- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-229-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02330-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-395-470/2024 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė V. Š. prašė nutraukti 2023-08-15 transporto priemonės „Peugeot 508“ (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. K., priteisti jai iš atsakovo 3 600,00 Eur automobilio įsigijimo lėšų, grąžinti automobilį atsakovo nuosavybėn, įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į jos banko sąskaitą savo lėšomis pasiimti automobilį iš jo laikymo vietos, priteisti jai iš atsakovo 2 056,28 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su automobilio paruošimu eksploatacijai bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonių pardavimo portale www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Peugeot 508“, 2.0 I. sedaną, kurio pagaminimo metai 2013. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis daužtas, tai matėsi iš įkeltų fotonuotraukų. 2023-08-14 jos sutuoktinis R. Š. telefonu susisiekė su pardavėju D. K., kuris patvirtino faktą, kad automobilis yra patyręs autoįvykį, tačiau nurodė, kad iki autoįvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, toks yra ir pardavimo metu. Ji rezervavo automobilį, pervesdama pardavėjui 100,00 Eur avansą. Kitą dieną ji su sutuoktiniu nuvyko apžiūrėti automobilio, atliko kontrolinį važiavimą (nuvažiavo apie 500 m), automobilis jai tiko, todėl ji nusprendė automobilį įsigyti. Pardavėjas pateikė jai iš dalies paruoštą rašytinę sutartį, sutartyje ji įrašė trūkstamus duomenis apie save, kaip pirkėją, sumokėjo pardavėjui 3 600,00 Eur ir taip automobilį įsigijo. Tą pačią dieną automobilį nuvairavo į automobilių remonto dirbtuves matomiems defektams pašalinti: pakeisti sparną, suvirinti buferį, įdėti naują žibintą, halogeninę lempą, pakeisti kapotą, duris.
3. 2023-09-01 automobilį atsiėmė iš dirbtuvių, paslaugos jai kainavo 2 056,28 Eur, tačiau važiuojant namo paaiškėjo kiti gedimai – sklido garsas iš automobilio galo, jis buksavo darant posūkį. Apie naujus gedimus ji informavo pardavėją D. K., ragino jį automobilį suremontuoti, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė. Ji nusprendė atlikti automobilio defektavimą autoremonto įmonėje „BT Servisas“, kur buvo nustatyti gedimai ir jų šalinimo preliminari kaina: galinio reduktoriaus defektas (3 000,00 Eur), vairo kolonėlės defektas (nuo jos bėgo alyva) (600,00 Eur), kiauras tarpinio suslėgto oro aušintuvas (200,00 Eur), pakabos defektai (350,00 Eur), nesandari išmetimo sistema (50,00 Eur), gale dešinės pusės žibintų aukščio reguliavimo traukė pakeista viela (50,00 Eur). Bendra preliminari remonto suma sudarė 4 250,00 Eur.
4. Ieškovė įvertino, kad tokios išlaidos neprotingai didelės, pardavėjas automobilio pardavimo metu nei sutartyje, nei kitais būdais apie automobilio defektus jos neinformavo, defektai išoriškai nebuvo matomi ir buvo nustatyti tik pasitelkus autoremonto meistrų pagalbą. Ieškovė sprendžia, kad atsakovas nesilaikė reikalavimo garantuoti pirkėjai automobilio atitikimo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų, automobilis neatitiko tikslo, kuriam ji jį įsigijo, atsakovas yra atsakingas už tai, kad automobilis buvo parduotas su defektais ir todėl jis turi atlyginti automobilio remonto išlaidas ir kitus dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės V. Š. 840 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui D. K. bei 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo perduotas netinkamos kokybės ir pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų automobilis. Teismas konstatavo, jog ieškovė gavo tai, ką galėjo gauti pagal ginčo sutartį, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos būdu – reikalauti grąžinti už naudotą automobilį sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
7. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nupirko anksčiau ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data 2013 m.) eksploatuotą ir eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, todėl sprendė, kad ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonių pardavimo portale www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Peugeot 508“, 2.0 I. sedaną, kurio pagaminimo metai 2013, skelbime taip pat buvo nurodyta, kad automobilis daužtas. Tai matėsi ir iš įkeltų fotonuotraukų, be to, šį faktą pardavimo metu patvirtino ir automobilio pardavėjas. Ieškovė, nemačiusi automobilio, rezervavo jį, pervesdama pardavėjui 100,00 Eur avansą, ir kitą dieną su sutuoktiniu nuvyko apžiūrėti automobilio, atliko kontrolinį važiavimą (nuvažiavo apie 500 m).
