- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2-5666-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27788-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“
- Atsakovas
- M. D.
- Advokatai
- Lukas Vitauskas
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.2.6.6.2Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. D. 3240,00 EUR skolą, 2826,14 EUR palūkanas, 1166,40 EUR delspinigių, 10 proc. mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo (teismo sprendimo įvykdymo) dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė atsakovui nevykdant su pradiniu kreditoriumi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. sausio 17 d. sudarytos kredito linijos sutarties Nr. 12-0000 EUR. Pradinis kreditorius bankrutuojanti kredito unija ,,Vilniaus Unija“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,EDS INVEST“ 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal kredito sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus Skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas raštu.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, jog pagal pradinio kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovo 2012 m. sausio 17 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 12-0000 EUR gautą kreditą pagal atskirą kredito sutartį paskolino uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, kaip šios įmonės akcininkas. Bendrovė 2013 m. spalio 1 d. pavedimu grąžino atsakovui paskolintą sumą ir palūkanas, atsakovo prašymu minėtą sumą pervesdama tiesiogiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Likus vienai dienai iki minėto pavedimo 2013 m. rugsėjo 30 d. atsakovo prašymu unijos darbuotojas A. A. elektroniniu paštu atsiuntė paskolos likutį ir turimo pajaus sumą bei paaiškino, kokia tvarka pajus gali būti nukreiptas galutiniam paskolos grąžinimui. Todėl iš unijos nurodytos 30000,00 EUR paskolos sumos ir 1257,93 EUR palūkanų sumos buvo atimta 15537,60 Lt (4500,00 EUR) papildomo pajaus suma ir taip gautas galutinis 26757,93 EUR paskolos likutis, kuris pervestas unijai. Kitą dieną po pavedimo 2013 m. spalio 2 d. unijos darbuotojas G. J. elektroniniu paštu atsiuntė paskolos likutį. Minėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad turimas papildomas pajus ir privalomas 100,00 Lt pajus, kuris minėtame laiške nurodytas nebuvo, visiškai dengia paskolos likutį. Prie minėto elektroninio laiško buvo pridėta prašymo forma dėl pajaus nukreipimo galutiniam paskolos likučiui. Atsakovas teigia, kad jis 2013 m. spalio 3 d. nusiuntė unijai elektroniniu paštu pasirašytą prašymą nukreipti pajų galutiniam paskolos grąžinimui. Nuo momento, kai kredito linija buvo aktyvuota, atsakovas faktiškai disponavo 25500,00 EUR suma, nes 4500,00 EUR unija iš karto rezervavo kaip papildomą pajų, nes tai buvo privaloma kredito linijos suteikimo sąlyga. Atsakovo teigimu, visas atsakovo susirašinėjimas su unija liudija, kad atsakovas planavo pajų panaudoti galutiniam atsiskaitymui, nes pateikė unijai pačios unijos nurodytos formos prašymą. Atsakovo nuomone, hipotekos išregistravimo faktas akivaizdžiai liudija atsakovo prievolių unijai pagal kredito linijos sutartį visišką įvykdymą.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl paskolos sumos grąžinimo. Nurodė, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl pajaus įskaitymo skolos dengimui pagal kitą paskolos sutartį. Be to, atsakovo prašymas nebuvo išnagrinėtas kredito unijos valdybos iki bankroto bylos unijai iškėlimo, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo pajus buvo panaudotas jo paskolos sumos pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR dengimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Pradinis kreditorius kredito unija „Vilniaus kredito unija“ ir M. D. 2012 m. sausio 17 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR, kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui kredito liniją, nustatant 30 000,00 EUR limitą, kredito sutarties galiojimo laikotarpis - iki 2013 m. sausio 17 d. (e.b.l. 5-8). Iki kredito sumos pagal minėtą kredito linijos sutartį perdavimo atsakovas perdavė unijai 3240,00 EUR papildomą pajinį įnašą. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. sausio 27 d. sutartine hipoteka, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu unijai įkeistas atsakovui bei O. D. priklausantis nekilnojamasis turtas. Unija, atsižvelgdama į kredito gavėjo prašymą, 2013 m. vasario 26 d. susitarimu dėl kredito sutarties pakeitimo, pratęsė kredito sutarties terminą iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (e.b.l. 10). Kredito unija 2014 m. sausio 15 d. prašymu Nr. 14/0060 kreipėsi į notarę dėl sutartinės hipotekos sandorio išregistravimo, atsakovo turto hipoteka buvo panaikinta ir išregistruota (e.b.l. 9; 60).
