. nedirbo), todėl šiuo atveju preziumuojama, jog ieškovui buvo ir yra reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad ieškovas nekvestionuoja testatoriaus-tėvo valios, išreikštos testamente, bet įstatymas jam numato teisę dėl išlaikymo, todėl, anot ieškovo, būtų teisingiausia, jog dalis tėvo buto atitektų ir jam. Aiškino, kad iš esmės negalėjo tėvo išlaikyti, neteikė jam finansinės pagalbos, nes neturėjo tam galimybių, jo pajamos buvo gerokai mažesnės nei tėvo. Paaiškino, kad paskutinį kartą pas tėvą buvo atvažiavęs 2012 m., kai tėvas atsiuntė 1 000 JAV dolerių; ieškovui atvažiavus, tėvas daugiau jokių lėšų jam neperdavė; Anot ieškovo, jis nebuvo teistas, turėjo seną 1 kambario būtą, be patogumų, tačiau jį pardavė (iki 2000 m.) dėl sunkios finansinės padėties (turėjo grąžinti skolas, padėti vaikams, mokėti jiems alimentus); į savo vaikus dėl išlaikymo nesikreipė, nes vienas sūnus turi šeimą (nedirbančią žmoną ir tris vaikus), o kitas išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir ieškovas su juo nebendrauja. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl, nesutikdamas su tam tikrais ieškovo pateiktas dokumentais, turėjo teisę ir galimybę pats asmeniškai kreiptis į kompetentingas institucijas ir nuginčyti ieškovo nurodytas aplinkybes.
17. Atsakovas M. P. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
18. Nurodo, kad išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas nedarbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, jog palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Anot atsakovo, nors ieškovas teismui pateikė nedarbingumo lygį patvirtinantį įrodymą, tačiau neaišku koks realus ieškovo nedarbingumo lygis procentais buvo laikotarpiu nuo 1999 m. gegužės 11 d. ik 2020 m. spalio 30 d., kadangi ieškovo pateiktoje pažymoje nurodoma, jog darbingumui sugrąžinti numatytos rekomendacijos ir priemonės. Taigi, atsakovo manymu, ieškovui buvo nustatytas perspektyvinis integravimasis į visuomenę ir visapusiško darbingumo atstatymas, tačiau lieka nežinomos aplinkybės, susijusios su ieškovo darbingumo lygio (procentais) laikotarpiu nuo 1999 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d. pasikeitimu; konkrečiomis darbingumo sugrąžinimo priemonėmis ir rekomendacijomis, bei kaip ieškovas laikėsi nustatytų darbingumo sugrąžinimo rekomendacijų ir priemonių.
19. Atsakovas nurodo, jog ieškovas ieškinyje pateikia išlaidų paskaičiavimo lentelę, kurioje pažymima, kad be išlaidų maistui ieškovas patiria išlaidas būstui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti; kita vertus, pats ieškovas nurodo, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, už kurio išlaikymą reikia kas mėnesį mokėti apie 50 Eur. Anot atsakovo, šioje ieškinio dalyje ieškovo patiriamos išlaidos dėl būsto ir komunalinių paslaugų neįrodytos. Pažymi, kad ieškovas taip pat neįrodė savo patiriamų išlaidų telefonui bei televizoriui; taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo poreikį įsigyti vaistus, t. y. ieškovas nepateikė vaistų receptų, iš kurių būtų galima matyti kokie vaistai ieškovui išrašyti, kiek už juos reikia sumokėti ar primokėti, kiek už vaistus sumokėta. Taigi, ieškovo pateikta išlaidų paskaičiavimo lentelė neįrodo ir ieškovo faktinių išlaidų vaistams įsigijimui.
20. Atsakovas nurodo, jog ieškovas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad būtų reikalavęs paramos (išlaikymo) iš savo pilnamečių darbingų vaikų, kurie pagal įstatymą turi išlaikyti savo tėvą, kuriam reikalinga parama, todėl laikytina, jog ieškovo turtinė padėtis nebuvo ir šiai dienai nėra sunki (nes ieškovas neprašo paramos iš savo pilnamečių vaikų ir aktualiu laikotarpiu).
