Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1568-562/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-06
Bylos Nr.: e2A-1568-562/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27788-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
Atsakovas: M. D.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.6.2Įskaitymas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.29.2Kreditavimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1568-562/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27788-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.10.5.1; 2.6.29.2; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. D. (toliau – atsakovas) 3 240 Eur skolą, 2 826,14 Eur palūkanas, 1 166,40 Eur delspinigių, 10 procentų mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo (teismo sprendimo įvykdymo) dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad skola susidarė atsakovui nevykdant su pradiniu kreditoriumi kredito unija „V“ 2012 m. sausio 17 d. sudarytos kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR. Pradinis kreditorius bankrutavusi kredito unija ,,V“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir ieškovė 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė visas Pradinio kreditoriaus teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal kredito sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas raštu.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

4. Nurodė, jog pagal Pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2012 m. sausio 17 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 12-0000 EUR gautą kreditą pagal atskirą kredito sutartį paskolino UAB „S“, kaip šios įmonės akcininkas. UAB „S“ 2013 m. spalio 1 d. pavedimu grąžino atsakovui paskolintą sumą ir palūkanas, atsakovo prašymu minėtą sumą pervesdama tiesiogiai Pradiniam kreditoriui. Likus vienai dienai iki minėto pavedimo 2013 m. rugsėjo 30 d. atsakovo prašymu Pradinio kreditoriaus darbuotojas A. A. elektroniniu paštu atsiuntė paskolos likutį ir turimo pajaus sumą bei paaiškino, kokia tvarka pajus gali būti nukreiptas galutiniam paskolos grąžinimui. Todėl iš Pradinio kreditoriaus nurodytos 30 000 Eur paskolos sumos ir 1 257,93 Eur palūkanų sumos buvo atimta 15 537,60 Lt (4 500 Eur) papildomo pajaus suma ir taip gautas galutinis 26 757,93 Eur paskolos likutis, kuris pervestas Pradiniam kreditoriui. Kitą dieną po pavedimo 2013 m. spalio 2 d. Pradinio kreditoriaus darbuotojas G. J. elektroniniu paštu atsiuntė paskolos likutį. Minėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad turimas papildomas pajus ir privalomas 100 Lt (28,96 Eur) pajus, kuris minėtame laiške nurodytas nebuvo, visiškai dengia paskolos likutį. Prie minėto elektroninio laiško buvo pridėta prašymo forma dėl pajaus nukreipimo galutiniam paskolos likučiui.