Atsakovas laiku nesumokėjo periodinių įmokų, numatytų kredito sutarties įmokų tvarkaraštyje (kredito sutarties 6.5 punktas), suėjus kredito sutarties galutiniam kredito grąžinimo terminui, liko negrąžinta 3240,00 EUR kredito suma. Atsakovo papildomas pajinis įnašas nebuvo įskaitytas, t. y. pajiniu įnašu nebuvo padengtas skolos likutis. Atsakovas nereikalavo unijos grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį kreditui grąžinti. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2013 m. spalio 2 d. pateikė ieškovei prašymą panaudoti jam priklausančio pajinio įnašo dalį ieškovo paskolos ne pagal ginčo sutartį (2012 m. sausio 17 d. Nr. 12-00001), o pagal 2011 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 11/05/16-1 galutiniam dengimui (e.b.l. 57; 58). Iš M. D. paskolos bylos matyti, kad tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir M. D. buvo sudarytos kelios paskolos sutartys, pagal kurias pradinis kreditorius kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė atsakovui sutartyse nustatyto dydžio kreditą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos paskolos sutartys buvo sudarytos dėl to paties dalyko, t. y. jog naujos paskolos sutartys buvo sudarytos keičiant anksčiau galiojusių paskolos sutarčių sąlygas, paskolos sumą, refinansuojant suteiktą paskolą ir pan. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo 2013 m. spalio 2 d. pateiktas prašymas susijęs su 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 vykdymu.
Kredito unijos sumokėto pajaus grąžinimo unijos nariui tvarką bei sąlygas reglamentuoja kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įstatai, kurių 4.7 punktas, 4.13.1 punktas numato viena iš buvimo unijos nariu sąlygų nustatyto dydžio pajaus sumokėjimą bei jo turėjimą buvimo unijos nariu laikotarpiu. Pagal įstatų 4.19 punktas, 4.20 punktas numato pajaus panaudojimą unijos nario prievolių unijai vykdymui ar jo grąžinimą tik išstojimo iš unijos atveju. Pagal kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įstatų 4.16.1 punktą narystės unijoje pabaigos pagrindu yra unijos valdybos sprendimas patenkinti nario prašymą išstoti iš unijos. Narystės unijoje pasibaigimo atveju pajus grąžinamas per 12 mėnesių nuo narystės unijoje pasibaigimo dienos.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių unijos valdybos sprendimą patenkinti M. D. prašymą dėl išstojimo iš unijos, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo pajus buvo panaudotas jo skolos unijai dengimui.
Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veikla 2014 m. sausio 17 d. sustabdyta, Lietuvos bankui priėmus sprendimą atšaukti unijai išduotą licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014, unijai iškelta bankroto byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ administratoriaus 2015 m. sausio 2 d. įspėjimu Nr. VTK-1853 „Dėl įsipareigojimų kredito unijai nevykdymo“ pareikalavo atsakovą sumokėti unijai susidariusį įsiskolinimą bei pranešė, jog priešingu atveju kredito sutartis bus nutraukta (e.b.l. 11). Skolininkas atsisakė įvykdyti unijos reikalavimus ir kredito linijos sutartis liko neįvykdyta. Šiuo metu kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ yra bankrutavusi, todėl atsakovo teisė į pajaus susigrąžinimą gali būti realizuota tik bankroto byloje atsakovui pareiškiant reikalavimus kaip kredito unijos kreditoriui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog atsakovas nėra realizavęs savo teisės įstoti iš kredito unijos, o jo pajus nebuvo įskaitytas atsakovo skolų kredito unijai dengimui. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tokia atsakovo teisė būtų realizuota, atsakovo prašymo pagrindu jo sumokėto pajaus suma būtų panaudota ne skolos pagal šioje civilinėje byloje ieškovo reikalavimo pagrindu esančios 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR, o pagal kitą atsakovo su kredito uniją sudarytą sutartį, kuri buvo nurodyta atsakovo prašyme - 2011 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 11/05/16-1.