21. Atsakovas pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas dirbo, bandė įsidarbinti, įgijo išsilavinimą ir profesiją, lankė kursus ar stažuotes, kitais būdais bei veiksmais siekė pagerinti savo turtinę padėtį. Nesant šių įrodymų byloje, darytina tikėtina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis palikimo atsiradimo momentu ir po jo buvo gera, kadangi nei iki palikimo atsiradimo, nei po jo ieškovas nesiekė gauti papildomų pajamų, nesiekė prisiteisti iš vaikų išlaikymo, nesiekė įgyti socialinio būsto, iš gaunamos pensijos ir pašalpos save išlaikė paskutinius 25 metus; be to, perka dovanas savo anūkams ir vaikams gimtadienių progomis. Atsakovas teigia, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
22. Nurodo, kad ieškovas su savo tėvu A. M. visiškai nebendravo, vienas kito negerbė, nelankė ir nerėmė nei moraliai, nei materialiai; paskutinį kartą ieškovas tėvą matė prieš 10 metų. Anot atsakovo, ieškovas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį. Anot atsakovo, nors ieškovas ir yra biologinis A. M. sūnus, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju ieškovui priklauso palikimo privalomoji dalis pagal įstatymą ir kad ieškovui buvo reikalingas materialinis išlaikymas palikėjo mirties momentu. Be to, ieškovas niekada neprašė ir savo tėvo A. M. teikti jam paramą pastarajam dar esant gyvam; anot atsakovo, ši aplinkybė įrodo, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovui išlaikymas nebuvo būtinas.
23. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, jog CK 5.20 straipsnio
1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, t. y. šiuo atveju dėl netekto darbingumo/invalidumo. Anot atsakovo, kasacinio teismo praktikoje dėl privalomosios palikimo dalies yra aiškiai nurodyta, kad paveldėjimo teisės normose išlaikymo reikalingumo kriterijai yra nenustatyti; šių kriterijų sąrašas nebaigtinis, t. y. teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę. Teigia, kad ieškovas išlaikymo reikalingumą įrodinėja tik tuo, jog jam 1999 m. nustatytas neterminuotas invalidumas, todėl jis yra nedarbingas; kita vertus, įrodinėjimo dalykas dėl išlaikymo reikalingumo neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas.
24. Pažymi, kad būtent ieškovui nagrinėjamu atveju teko pareiga įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima būtų padaryti išvadą, jog palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.
25. Atsakovas nurodo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės, kad pastarasis nuomojasi patalpą, apmoka visas savo išlaidas, įrodo, jog ieškovas visą savo gyvenimą pats rūpinosi savimi ir iš nieko (įskaitant ir tėvą) jokios pagalbos neprašė. Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina ieškovo teiginius apie jo gaunamas pakankamas pajamas pragyvenimui ir paneigia teisę į išlaikymo reikalingumą. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovas nesikreipė dėl pagalbos/išlaikymo ir į savo vaikus.
26. Papildomai pažymi, kad iš ieškovo pateiktų aplinkybių matyti, jog per pastaruosius 25 metus ieškovas niekada nesikreipė į kompetentingas valstybės valdymo institucijas savo kilmės valstybėje (Rusijos Federacijoje), kad jam būtų skirtas socialinis būstas; taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 1999 m. nedirbo, nebandė įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, profesiją, kitais būdais pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė taip pat įrodo, kad ieškovas pagal galimybes nesiekė pagerinti savo turtinės padėties. Taigi, anot atsakovo, sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, negali būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti.
27. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją – nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo nustatymo. Pakartotinai nurodė, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties; be to, jeigu tokia ir būtų pripažinta, prašė vertinti, jog ieškovas ją susikūrė pats (nesikreipė į vaikus dėl išlaikymo, kitaip nesistengė pagerinti savo turtinės padėties). Pažymėjo, kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti išlaikymo reikalingumą, tačiau pateikė nepakankamai įrodymų, apsiribodamas pavieniais dokumentais, t. y. nepateikė įrodymų apie gautas/negautas darbines pajamas, apie sūnaus pajamas. Nurodė, kad pats ieškovas pasirinko tokį gyvenimo būdą, nebendravo su tėvu, juo nesirūpino, todėl A. M. sąmoningai sudarė testamentą ir visą turtą paliko atsakovui; anot atstovo, šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta notarė, kuri yra nesuinteresuota bylos baigtimi ir kuri ilgai bendravo su testatoriumi prieš jam sudarant testamentą; šias aplinkybes nurodė ir pats palikėjas policijos pareigūnams. Atstovas prašė kritiškai vertinti ieškovo kviestų liudytojų parodymus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi; be to, buvo susipažinę su bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
28. Trečiasis asmuo notarė Romutė Sipavičienė teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad bendravo asmeniškai su A. M. prieš jam sudarant testamentą, siekdama įsitikinti, jog tokia tikroji jo valia. Teigė, kad A. M. jai papasakojo visą gyvenimo istoriją; anot notarės, mirusysis gerai atsiliepė apie savo sutuoktinės anūką (atsakovą), vadino jį savo anūku; tuo tarpu apie savo sūnų (ieškovą) atsiliepė prastai – sakė, jog jis negeras, problematiškas, gyvenantis užsienyje, retai atvažiuojantis ir bendraujantis, gavęs pinigų iš tėvo – juos pragėręs, pasakojo apie sūnaus kriminalinę praeitį, todėl ir nutarė testamentą sudaryti ne sūnaus naudai.
29. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo A. M. ir atsakovą apie 20 m., buvo šeimos draugė; atsakovo prašymu paskutiniais mėnesiais padėjo prižiūrėti A. M., tvarkyti jo reikalus. Teigė, kad mirusysis apie atsakovą atsiliepdavo gerai, mylėjo atsakovą, o pastarasis rūpinosi A. M., remontavo jo būtą; anot liudytojos, sūnus su mirusiuoju bendravo retai, jų santykiai buvo blogi, tėvas buvo perdavęs tam tikras lėšas sūnui, tačiau pastarasis jas pragėręs, netinkamai elgėsi, buvo teistas; liudytojos teigimu, ji nematė ieškovo 20 m.; žino, jog buvo atvažiavęs paskutinį kartą 2012 m.; taip pat teigė nemačiusi, jog kaimynai būtų rūpinęsi mirusiuoju.
30. Liudytoja N. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pasamdyta slaugyti A. M. paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais; ją pasamdė atsakovas; kitų besirūpinančių mirusiuoju nemačiusi kol jį slaugė.
Žemesnės instancijos teismas
31. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir jo žmona prižiūrėjo A. M., jam padėdavo iki pastarojo mirties – pagrinde po sutuoktinės mirties, nes iki tol sutuoktiniai patys rūpinosi vienas kitu. Teigė, kad atsakovas kartais atvažiuodavo pas mirusįjį, tačiau po sutuoktinės mirties atsakovas norėjo patalpinti A. M. į globos namus, su kuo liudytojas su žmona (J. B.) kategoriškai nesutiko; aiškino, jog atsakovas buvo pasamdęs ir slaugę, nesudarė galimybių liudytojui, tiek ir ieškovui, bendrauti su mirusiuoju. Nurodė, kad ieškovas kartais prašydavo kaimynų, jog pasirūpintų tėvu ir jo sutuoktine. Teigė nežinantis ar ieškovas finansiškai padėdavo tėvui, taip pat ar pastarasis padėdavo sūnui; nurodė tik girdėjęs, jog mirusysis buvo padalinęs gautus už parduotą sklypą pinigus.
32. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažinojo A. M., buvo jo kaimynė; kartu su vyru kartais juo rūpinosi, padėdavo (to prašė tiek ieškovas, tiek mirusiojo sutuoktinės dukra). Nurodė, kad atsakovas atvažiuodavo porą kartų per metus, tačiau mirusiajam nepadėdavo, remonto darbus pradėjo daryti tik 2020 m.
33. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. M. ir jo sutuoktinę pažinojo 20 m., buvo jų kaimynas; teigė nematęs per 20 m. nei ieškovo, nei atsakovo. Paaiškino, kad mirusysis su sutuoktine buvo minėję, jog jiems mirus, butą paliks savo vaikams (kas paskutinis mirs).
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
34. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo sūnų ieškovą V. M. (kitas sūnus mirė anksčiau).
35. Pagal 2020 m. birželio 24 d. medicininį liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) Z. F. mirė (duomenys neskelbtini); Z. F. priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kuris buvo įsigytas santuokos su A. M. metu).
36. 2017 m. birželio 12 d. Z. F. ir A. M. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo Z. F. visą savo turtą, kuris jai priklausys, po savo mirties paliko A. M., o pastarasis – Z. F..
37. 2020 m. liepos 3 d. A. M. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovui M. P..
38. Pagal Valstybinės registracijos, kadastro ir kartografijos federacinė tarnybos 2021 m. sausio 15 d. raštą nustatyta, jog Unifikuotame valstybiniame nekilnojamojo turto registre teisių į nekilnojamąjį turtą ieškovas V. M. neturi.