Atsiliepimas

5. Atsakovas teigė, kad jis 2013 m. spalio 3 d. nusiuntė Pradiniam kreditoriui elektroniniu paštu pasirašytą prašymą nukreipti pajų galutiniam paskolos grąžinimui. Nuo momento, kai kredito linija buvo aktyvuota, atsakovas faktiškai disponavo 25 500 Eur suma, nes 4 500 Eur Pradinis kreditorius iš karto rezervavo kaip papildomą pajų, nes tai buvo privaloma kredito linijos suteikimo sąlyga. Atsakovo teigimu, visas atsakovo susirašinėjimas su Pradiniu kreditoriumi liudija, kad atsakovas planavo pajų panaudoti galutiniam atsiskaitymui, nes pateikė Pradiniam kreditoriui paties Pradinio kreditoriaus nurodytos formos prašymą. Atsakovo nuomone, hipotekos išregistravimo faktas akivaizdžiai liudija atsakovo prievolių Pradiniam kreditoriui pagal kredito linijos sutartį visišką įvykdymą.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl kredito sumos grąžinimo. Nurodė, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl pajaus įskaitymo skolos dengimui pagal kitą paskolos sutartį. Be to, atsakovo prašymas nebuvo išnagrinėtas Pradinio kreditoriaus valdybos iki bankroto bylos unijai iškėlimo, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo pajus buvo panaudotas jo paskolos sumos pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR dengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5666-608/2020 ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovei 3 240 Eur negrąžinto kredito, 2 826,14 Eur palūkanų, 1 166 Eur delspinigių, 10 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (7 232,54 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 17,30 Eur išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas laiku nesumokėjo periodinių įmokų, numatytų kredito sutarties įmokų tvarkaraštyje, suėjus kredito sutarties galutiniam kredito grąžinimo terminui, liko negrąžinta 3 240 Eur kredito suma. Atsakovo papildomas pajinis įnašas nebuvo įskaitytas, t. y. pajiniu įnašu nebuvo padengtas skolos likutis. Nustatė, kad atsakovas nereikalavo Pradinio kreditoriaus grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį kreditui grąžinti. Vertino, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2013 m. spalio 2 d. pateikė ieškovei prašymą panaudoti jam priklausančio pajinio įnašo dalį ieškovo paskolos ne pagal ginčo sutartį (2012 m. sausio 17 d. Nr. 12-00001), o pagal 2011 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 11/05/16-1 galutiniam dengimui. Iš atsakovo paskolos bylos nustatė, kad tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudarytos kelios paskolos sutartys, pagal kurias Pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyse nustatyto dydžio kreditą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos paskolos sutartys buvo sudarytos dėl to paties dalyko, t. y. jog naujos paskolos sutartys buvo sudarytos keičiant anksčiau galiojusių paskolos sutarčių sąlygas, paskolos sumą, refinansuojant suteiktą paskolą ir kt. Atsižvelgęs į nurodytą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo 2013 m. spalio 2 d. pateiktas prašymas susijęs su 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 vykdymu.

9. Konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Pradinio kreditoriaus valdybos sprendimą patenkinti atsakovo prašymą dėl išstojimo iš Pradinio kreditoriaus, teigė, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo pajus buvo panaudotas jo skolos Pradiniam kreditoriui dengimui.

10. Pažymėjo, jog Pradinio kreditoriaus bankroto administratoriaus 2015 m. sausio 2 d. įspėjimu Nr. VTK-1853 „Dėl įsipareigojimų kredito unijai nevykdymo“ pareikalavo atsakovą sumokėti Pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą bei pranešė, jog priešingu atveju kredito sutartis bus nutraukta. Atsakovas atsisakė įvykdyti reikalavimus ir kredito linijos sutartis liko neįvykdyta. Nurodė, kad šiuo metu Pradinis kreditorius yra bankrutavęs, todėl atsakovo teisė į pajaus susigrąžinimą gali būti realizuota tik bankroto byloje atsakovui pareiškiant reikalavimus kaip Pradinio kreditoriaus kreditoriui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – JANĮ). Teismas darė išvadą, jog atsakovas nėra realizavęs savo teisės išstoti iš Pradinio kreditoriaus, o jo pajus nebuvo įskaitytas atsakovo skolų Pradiniam kreditoriui dengimui. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tokia atsakovo teisė būtų realizuota, teismo vertinimu, atsakovo prašymo pagrindu jo sumokėto pajaus suma būtų panaudota ne skolos pagal šioje civilinėje byloje ieškovo reikalavimo pagrindu esančios 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR, o pagal kitą atsakovo su Pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį, kuri buvo nurodyta atsakovo prašyme – 2011 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 11/05/16-1.

11. Konstatavęs, jog atsakovo prievolė grąžinti pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR suteiktą kreditą nėra pasibaigusi, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovei, kaip Pradinio kreditoriaus teisių perėmėjai, priteisti likusią negrąžintą 3 240 Eur kredito sumą. Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR gauta paskola buvo atsakovo perduota UAB „S“, laikė neturinčia įtakos atsakovo prievolėms pagal minėtą kredito linijos sutartį. Pažymėjo, jog UAB „S“ nebuvo 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR šalimi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šio juridinio asmens prievoles Pradiniam kreditoriui pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR. Pagal minėtą sutartį kredito linija suteikta atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, smulkiam verslui, kredito linijos sumos panaudojimo aplinkybės neturi įtakos šios sutarties vykdymui.