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog po eismo įvykyje patirto fizinio smūgio automobilyje galėjo atsirasti vizualiai nematomų defektų, būtent dėl to atsakovas juos ne tik kaip numanomus, bet kaip realiai egzistuojančius pažymėjo pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų trūkumai Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė tą informaciją, kurią ieškovei papildomai detaliau atskleidė transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu, o būtent paaiškino apie šovusią saugos pagalvę, bildančią pakabą, leidžiančią vairo kolonėlę, iššokusį iš vietos saugiklių bloką, nusėdusį akumuliatorių, prietaisų skydelyje žibančias lemputes, kurios signalizuoja apie tam tikrų sistemų gedimus ir kt. Kad ieškovei pateiktą transporto priemonės prikimo – pardavimo sutartį ji skaitė, teisme patvirtino pati ieškovė. Ta aplinkybė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, neturėdami reikiamų autotechninių žinių, galimai nesuprato apie esamų automobilio sistemų ir mazgų gedimų rimtumą, mastą ir rizikas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas informacijos apie šiuos gedimus daikto pardavimo metu pirkėjai neatskleidė.
9. Skundžiamame sprendime pažymėta ir tai, kad ieškovė pati patvirtino, jog automobilį teko užvesti laidais nuo kito automobilio, užvedus automobilį ji atliko kelių šimtų metrų bandomąjį važiavimą, ji matė, jog automobilio prietaisų skydelyje dega įvairios perspėjimo lemputės, tačiau anot jos, nesuprato metamų pranešimų reikšmės, nes tekstiniai pranešimai buvo rusų kalba. Nepaisant to, sudarydama pirkimo sutartį ieškovė neturėjo jokių pretenzijų pardavėjui dėl automobilio kokybės ir tai patvirtino savo parašu ant pirkimo – pardavimo sutarties, sumokėdama kainą automobilį įsigijo, taip pat parašu patvirtino, jog ateityje pretenzijų pardavėjui dėl įsigyto daikto kokybės neturės. Kita vertus, skelbime nurodyta automobilio kaina – 3000 Eur, yra ženkliai, t. y. perpus mažesnė nei analogiško nedaužto automobilio kaina, kas matyti iš pateiktų palyginimui skelbimų, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad tokia kaina yra dėl esamų ar numanomų automobilio defektų.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės teiginius dėl atsakovo nuslėptų trūkumų (galinio reduktoriaus defektas, vairo kolonėlės defektas (nuo jos bėgo alyva), tarpinio suslėgto oro aušintuvas kiauras, pakabos defektai, išmetimo sistema nesandari, gale dešinės pusės žibintų aukščio reguliavimo traukės gedimas), kadangi šie trūkumai patenka į pirkimo – pardavimo sutarties sąlygose aptartų automobilio mazgų ir sistemų su trūkumais apimtį, juo labiau kad transporto priemonės rida buvo didesnė, nei 300 000 km.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė V. Š. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį, nutraukti 2023-08-15 transporto priemonės „Peugeot 508“ pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. K., priteisti jai iš atsakovo 3 600,00 Eur automobilio įsigijimo lėšų, grąžinti automobilį atsakovo nuosavybėn, įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į jos banko sąskaitą savo lėšomis pasiimti automobilį iš jo laikymo vietos, priteisti jai iš atsakovo 2 056,28 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su automobilio paruošimu eksploatacijai bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodo, kad atsakovas transporto priemonės įsigijimo metu ieškovui ir jos vyrui nurodė tik vizualiai matomus automobilio defektus, o pasiteiravus apie kitus galimus gedimus, tokių nenurodė.
11.2. Kartu apeliantė pabrėžia, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad transporto priemonės rida viršijo 300 000 km, o techninė apžiūra galiojo iki 2023-01-24, t. y. dar 2 metus po įsigijimo, tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio rida buvo 220 515 km, techninė apžiūra galiojo iki 2024-01-06, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023-08-15.
