- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-585-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48269-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Eglė Venckienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- V. T.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Venckienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelniausią bausmę ir V. T. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. T. nuteistas už tai, kad jis nuo 2022 m. gruodžio 25 d., maždaug 14 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs – rūbuose laikė: 5,942 g narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 11,7 proc. iki 17.4 proc., bei psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatiniono (3-CMC), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, bei kuprinėje ,,Puma“ laikė: 89,656 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 14,6 proc. iki 16.9 proc., 4,061 g psichotropinės medžiagos - amfetamino bei psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatiniono (3-CMC), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, iki tol, kol 2022 m. gruodžio 25 d., apie 18.40 val., Pakonių g., Pakonių k., Sudervės sen., Vilniaus r., sustabdžius T. K. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jis (V. T.) važiavo kaip keleivis, minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono pareigūnai. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, baudą ir intensyvią priežiūrą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme. Apeliantas pažymi, kad jis yra jaunas, turi gyvenamąją vietą, taip pat turi įsipareigojimų – gyvena su sugyventine ir padeda auginti bei išlaikyti jos mažametį vaiką. Pabrėžia, kad šeimai be nuteistojo labai sunku. Apeliantas pripažįsta, kad padarė nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad jis buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, tačiau dirbo, mokėjo mokesčius ir nedarė naujų nusikaltimų. Nuteistasis akcentuoja, kad jis išsigydė priklausomybę ir nori padėti savo šeimai, tačiau to negali padaryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo manymu, naudingiau būtų paskirti jam viešųjų darbų ar baudos bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo V. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. T., neginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus ar baudą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu V. T. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam pripažinus savo kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelniausią bausmę ir V. T. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.
9. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė, bet ir švelnesnės bausmės rūšys – bauda ir areštas. Vis tik, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to bausmę individualizavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą, į V. T. asmenybę, įvertino tai, kad jis nedirba, anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai V. T. gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę, nustatė mažesnį nei vidutinis sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. T. laisvės atėmimo bausmę skyrė įvertinęs tiek su jo padaryta nusikalstama veika, tiek su jo asmenybe susijusių duomenų visumą, atsižvelgė į BK 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydžio (trukmės) nustatymą pagrindė byloje esančiais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino.
11. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad V. T. ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika), 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą ir jam buvo paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su T. M.; be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurią V. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2022 m. gruodžio 25 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą motyvavo tuo, kad nuteistasis tinkamai nevykdė teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Taip pat nustatyta, jog priežiūros laikotarpiu nuteistasis darė tyčinius šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus tik griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apygardos teismo vertinimu, nepaskyrus pakankamai griežtos bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu, V. T., nejausdamas pasekmių dėl savo daromų nusikalstamų veikų, nepatirdamas baudžiamosios atsakomybės griežtumo, gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis, nevykdydamas kartu su bausmės vykdymo atidėjimu jam paskirtų įpareigojimų, o taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarydamas naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, suprato, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau vis tiek pasirinko nesilaikyti paskirtų įpareigojimų ir nusikalsti. Tokiu būdu, nuteistasis nepateisino anksčiau teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant švelnesnę bausmės rūšį už laisvės atėmimą.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu, nelaikytina per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę. Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra jaunas, turi gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, kurių pagrindu bausmė galėtų būti švelninama. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo prašymą skirti švelnesnę bausmę grindžia ir tuo, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ši aplinkybė, kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę jau buvo įvertinta ir į ją, kaip turinčią reikšmės skirtinai bausmei, buvo atsižvelgta. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis turi įsipareigojimų – gyvena su sugyventine ir padeda auginti bei išlaikyti jos mažametį vaiką, nori padėti šeimai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytinos pakankamu pagrindu bausmės švelninimui. Kaip minėta, V. T. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ne pirmą kartą, taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, kas patvirtina, jog šeimyninės aplinkybės nesulaiko jo nuo teisės pažeidimų darymo. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išrašo, V. T. nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. kovo 22 d. vykdė individualią veiklą (t. 2, b. l. 252-253), tačiau byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis dirba ir išlaiko šeimą, nėra.
13. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Todėl, įvertinus V. T. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę V. T. pagrindo švelninti nėra.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. APD-2023-15690 dėl nuteistajam V. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad V. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 110,00 Eur.
15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant V. T. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Kęstutį Ožiūną, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi jis buvo paskirtas V. T. gynėju.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam V. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.