12. Nustatęs, kad 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR 2.12 ir 13.2. punktais atsakovas įsipareigojo mokėti 10 procentų dydžio metinines palūkanas nuo kredito negrąžinimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, ir kad terminas kreditui grąžinti pasibaigė 2013 m. rugsėjo 30 d., o palūkanos, paskaičiuotos nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos sudaro 2 826,14 Eur sumą, atsakovui neginčijant palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 2 826,14 Eur sutartinių palūkanų priteisimo ir 10 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo iš atsakovo pagrįstas.

13. Atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR 2.8 punkte buvo nustatytas 0,2 procento delspinigių dydis, sprendė, jog yra pagrindas už 180 dienų priteisti 1 166,40 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nereikalavo Pradinio kreditoriaus grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį kredito grąžinimui. Tokią išvadą paneigia byloje esantis atsakovo 2013 m. spalio 2 d. prašymas, pasirašytas elektroniniu parašu, kuriuo atsakovas prašė panaudoti jam priklausančio pajinio įnašo dalį paskolos daliniam/galutiniam dengimui. Ta aplinkybė, kad atsakovo prašyme nebuvo nurodyta 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR data ir numeris, ir buvo nurodyta 2011 m. gegužės 16 d. Nr. 11/05/16-1, turi būti vertinama kaip rašymo apsirikimas. Atsakovo 2013 m. spalio 2 d. prašyme nurodyta sutartis 2011 m. gegužės 16 d. Nr. 11/05/16-1 neegzistuoja ir niekuomet neegzistavo. Ieškovės į civilinę bylą 2020 m. kovo 25 d. pateikta atsakovo paskolos byla patvirtina, kad iki 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR sudarymo tarp atsakovo ir Pradinio kreditoriaus buvo sudaryta tik viena paskolos sutartis – 2011 m. gegužės 19 d. Paskolos sutartis Nr. 11-00207. Tačiau ši paskolos sutartis buvo visiškai įvykdyta dar 2011 m. rugpjūčio 1 d., tai patvirtina Pradinio kreditoriaus sąskaitos išrašai. Pagal pastarąją paskolos sutartį paskolos galutiniam dengimui taip pat buvo panaudotas atsakovo pajinis įnašas 4 383,61 Eur suma. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėta 2011 m. gegužės 19 d. Paskolos sutartis Nr. 11-00207 būtų neįvykdyta.

14.2. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Pradinio kreditoriaus įstatai numato pajaus panaudojimą Pradinio kreditoriaus nario prievolių jam vykdymui ar pajaus grąžinimą tik išstojimo iš Pradinio kreditoriaus atveju. Nei įstatų 4.19 ir 4.20 punktai, nei kiti įstatų punktai nenumato, kad pajus Pradinio kreditoriaus nario prievolių Pradiniam kreditoriui vykdymui gali būti panaudotas tik išstojimo atveju. Todėl teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė prašymo dėl išstojimo iš Pradinio kreditoriaus ir Pradinio kreditoriaus valdyba nepriėmė sprendimo patenkinti tokį atsakovo prašymą, nepatvirtina išvados, kad atsakovo pajus nebuvo panaudotas jo skolos dengimui.

14.3. Atlikęs visus Pradinio kreditoriaus atsakingų darbuotojų nurodytus veiksmus, atsakovas negavo jokio neigiamo atsakymo į savo prašymą, todėl pagrįstai laikė, kad Pradinio kreditoriaus valdyba 2013 m. spalio 3 d. tenkino jo prašymą, kad atsakovo pajinis įnašas buvo tą dieną panaudotas (įskaitytas) kredito likučio dengimui, ir kad nei atsakovas Pradiniam kreditoriui, nei Pradinis kreditorius atsakovui neturi viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR vykdymo.