11.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė neturėjo transporto priemonių įsigijimo patirties, nesuprato, kad reikia detaliai skaityti sutartį, kuri buvo iš anksto paruošta, o taip pat kad neturi pagrindo pasitikėti automobilio pardavėju, kuris nurodė, kad be matomų defektų kitų paslėptų trūkumų transporto priemonė neturi. Be to, atsakovo paaiškinimai leidžia teigti, kad jis yra patyręs pardavėjas, dažnai keičia transporto priemones, dėl ko turi patirties tokių sutarčių sudaryme.
11.4. Apeliantė pabrėžia, jog galinio reduktoriaus defektas nėra akivaizdus ir vizualus trūkumas, tačiau jis yra esminis ir dėl jo transporto priemonės negalima naudoti pagal paskirtį – užvedus transporto priemonę ir bandant važiuoti elektra automobilis gesta, atsiranda labai didelė vibracija, jis stringa.
11.5. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo nesąžiningumą: atsakovas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė adresą, kuriuo negyvena; teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardinti nevizualių transporto priemonės trūkumų; apžiūrint transporto priemonę išjungė automobilio mygtuką, kuriuo apribojamas elektrinio variklio naudojimas važiavimo procese tam, kad nepaaiškėtų transporto priemonės trūkumai; atsakovas transporto priemonės pardavimo metu taip pat nenurodė, kad automobilio eksploatuoti negalima ir jį reikia gabenti tik specialiu transportu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu atsakovas D. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo skunde teikė klaidinančią informaciją siekdama naudingo sprendimo. Ieškovės ir jos sutuoktinio pateikti įvykio aplinkybių paaiškinimai nesutampa, o egzistuojantys prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teiginių patikimumo ir rodo galimą bandymą iškreipti tikrąsias aplinkybes. Pirkimo metu ieškovei buvo aiškiai nurodyta, kad automobilis dalyvavo autoįvykyje, kurio metu buvo pažeistos tokios svarbios automobilio dalys, kaip saugiklių dėžė ir rėlių (valdymo) blokas. Ši informacija buvo pateikta ieškovei kartu su galimybe įvertinti, kad minėti pažeidimai galėjo turėti įtakos transporto priemonės techninei būklei. Apeliantė, nepaisydama šių aplinkybių, vis tiek nusprendė įsigyti transporto priemonę ir prisiėmė riziką dėl galimų problemų ateityje.
12.2. Pabrėžia, kad liudytojų apklausos metu papildomai nustatyta, kad automobilio įsigijimo metu tiek apeliantė, tiek jos sutuoktinis pastebėjo prietaisų skydelyje žybsinčius įspėjimus apie galimus techninius gedimus. Šie įspėjimai aiškiai signalizavo, kad transporto priemonė turi būti kuo greičiau apžiūrėta techniniame servise, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad apeliantė nuvažiavo apie 100 kilometrų ignoruojant perspėjimus, automobilis buvo eksploatuojamas toliau nepaisant akivaizdaus pavojaus transporto priemonės techninei būklei, o iš sutuoktinio liudijimo nustatyta, kad galimai sugedus galiniam reduktoriui ir toliau transporto priemonė buvo naudojama. Jau esant gedimui buvo nuvažiuota papildomai apie dar apie 300 kilometrų, kas yra aiškus netinkamo eksploatavimo pavyzdys. Ankstesni automobilio pažeidimai, apie kuriuos ieškovė buvo informuotas (saugiklių ir rėlių dėžės pažeidimai), galėjo turėti įtakos įspėjamųjų signalų atsiradimui prietaisų skydelyje. Nepaisant to ieškovė nesiėmė veiksmų nustatyti tikslią problemos kilmę ar pašalinti jos priežasčių ir toliau netinkamai eksploatavo automobilį, kas pablogino bendrą transporto priemonės būklę bei galėjo būti galinio reduktoriaus gedimo priežastimi.
