- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-177-806/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00221-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Robertas Balika, Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, Robertas Balikossk
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.46pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal apeliantės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Roberto Balikos (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-52-2024, 2024 m. sausio 19 d. sankcionuotu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos (toliau – ir skundžiamas nutarimas), N. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta švelnesnė negu ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Ši administracinė nuobauda N. B. paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (įgaliojimų pradžios data 2012 m. balandžio 25 d., įgaliojimų pabaigos data 2023 m. birželio 26 d.), 2018 m. kovo 29 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė 33 Bendrovės akcijas UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys žurnale registruoti 2018 m. balandžio 3 d.), tačiau Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – ir JADIS) duomenų apie pasikeitimus per penkias dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos, t. y. ne vėliau nei iki 2018 m. balandžio 9 d., nepateikė. Duomenų nepateikė iki pat jo atšaukimo iš vadovo pareigų dienos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 41¹ straipsnio 1-3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi nukentėjusiosios UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Roberto Balikos skundas netenkintas ir Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. sausio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-52-2024 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį, t. y. pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. sausio 15 d. nutarimą ir skirti N. B. 740 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos parinkimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-47-976/20222, 2AT-4-2011, 2AT-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021), apeliantės atstovas nurodo, kad švelnesnės, negu numato konkreti sankcija, administracinės nuobaudos skyrimas galimas dviem pagrindais, t. y. 1) inkriminuojamai veikai būdingas mažesnis, negu yra įprasta tokio pobūdžio veikoms, pavojingumas; 2) egzistuoja aplinkybės, išskirtinai teigiamai charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Remiantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo būtina užtikrinti, kad nebūtų paneigta administracinių nuobaudų paskirtis. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad, teismo vertinimu, egzistuoja abu švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo pagrindai.
3.2. Sutinkama, kad padarytas formalus teisės aktų pažeidimas, tačiau pažymima, kad visi administraciniai nusižengimai, įtvirtinti ANK 223 straipsnyje, yra aprašyti formaliąja sudėtimi, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas niekaip neišsiskiria iš kitų tokio paties pobūdžio nusižengimų, todėl daroma išvada, kad inkriminuojamam administraciniam nusižengimui būdinga formalioji sudėtis nesumažina padarytos veikos pavojingumo. Pažymima, kad inkriminuojamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, vis dėlto, kaltės forma pati savaime neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl veikos pavojingumo. Todėl, net jei ir būtų pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad inkriminuojamas nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, su kuo iš esmės nesutinka apeliantės atstovas, nereiškia, kad šis nusižengimas yra mažiau pavojingas, lyginant su tokiu pačiu nusižengimu, padarytu tyčia. Taip pat manoma, jog veikos pavojingumo nesumažina ir tai, kad administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala, kadangi padarytam administraciniam nusižengimui nėra būdingi padariniai. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 12 straipsnio 1 dalies prasme padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas mažai pavojingoms veikoms, be to, baudos, įtvirtintos ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje, maksimalus dydis ir vidurkis sudaro pagrindą vertinti, kad aptariamas administracinis nusižengimas, įstatymų leidėjo požiūriu, yra pavojingas teisės pažeidimas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manoma, kad inkriminuojamas administracinis nusižengimas ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme negali būti vertinamas kaip mažiau (lyginant su kitais tokio paties pobūdžio nusižengimais) pavojingas nusižengimas.