14.4. Pajinio įnašo ar jo dalies įskaitymas kredito likučio dengimui buvo įprasta visų kredito unijų ir jų narių tarpusavio praktika, nepažeidžianti įstatymo reikalavimų ir atitinkanti visų kredito sutarties dalyvių interesus. Kad tokia pati praktika buvo susiklosčiusi ir tarp 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR šalių, patvirtina ir ankstesnė šalių sudaryta 2011 m. gegužės 19 d. Paskolos sutartis Nr. 11-00207, kurios galutinio likučio dengimui taip pat buvo panaudotas atsakovo pajinis įnašas 4 383,61 Eur suma. Pradinio kreditoriaus valdybos 2013 m. spalio 3 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, kad yra nustatomas paskolos grąžinimo būdas – paskola grąžinama termino pabaigoje, dengimui nukreipiant 15 537,6 LTL dydžio papildomą pajų o termino pabaiga nurodyta 2014 m. sausio 15 d. Pradinis kreditorius ne prieštaravo, o pritarė atsakovo pajinio įnašo įskaitymui kredito dengimui, tik tokį įskaitymą nurodė atlikti nurodytą darą, t. y. iki Lietuvos banko sprendimo sustabdyti Pradinio kreditoriaus veiklą priėmimo. Atsakovo pajinio įnašo įskaitymui kredito dengimui jokių kliūčių nebuvo.

14.5. Kadangi šalių reikalavimai atitiko visus įskaitymui nustatytus reikalavimus, be to, Pradinis kreditorius neginčijo atsakovo atlikto įskaitymo, todėl vien atsakovo 2013 m. spalio 2 d. prašymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo prievolė grąžinti Pradiniam kreditoriui 4 500 Eur kredito likutį buvo tinkamai įvykdyta 4 500 Eur atsakovui priklausančio pajinio įnašo įskaitymu.

Šalies argumentai

14.6. Teismo išvada, kad 2014 m. sausio 17 d. sustabdžius Pradinio kreditoriaus veiklą ir iškėlus bankroto bylą, šalių tarpusavio prievolių įskaitymas tapo negalimu, neturi teisinės reikšmės.

14.7. Įvertinus ieškovės nurodytas civilines bylas, kuriose buvo sprendžiami Pradinio kreditoriaus skolininkų ginčai dėl pajinių įnašų panaudojimo skolų dengimui, pažymima, kad ieškovės nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl jose pateiktais išaiškinimais ir faktinių aplinkybių vertinimu negali būti remiamasi šioje byloje.

Šalies argumentai

14.8. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 240 Eur paskolos likutį yra nepagrįstas, atmestini kaip išvestiniai ir ieškovės reikalavimai dėl palūkanų bei delspinigių priteisimo. Be to, teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad Pradinis kreditorius atsisakė savo teisės reikalauti delspinigių ir palūkanų mokėjimo, todėl sprendimas priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartimi Nr. 12-00001 EUR prisiimtas pareigas – grąžinti visą gautą kredito sumą, mokėti palūkanas. Atsakovas neturi teisės gintis nuo esminių savo įsipareigojimų vykdymo Pradiniam kreditoriui perduotu pajiniu įnašu. Iki Pradinio kreditoriaus veiklos apribojimo ir bankroto bylos iškėlimo Pradiniam kreditoriui perduotas atsakovo papildomas pajinis įnašas nebuvo įskaitytas į tuo metu Pradiniam kreditoriui priklausantį reikalavimą grąžinti kredito sumą. Po Pradinio kreditoriaus veiklos apribojimo ir bankroto bylos iškėlimo įskaitymas tapo negalimas dėl teisės aktų pagrindu įsigaliojusių draudimų.

