Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui D. K. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. K. internetiniame pardavimo portale www.skelbiu.lt paskelbė informaciją apie parduodamą automobilį Peugeot 508, nurodydamas jos techninius duomenis ir tai, kad transporto priemonė yra dalyvavusi eismo įvykyje. Skelbimu susidomėjo ieškovė V. Š., kuri padarė atsakovui 100,00 Eur avansinį mokėjimą į jo banko sąskaitą ir 2023-08-15 kartu su sutuoktiniu R. Š. atvyko apžiūrėti parduodamos transporto priemonės. V. Š. parduodamą transporto priemonę išbandė pavažiuodama tam tikrą atstumą ir su atsakovu sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu, kaip nurodyta sutartyje, už 3000,00 Eur sumą transporto priemonę įsigijo. Ieškovė atliko matomų transporto priemonių sugadinimų šalinimą, tačiau greitu laiku išryškėjo kiti defektai, kurie vizualiai nebuvo matomo transporto priemonės įsigijimo metu. Įvertinusi šių gedimų šalinimo kainą ieškovė prašo nutraukti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti jai 3600,00 Eur (jos teigimu) sumokėtą automobilio įsigijimo kainą bei pasiimti automobilį, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2056,28 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, susijusių su automobilio defektavimu ir atliktu matomų defektų šalinimu. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės techninės būklės atitikimo pirkimo – pardavimo sąlygoms bei automobilio tinkamumo jį naudoti pagal paskirtį.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę, atitinkančią sutarties sąlygas. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimą. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai pirkimo sutarties sąlygų, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis buvo sudaryta dėl naudoto Peugeot 508, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pirkimo-pardavimo. Ieškovė įrodinėja, jog nupirko automobilį su paslėptais defektais, kurių atsakovas nenurodė, todėl jų sudaryta 2023-08-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti nutraukta, o ieškovei grąžinti pinigai bei apmokėti patirti nuostoliai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nupirko anksčiau ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data 2013 m.) eksploatuotą ir eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, todėl sprendžiama, kad ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonių pardavimo portale www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį Peugeot 508, 2.0 I. sedaną, kurio pagaminimo metai 2013, skelbime taip pat buvo nurodyta, kad automobilis daužtas. Tai matėsi ir iš įkeltų fotonuotraukų, be to, šį faktą pardavimo metu patvirtino ir automobilio pardavėjas. Ieškovė nemačiusi automobilio rezervavo jį, pervesdama pardavėjui 100,00 Eur avansą, ir kitą dieną su sutuoktiniu nuvyko apžiūrėti automobilio, atliko kontrolinį važiavimą (nuvažiavo apie 500 m). Ieškovė vizualiai matė transporto priemonės defektus: sulankstytus kapotą, buferį, kairės pusės sparną, kairės pusės dureles, sudaužytą kairės pusės žibintą, tačiau teigia, kad atsakovas jos neinformavo apie tuos gedimus, kurie nebuvo vizualiai matomi, o ji pirko automobilį visiškai pasitikėdama atsakovu, kuris jai nurodė esą kitų gedimų be vizualiai matomų automobilyje nesant. Tas pačias aplinkybes teismui parodė liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis R. Š..

Ieškovės paaiškinimas ir liudytojo R. Š. parodymai dėl parduodamo daikto kokybės šiuo atveju neatitinka byloje nustatytų objektyvių faktinių duomenų. Svarbiausias tiesioginis įrodymas apie parduodamo daikto būklę įtvirtintas šalių sudaryta rašytine transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria atskleista tikroji susitariančių šalių valia dėl parduodamo objekto kokybės. Neginčijamai nustatyta, kad pardavėjas D. K. pardavė pirkėjai V. Š. 10 metų naudotą automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje. Kaip nustatyta šalių parodymais transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties tekstą paruošė pardavėjas D. K., ieškovė pirkimo momentu tik įrašė į sutartį savo anketinius duomenis. Atsakovo paaiškinimu po patirto eismo įvykio jis automobilio neremontavo ir jo neeksploatavo. Taigi, visiškai akivaizdu, kad po eismo įvykyje patirto fizinio smūgio automobilyje galėjo atsirasti vizualiai nematomų defektų, būtent dėl to atsakovas juos ne tik kaip numanomus, bet kaip realiai egzistuojančius pažymėjo pirkimo – pardavimo sutartyje, nurodydamas jos stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų trūkumus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė tą informaciją, kurią ieškovei papildomai detaliau atskleidė transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu, o būtent paaiškino apie šovusią saugos pagalvę, bildančią pakabą, leidžiančią vairo kolonėlę, iššokusį iš vietos saugiklių bloką, nusėdusį akumuliatorių, prietaisų skydelyje žibančias lemputes, kurios signalizuoja apie tam tikrų sistemų gedimus ir kt. Kad ieškovei pateiktą transporto priemonės prikimo – pardavimo sutartį ji skaitė, teisme patvirtino pati ieškovė. Ta aplinkybė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, neturėdami reikiamų autotechninių žinių, galimai nesuprato apie esamų automobilio sistemų ir mazgų gedimų rimtumą, mastą ir rizikas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas informacijos apie šiuos gedimus daikto pardavimo metu pirkėjai neatskleidė.

