Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovui advokatui Robertui Balikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Roberto Balikos skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-52-2024 teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. VĮ Registrų centras (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-52-2024, 2024 m. sausio 19 d. sankcionuotu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), N. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta švelnesnė negu ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Ši administracinė nuobauda N. B. paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (įgaliojimų pradžios data 2012 m. balandžio 25 d., įgaliojimų pabaigos data 2023 m. birželio 26 d.), 2018 m. kovo 29 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė 33 Bendrovės akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys žurnale registruoti 2018 m. balandžio 3 d.), tačiau Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – ir JADIS) duomenų apie pasikeitimus per penkias dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos, t. y. ne vėliau nei iki 2018 m. balandžio 9 d., nepateikė. Duomenų nepateikė iki pat jo atšaukimo iš vadovo pareigų dienos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 41¹ straipsnio 1–3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai buvo įvertinta tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ne paties N. B., o šio asmens pasitelktų trečiųjų asmenų – teisininkų. N. B. nepateikė įrodymų šiai savo gynybos pozicijai pagrįsti, tokie įrodymai nėra nurodyti ir Skundžiamame nutarime. Be to, bendrovės vadovas yra atsakingas už atitinkamų duomenų apie bendrovės akcininkus pateikimą JADIS tvarkytojui (ABĮ 41¹ straipsnio 3 dalis), todėl net jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir būtų įrodęs, kad pareigai, susijusiai su pirmiau įvardytų duomenų pateikimu, įvykdyti jis pasitelkė trečiąjį asmenį ir kad šis asmuo neįvykdė aptariamos pareigos, jis vis tiek būtų atsakingas už duomenų pateikimą, o atsakomybės apimtis būtų tokia pati, kokia ji būtų, jeigu jis pats asmeniškai nebūtų pateikęs duomenų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija yra ne tik nepagrįsta, bet ir neturinti reikšmės individualizuojant skiriamą nuobaudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teigimu, tai, kad N. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, už tokio pobūdžio pažeidimą yra baudžiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, negali būti vertinama, kaip išskirtinai teigiamai jo asmenį charakterizuojančios aplinkybės, jos nėra tiek reikšmingos, kad būtų pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą.

10. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Bareika prašė skundą atmesti ir nurodė, kad skunde nepagrįstai teigiama, kad Skundžiamame nutarime nustatyta, jog ne pats N. B. padarė pažeidimą. VĮ Registrų centras to nenustatė, apie trečiuosius asmenis ir jiems taikomą atsakomybę nepasisakė. Taip pat nesutinka, kad ANK 223 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika yra išskirtinai pavojinga. Nei teismų praktika, nei ANK nuostatos nedraudžia dėl šio administracinio nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nesupranta, kodėl nukentėjusiosios atstovas skunde prašo vadovautis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja situaciją, kai nepradedama administracinio nusižengimo teisena ir skiriama žodinė pastaba. Panašu, kad nukentėjusiosios atstovas neatskiria taikytos administracinės atsakomybės – įspėjimo nuo ANK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žodinės pastabos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teigimu, šiuo atveju buvo neįregistruoti tarpiniai duomenys, o galutiniai – buvo įregistruoti tinkamai. Nukentėjusiosios atstovas neįrodė N. B. naudos siekimo, neįregistruojant aptariamo akcijų perleidimo sandorio. Tai nesukėlė jokios žalos Bendrovei, nebuvo pateikti jokie žalą patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos N. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad veika yra mažiau pavojinga. Aplinkybių visuma leidžia N. B. charakterizuoti teigiamai. Nėra duomenų, kad jis būtų baustas už analogiškus nusižengimus, nors ilgus metus vadovavo Bendrovei. Jis operatyviai reagavo į VĮ Registrų centras pranešimus, buvo susisiekęs su jais telefonu, nuo pat pirmo momento pripažino savo kaltę, bendradarbiavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

11. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

13. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. ABĮ 41¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad JADIS tvarkytojui teikiami duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus – akcijų perleidimą, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys JADIS tvarkytojui pateikiami JADIS nuostatuose nustatyta tvarka. Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus JADIS tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos. ABĮ 41¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas.

14. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad N. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. birželio 26 d.), 2018 m. kovo 29 d. sudaręs akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė 33 Bendrovės akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui duomenų apie Bendrovės akcininkų pasikeitimą. Taigi N. B. neabejotinai padarė nutarties 1 punkte nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. To neneigė ir pats N. B., priešingai, kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo jis pripažino. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos administracinės nuobaudos rūšies.