Pradinis kreditorius bankrutuojanti kredito unija ,,Vilniaus Unija“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,EDS INVEST“ 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kuria naujasis kreditorius perėmė visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal kredito sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus Skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Reikalavimų perleidimo sutartis buvo įvykdyta 2018 m. kovo 27 d. Prie Sutarties 2018 m. kovo 27 d. priėmimo – perdavimo aktu Naujasis kreditorius, be kita ko, įgijo ir priėmė iš Unijos visas reikalavimo teises į skolininko skolinius įsipareigojimus pagal Kredito/sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 12-17). Apie kreditoriaus pasikeitimą skolininkas buvo informuotas 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu, kuriuo skolininkui taip pat pasiūlyta geruoju įvykdyti pradelstus įsipareigojimus pagal kredito sutartį (e.b.l. 18). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3240,00 EUR kredito sumą. CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, kad kredito sutartimi viena šalis (kredito davėjas) perduoda kitos šalies (kredito gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti kredito davėjui tokią pat pinigų sumą (kredito sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsakovo prievolė grąžinti pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR suteiktą kreditą nėra pasibaigusi, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama likusi negrąžinta 3240,00 EUR kredito suma. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR gauta paskola buvo atsakovo perduota uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, neturi įtakos atsakovo prievolėms pagal minėtą kredito linijos sutartį. Uždaroji akcinė bendrovė „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ nebuvo 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutarties Nr. 12-00001 EUR šalimi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šio juridinio asmens prievoles pradiniam kreditoriui pagal 2012 m. sausio 17 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 EUR. Pagal minėtą sutartį kredito linija suteikta atsakovui M. D. kaip fiziniam asmeniui smulkiam verslui, kredito linijos sumos panaudojimo aplinkybės neturi įtakos šios sutarties vykdymui.
Ieškovė prašo priteisti 2826,14 EUR sutartinių palūkanų ir 10 proc. mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kredito sutarties 2.12 ir 13.2. punktais atsakovas įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio metinines palūkanas nuo kredito negrąžinimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Terminas kreditui grąžinti pasibaigė 2013 m. rugsėjo 30 d. Palūkanos, paskaičiuotos nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos sudaro 2 826,14 EUR sumą. Atsakovas neginčijo palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kreditoriaus reikalavimas dėl 2 826,14 EUR sutartinių palūkanų priteisimo ir 10 proc. mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.
Šalys kredito sutarties 2.8. punktu susitarė dėl 0,20 proc. dydžio delspinigių, mokamų už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Ieškovė prašo teismo priteisti 1166,40 EUR delspinigių už paskutines 180 dienų (pagal formulę 3 240 EUR x 0,2 proc. x 180 d.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška ir gali būti ribojama įstatymu. Nagrinėjamu atveju Kredito linijos sutartimi Nr. 12-00001 EUR atsakovui suteiktas kreditas ne vartojimo reikmėms, o verslui vykdyti (sutarties specialiosios dalies 2.2 punktas). Tokios kategorijos kredito sutartims galiojantys įstatymai nenumato apribojimų šalių susitarimui dėl netesybų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkinamas visiškai.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Ieškovė už ieškinio pateikimą teismui sumokėjo 163,00 EUR žyminį mokestį. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (17,30 EUR) priteisiamos iš atsakovo valstybei CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. D. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDS INVEST“ 3240,00 EUR (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) negrąžintą kreditą, 2 826,14 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus keturiolika euro centų) palūkanų, 1166,00 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) delspinigių, iš viso 7232,54 EUR (septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt du eurus, penkiasdešimt keturis euro centus).
Priteisti iš atsakovo M. D. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDS INVEST“ naudai 10 (dešimt) proc. mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (3240,00 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo.
Priteisti iš atsakovo M. D. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDS INVEST“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (7232,54 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. D. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDS INVEST“ 163,00 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. D. valstybei 17,30 EUR (septyniolika eurų, trisdešimt euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.