3.3. Aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigomis, jo vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) trukme, pačios savaime niekaip necharakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas diskriminuoti (išskirti) administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis pagal jų einamas pareigas. Be to, tiek, kiek tai susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimu UAB (duomenys neskelbtini), pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra pareiškusi ieškinį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip buvusiam vadovui, dėl 327 426,23 eurų žalos atlyginimo (civilinės bylos numeris e2-1831-661/2024). Ši žala yra kildinama iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikimo priešingai apeliantės interesams. Todėl manoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybė, jeigu ji ir galėtų būti vertinama charakterizuojant šį asmenį, sudaro pagrindą jį charakterizuoti neigiamai. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, t. y. tariamas bendradarbiavimas su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, rašytinių ir žodinių paaiškinimų pateikimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, patys savaime negali būti vertinami kaip veiksmai, išskirtinai teigiamai charakterizuojantys administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybės, lengvinančios atsakomybę, egzistavimas, galiojančių nuobaudų neturėjimas, kitų aplinkybių, sunkinančių atsakomybę, nebuvimas yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama bendra įstatymo nustatyta tvarka skiriant administracinę nuobaudą (ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl manoma, kad šie aspektai patys savaime nėra išskirtiniai švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo prasme. Nurodoma, jog aukščiau nurodytos aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme negali būti vertinamos kaip aplinkybės, išskirtinai teigiamai charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.
3.4. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepasisakė dėl inkriminuojamo pažeidimo sunkumo laipsnio, be to, netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybė traukiamo asmens kaltės formą.
3.5. Tiek, kiek tai susiję su pažeidimo sunkumo laipsniu, duomenys apie bendrovės akcininkų pakeitimus turi būti pateikti JADIS tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo dokumentų, pagal kuriuos daromi įrašai asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos (ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalis). Įrašai vertybinių popierių sąskaitose, susiję su pareiškėjos akcininkų pasikeitimais, buvo atlikti 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. spalio 4 d., vadinasi, duomenys apie šiuos pasikeitimus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikti atitinkamai iki 2018 m. balandžio 8 d. ir 2018 m. spalio 9 d. Vis dėlto, atitinkami duomenys, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikti ne tik pirmiau įvardytais terminais, bet ir iki pat 2023 m. birželio 26 d., kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atšauktas iš apeliantės vadovo pareigų. Apelianto nuomone, šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas yra ypač grubus ir sunkus.
3.6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė JADIS tvarkytojui duomenų, susijusių būtent su jam pačiam priklausiusių pareiškėjos akcijų pasikeitimais. Atstovo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai, t. y. siekdamas turėti galimybę įrodinėti, kad jam vis dar priklauso pirminis (didesnis) apeliantės akcijų paketas, nepateikė duomenų, susijusių su jam priklausiusių akcijų pasikeitimais. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vėliau teikė JADIS tvarkytojui duomenis, susijusius su tolesniais akcininkų pasikeitimais, o tas tik papildomai pagrindžia pirmiau pateiktą argumentaciją dėl sąmoningo duomenų, susijusių su pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausiusių akcijų pasikeitimais, nepateikimo. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams yra būdinga tiesioginė tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3.7. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Valstybės įmonė Registrų centras teisėtai skyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei yra numatyta ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atstovo įsitikinimu, švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas yra ne tik neteisėtas ir nepagrįstas pagrindų skirti švelnesnę administracinę nuobaudą egzistavimo prasme, bet ir šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybėmis visiškai nesuderinamas su administracinių nuobaudų paskirtimi, t. y. tokios nuobaudos paskyrimas nei atgraso, nei nubaudžia, nei apriboja galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be kita ko, apeliantės atstovo vertinimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, aplinkybę, lengvinančią atsakomybę, aplinkybes, bloginančias atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėtų būti paskirta bauda, atitinkanti sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Atsiliepimas
4. Apygardos teisme gautas Institucijos, ne teismo tvarka išnagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą ir priėmusios nutarimą, Valstybės įmonės Registrų centras atsiliepimas į apeliantės atstovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-341-1201/2024 nepakeistą ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios 2018 m. spalio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir 2018 m. kovo 29 d. – 2019 m. spalio 31 išrašų iš vertybinių popierių sąskaitos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo 33 UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kurios į UAB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitą buvo įrašytos 2018 m. balandžio 3 d. Vadovaujantis ANK 223 straipsnio 1 dalimi, kuri yra blanketinė teisės norma ir nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. į ABĮ 41¹ straipsnį, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų JADIS nuostatų 11.1 ir 12¹ punktais, duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų pasikeitimą JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 9 d.