15.2. Pradinio kreditoriaus valdybai priimant 2013 m. spalio 3 d. sprendimą dėl atsakovo hipotekos išregistravimo, 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 EUR buvo įvykdyta iš dalies. 2013 m. spalio 3 d. atsakovo negrąžinta paskolos suma sudarė 4 497,53 Eur ir papildomai sukauptos palūkanos. Kartu su kitais dokumentais Pradinio kreditoriaus bankroto administratoriui perduotas Valdybos protokolo išrašas, kuriame užfiksuotas įsiskolinimo likutis ir kuriuo nuspręsta netenkinti atsakovo prašymo bei atidėti prašymo nagrinėjimą iki Lietuvos banko išaiškinimo. Iš šio dokumento matyti, kad atsakovui grąžinus didesnę dalį paskolos, jos likutis 2013 m. spalio 3 d. sudarė 4 497,53 Eur. Numatyta, kad ši paskolos suma planuojama grąžinti dengimą atliekant iš 4 500 Eur dydžio papildomo pajinio įnašo. Atsakovo prašymu nukreipti pajinį įnašą 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR įsipareigojimų dengimui paskolos likutis nebuvo grąžintas, nes tuo metu tam nebuvo teisinių prielaidų.

15.3. Kaip Pradinio kreditoriaus nariui, atsakovui atitinkamai atsirado tam tikros pareigos. Nors atsakovas, kaip Pradinio kreditoriaus narys, turėjo teisę į perduoto pajinio įnašo grąžinimą, tačiau net visiškas sutarties įvykdymas ir Pradinio kreditoriaus paslaugų poreikio nebuvimas negarantavo atsakovui, kad tokia teisė bus įgyvendinta, kadangi būtent nuo Pradinio kreditoriaus ūkinės veiklos rezultatų priklausė, ar atsakovo perduotas pajinis įnašas neturės būti naudojamas nuostolių dengimui. Taigi, esant objektyvių duomenų apie tai, kad Pradinio kreditoriaus turtinė padėtis bei patikrinimai neleido grąžinti pajinių įnašų, o atsakovo teisė disponuoti pajiniu įnašu buvo apribota ir tuo, kad 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 EUR nebuvo pilnai įvykdyta.

15.4. Kadangi 2013 m. spalio 3 d. prašymo dieną atsakovas neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į pajiniu įnašu perduotų lėšų grąžinimą bei atitinkamai nebuvo vykdytinos Pradinio kreditoriaus pareigos grąžinti pajiniu įnašu perduotas lėšas, nes Pradinio kreditoriaus valdyba netenkino atsakovo prašymo, iki Pradinio kreditoriaus veiklos sustabdymo 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 EUR liko neįvykdyta. Nebuvo sąlygų įskaitymo taikymui.

15.5. Lietuvos Banko taikytos poveikio priemonės, moratoriumas ir bankroto byla, priešingai nei nurodo atsakovas, turi esminės reikšmės įskaitymo atlikimo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių ir nebuvo atliktas skolos likučio įskaitymas, kaip ir pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime.

Atsiliepimas

15.6. Iš Valdybos protokolo išrašo matyti, kad atsakovui grąžinus didesnę dalį paskolos buvo nuspręsta atsisakyti nuo atsakovo pateiktos hipotekos, nes likusios paskolos grąžinimo užtikrinimui pakako atsakovo įmokėto papildomo pajaus. Papildomo pajaus pakako užtikrinti visišką atsakovo atsiskaitymą (suėjus atsiskaitymo terminui bei esant pajaus grąžinimo sąlygoms), kadangi jo suma sudarė 4 500 Eur, o paskolos likutis – 4 497,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, hipotekos išregistravimas neįrodo pagrindinės prievolės įvykdymo.