39. Pagal Rusijos VRM (duomenys neskelbtini) srities Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos valdybos 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. 26/538 nustatyta, jog ieškovo V. M. vardu transporto priemonės nebuvo registruotos.
40. Iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos (duomenys neskelbtini) srities karinio komisariato 2021 m. sausio 12 d. rašto nustatyta, jog ieškovas yra invalidumo pensijos gavėjas; laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. sausio mėn. gaunama ieškovo pensija sudarė 181 631,40 RUB (2 137,58 Eur – pagal sprendimo priėmimo metu galiojantį kursą), t. y. vidutiniškai po 178,13 Eur/mėn. Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos (duomenys neskelbtini) srities karinio komisariato socialinio aprūpinimo centro 2021 m. kovo 1 d. raštas patvirtina, kad ieškovui laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės 3 d. iki šiol paskirta ši pensija.
41. Pagal 2020 m. lapkričio 12 d. išrašą iš Unifikuoto valstybinio mokesčių mokėtojų registro fizinio asmens atžvilgiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas V. M. įtrauktas į mokesčių įstaigos įskaitą.
42. Pagal 2021 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) srities federalinės mokesčių tarnybos Nr. 1 tarprajoninės inspekcijos pažymą nustatyta, kad minėta institucija duomenų apie V. M., kaip apie individualų verslininką, neturi.
43. Pagal socialinio aprūpinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M. suteikta antra invalidumo grupė (neterminuotam laikotarpiui); 1999 m. gegužės 11 d. nustatyta išvada dėl darbo sąlygų ir pobūdžio: nedarbingas; pažymoje nurodyta, jog darbingumo sugrąžinimui numatytos rekomendacijos ir priemonės.
44. (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo komiteto (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma dėl civilinės būklės akto valstybinės registracijos nebuvimo Nr. A-06131 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. santuokos sudarymo aktų ieškovo V. M. atžvilgiu nėra.
45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo V. M. sūnus J. M. turi tris vaikus, jo sutuoktinė nedirba; anot ieškovo, jis dar turi kitą sūnų, kuris gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
46. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. 11-2043 (21) padarė išvadą, jog 2020 m. liepos 3 d. testamente po žodžiais „Testamento tekstas perskaitytas ir žodžiu išverstas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Tekstas suprastas ir, kaip atitinkantis mano, A. M., valią, pasirašytas“, įrašą rusų kalba „A. M.“ įrašė ir šalia pasirašė A. M..
Bylos dalis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl bylos dalies nutraukimo
47. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė savo reikalavimų dalies dėl A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas šiam ieškovo prašymui iš esmės neprieštaravo.
48. Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl vieno neturtinio reikalavimo (testamento pripažinimo negaliojančiu), vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jam grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo nurodyto reikalavimo, t. y. 56,25 Eur (75 Eur x 75 proc.). Be to, ieškovui grąžintina permokėta 37,50 Eur žyminio mokesčio dalis, todėl ieškovui bendrai grąžintina 93,75 Eur (56,25 Eur + 37,50 Eur) žyminio mokesčio dalis. Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Dėl reikalingo išlaikymo ir teisės į privalomąją palikimo dalį juridinio fakto nustatymo
50. Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
52. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
53. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
54. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
55. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
56. Taigi, kaip matyti iš CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatų bei teismų praktikos, teismo išvados apie nušalinto nuo palikimo įpėdinio išlaikymo reikalingumą yra juridiškai reikšmingos tik konstatuojant įstatyminio įpėdinio teisę į privalomąją palikimo dalį. Nors teismas tokiose bylose nesprendžia dėl įpėdinio teisės gauti išlaikymą, tačiau įpėdinio teisė į privalomąją palikimo dalį turi būti nustatoma ypatingai atsižvelgiant į tai, ar nušalintas įstatyminis įpėdinis yra pajėgus save išlaikyti, ar vis dėl to būtina koreguoti testatoriaus valią ir pripažinti, kad įpėdiniui yra reikalinga privalomoji palikimo dalis, kad jis galėtų patenkinti būtinuosius savo poreikius ir nebūtų našta artimiesiems ir visuomenei. Privalomoji dalis paveldint pagal testamentą turi moralinę ir visuomeninę reikšmę. Įstatymų leidėjas numatydamas tam tikrų įstatyminių įpėdinių teisę į privalomąją dalį, iš esmės pripažįsta, kad testatorius gali suklysti dėl faktų ir testamento pasekmių, arba gali sąmoningai pasielgti nemoraliai ar nesąžiningai. Tokios situacijos nebūtų teisingos ir todėl įstatymų leidėjas vertina, kad sprendžiant dėl privalomosios dalies testatoriaus valia nėra svarbiausia.
57. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. testamentu palikėjas A. M. paliko M. P. (atsakovui) visą turtą; palikėjas A. M. mirė (duomenys neskelbtini); ieškovas kreipėsi į notarę dėl turto priėmimo pagal įstatymą, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jam nebuvo išduotas, nes palikėjas visą savo turtą pagal testamentą paliko kitam asmeniui.
58. Taigi, ieškovas, nepaveldėjęs palikėjo (tėvo) turto pagal testamentą (palikėjui testamentu nušalinus jį nuo palikimo), ir nesant palikėjo turto, paveldimo pagal įstatymą, šioje byloje iškėlė klausimą/reikalavimą dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį – nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.
59. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gyvena pas pažįstamus išsinuomotame kambaryje; nuo 1995 m. jam paskirta invalidumo pensija, suteikta antra invalidumo grupė neterminuotam laikotarpiui (nors byloje nėra pateikta duomenų kada ji suteikta, tačiau tikėtina, jog nuo 1995 m., kai jam buvo paskirta minėtoji neįgalumo/invalidumo pensija); laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. sausio mėn. gauta ieškovo invalidumo pensija bendrai sudarė 181 631,40 RUB (2 137,58 Eur – pagal sprendimo priėmimo metu galiojantį kursą), t. y. vidutiniškai po 178,13 Eur/mėn.; anot ieškovo, jis nuo netekto darbingumo nedirbo; yra išsituokęs, turi du pilnamečius vaikus – vienas sūnus gyvena Rusijoje, turi žmoną (kuri nedirba) ir augina tris vaikus, kitas sūnus gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) (anot ieškovo, ryšių su minėtu sūnumi nepalaiko).
60. Taigi, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais ir jo paaiškinimais, teismas sprendžia, kad ieškovo pajamos palikimo atsiradimo metu buvo labai mažos ir nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio (nustatyto tiek Lietuvoje, tiek Rusijos Federacijoje (pagal viešai prieinamus duomenis)), kito turto ieškovas neturėjo (šių aplinkybių atsakovas nenuginčijo (iš esmės ir neginčijo)).
61. Be to, kaip minėta, ieškovui nuo 1995 m. nustatytas neįgalumas, mokama neįgalumo/invalidumo pensija, konstatuota, jog jis yra nedarbingas. Nors pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta koks tiksliai ieškovo nedarbingumo lygis (pavyzdžiui, procentais), tačiau vien tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovas turėjo galimybių dirbti, tačiau sąmoningai nedirbo/neieškojo kito darbo, t. y. kad turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai tuo nesinaudojo. Kaip minėta, neįgalumas nustatytas neterminuotam laikotarpiui; ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kariuomenėje jis iškrito iš lėktuvo ir susilaužė stuburą, todėl tokios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tokie sveikatos sutrikimai nėra laikino, nesunkaus pobūdžio; tai patvirtina ir tai, jog ieškovui jau nuo 1995 m. iki šiol mokama invalidumo pensija.
62. Viena vertus, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis nuo 1995 m. nedirbo, iš esmės apsiribodamas tik savo paaiškinimais; kita vertus, atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės iš esmės ir neginčijo, taip pat apsiribojęs tik deklaratyviais teiginiais, jog ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl savo darbinės veiklos (jos nebuvimo). Be to, atsakovas prašė vertinti, jog ieškovas sunkią turtinę padėtį susikūrė pats (nesikreipė į vaikus dėl išlaikymo, kitaip nesistengė pagerinti savo turtinės padėties).
63. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
64. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, minėtu laikotarpiu buvusią ieškovo sveikatos būklę, turtinę padėtį, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad jis neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų savo galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas nesikreipė į savo pilnamečius vaikus dėl išlaikymo teikimo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas turi pilnamečių vaikų, kurie pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti paramos reikalingą tėvą (CK 3.205 straipsnis), savaime nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Aplinkybė, jog pareiškėjo suaugęs vaikas teikia jam išlaikymą, gali būti vertinama kaip patvirtinanti išlaikymo pareiškėjui reikalingumą, jeigu tokiai išvadai neprieštarauja kitų bylos aplinkybių visuma; jeigu kitos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010).