4.2. Remiantis suformuota teismų praktika bylose dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-73-2014, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019), daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. B. pagrįstai buvo paskirta mažesnė nei ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje paskirta nuobauda.
4.3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sutiko su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentais, kad N. B. padarytas administracinis nusižengimas yra neveikimu pasireiškęs formalus teisės aktų pažeidimas, jam kaip vadovui neužtikrinus, kad reikiami duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų pasikeitimą būtų pateikti JADIS įstatymų nustatyta tvarka. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad buvo neįregistruotas tarpinis akcijų perleidimo sandoris, po kurio sekę kiti su akcijomis susiję sandoriai buvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamai išviešinti. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad tokie veiksmai buvo sąmoningi, nukreipti į bet kokios naudos gavimą. Manoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinis nusižengimas padarytas labiau atsitiktinai, dėl N. B. nerūpestingumo, o ne tyčia siekiant sukurti neigiamas pasekmes. Tai leido teismui N. B. padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą, lyginant su įprastu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu. Taip pat teismas, įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė pagrįstą išvadą, kad pati administracinio nusižengimo teisena turėjo pakankamą poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
5. Apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. B. atstovės advokatės Daivos Ušinskaitės-Filonovienės atsiliepimas (nurodoma rašytiniai paaiškinimai) į apeliantės atstovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma netenkinti UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį. Taip pat prašoma priteisti N. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo byloje iš Valstybės įmonės Registrų centras buvo surinkti duomenys, jog ginčo akcininkų pasikeitimo metu N. B. buvo įgaliojęs kitus asmenis teikti dokumentus Valstybės įmonei Registrų centrui, įskaitant JADIS sistemoje, bei kad būtent tokie kiti įgalioti asmenys registravo duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų pasikeitimus. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad N. B. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo įgaliojęs kitus asmenis, tačiau pats nevykdė formalios pareigos įsitikinti, ar visi duomenys JADIS sistemoje buvo tinkamai pateikti.
5.2. N. B. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus teismui, besąlygiškai pripažino kaltę, paaiškino, kad iš padaryto pažeidimo fakto pasimokė, ateityje nebepasitikės darbuotojais ir pats aktyviai domėsis, ar tinkamai teikiami duomenys Valstybės įmonei Registrų centrui, einant vadovaujančias pareigas kitoje bendrovėje. N. B. paaiškino, kad dėl vykstančios administracinio nusižengimo bylos emociškai išgyvena, kas patvirtina N. B. susirūpinimą ir pasimokymą iš padaryto pažeidimo.
Šalies argumentai
5.3. N. B. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas užėmė nuo 2013 m., t. y. ilgiau nei 10 metų iki nustatyto pažeidimo padarymo. Per visą vadovavimo laiką niekada nebuvo baustas už netinkamą vadovo pareigų vykdymą, bendrovė veikė pelningai. Bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdo informacinių technologijų produktų, skirtų finansų įstaigoms, kūrimo ir vystymo veiklą, t. y. veikia aukštųjų technologijų vystymo srityje. Be to, N. B. paaiškino, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra vedęs. Atitinkamai N. B. pagrįstai įvertintas kaip išimtinai teigiamos charakteristikos.
5.4. Aplinkybės, kad N. B. prašoma taikyti administracinę atsakomybę už tarpinį bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo sandorio neišviešinimą, taip pat leidžia teigti, kad apeliantė UAB (duomenys neskelbtini) (nei jos akcininkai) nepatyrė jokios žalos dėl padaryto pažeidimo. Pažymima, kad nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad N. B. būtų padaręs pažeidimą tyčia ar kad būtų siekęs asmeninės naudos.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Apibendrinant tai, kas nurodoma, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino egzistuojant ANK 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas sąlygas, leidžiančias N. B. skirti švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – įspėjimą.
5.6. Pažymima, kad nėra pagrindo taikyti ANK 12 straipsnį, vertinant N. B. taikytą poveikio priemonę, kadangi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja pagrindai taikyti ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, Valstybės įmonė Registrų centras niekada netaikė ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatų ir faktiškai pradėjo (bei užbaigė) administracinio nusižengimo teiseną, paskirdama administracinio poveikio priemonę – rašytinį įspėjimą N. B.
