Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dainos Lisaitės ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Memel Logistics“ ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-25852-1044/2025, pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Memel Logistics“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Memel Logistics“ (toliau – ieškovė, apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigota grąžinti ieškovei 40 684,66 Eur nepagrįstai išieškotų lėšų, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: „Pripažinti negaliojančiais sandoriais atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliktus lėšų nurašymus iš ieškovės BUAB „Memel Logistics“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, iš viso 40 684,66 Eur sumai: 2024 m. vasario 7 d. – 79,21 Eur, 2024 m. vasario 8 d. – 1781,41 Eur, 2024 m. vasario 9 d. – 5669,01 Eur, 2024 m. vasario 13 d. – 317,91 Eur, 2024 m. vasario 15 d. – 281,13 Eur, 2024 m. vasario 19 d. – 3740,76 Eur, 2024 m. vasario 20 d. – 1393,72 Eur, 2024 m. vasario 22 d. – 320,18 Eur, 2024 m. vasario 23 d. – 105,93 Eur, 2024 m. vasario 26 d. – 714,58 Eur, 2024 m. vasario 20 d. – 445,66 Eur, 2024 m. vasario 29 d. – 1455,93 Eur, 2024 m. kovo 4 d. – 517,18 Eur, 2024 m. kovo 6 d. – 1107,82 Eur, 2024 m. kovo 7 d. – 1670,21 Eur, 2024 m. kovo 12 d. – 1444,74 Eur, 2024 m. kovo 13 d. – 762,42 Eur, 2024 m. kovo 18 d. – 275,50 Eur, 2024 m. kovo 20 d. – 385,24 Eur, 2024 m. kovo 25 d. – 864,25 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – 12026,17 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – 1715,34 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – 1244,03 Eur, 2024 m. kovo 28 d. – 103,43 Eur, 2024 m. kovo 29 d. – 102,74 Eur, 2024 m. balandžio 2 d. – 2160,16 Eur. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 40 684,66 Eur.“ Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikštų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjos UAB „Vaibutas“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Memel Logistics“ iškėlimo. Minėta nutartimi, be kita ko, teismas nutarė, kad nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdomas UAB „Memel Logistics“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal išduotus teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus arba nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, jeigu tokie buvo. Įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (civilinė byla Nr. eB2-552-796/2023).

21. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Memel Logistics“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 28 d. Teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtinto restruktūrizuojamos UAB „Memel Logistics“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame skaičiuje ir VMI 433 159,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

22. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė nemokumo administratoriaus prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti, ir UAB „Memel Logistics“ restruktūrizavimo bylą nutraukė. Ta pačia nutartimi teismas nutarė nagrinėti bankroto bylos UAB „Memel Logistics“ (ne)iškėlimo klausimą teismo posėdyje 2024 m. sausio 12 d. 9.30 val., įpareigojo įmonės vadovą iki 2023 m. gruodžio 19 d. pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus nagrinėjamam klausimui išnagrinėti, inicijavo nemokumo administratoriaus atranką, pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylos teisme terminą vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 28 d., atliko kitus veiksmus.

23. Teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis, kuria buvo nutraukta ieškovės (likviduojamos UAB „Memel Logistics“) restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2024 m. sausio 30 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. sausio 30 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4d. nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-95-467/2024).

24. Išsiuntus 2023 m. gruodžio 4 d. teismo nutartį kartu su byla apeliacinės instancijos teismui, Klaipėdos apygardos teismas atšaukė anksčiau paskirtą 2024 m. sausio 12 d. 9.30 val. teismo posėdį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o 2023 m. gruodžio 4 d. nutarčiai įsiteisėjus ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi paskyrė (nustatė) naują teismo posėdžio datą – 2024 m. kovo 1 d. 9.30 val., kuriame toliau turėjo būti nagrinėjama įmonės bankroto byla.

25. UAB „Memel Logistics“ vadovo prašymu 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdis buvo atidėtas, vadovas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, paskirta kita teismo posėdžio data – 2024 m. kovo 15 d. 10.30 val. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2024 m. kovo 22 d. 14.30 val.

26. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Acountera“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d.