12.3. Papildomai atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad apeliantė, galimai piktnaudžiaudama teise, klaidina teismą, nes savo ieškinyje nurodė, jog, jos manymu, įjungus ar išjungus ECO OFF mygtuką, automobilyje yra atjungiamas elektrinio variklio darbas. Šis teiginys yra klaidingas ir prieštarauja byloje pateiktiems objektyviems įrodymams. Atsakovas teismui pateikė oficialią automobilio gamintojo atstovo išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad minėtas mygtukas neturi įtakos elektrinio variklio darbui, nes šis veikia nuolatos. Nepaisant to, apeliantė savo skunde toliau kartoja tikrovės neatitinkančią informaciją, ignoruodama byloje esančius neginčijamus įrodymus. Be to, bandomojo važiavimo metu automobilio galinio reduktoriaus gedimų nebuvo, ką pripažino ir pati apeliantė bei jos sutuoktinis. Šis trūkumas pasireiškė tik nuvažiavus apie 110 kilometrų. Todėl bet kokie apeliantės argumentai dėl bandomojo važiavimo reikšmės automobilio būklės vertinimui yra nepagrįsti ir klaidinantys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovės įsigytos transporto priemonės defektų bei jų įtakos sudarytos automobilio pirkimo - pardavimo sutarties galiojimui.
15. Atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, ginčo teisinį santykį bei pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teisinis ginčo vertinimas
16. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog esminiai įrodymai, sprendžiant byloje kilusį ginčą, yra šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nuostatos, taip pat faktinė transporto priemonės būklė bei šalių veiksmai iki bei po sutarties sudarymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė bei tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat darė pagrįstas išvadas bei tinkamai taikė materialinės teisės normas.
18. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad išties, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog automobilio rida sudaro 302 000 km, o privaloma techninė apžiūra buvo atlikta ir galiojo iki 2023-01-24, nors byloje esantys įrodymai tokių duomenų nepatvirtina, t. y. iš šalių sudarytos 2023-08-15 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų, ieškovės 2024-07-03 pateiktos foto nuotraukos, transporto priemonės pardavimo internetinio skelbimo bei šalių nurodomų aplinkybių matyti, kad automobilio rida yra daugiau nei 220 00 km, o automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2024-01-06. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra ir nebuvo esminės pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl vien šie netikslumai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės defektų atitikties pirkimo - pardavimo sutarčiai, pažymėtina tai, kad pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, jog atsakovas ieškovei pardavė 2013 m. automobilį „Peugeot 508:, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad transporto priemonė yra daužta. Šalių sudarytoje sutartyje yra pažymėti tokie transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų. Tokie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įvardinti transporto priemonės trūkumai, priešingai nei tvirtina apeliantė, nebuvo vien tik vizualiai matomi pažeidimai, dėl ko pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį buvo perduota transporto priemonė su vizualiais ir nevizualiais trūkumais. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei perduotos transporto priemonės kokybė neatitiko pirkimo pardavimo - sutarties sąlygų, juo labiau kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė pati ieškovė, kuri turėjo galimybę susipažinti su sutartimi ir ją skaitė.
Žemesnės instancijos teismas
21. Be to, priešingų išvadų daryti neleidžia ir kitos byloje esančios aplinkybės, t. y. transporto priemonė yra naudota daugiau nei 10 metų; dalyvavusi eismo įvykyje; internetiniame skelbime buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra „daužta“; ieškovė neginčijo aplinkybės, kad jai buvo atskleista informacija apie iššovusią transporto priemonės oro pagalvę, iš vietos iššokusį saugiklių bloką, išsikrovusį akumuliatorių bei prietaisų skydelyje įsijungusius saugos pranešimus. Kita vertus, ieškovė nurodė, jog transporto priemonės įsigijimo metu atliko bandomąjį iki 500 m važiavimą, todėl turėjo galimybę ir matė automobilio prietaisų skydelyje įsijungusius pranešimus. Vien tai, kad dalis pranešimų buvo užsienio kalba, kurios ieškovė ar jos sutuoktinis nesupranta, atsižvelgiant į vidutiniškai atsakingo ir apdairaus pirkėjo kriterijų, nesudaro pagrindo spręsti, jog informacija nuo ieškovės buvo slepiama ar ji neturėjo galimybės išsiaiškinti konkrečių pranešimų turinio, juo labiau kad transporto priemonės vairuotojams turi būti suprantama ir suvokiama aplinkybė, jog prietaisų skydelyje esantys pranešimai nurodo atitinkamus techninius trūkumus ar reikalingus atlikti techninius veiksmus, o šių veiksmų neatlikimas toliau eksploatuojant transporto priemonę gali pabloginti jos techninę būklę ar lemti didesnę gedimų apimtį.