15.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovo nurodytoje teismų praktikoje faktinės aplinkybės nėra panašios, teismų suformuotais išaiškinimais negalima vadovautis šioje civilinėje byloje. Visose nurodytose bylose, kaip ir šioje, ginčas kilo dėl įskaitymo galimumo ir negalimumo. Nurodyta teismų praktika aktuali tuo, jog Pradinio kreditoriaus pajinis kapitalas laikomas jo turtu, todėl siekiant atlikti įskaitymą, privalomas Valdybos sprendimas ir prievolė privalo būti vykdytina. Nurodytose bylose teismai konstatavo, jog šalims susitarus atidėti pajaus grąžinimo ir panaudojimo atsiskaitymui pagal kredito sutartį iki 2014 m. sausio 15 d., o Lietuvos bankui nuo 2014 m. spalio 17 d. panaikinus licenciją ir paskelbus moratoriumą – įskaitymai nebuvo atlikti teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje susiklostė analogiška situacija, kuomet Pradinio kreditoriaus valdyba priėmė sprendimą netenkinti atsakovo prašymo ir atidėjo prašymo nagrinėjimą, tačiau dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių atsakovo prašymas taip ir nebuvo išnagrinėtas bei nebuvo priimtas valdybos sprendimas, todėl skola liko nepadengta.

15.8. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, jog išvestiniai reikalavimai pareikšti nepagrįsti, kadangi Pradinis kreditorius atsisakė delspinigių ir palūkanų skaičiavimo pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 EUR. Valdybos sprendimo protokolo išraše nurodyta, jog palūkanų ir delspinigių neskaičiuoti iki papildomo pajinio įnašo įskaitymo į galutinį skolos likutį, kuomet toks prašymas turėjo būti nagrinėjamas ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 15 d. Tačiau atsakovo pajinis įnašas nebuvo grąžintas, įskaitymas neatliktas, todėl sąlyga dėl palūkanų ir delspinigių nebegaliojo nuo to momento, kai dėl Pradinio kreditoriaus moratoriumo atsirado įstatyminis draudimas atlikti įskaitymus bei disponuoti jo turtu. Kadangi šiuo atveju tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo nebuvo pasirašytas joks susitarimas, kurio pagrindu Pradinis kreditorius atsisakytų savo teisės reikalauti palūkanų bei delspinigių už negrąžinta paskolos dalį, o atsakovas taip pat atsisakė bendradarbiauti su ieškove bei ieškoti galimų kompromisų, minėtos sumos iš atsakovo priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Byloje nustatyta, kad Pradinis kreditorius ir atsakovas 2012 m. sausio 17 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR, pagal kurią Pradinis kreditorius atsakovui suteikė 30 000 Eur kreditą, nustatant kredito sutarties galiojimo laikotarpį iki 2013 m. sausio 17 d. Iki kredito sumos pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR perdavimo atsakovas Pradiniam kreditoriui perdavė 3 240 Eur papildomą pajinį įnašą. Pradinis kreditorius, gavęs ir įvertinęs atsakovo prašymą, 2013 m. vasario 26 d. susitarimu dėl kredito sutarties pakeitimo, pratęsė 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR terminą iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Iš byloje esančio Centrinės hipotekos įstaigos 2014 m. sausio 16 d. pranešimo Nr. HR2/14/008523 Apie sutartinės hipotekos išregistravimą iš Hipotekos registro matyti, kad 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. sausio 26 d. sutartine hipoteka, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Pradiniam kreditoriui įkeistas atsakovui bei O. D. priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovo turto hipoteka buvo panaikinta ir išregistruota.