Šalies argumentai
5.7. N. B. paaiškino, kad 2023 m. birželio mėnesį buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, kadangi kilo konfliktas tarp jo ir vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, holdingo bendrovės, registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovo V. K. Papildomai nurodoma, kad N. B. ir G. K. veikia kaip (duomenys neskelbtini) įsteigto šeimos fondo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), steigėjai ir naudos gavėjai. (duomenys neskelbtini) fondo valdytojo pareigas atlieka M. K. ir M. K. (duomenys neskelbtini) fondas valdo kontroliuojantį akcijų paketą (duomenys neskelbtini) holdingo įmonėje, kuriai priklauso šimtas procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. (duomenys neskelbtini) holdingo akcijos yra įkeistos pagal kreditavimo sutartį. 2023 m. balandžio mėnesį asmenys, susiję su kreditoriumi, kurio naudai įkeistos (duomenys neskelbtini) akcijos, pareikalavo (duomenys neskelbtini) akcininkus N. B. ir G. K. perrašyti įkeistų (duomenys neskelbtini) akcijų nuosavybę. Toks reikalavimas buvo neteisėtas, todėl (duomenys neskelbtini) akcininkai (įskaitant N. B.) atsisakė perrašyti akcijas ir pareikalavo laikytis sutartų kredito sutarties vykdymo sąlygų. (duomenys neskelbtini) akcininkams (įskaitant N. B.) atsisakius perrašyti įkeistas (duomenys neskelbtini) akcijas, „(duomenys neskelbtini) fondo kreditoriaus atstovai, darydami įtaką (duomenys neskelbtini) fondo valdytojams, į (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas paskyrė V. K. Paskirtas naujas holdingo bendrovės vadovas V. K. inicijavo N. B. pašalinimą iš valdymo organų bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) bei kitoje susijusioje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Šiai dienai paskirtas naujas holdingo bendrovės vadovas V. K. per naujai paskirtus jam lojalius UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organus inicijuoja teisminius procesus prieš (duomenys neskelbtini) akcininkus N. B. ir G. K., siekdamas sukelti ekonominį ir psichologinį spaudimą, kad N. B. ir G. K. sutiktų perleisti (duomenys neskelbtini) grupės įmonių valdymo ir nuosavybės teises V. K. ir jo partneriams.
5.8. N. B. paaiškina, kad ši administracinio nusižengimo teisena yra naudojama tik kaip ekonominio ir psichologinio spaudimo įrankis besitęsiančiame (duomenys neskelbtini) grupės įmonių valdymo ir nuosavybės teisių perėmimo ginče tarp esamų akcininkų ir naudos gavėjų N. B. ir G. K. vienoje pusėje bei tarp dabartinio holdingo (duomenys neskelbtini) vadovo V. K. ir jo partnerių kitoje.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio sumažinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu pagrįstumo klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinę ataskaitą, metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą), veiklos ataskaitas, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), pelno mokesčio informacijos ataskaitą, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui arba juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas (konsoliduotąsias finansines ataskaitas), metinę ataskaitą, metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą), veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadą, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą (konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą), pelno mokesčio informacijos ataskaitą, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka, užtraukia baudą juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 30 Eur iki 1 450 Eur. Nagrinėjamu atveju N. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta ne ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, o švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).
9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio pažeidimo (nusižengimo) byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos N. B. taikytos pagrįstai. Šioje byloje nustatyta aplinkybių visuma leidžia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 1 dalyje.