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisminio proceso metu pripažino rezervavusi automobilį jo nemačiusi, tačiau perskaičiusi skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog transporto priemonė yra „daužta“. Nors apeliantė tvirtina, kad atsakovas ją apgavo nurodydamas, jog be vizualių trūkumų daugiau jokių defektų transporto priemonė neturi, tačiau, net nepaisant pirkimo - pardavimo sutartyje įvardintų plataus spektro transporto priemonės defektų, aplinkybė, jog yra įsigyjama eismo įvykį patyrusi transporto priemonė, sudaro pakankamą pagrindą atidžiam ir rūpestingam pirkėjui įvertinti galimą riziką, jog dėl patirto eismo įvykio transporto priemonės defektai gali būti ne tik vizualūs, juo labiau kai prietaisų skydelyje buvo įsijungę įvairūs techninės saugos pranešimai, o ieškovė, iki įsigydama automobilį, nesiėmė jokių priemonių konkrečių defektų apimčiai ir turiniui įvertinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nustatyti transporto priemonės trūkumai galėjo būti nulemti tiek natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, tiek autoįvykio, apie kurį ieškovė žinojo ir to neginčijo. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju transporto priemonės naudojimo praeityje sąlygos lėmė jos techninę būklę, neatitinkančią tik natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo pokyčio, o ieškovė, pati neturėdama reikiamų techninių žinių, prieš įsigydama transporto priemonę, turėjo galimybę įvertinti techniškai netvarkingo automobilio būklę kreipdamasi į specialistus. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, jog į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad 10 metų automobiliui, be kita ko dari ir patyrusiam eismui įvykį, galėtų galioti kokia nors garantinė apsauga ar egzistuotų pagrįstas vertinimas, jog transporto priemonei bet kuriuo metu negali iškilti techninių gedimų.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl transporto priemonės reduktoriaus gedimų, kaip paslėptų automobilio trūkumų, leidžiančių nutraukti sudarytą pirkimo pardavimo - sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonė jos įsigijimo metu nebuvo techniškai tvarkinga, automobilio prietaisų skydelyje buvo įsijungę įvairūs įspėjamieji pranešimai, dėl ko šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog galinio reduktoriaus defektas, kai transporto priemonė yra eksploatuota 10 metų, kurios rida yra daugiau nei 220 00 km, negalėjo atsirasti jau po transporto priemonės įsigijimo. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodomo „Eco Off“ mygtuko išjungimo atliekant bandomąjį važiavimą aplinkybė, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stelauto“, kuri pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis yra oficialus ir „Peugeot”, atstovas, dirbantis pagal gamintojų keliamus reikalavimus ir standartus automobilių bei atsarginių dalių ir aksesuarų prekybai, automobilių priežiūros bei serviso paslaugoms, pateiktus duomenis (2 t., 1-8 b. l.) apeliantės nurodomo mygtuko išjungimas neturi konkrečios įtakos galinio reduktoriaus veikimui. Kaip nurodoma pateiktuose dokumentuose, įjungus „Eco Off“ mygtuką, dyzelinis variklis automatiškai neužgęsta, tačiau elektrinis variklis automobilyje nėra atjungiamas. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog aptariamo mygtuko išjungimas ar įjungimas sąlygotų elektrinio variklio visišką išjungimą, dėl kurio transporto priemonės galinis reduktorius būtų neaktyvus ir nenaudojamas. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir aptariamoje UAB „Stelauto“ pateiktoje informacijoje nurodomi duomenys, jog „Elektrinis variklis -2, įtaisytas automobilio gale, varo galinius ratus vienas arba papildo dyzelinį variklį, priklausomai nuo pasirinkto hibridinės sistemos veikimo būdo“ (2 t., 6 b. l.), kadangi tokia informacija nepatvirtina apeliantės nurodomos aplinkybės, kad elektrinio variklio naudojimo sąlyga yra „Eco off“ mygtuko įjungimas ar išjungimas, o elektros variklis automobilyje veikia vienas arba papildo dyzelinį variklį.
24. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai (įskaitant ir Automobilio defektacijos aktą), nepatvirtina, kad transporto priemonės galinio reduktoriaus defektas yra atsiradęs iki automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir nėra natūralus transporto priemonės nusidėvėjimo padarinys, juo labiau kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. M., atlikęs transporto priemonės apžiūrą ir rengęs 2023-09-15 Automobilio patikros aktą, negalėjo patvirtinti turintis specialių „Peugeot“ transporto priemonės ekspertizės atlikimo pažymėjimų ar sertifikatų dėl hibridinės sistemos tikrinimo, taip pat neneigė, jog galinio reduktoriaus defektas buvo nustatytas nenaudojant sertifikuotos įrangos ar specialių metodų, skirtų būtent „Peugeot“ markės automobilio hibridinės sistemos tikrinimui. Priešingai P. M. nurodė, jog galinio reduktoriaus defektą nustatė naudodamasis stetoskopu. Kartu šis liudytojas nurodė, jog neardant transporto priemonės negalima pasakyti, kas konkrečiai yra sugedę: galinis reduktorius, ar elektros variklis. Liudytojas patvirtino, jog transporto priemonė važiuoja hibride pavara, tačiau skleidžia garsus, kad neturi prieigos prie transporto priemonės duomenų istorijos. Negali pateikti kompiuterinės diagnostikos rezultatų, neatsimena jų turinio. Taip pat pažymėjo, kad jis pats hibridinės sistemos elektrinės dalies netaiso. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, jog liudytojas G. T., kuris pasirašė 2023-09-15 Automobilio defektacijos aktą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog nepamena šio akto turinio ir pagrindų, dėl kurių buvo padarytos atitinkamos išvados bei konstatuoti transporto priemonės gedimai, o galinio reduktoriaus tikrinimas buvo atliktas įvertinus rato strigimą bei klausymą su stetoskopu.
25. Kartu pastebėtina ir tai, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog iki nurodomo galinio reduktoriaus defekto pajautimo su transporto priemone, kurios prietaisų skydelyje buvo matomi įspėjamieji ženklai, nuvažiavo apie 100 km, nors UAB „Stelauto“ pateiktuose duomenyse nurodoma, jog variklio gedimo įspėjimo ženklo, kuris buvo matomas nuo transporto priemonės įsigijimo, ignoravimas gali reikšti rimtas problemas, kurios gali pakenkti automobilio mechaninėms ir elektrinėms sistemoms arba sukelti pavojų vairuotojų ir keleivių saugumui (2 t., 7 b. l.).
26. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovei įsigijus techniškai netvarkingą automobilį, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo ar buvo netinkamai informuota apie transporto priemonės trūkumus ar dalis transporto priemonės įrenginių defektų buvo atsiradę dar iki ginčo sutarties sudarymo bei negalėjo būti tiek natūralaus nusidėvėjimo, tiek patirto eismo įvykio padarinys.
27. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju parduodamo daikto kokybė atitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, kaip to reikalauja CK 6.327 straipsnio 1 dalis, dėl ko ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas (sutarties nutraukimas) yra neproporcinga priemonė. Papildomai pastebtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo atstovaujama profesionalios teisininkės, tačiau jokio alternatyvaus reikalavimo dėl jos galimai pažeistų teisių nereiškė, tokių reikalavimų neformulavo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pakankamai nerūpestingą ieškovės veikimą sudarant ginčo sutartį ir įsigyjant eismo įvykį patyrusią transporto priemonę, taip pat nenustatė pagrindo savo iniciatyva taikyti kitą ieškovės teisių gynybos būdą, juo labiau kad atsakovui ginčijant ieškovės nurodytų defektų priežastį, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog su prietaisų skydelyje įsijungusiais įspėjamaisiais variklio, serviso ir kitais ženklais transporto priemonė nebuvo eksploatuojama (pagal byloje esančius duomenis bendras nuvažiuotas atstumas nuo įsigijimo yra apie 400 km).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atmetus ieškovės V. Š. apeliacinį skundą, atsakovui D. K. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 650,00 Eur už atsiliepimo parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurias patvirtina 2025-02-15 mokėjimo nurodymo duomenys bei 2025-02-15 sąskaita faktūra. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)