16. Skunde nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nepagrįstai buvo įvertinta tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ne paties N. B., o šio asmens pasitelktų trečiųjų asmenų – teisininkų. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Skundžiamu nutarimu yra konstatuota, kad ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė būtent N. B., o ne tretieji asmenys, už ką jis ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismo posėdžio metu N. B. teigė, jog 2018 m. Bendrovės sudarytus sandorius tvarkė dvi teisinės bendrovės – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir tvarkyti visą teisinę dokumentaciją, be kita ko, ir duomenų registravimą JADIS, buvo patikėta teisiniams patarėjams. Siekiant patikrinti šias aplinkybes, teismas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl informacijos pateikimo apie asmenis, 2017–2019 metais Bendrovės įgaliotus teikti ir teikusius informaciją JADIS tvarkytojui. Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. ir 2018 m. spalio 15 d. duomenis JADIS apie Bendrovės akcininkus pateikė įgaliota atstovė V. M., veikusi pagal 2017 m. birželio 8 d. įgaliojimą Nr. 524727, o 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. tokius duomenis pateikė įgaliota atstovė A. J., veikusi pagal 2018 m. gruodžio 11 d. įgaliojimą Nr. 627501. Kaip matyti iš Bendrovės išduotų įgaliojimų turinio, V. M. buvo (yra) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Teismas vertina, kad šiuo atveju nėra įrodyta aplinkybė, jog N. B. po konkretaus 2018 m. kovo 29 d. sandorio atsiradusių pasikeitimų registravimui JADIS buvo pasitelkęs būtent teisinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ teisininkus, kadangi iki 2018 m. gruodžio 11 d. tokius veiksmus atlikti buvo įgaliota tik V. M., tačiau tai, kad toks asmuo buvo įgaliotas Bendrovės vardu teikti duomenis VĮ Registrų centras ir juos teikė, leidžia spręsti, kad Bendrovės vadovas duomenų tvarkymui JADIS aktualiu laikotarpiu iš tiesų buvo pasitelkęs trečiuosius asmenis (nors ir ne teisininkus), kurių atliekamu darbu turėjo pagrindą pasitikėti. Vis tik, teismo vertinimu, šis faktas neturi reikšmės vertinant N. B. administracinės atsakomybės klausimą, nes už šiai administracinio nusižengimo bylai aktualių duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui buvo atsakingas pats Bendrovės vadovas. N. B., tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu aiškindamas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir atsakomybės nevengė.

17. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

18. Teismas sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentais, kad N. B. padarytas administracinis nusižengimas yra neveikimu pasireiškęs formalus teisės aktų pažeidimas, jam kaip vadovui neužtikrinus, kad reikiami duomenys apie Bendrovės akcininkų pasikeitimą būtų pateikti JADIS įstatymų nustatyta tvarka. Kaip paaiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, buvo neįregistruotas tarpinis akcijų perleidimo sandoris, po kurio sekę kiti su akcijomis susiję sandoriai buvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamai išviešinti. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad tokie veiksmai buvo sąmoningi, nukreipti į bet kokios naudos gavimą. Nukentėjusiosios atstovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad N. B. būtų pasinaudojęs 2018 m. kovo 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties neišviešinimo aplinkybėmis, taip suklaidinęs kokius nors trečiuosius asmenis ir gavęs sau naudos. Taigi, laikytina, kad šis administracinis nusižengimas padarytas labiau atsitiktinai, dėl N. B. nerūpestingumo, o ne tyčia siekiant sukurti neigiamas pasekmes. Nukentėjusiosios atstovas taip pat nepateikė duomenų dėl tokiais veiksmais padarytos žalos Bendrovės reputacijai. Nors advokatas R. Balika teismo posėdžio metu nurodė, kad po teisingų duomenų pateikimo Bendrovės klientams kilo klausimas, kodėl šie duomenys jiems nebuvo atskleisti, tačiau apie tai kalbėjo apibendrintais teiginiais, nekonkretizuodamas, kada ir kokie klientai kėlė tokius klausimus bei kaip tai pakenkė Bendrovei. Kalbant apie žalą, pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovo nurodytą 16,19 Eur turtinę žalą Skundžiamu nutarimu buvo atsisakyta priteisti iš N. B., nurodant, kad šios JADIS išrašų apmokėjimo išlaidos nėra susijusios su padarytu administraciniu nusižengimu, o šios nutarimo dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Balika teismui neskundė. Taigi, teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo vertinti padarytos žalos, spręsdamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui šį administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą, lyginant su įprastu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu.

19. Kalbat apie N. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis daugiau nei 10 metų vadovavo Bendrovei, šiuo metu taip pat eina vadovaujančias pareigas, tačiau praeityje nėra baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo su Institucija, priėmusia skundžiamą nutarimą, niekada neneigė savo kaltės, pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat atvyko į teismą, kur dar kartą išdėstė visas reikšmės turinčias aplinkybes, atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus, dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi.

20. Įvertinus šias teigiamai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, jo kaltės formą ir rūšį, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir N. B. paskyrė švelnesnę negu ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą – įspėjimą. Šiuo atveju pripažintina, kad įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda nebūtų teisinga ir proporcinga, laikytina, kad ir nepritaikius ekonominio pobūdžio sankcijos bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, o pati administracinio nusižengimo teisena turėjo pakankamą poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

21. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, priskiriamų mažai pavojingoms administracinio nusižengimo požymių turinčioms veikoms, ir numatyta, kad jei yra padarytas toks administracinis nusižengimas ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Nagrinėjamu atveju administracinė teisena buvo pradėta, o N. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Skundžiamu nutarimu buvo paskirta švelnesnė negu ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, o ne žodinė pastaba.

22. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

23. Nukentėjusiosios atstovas skunde prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš N. B. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nepateikus tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų bei netenkinus nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato M. Balikos skundo, tokio pobūdžio išlaidos iš N. B. negali būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Roberto Balikos skundo netenkinti ir Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-52-2024 palikti nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidų iš N. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nepriteisti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.