Ieškovė patvirtino, kad automobilį teko užvesti laidais nuo kito automobilio, užvedus automobilį ji atliko kelių šimtų metrų bandomąjį važiavimą, ji matė, jog automobilio prietaisų skydelyje dega įvairios perspėjimo lemputės, tačiau anot jos, nesuprato metamų pranešimų reikšmės, nes tekstiniai pranešimai buvo rusų kalba. Nepaisant to, sudarydama pirkimo sutartį ieškovė neturėjo jokių pretenzijų pardavėjui dėl automobilio kokybės ir tai patvirtino savo parašu ant pirkimo – pardavimo sutarties, sumokėdama kainą automobilį įsigijo, taip pat parašu patvirtino, jog ateityje pretenzijų pardavėjui dėl įsigyto daikto kokybės neturės. Pažymėtina ir tai, kad skelbime nurodyta automobilio kaina – 3000 Eur, yra ženkliai, t. y. perpus mažesnė nei analogiško nedaužto automobilio kaina, kas matyti iš pateiktų palyginimui skelbimų, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad tokia kaina yra dėl esamų ar numanomų automobilio defektų.

Nors ieškovė nurodo, kad defektus pašalinus – pakeitus sparną, suvirinus buferį, įdėjus naują žibintą, halogeninę lempą, pakeitus kapotą, duris, išryškėjo kiti automobilio defektai – galinio reduktoriaus defektas, vairo kolonėlės defektas (nuo jos bėgo alyva), tarpinio suslėgto oro aušintuvas kiauras, pakabos defektai, išmetimo sistema nesandari, gale dešinės pusės žibintų aukščio reguliavimo traukės gedimas – dėl ko laiko, kad atsakovas šiuos defektus nuslėpė, nelaikytina pakankama priežastimi prikimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi defektavimo metu nustatyti automobilio trūkumai patenka į pirkimo – pardavimo sutarties sąlygose aptartų automobilio mazgų ir sistemų su trūkumais apimtų.

Iš automobilio techninių dokumentų ir šalių parodymų nustatyta, kad automobilis buvo 2013 m gamybos, jo rida sudarė 302 000 km, privaloma techninė apžiūra buvo atlikta ir galiojo iki 2023-01-24, taigi, po įsigijimo galiojo dar 2 metus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad transporto priemonė yra 10 metų senumo, kad transporto priemonės rida sąlyginai yra labai didelė – 302 000 km, kad automobilis yra patyręs autoįvykį, t. y. fiziškai patyręs smūgį, jo pardavimo kaina perpus mažesnė už nedaužto automobilio, galima daryti išvadą, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokią transporto priemonę, būtų galėjęs numanyti, jog tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, tokią kaip tepalų, filtrų, padangų keitimą ir kt., bei vizualiai matomų defektų šalinimą, tačiau buvo akivaizdu, kad automobilis turi kitų gedimų, kurie yra sąlygoti jo detalių natūralaus nusidėvėjimo bei patirto sugadinimo autoįvykio metu, juolab, šie gedimai kaip transporto priemonės sistemų ar mazgų gedimai transporto priemonės pirkimo sutartyje buvo nurodyti.

Teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog jos įsigyta iš atsakovo transporto priemonė yra laikytina kaip neatitinkanti kokybės reikalavimų, aptartų įsigijimo metu, priešingai – autotransporto priemonė turėjo tas savybes, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis esant sutartyje aptartiems transporto priemonės gedimams ir sužalojimams. Dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo bei esamų trūkumų parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, turi būti savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, be to, trūkumus pakankamai aiškiai nurodo parduoto automobilio palyginus maža kaina.

Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstais laiko atsakovo nurodytus argumentus, kad nustatyti transporto priemonės trūkumai galėjo būti nulemti tiek natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, tiek autoįvykio, jis apie trūkumus ieškovę informavo pakankamai aiškiai, taigi ji šiuos trūkumus žinojo. Šiuo atveju transporto priemonės naudojimo praeityje sąlygos lėmė jos techninę būklę, neatitinkančią tik natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo pokyčio. Kad transporto priemonės negalima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį be papildomų investicijų, ieškovei turėjo būti savaime suprantamas dalykas. Ieškovė, pati neturėdama reikiamų techninių žinių, prieš įsigydama transporto priemonę, turėjo galimybę nuvažiuoti šiuo automobiliu į patikimą autocentrą patikrai, kur specialistai būtų įvertinę automobilio techninę būklę ir suteikę daugiau informacijos, kurios galbūt nesuprato ieškovė apžiūros metu, tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip prisiimdama riziką dėl perkamo automobilio kokybės. Taigi, teismo vertinimu šiuo atveju labiau tikėtina, jog visa reikiama informacija apie automobilio gedimus buvo suteikta iki jį įsigyjant pirkėjai, todėl negalima taikyti CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes negalima daryti išvados, kad pirkėja nebuvo informuota apie esamus automobilio gedimus. Tai, kad pirkėja tik įsigijusi transporto priemonę įvertino būsimą jos remonto kainą, kuri pasirodė žymiai didesnė, nei ji tikėjosi, savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo. Sprendžiama, kad parduodamo daikto kokybė atitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, kaip to reikalauja CK 6.327 straipsnio 1 dalis.

Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jai buvo perduotas netinkamos kokybės ir pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų automobilis. Teismas konstatuoja, jog ieškovė gavo tai, ką galėjo gauti pagal ginčo sutartį, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos būdu – grąžinti už naudotą automobilį sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už atstovo advokato L. P. konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 840,00 Eur. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 47,58 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl, atmetus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.