27. Atsakovė (VMI) 2024 m. vasario 6 d. priėmė Nurodymą „nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – Nurodymas) FR0492 Nr. (23.31-08) 467-28293“ dėl 35 484,01 Eur nurašymo; 2024 m. vasario 14 d. Nurodymą dėl 27 635,90 Eur nurašymo; 2024 m. vasario 21 d. Nurodymą dėl 1 715,34 Eur nurašymo; 2024 m. kovo 4 d. Nurodymą dėl 442 858,14 Eur nurašymo; kitus Nurodymus dėl jų pakeitimo ir 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-66589 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, kurio bendra suma 459 522,04 Eur.

28. Vadovaujantis aptartais mokesčio administratoriaus sprendimas, iš ieškovės UAB „Memel Logistics“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, atsakovė ne ginčo tvarka nurašė iš viso 40 684,66 Eur tokia tvarka: 2024 m. vasario 7 d. – 79,21 Eur, 2024 m. vasario 8 d. – 1781,41 Eur, 2024 m. vasario 9 d. – 5669,01 Eur, 2024 m. vasario 13 d. – 317,91 Eur, 2024 m. vasario 15 d. – 281,13 Eur, 2024 m. vasario 19 d. – 3740,76 Eur, 2024 m. vasario 20 d. – 1393,72 Eur, 2024 m. vasario 22 d. – 320,18 Eur, 2024 m. vasario 23 d. – 105,93 Eur, 2024 m. vasario 26 d. – 714,58 Eur, 2024 m. vasario 20 d. – 445,66 Eur, 2024 m. vasario 29 d. – 1455,93 Eur, 2024 m. kovo 4 d. – 517,18 Eur, 2024 m. kovo 6 d. – 1107,82 Eur, 2024 m. kovo 7 d. – 1670,21 Eur, 2024 m. kovo 12 d. – 1444,74 Eur, 2024 m. kovo 13 d. – 762,42 Eur, 2024 m. kovo 18 d. – 275,50 Eur, 2024 m. kovo 20 d. – 385,24 Eur, 2024 m. kovo 25 d. – 864,25 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – 12026,17 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – 1715,34 Eur, 2024 m. kovo 26 d. – 1244,03 Eur, 2024 m. kovo 28 d. – 103,43 Eur, 2024 m. kovo 29 d. – 102,74 Eur, 2024 m. balandžio 2 d. – 2160,16 Eur.

29. Ieškovės nemokumo administratorius 2025 m. balandžio 14d. raštu kreipėsi į VMI prašydamas grąžinti nuo UAB „Memel Logistics“ banko sąskaitos mokesčio administratoriaus nurašytas 40 684,66 Eur dydžio lėšas, tačiau pastarasis 2025 m. gegužės 12d. atsakymu tai padaryti atsisakė, savo poziciją grįsdamas JANĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis.

30. Ieškovė UAB „Memel Logistics“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Acountera“, 2025 m. gegužės 27d. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais sandoriais atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) atliktus lėšų nurašymus nuo ieškovės banko sąskaitos, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 40 684,66 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

31. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei 40 684,66 Eur nepagrįstai išieškotų lėšų, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

32. Apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jos ieškinys buvo pareikštas dėl pinigų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės argumentais, turėjo priimti sprendimą dėl lėšų priteisimo ir restitucijos taikymo ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytu būdu, tačiau priėmė sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti lėšas. Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, kaip ieškovei paaiškino antstolis, jo įvykdymas būtų apsunkintas. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė ginčui spręsti aktualias JANĮ nuostatas, neatsižvelgė į atsakovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Dėl ieškinio (jo dalyko) teisinio kvalifikavimo

33. Kaip minėta šios nutarties 15, 16 punktuose, ieškovė BUAB „Memel Logistics“ savo skundą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio tenkinimo pasekmes, t. y. ieškovei pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris ir jo taikymo pasekmės) ir reikalaujant restitucijos taikymo, teismas turėjo tokį ieškinį kvalifikuoti kaip ieškinį dėl priteisimo, tačiau ieškinį tenkino kitu pagrindu – įpareigodamas atsakovę atlikti veiksmus (grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VMI nurodė, kad atsakovės Nurodymai nurašyti nuo ieškovės banko sąskaitos pinigines lėšas ne ginčo tvarka yra ne sandoriai, bet administraciniai aktai, kurie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. VMI nėra šių lėšų savininkė, kadangi nurašytos lėšos patenka į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, todėl civilinėje byloje VMI negali būti laikoma tinkama šalimi (atsakove).

34. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 30 punktas). Siekdamas teisminės savo pažeistų civilinių teisių gynybos, toks asmuo, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo priteisti jai pinigines lėšas, kurias atsakovė, būdama mokesčių administratoriumi, išieškojo į valstybės biudžetą kaip mokestinę nepriemoką.

36. Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 2 straipsnio 14 dalis numato, kad mokesčių administravimas – tai mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. Pagal MAĮ 2 straipsnio 19 dalį, mokestinė nepriemoka – tai mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: 1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; <...>. Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip (MAĮ 111 straipsnis).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo kildinami iš valstybės institucijos (VMI) vykdomos mokesčių administravimo veiklos ir mokesčių į valstybės biudžetą surinkimo teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos (MAĮ). Tokie santykiai nepatenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį, todėl laikyti juos sandoriais dėl skirtingų šių teisinių santykių prigimties, tikslų ir pavaldumo, kaip šiuo atveju nepagrįstai teigė ieškovė, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės nurodytas ieškinio dalykas yra ydingas, toks ginčas iš esmės patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą su mokesčiais susijusių ginčų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. T-XX-32-09; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. T-44-2013).

38. Kita vertus, LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

39. Taigi, pagal paminėtą teisinį reguliavimą turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu, gali būti taikomos ne tik viešosios teisės, bet subsidiariai ir CK teisės normos, pvz. žalos atlyginimo bylose (LR Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Justitia, Vilnius, 2001. P. 56-59; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/1999). Tokio pobūdžio bylose paprastai atsakovu būna ne institucija, priėmusi tam tikrus sprendimus, bet valstybė, atstovaujama atitinkamų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ydingai suformuluotą ieškinį, netaikė ieškinio trūkumų instituto ir išsprendė ginčą dalyvaujant netinkamam atsakovui, prieš tai nepasiūlęs jo pakeisti tinkama šalimi (CPK 45 straipsnis).

Dėl lėšų nurašymo ne ginčo tvarka teisėtumo

41. Kaip nurodyta šios nutarties 27 ir 28 punktuose, atsakovė, kaip mokesčio administratorius, vadovaudamasi atitinkamomis MAĮ nuostatomis, vienašalių administracinių aktų (Nurodymų, Sprendimo) pagrindu, per laikotarpį nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. nuo ieškovės banko sąskaitos nurašė 40 684,66 Eur einamųjų mokesčių.

42. Apeliaciniu skundu prašydama panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike, apeliaciniame skunde) savo poziciją grindė iš esmės dviem argumentų grupėmis: pirma, vadovaudamasi JANĮ 28 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad restruktūrizuojama bendrovė (ieškovė) privalo mokėti visas einamąsias įmokas, o einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka; antra, Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. sausio 30 d. nutartimi palikus Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria buvo nutraukta ieškovės restruktūrizavimo byla, nepakeistą, ieškovė prarado restruktūrizuojamos įmonės statusą, pagal JANĮ nuostatas bankroto byla įmonei turėjo būti iškelta iki 2024 m. sausio 28 d., todėl VMI turėjo teisėtą pagrindą nurašyti lėšas. Be to, teismas netinkamai vertino JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir 114 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus bankroto bylos iškėlimo terminus ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo padarinius.

43. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus ir nenuoseklius.

44. JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad einamuosius mokėjimus juridinis asmuo turi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš to pajamas (JANĮ 2 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 3 dalis). Iš VMI ginčijamų Nurodymų turinio ir kitų bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė per nurašytų lėšų skaičiavimo laikotarpį jokios ūkinės veiklos nevykdė ir pajamų negavo, todėl vadovautis paminėtomis teisės normomis VMI negalėjo.

45. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto išieškojimas ir jo realizavimas gali būti atnaujinami tik tuo atveju, kai įsiteisėja teismo nutartis atsisakyti iškelti įmonei nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 4 dalis).

46. JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, iš kurių ir restruktūrizavimo plano nepateikimas nustatytais terminais. Vadovaujantis JANĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nemokumo byla turi būti iškelta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (2 dalis).

47. Bandydama pagrįsti savo poziciją dėl lėšų nurašymo, atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė JANĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies esmės, arba, kitaip tariant, nemokumo bylą nagrinėjusiam teismui neiškėlus ieškovei nemokumo (bankroto bylos) per įstatymo nustatytą terminą atsakovė turėjo teisę atlikti MAĮ numatytus veiksmus.

48. Tokia atsakovės pozicija paremta netinkamu ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, o argumentai dėl teismo veiksmų nemokumo procese išeina už VMI kompetencijos ribų.

49. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas (sprendimo 46 punktas), pagal kasacinio teismo išaiškinimus nemokumo bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti nutartį dėl pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19, 25 straipsniai). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad nemokumo byla iškelta. Iškėlus nemokumo bylą įmonei pagal įstatymą iš karto suteikiamas specialusis statusas (atitinkamai „restruktūrizuojama“ arba „bankrutuojanti“), modifikuojamas (stabdomas) jos prievolių vykdymas. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma, priešingai aiškinti neleidžia sisteminis JANĮ normų aiškinimas, kurio pagrindu darytina išvada apie nemokumo proceso vientisumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025).

50. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovės nemokumo bylą nagrinėjusiam Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetus nemokumo administratoriaus prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo ir restruktūrizavimo bylą nutraukus, teismas ta pačia nutartimi nutarė teismo posėdžiuose nagrinėti ieškovės bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bankroto byla UAB „Memel Logistics“ buvo iškelta 2024 m. kovo 22 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d. (šio nutarties 22-26 punktai). Taigi, vadovaujantis aptartomis JANĮ nuostatomis ir teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovės nemokumo bylos iškėlimo procesas nenutrūkstamai vyko nuo 2023 m. balandžio 21d. iki 2024 m. balandžio 3 d. Todėl, atsižvelgiant į JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 25 straipsnio 4 dalies draudimus bei reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar VMI žinojo ar nežinojo apie nemokumo proceso eigą, iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo jai galiojo įstatyminis draudimas skaičiuoti ieškovei ir nurašyti nuo jos banko sąskaitos tiek einamuosius mokesčius, tiek skolą, atsiradusią iki pareiškimo teisme priėmimo dienos.

51. Antra, šios nutarties 50 punkte paminėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms (sprendimo 45 punktas), kad atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, tiesiogiai dalyvaujančiam juridinių asmenų nemokumo procesuose ir esant šios bylos skolininkės (ieškovės) kreditoriumi bei nemokumo bylos dalyviu, turėjo būti žinoma apie ieškovės nemokumo procesą, Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su atsakovės visuomeniniu statusu ir gero administravimo principu.

52. Trečia, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms (sprendimo 43 punktas), kad pagal JANĮ nuostatas (šio įstatymo 3 straipsnio 4 punktas; 25 straipsnio 2 dalis) nemokumo procesui vadovauja teisėjas. Įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys turi visuotino privalomumo pobūdį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo byloje nebuvo kvestionuojamos teismo nutartys dėl procesinių terminų netinkamo taikymo ir jų teisinės reikšmės. Todėl apeliantės (VMI) keliamos abejonės dėl neva netinkamai taikytų JANĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų yra teisiškai nereikšmingos ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo nepaneigia. Dar daugiau, įstatymų nustatyti procesiniai terminai gali būti ne tik pratęsiami, bet ir atnaujinami (CPK 77, 78 straipsniai), tačiau teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako, kadangi šios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.

Dėl procesinės bylos baigties

53. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas), t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-823/2024).

55. Kaip buvo konstatuota anksčiau, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ydingai suformuluotą ieškinį, netaikė jam ieškinio trūkumų instituto (CPK 137, 138 straipsniai), išsprendė ginčą dalyvaujant netinkamam atsakovui, prieš tai nepasiūlęs jo pakeisti tinkama šalimi (CPK 45 straipsnis), nenurodė įstatymo, taikytino ginčui spręsti ir tinkamai jo nekvalifikavo. Kadangi minėti proceso teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti tik pirmosios instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

56. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apylinkės teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.