65. Be to, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad sunkią materialinę padėtį ieškovas sukūrė kokiais nors kaltais savo veiksmais; byloje apsiribota tik deklaratyviais atsakovo, liudytojų paaiškinimais apie galimą ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, notarės abstrakčiais liudijimais apie ieškovo tėvo pasakojimą (kad ieškovas negeras, problematiškas, geriantis, su kriminaline praeitimi), tačiau visi šie paaiškinimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais; be to, jeigu ir būtų įrodyta, jog ieškovas piktnaudžiauja/piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tai savaime nesudarytų pagrindo spręsti, jog dėl to ieškovo turtinė padėtis automatiškai pablogėjo dėl jo kaltės, t. y. ši aplinkybė taip pat turėtų būti įrodyta (kad ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu lėmė jo darbingumo praradimą/sumažėjimą, turto/pajamų netekimą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė, kad išnaudojo galimybę gauti socialinį būstą, papildomas išmokas ar paramą, nepagrindė, jog ieškovui priklauso/priklausytų toks socialinis būstas ar parama (CPK 12, 178 straipsniai).
66. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais sukūrė tokią situaciją, dėl kurios jo turtinė padėtis nėra gera, o nenustačius tokių aplinkybių dėl paties asmens veiksmais ar neveikimu prisidėjimo prie sunkios turtinės padėties, galinčių atskleisti išlaikymo reikalingumo atsiradimo priežastis, nėra pagrindo spręsti apie tokio asmens kaltę dėl sunkios materialinės padėties, nulėmusios išlaikymo reikalingumą. Nenustačius išlaikymo reikalingo asmens kaltės, jam turėtų būti pripažįstama įstatyme nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį.
67. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieškovas su tėvu retai bendraudavo, jo finansiškai nerėmė, asmeniškai neprižiūrėjo, neturi teisinės įtakos sprendžiant dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nustatinėjamas išlaikymo reikalingumo faktas, netinkamas įpėdinio elgesys galėtų būti vertinamas, jeigu būtų sprendžiama dėl paveldėjimo teisės atėmimo iš įpėdinio įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.6 straipsnis); aplinkybės dėl galbūt netinkamo pareiškėjo elgesio su testatoriumi neįeina į tokio pobūdžio bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010).
68. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jam tėvo (palikėjo) mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovui, jo tėvo A. M. mirties dieną, buvo reikalingas išlaikymas, siekiant įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį, tenkintinas.
69. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
70. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
71. Atsižvelgiant į tai, teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas notarei Romutei Sipavičienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl A. M. turto paveldėjimo, paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo (nes šiuo sprendimu atsakovui ar kitiems asmenims nenustatomas joks įpareigojimas, reikalaujantis vykdymo).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
73. Ieškovas patyrė byloje 1 212 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis (38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 75 Eur už neturtinį reikalavimą), 900 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 199 Eur (140 Eur + 39 Eur + 10 Eur + 10 Eur) vertimo išlaidos.
74. Teismas pažymi, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 49 punkte, ieškovui šiuo sprendimu grąžinta 93,75 Eur žyminio mokesčio dalis, kita žyminio dalis – 18,75 Eur, ir ieškovo patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą – 353,56 Eur (likusi užstato dalis grąžinta teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi), ieškovui neatlygintinos, nes jos buvo susijusios su ieškovo ieškinyje suformuluotu reikalavimu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurio ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė.
75. Atsakovas patyrė byloje 1 500 Eur (1 100 Eur + 400 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
76. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
77. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 212 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
78. Byloje iš viso patirta 19,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo V. M. (V. M.) atsisakymą nuo ieškinio dalies.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl A. M. 2020 m. liepos 3 d. testamento pripažinimo negaliojančiu.
Ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsakovui M. P. (M. P.), trečiasis asmuo notarė Romutė Sipavičienė, tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini), palikėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalį.
Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 1 212 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 93,75 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto J. B. 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZJ36295), dalį.
Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 19,64 Eur (devyniolika eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas notarei Romutei Sipavičienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl A. M. turto paveldėjimo, paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti subjektams, pateikusiems į bylą dėl ekspertizės atlikimo išreikalautus dokumentus (ikiteisminio tyrimo medžiagas, sveikatos istorijas, testamentų originalus, notarinių registrų knygas, įgaliojimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.