10. Apeliantės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo nei inkriminuojamai veikai būdingas mažesnis, nei įprasta tokio pobūdžio veikoms, pavojingumas, nei aplinkybės, kurios išskirtinai teigiamai charakterizuotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį N. B. Apeliacinės instancijos teismas su šia skunde dėstoma pozicija nesutinka.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, motyvui, kurį patvirtino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, jog N. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 233 straipsnio 1 dalyje, yra neveikimu pasireiškęs formalus teisės pažeidimas, jam kaip vadovui neužtikrinus, kad reikiami duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų pakeitimą būtų pateikti JADIS tvarkytojui įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, N. B. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. To neneigė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas N. B., kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažinęs visos administracinio nusižengimo teisenos metu.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad buvo neįregistruotas tik tarpinis akcijų perleidimo sandoris, po jo buvę sandoriai, susiję su akcijomis, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti JADIS tvarkytojui. Nors apeliantės atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė sąmoningai, t. y. siekdamas turėti galimybę įrodinėti, kad jam vis dar priklauso pirminis (didesnis) apeliantės akcijų paketas, nepateikė duomenų, susijusių būtent su jam priklausiusių akcijų pasikeitimais, visgi byloje tokių duomenų, kad N. B. siekė naudos sau ar kitiems asmenims, tyčia neišviešindamas tarpinio akcijų perleidimo sandorio, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė. Byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. B. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra atsitiktinis.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Apeliantės atstovas nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas nepasisakė dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio, pažymi, kad atitinkami duomenys JADIS tvarkytojui nebuvo pateikti ne tik įstatymo numatytais terminais, t. y. iki 2018 m. balandžio 8 d. ir 2018 m. spalio 9 d., bet ir iki pat 2023 m. birželio 26 d., todėl, remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas yra ypač grubus ir sunkus. Apygardos teismas pastebi, jog apelianto kildinamas nusižengimo grubumas ir sunkumas dėl trunkamojo jo pobūdžio yra nelogiškas jau vien dėl tos aplinkybės, kad nenustatyta, jog asmuo tai padarė tiesiogine tyčia.
14. Be to, ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o byloje nenustatyta, kad savo veiksmais N. B. nusižengimu sukėlė kam nors žalą. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra pareiškusi ieškinį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo, niekaip necharakterizuoja N. B. ANK 223 straipsnio 1 dalies nuobaudos skyrimo prasme.
15. Apeliantės atstovas nurodo, kad aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. B. pareigomis, savaime jo paties necharakterizuoja, o priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas diskriminuoti (išskirti) administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis pagal jų einamas pareigas.
16. Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į ANK 41¹ straipsnį, kurio 3 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant aplinkybes, kurios charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtina vertinti jį kaip specialųjį subjektą, kadangi administracinis teisės pažeidimas yra susijęs būtent su jo kaip bendrovės vadovo (ne)veikimu. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas N. B. nėra baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi, bendradarbiavo su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, kurias yra būtina įvertinti skiriant mažesnę nei normos sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda nebūtų teisinga ir proporcinga, nes ir nepritaikius ekonominio pobūdžio sankcijos bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, o pati administracinio nusižengimo teisena turėjo pakankamą poveikį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
17. Sutiktina su apeliantės atstovo argumentu, kad ANK XV skyriuje įtvirtintiems administraciniams nusižengimams, susijusiems su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, būdinga formalioji administracinio nusižengimo sudėtis nesumažina padaryto teisės pažeidimo pavojingumo, tačiau tiek Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju vertino aktualių aplinkybių visumą: padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai paskyrė, o apylinkės teismas paliko galioti sprendimą skirti švelnesnę nei numato įstatymas administracinę nuobaudą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. B. paskyrus baudą, kurios prašoma apeliaciniu skundu, būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, kadangi jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija negalėtų paskirti švelnesnės nei įstatyme numatytos sankcijos.
19. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą bei papildomu prašymu administracinėn atsakomybėn traukiamo N. B. atstovė advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė prašo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti N. B. jo patirtas 635,25 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo yra pateikta PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog N. B. sumokėjo 635,25 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju N. B. Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas įspėjimu, o įstatymas nenumato galimybės priteisti išlaidas advokato darbui apmokėti dėl administracinio nusižengimo padarymo kaltu pripažintam asmeniui, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo N. B. atstovės advokatės Daivos Ušinskaitės-Filonovienės prašymo priteisti 635,25 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.