19. Pradinis kreditorius 2015 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. VTK-1853 pateikė atsakovui įspėjimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriuo informavo, jog atsakovui pradelsta kredito dalis sudaro 3 240 Eur, nesumokėta 1 941,13 Eur palūkanų bei nesumokėtus delspinigius sudaro 1 166,40 Eur suma. Nurodytu pranešimu Pradinis kreditorius atsakovo prašė įsipareigojimus įvykdyti iki 2015 m. lapkričio 23 d. Pradinis kreditorius ir ieškovė 2018 m. vasario 8 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė visas Pradinio kreditoriaus teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal kredito sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius, tame tarpe ir Pradinio kreditoriaus reikalavimus atsakovui. Bylos duomenimis, atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu. Iš byloje esančios 2018 m. liepos 26 d. pažymos apie paskolą matyti, kad tą dieną atsakovo vėluojama grąžinti paskolos suma sudarė 3 240 Eur, palūkanų likutis buvo 2 826,14 Eur, o mokėtini delspinigiai sudarė 1 166,40 Eur sumą.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas nereikalavo Pradinio kreditoriaus grąžinti pajinį įnašą ar įskaityti jį kredito grąžinimui pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR, dėl pajinio įnašo panaudojimo Pradinio kreditoriaus nario prievolių jam vykdymui ar pajaus grąžinimo tik išstojimo iš Pradinio kreditoriaus atveju, atsakovui teigiant, jog pagrindo tokiai išvadai nebuvo, ir ieškovei teigiant, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, atsakovas nepagrįstai nevykdo prievolių pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR.

Dėl pagrindinės prievolės vykdymo ir įskaitymo.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad atsakovo prašyme nebuvo nurodyta 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR data ir numeris, ir buvo nurodyta 2011 m. gegužės 16 d. Nr. 11/05/16-1, turi būti vertinama kaip rašymo apsirikimas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad atsakovas Pradiniam kreditoriui 2013 m. spalio 2 d. pateikė prašymą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai prašė panaudoti jam priklausančio pajinio įnašo dalį jo 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutarties Nr. 11/05/16-1 paskolos daliniam/galutiniam dengimui. Iš nurodyto matyti, kad 2013 m. spalio 2 d. prašyme atsakovas buvo nurodęs 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartį Nr. 11/05/16-1. Aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti priešingai, t. y. aplinkybių, jog šalys susitarė įskaityti pajinį įnašą 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 EUR, byloje nėra. Atsakovo teiginys dėl rašymo apsirikimo yra nei teisiškai, nei logiškai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo atveju rašymo apsirikimu būtų galima laikyti tokią aplinkybę, jei atsakovas 2013 m. spalio 2 d. prašyme būtų nurodęs 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR teisingą datą, bet būtų suklydęs rašydamas jos numerį, arba teisingą numerį, tačiau, pavyzdžiui, būtų suklydęs rašydamas mėnesį, metus arba dienos numerį ir kt. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog atsakovo ir pradinio kreditoriaus buvo sulygta dėl įskaitymo taikymo pagal 2013 m. spalio 2 d. prašyme nurodytą 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartį Nr. 11/05/16-1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis Nr. 11/05/16-1 buvo įvykdyta visiškai, neturi reikšmės šio klausimo išnagrinėjimui.

23. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovui, kaip Pradinio kreditoriaus nariui, atsirado tam tikros pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir Pradinio kreditoriaus įstatų 4.13.1 punktą, atsakovui atsirado pareiga turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu mažiausias reikalaujamas dydis, pajų; pagal KUĮ 14 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Pradinio kreditoriaus įstatų 4.13.3 punktą, pareiga mokėti pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus; pagal KUĮ 14 straipsnio 4 dalies 4 punktą, Pradinio kreditoriaus įstatų 4.13.4 punktą, pareiga laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje. Remiantis KUĮ 42 straipsnio 8 dalimi, atsakovas taip pat įgijo pareigą įmokėti papildomus įnašus į Pradinio kreditoriaus privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Pradinio kreditoriaus nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio, jeigu atlikus veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Pradiniame kreditoriuje susidariusių nuostolių jo nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą mažiausią kapitalą. Remiantis bylos duomenimis ir KUĮ, atsakovo perduotas pajinis įnašas yra atsakovo Pradiniam kreditoriui perduotas turtas, kuris patenka į Pradinio kreditoriaus kapitalo masę ir kurio paskirtis yra garantuoti Pradinio kreditoriaus finansinį stabilumą, sudarant galimybę, esant poreikiui, padengti nuostolingą veiklą. Toks specialus skolinimosi iš Pradinio kreditoriaus teisinis reglamentavimas reiškia, kad dėl atsakovo perduoto pajaus tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sukurtas ne sutartinis perduotų lėšų grąžinimo, bet korporatyvinis pajininko dalyvavimo Pradinio kreditoriaus veikloje teisinis santykis, kuriuo atsakovas įgijo minėtas turtines ir neturtines teises bei pareigas. Sutiktina ir su tuo atsiliepimo argumentu, jog nors atsakovas, kaip Pradinio kreditoriaus narys, turėjo teisę į perduoto pajinio įnašo grąžinimą, tačiau net visiškas sutarties įvykdymas ir Pradinio kreditoriaus paslaugų poreikio nebuvimas negarantavo atsakovui, kad tokia teisė bus įgyvendinta, kadangi būtent nuo Pradinio kreditoriaus ūkinės veiklos rezultatų priklausė, ar atsakovo perduotas pajinis įnašas neturės būti naudojamas nuostolių dengimui. Teisėjų kolegija nustatė jog, esant objektyvių duomenų apie tai, kad Pradinio kreditoriaus turtinė padėtis bei patikrinimai neleido grąžinti pajinių įnašų, o atsakovo teisė disponuoti pajiniu įnašu buvo apribota ir tuo, kad 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 EUR nebuvo pilnai įvykdyta.

24. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu ir dėl jo argumento, jog buvo visos sąlygos taikyti įskaitymą 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 EUR.

25. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis).

26. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

27. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).

28. Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuluotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

29. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu.

30. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu įskaitymas buvo atliktas esant visoms įskaitymo sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, pagrįstai konstatavo, jog nebuvo visų įskaitymo sąlygų (CPK 185 straipsnis). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad prievolių įskaitymo sandoris byloje nenustatytas.

Dėl palūkanų ir delspinigių.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išvestiniai reikalavimai pareikšti nepagrįsti, kadangi Pradinis kreditorius atsisakė delspinigių ir palūkanų skaičiavimo pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartis Nr. 12-00001 EUR.

32. Iš Pradinio kreditoriaus valdybos posėdžio protokolo Nr. 177 išrašo (2013 m. spalio 3 d.) matyti, kad buvo nutarta, jog palūkanos ir delspinigiai nebus skaičiuojami iki papildomo pajinio įnašo įskaitymo į galutinį skolos likutį – iki 2014 m. spalio 15 d. Jau konstatuota, kad atsakovo pajinis įnašas nebuvo grąžintas, nebuvo atliktas įskaitymas, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad sąlyga dėl palūkanų ir delspinigių nebegaliojo nuo to momento, kai dėl Pradinio kreditoriaus moratoriumo atsirado įstatyminis draudimas atlikti įskaitymus bei disponuoti jo turtu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog nebuvo pasirašytas joks susitarimas tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo, kurio pagrindu Pradinis kreditorius atsisakytų savo teisės reikalauti palūkanų bei delspinigių už negrąžinta paskolos dalį. Atsižvelgiant į nurodytą ir į tai, kad kaip jau konstatuota aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių buvo tenkinti nepagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. Iš su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2020 m. rugpjūčio 7 d. atstovavimo sutarties matyti, kad ieškovei teisines paslaugas teikia ir ją atstovauja advokatų profesinė bendrija „Šenavičius ir partneriai RESPONSE“. Iš pateiktos 2020 m. rugsėjo 14 d. pažymos dėl teisinių paslaugų apmokėjimo šioje civilinėje byloje matyti, kad ieškovė patyrė 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šioje pažymoje ieškovės atstovo pasirašytinai nurodyta, jog ieškovė už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaičiusi. Ieškovės išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas netenkinamas, priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“, juridinio asmens kodas 304478449, naudai 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rosita PatackienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė